Forumas: temos peržiūra

Makiventos Melkizedeko mokymas-atsakymas į Vandos klausimą – Kokia yra šios planetos dabartinė padėtis? – suteiktas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2023 12 16

Algimantas – Mylimas Tėve, Amžinoji motina, Begalinė Motina, AŠ ESU, garbinu ir šlovinu Tave, kupinas Tavosios Meilės ir Šviesos, patirdamas pasitenkinimą dvasioje. Ir aš dabar noriu kreiptis į Tavąjį Sūnų Makiventą Melkizedeką, kad jis suteiktų mums paaiškinimą, atsakant į Tavosios dukros, Vandos, klausimą-prašymą – Kokia dabar yra mūsų aplinkos padėtis, koks mūsų aplinkoje vaidmuo? Tuo labiau, Makiventa Melkizedekas atsakingas už šitos planetos tolimesnį šviesinimą, kaip planetos Princas, kuris taip pat ir suteikia galimybę pasireikšti Apvaizdai mūsų pagalbai, nes vadovauja toms dvasinėms būtybėms šitoje planetoje.

Mylimas Makiventa, aš kreipiuosi į tave, kaip tavasis dvasinis brolis, ir esu pasirengęs tavąjį atsakymą perteikti balsiai, kada mano dvasinė sesė, Vanda, pateikė tau pageidavimą, prašymą, išgirsti tavo žodį. Kokia yra šios planetos dabartinė padėtis, kaip mes galėtume pasireikšti Kūrėjo Šviesa, kad būtų kuo geresnis mūsų indėlis į Kūrėjo Evoliucinio Plano įgyvendinimą šitoje planetoje, kuriai vadovauji tu, kaip planetos Princas.

Makiventa Melkizedekas – Mano mylimas dvasini broli, turintis žmogiškąjį vardą, Algimantai, aš nuostabiai džiaugiuosi, kad užmezgei ryšį su manimi, kad tu suteiki galimybę man kreiptis į mano kitus dvasinius brolius ir seses, patirti jūsų Meilės proveržį-potvynį, kokį aš jaučiu, ir aš jums taip pat sugrąžinu tą pačią Meilę, kaip ir mūsų Šeimininkas Sūnus Kūrėjas ir jo Partnerė – Dukra Kūrėja – teikia mums savąją Meilę, kaip ir Kūrėjas teikia mums visiems, kaip Meilės Šaltinis, Savąją Meilę. Štai mes tuose Meilės virpesiuose vieni kitiems atsiverdami galime šviesinti aplinką ir patys save, ir tuo pačiu stiprėti ir pasitikėjimu mūsų Rojaus Tėvais, ir mūsų darbais, matydami jų prasmę, matydami sąsają su visumos Gerove, ką dabar ypač sunku pastebėti, kada aplinka, kurioje pasireiškia ne Kūrėjo Meilės virpesiai, bet žemo energinio dažnio virpesiai, kurie griauna visa tai, kas yra iš Kūrėjo Meilės žvilgsniu palytėta, ir tuo pačiu kiekvieno Jo Sūnaus ar Dukros indėliu įtvirtintą per daugelį kartų, dabar yra užgožta, kaip tamsių audros debesų saulė yra užgožiama, ir ateina toji akimirka, kada prapliumpa liūtis. Liūtis suteikia visiškai kitokį pojūtį, negu džiaugsmu žėrinti saulės spinduliuose kiekvieno Meilėje pasireiškianti šypsena ir dvasinis vienas kito apkabinimas Brolystės pojūčiu, dvasinės vienovės su Kūrėju pojūčiu, ir veikimo bendram labui visumos Gerovei.
Tai dabar šitoje planetoje yra tie debesys audros, liūčių, sukeliančių nuošliaužas, griūtis, netenkama materialių sūnų gyvybių. Visa tai pasireiškia ir vidiniais prieštaravimais, konfliktais, nėra noro siekti Šviesos, nėra asmeninio indėlio į Šviesos sustiprinimą. Baimės gniaužtai tiek stiprūs, įsišakniję viduje, kad žmogus, kuris šitoje planetoje neturėjo laisvės pojūčio, per kartų kartas nepatyrė, kas yra Kūrėjo vedimas iš vidaus, jis yra kaip vergas, nežinantis kur pasukti be šeimininko nurodymo. O tas tikrasis, dvasinis Šeimininkas – Vedlