Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Net ir šitam materialiam pavidalui, Kūrėjas sumanė Šviesos dieviškojo proto pasireiškimą – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose 2023 10 28

Mylimieji, mano vardas – Algimantas. Dabar vyksta gyvosios pamaldos, vienintelėje pasaulyje gyvojoje šventovėje, turinčioje Kūrėjo vardą – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje. Gyvoji šventovė, reiškia, neturinti išorinio ritualo. Yra tiktai širdies atvėrimas – asmenybė atsiveria savajam Šaltiniui – Asmenybei. Mes ką tik pagarbinom Kūrėją. Nuostabi būsena, nuostabus pojūtis, jis išreiškiamas energiniais virpesiais. Tai yra paties aukščiausio dažnio virpesiai, mūsų viduje. Iš tikrųjų, mes jaučiame šituos virpesius smegenų dėka. Dažnai net ir dabartiniai mokslininkas smegenis painioja su protu. Tai klaidingas vektorius. Protas nėra smegenys. Taip, smegenų dėka veikia protas mūsų šitame pradiniame pasaulyje. Bet dėl to, kad mokslininkas yra materialistas, jis pripažįsta tik smegenų pasireiškimą kaip protą. O juk mes būsime dar su gilesniu protu, kada smegenų neturėsime, po prisikėlimo, šitas kūnas bus paliktas šitame pasaulyje. Tas mūsų angelas sargas, kuris rūpinasi ir mūsų dabartine sielos tapatybės vystymo aplinka, kada mes paliksime šitą materialų apvalkalą, jis pergabens mūsų asmenybę be sąmonės būklėje, nes mes neturėsime jau tų smegenų, pergabens į prisikėlimo-pažadinimo salę Satanijos Vietinėje Sistemoje. Ir kada mus pažadins, mums išaus naują, aukštesnio energinio dažnio sielos tapatybės pavidalą, be šitos materijos. Be kaulų, raumenų, kraujo apytakos, be materialių smegenų, bet protas bus mūsų. Ir bus sugrąžinti prisiminimai iš šito pasaulio. Šiek tiek bus apvalytas mūsų protas. Nuo ko? Nuo keiksmažodžių – kam jie reikalingi einant link Kūrėjo, kuris yra Šviesos Moralės Šaltinis ir Centras – Gėrio, Meilės Šaltinis ir Centras. Kam reikalingi keiksmažodžiai, kurie dabar bujoja šitame pasaulyje. Dėl to, kad žmogus gyvena be proto. Smegenys juk turi tokias pačias, kaip ir mūsų smegenis. Reiškia, protas nėra smegenys. Kodėl vieni daro piktus darbus, kiti gerus darbus. Jeigu smegenys būtų protas, tuomet visi gyventų panašiais veiksmais. O žiūrėkit, kokie yra žmonės, vieni gudrūs, kiti protingi, treti išmintingi, ir panaudoja tam tas pačias smegenis, materialias smegenis. Taip kad protas, tai yra daugiau negu smegenys. Smegenis mes turime čia tiktai šitame pradiniame pasaulyje, labai trumpam laikui. Tai kaip Kūrėjo sumanyta mūsų centrinės nervų sistemos kontrolės pulto priemonė. Smegenų dėka mes kontroliuojam mūsų centrinę nervų sistemą, ir natūralu tada protas gali pasireikšti šviesiau arba priešingai – tamsiau. Geriau, arba blogiau. Reiškia protas, tai yra tai, ką mes gauname. Visiškai nesvarbu ar jūs tikite, ar netikite kad yra Kūrėjas kaip Šaltinis ir Centras. Nuo jūsų tikėjimo ar netikėjimo tai nepriklauso. Tiesiog mes gauname protą iš Proto Šaltinio ir Centro – iš Kūrėjo. Kūrėjas apdovanoja mus asmenybės dovana, tai yra tokia gyvybės kategorija, kuri turi laisvą valią, priklausomai nuo to, kaip veikia tos asmenybės protas, tada sprendimai priimami Gėrio, Šviesos labui, arba priešingai – blogio, tamsos labui. Jeigu Gėrio ir Šviesos labui, tuo metu tai yra Kūrėjo Evoliucinio Plano įgyvendinimo kryptimi. Kūrėjas sumanė, kad būtų Jo įgyvendintas Evoliucinis Planas kiekvienoje visatoje, kiekvienoje planetoje, kiekvieno asmens savuoju asmeniniu indėliu. Todėl jeigu yra sprendimas prieš šito Plano įgyvendinimą – nesvarbu ar tas asmuo žino, ar nežino apie tokio Plano egzistavimą – tai yra arba Kūrėjo Valios pažeidimas, laužymas, arba pritarimas Kūrėjo Valiai ir tuo pačiu sustiprinimas Gėrio aplinkos toje planetoje, toje aplinkoje kur pasireiškia tas asmuo. Protas yra tas kapitonas, kuris plukdo mūsų šitą laivą – gyvenimu, ir gyvenimo tėkmėje, kuri yra Kūrėjo Upėje. O pats Kūrėjas, kad stimuliuotų mūsų protą, suteikia savąją dvasią, pavadintą Minties Derintoju. Minties – Derintoju – reiškia jis derina mūsų mintis. Kada mes tiek užsiėmę kasdieniais veiksmais, paskendę tuose veiksmuose, ir neprotingai, neišmintingai, siekdami savanaudiškų tikslų-siekių, ir tuo pačiu pažeisdami Kūrėjo Valią, tada Kūrėjo dvasia pasirenka kaip tą dieviškąjį protą – dvasinį protą – mėginti žadinti Šviesai. Mėginti žadinti veiklai, kad jis įneštų savo asmeninį indėlį į Kūrėjo Evoliucinio Plano įgyvendinimą šitame pasaulyje ir tolimesniuose pasauliuose po prisikėlimo. Tai štai, jis tą daro miego metu – miego metu, kada sąmonė atjungta, kada mes negalime priimti jokių sprendimų. Štai, pasąmonė prisipildo gausybės įvairių Kūrėjo fragmento, Kūrėjo dvasios Minties Derintojo, perteikiamų aukščiausių energinio dažnio virpesių. Ir dažnai ryte kyla mintis, kai išvakarėse šitokios minties nebuvo. Ir šita mintis apšviečia protą, padeda išspręsti kokią nors kilusią problemą. Štai, nuotrupomis, žmogus gali pasirinkti ir tokių sprendimų, kurie padeda jam gyventi tą kasdienį gyvenimą, nors apskritai, jis apie Kūrėją neturi supratimo, apie Jį negalvoja, ir net nesiruošia tam skirti laiko. Reiškia jo protas vis tiek, nėra lavinamas, jis menkėja, degraduoja, nes be Kūrėjo neįmanoma išsilaikyti tame, net ir, sakykime, tos akimirkos laiptelyje. Degradavimas vyksta nuolat. Tik Kūrėjas, kuris ir yra to Evoliucinio Plano, kuris numato pažangą, žengimą pirmyn ir aukštyn į ryškesnę Šviesą, Sumanytojas ir Autorius, Jis ir padeda žengti būtent taip, kad tai padėtų Kūrėjui – pačiam Kūrėjui – įgyvendinti šitokį Jo sumanymą – Evoliuciją. Ir štai, mūsų pasaulyje ypač reikalingi Dvasiniai Mokytojai, kurie kalbėtų ir apie tokio išmintingo proto pasireiškimą dabartiniame pasaulyje, dabartinėje visuomenėje. Juk įsivaizduokite, pati visuomenė, savaime, ji yra tamsi. Laukinis žmogus, kada jis švaistėsi vėzdu – galėjo, sakykim, sužeisti, užmušti, tiek, kiek tas vėzdas pasiekia šalia esantį. Dabartinė tamsi visuomenė, priklausomai nuo jos vedlių, švaistosi ginklų vėzdu, kuris gali pasiekti bet kokį planetos kampelį. Įsivaizduokite, protas laukinio lygio liko, intelektas vystėsi, kad jisai surado būdų, kaip pasigaminti tokį vėzdą, kuris skraido, kuris sprogdina, kuris žudo materialų kūną, kadangi jis nieko nežino apie dvasią ir asmenybę. Asmenybės žmogus nepajėgus sunaikinti. Ji yra amžina, tai yra Kūrėjo dovana. Todėl jis kovoja kaip, sakykim taip – su šešėliu. Nes šitas mūsų matomas pavidalas, yra asmenybės šešėlis. Asmenybė yra šito kūno viduje. Protas tai yra būtent kuo jis yra pripildytas, kokiomis sampratomis jisai gyvena. Smegenis panaudoja ir tas, kuris turi tamsias sampratas, kuris yra savanaudiškai tiesiog, kaip voratinklyje voro išaustame, negalintis ištrūkti į šviesą, jis kaip nelaisvėje. Vien rūpinasi savimi, savo savanaudiškų sprendimų įgyvendinimu ir dar naikinant kitus, materialiu pavidalu, Kūrėjo vaikus. Vardan savo kažkokių ambicijų, aistrų patenkinimo. Reiškia, mąstymas yra toks bukas, ir tiesiogine prasme, kaip besišvaistančio laukinio šituo vėzdu, bet pavojingu vėzdu. Kūrėjas sumanė Šviesos dieviškojo proto pasireiškimą, net ir šitam pačiam materialiam pavidalui.
Kada aš skaitau dabar Levo Tolstojaus knygas, ir kada aš skaitau jo įvairius kūrinius skirtus paaiškinimui, kaip veikia Kūrėjas per įvairias buitines scenas tarp valstiečių, tarp baudžiauninkų ir ponų, kokie santykiai, tai štai, ypač yra pavojingi, kerštingi, žiaurūs, elgdamiesi su baudžiauninkais, ponų paskirti prievaizdai. Iš tų pačių, sakykim, valstiečių. Net ir iš baudžiauninkų gali būti paskiriami prievaizdai ir jie savo tam šeimininkui tiek nori įsiteikti, kad jiems būtų sotesnis kąsnis, šiltesnis stogas, kad jis iš tikrųjų perlenkė lazdą skriausdamas tuos, kurie yra jam lygūs. Bet šiai akimirkai jie pastatyti to pono prievaizdo postan, atrodo, kad yra tarsi ir jau aukščiau – tas pats protas, ta pati aplinka, o elgesys yra skirtingas. Ir labai dažnai, tas kuris turi viduje pojūtį Kūrėjo – na, jie vadina Dievu, Viešpačiu – tai jisai ir į tą skriaudiką žvelgia atlaidžiai. Žvelgia su meile. Šito moko ir Jėzus – atleisti – atleisti. Ir tiesiogine prasme, mes jau dabar suvokiame – mylėti – mylėti. Bet šita būsena, ji neateina savaime. Ji ateina, kada atveri asmenybės tą dieviškąjį protą. Taip, tos pačios smegenys yra kaip to proto dabartiniame pasaulyje suteikta materiali priemonė, atverti tą dieviškąjį protą. Kad jis galėtų imliai pildytis kuo aukštesnio energinio dažnio virpesiais iš Kūrėjo, kreipdamasis į Kūrėją, kaip į Asmenybę, kaip į Šaltinį ir Centrą ir tuo pačiu pasireikšti aušto energinio dažnio virpesiais savo sprendimais, Visumos Gerovei, čia, šitame gyvenime. Dėl to Dvasiniai Mokytojai yra nepakeičiami.
Dabar kas vyksta pasaulyje, vyksta pažeidžiant evoliucinį Kūrėjo Planą. Ir jo, sakykim, įgyvendinimui, būtini nušvitę mūsų dvasiniai broliai ir sesės – būtini. Bet nušvisti negali savaime, mąstydamas apie Šviesą, apie tą troškimą, kaip tu norėtum gražiai gyventi, kaip norėtum, kad kaimynai gražiai gyventų – ne. Tam reikalingos pastangos – atverti savo širdį Kūrėjui, kaip Asmeniui, kaip asmenybei, ir dar daugiau – kaip pačiam Asmenybių Šaltiniui ir Centrui. Štai, mes dabar pagarbinom Kūrėją. Ir aš per garbinimą išgirdau, kaip urantė sako – Kūrėjas yra visa ko Šaltinis ir Centras. Nėra Kūrėjas visa ko Šaltinis ir Centras. Pats pasakymas – visa ko – tai turi tą viską apimti. O juk yra net sukeltas maištas prieš Kūrėją. Tai argi tai yra iš Kūrėjo, maištą kelti prieš save. Tie veiksmai nėra iš Kūrėjo, dėl to tų veiksmų šaltinis ir centras, nėra Kūrėjas. O būtent tas savanaudiškas, žemažiūris asmenybės protas, kuris nesuvokia nei Kūrėjo, nei aplinkos, Kūrėjo žvilgsniu. O tai yra, neturi būsenos tas asmuo, kad jo protas būtų pripildytas paties aukščiausio energinio dažnio virpesių iš Kūrėjo. Kad tekėtų aukščiausio energinio dažnio virpesiai, pirmiausia tu turi tokį Šaltinį ir Centrą – pripažinti, tada – atrasti, tada – Jam atsiduoti, ir tada būsena, ypač po gimimo iš dvasios patirsi būsena, savo naują dvasinę kokybę. O kūnas lieka toks pats. Smegenys sveria tiek pat, bet jos jau yra kaip dieviškojo Kūrėjo suteikto asmenybei proto sprendimų priėmimų priemonė, laikina priemonė, šitame pasaulyje. Nušvitimas ateina iš Kūrėjo. Pastangos yra iš tos asmenybės, kuri nori – kuri nori nušvisti – kuri jaučia viduje, kad yra gyvenimas ne toks, kokį įsivaizduoja ta asmenybė. Štai, tos pastangos, kad būtų kryptingesnės, tokiai asmenybei ir reikia sužinoti ir gyvąjį žodį, kurį skelbiu aš. Iš Kūrėjo šitas žodis yra, nes aš esu Kūrėjo ambasadorius, Jėzaus apaštalas, šitoje planetoje. Dėl to ir ruošiu Dvasinius Mokytojus, visai planetai, bet pradėjau nuo Lietuvos. Štai Dvasiniai Mokytojai ir padėtų tokiai asmenybei atsiverti, plačiau pažvelgti į aplinką, į Kūrėją, į save. Yra daugybė mūsų dvasinių brolių ir sesių, kurie iš tikrųjų tik paviršiumi suvokia kas yra Kūrėjas, kas yra Viešpats, kas yra Dievas. Bet jie gilumine prasme nepažįsta Jo, nėra atradę, nors žodžiais jie kalba daug gražių teiginių, bet jie nesupranta ką sako. Dėl to jų protas yra neišlavintas dvasine prasme. Jis kaip dvasia dar nepažadintas, jau nekalbu apie tai, kad ta asmenybė nėra gimusi iš dvasios. Štai ir visas šitas procesas, kiekvienam – jis vienam sunkiau, kitam lengviau, ilgalaikis – ilgalaikis – kad Šviesa įsiviešpatautų viduje, o smegenys taptų ta priemone dieviškajam protui kuo ryžtingiau pasireikšti šitame pasaulyje įnešant savo asmenį asmenybės indėlį visumos gerovei, visos kūrinijos gerovei, ne tik žmonijos gerovei, ne tik Lietuvos gerovei.
Šiandien nėra nė vieno tokio Vedlio, kaip ir apskritai žmonijoj gyvenančio Kūrėjo sūnaus ar dukros, kuris eitų tokiu Keliu, visiškai atsidavęs tam. Štai dėl to aš ir esu, kaip Jo ambasadorius, kaip Jėzaus apaštalas, kad padėčiau tokiems žmonėms atsirasti, nušvitimu Kūrėjui, dieviškuoju protu. Kad Kūrėjo Evoliucinis Planas dabar taip sunkiai įgyvendinamas dėl maišto prieš Tėvą, įvykdyto Satanijos Sistemos buvusio vadovo Liuciferio ir jo pavaduotojo Šėtono, ir mūsų buvusio dvasinio vadovo planetoje – Kaligastijos, prieš du šimtus tūkstančių metų, kuris truko du šimtus tūkstančių metų, iki mūsų Sūnus Kūrėjas jį užbaigė Jėzaus iš Nazareto tapatybe, atsilaikęs prieš Šėtono gundymą ant Hermono kalno. Maištas užbaigtas, o šaknys neišrautos. Štai dėl to mes turime tokią padėtį, kai šią akimirką, visame pasaulyje, visose valstybėse, vadovai yra šėtonininkai to maišto prieš Tėvą tesėjai, kurie turi savo rankose viską – finansus, kariuomenės, masinio naikinimo ginklus, tuos vėzdus, turi masinio informacinio skelbimo priemones. Visi resursai jų rankose. Bet jie neturi – Kūrėjo savo Širdyje, dėl to jie yra bejėgiai ir pasmerkti išnykimui – išnykimui. Mūsų galia – mūsų, einančių su Kūrėju. Bet einančių Šviesoje ir Meilėje, Tiesoje ir Tikrovėje. Be jokio materialaus ginklo, tiktai paties aukščiausio energinio dažnio virpesiais. Ir juos mylėdami mes tiesiame ir jiems pagalbos ranką. Nušviskite – nušviskite. Klausykite mano mokymų, skaitykite svetainėje patalpintus Kūrėjo teiktus mokymus, skaitykite knygas kurias iš Kūrėjo aš priėmiau Šviesos mokymais. Jėzaus Kristaus apreiškimą Kalbu Jums Vėl. Mąstykite – mąstykite tuo prasiveržiančiu Šviesos dieviškojo proto daigeliu, kuris gali ir jūsų asmenybę pažadinti, kada jus žadina iš vidaus Kūrėjo dvasia, Minties Derintojas. Pabuskite, Meile ir Gėriu, Šviesa, Tiesa ir Teisingumu, Gėriu ir Grožiu. Pabuskite visumos Tikrovei ir Gerovei! Pabuskite Kūrėjui, visų šalių prezidentai, premjerai, politikai, karaliai, karalienės, princesės. Pabuskite! Pabuskite savyje ir savimi, kokie jūs iš tikrųjų esate šviesūs ir geri. Bet šiuo atveju, potencialiai. Šiandien jūs aktualiai pasireiškiate laužydami Kūrėjo Valią. Nedarykite žalos sau. Kūrėjo Šviesos ir Meilės, Tiesos, jūs niekada neįveiksite. O save galit pražudyti. Aš noriu jums padėti. Ir padedu, šituo pačiu iš Kūrėjo per mano lūpas sakomu Šviesos žodžiu. Jūsų išgelbėjimui aš tą sakau, visiems. Amen.

Komentarai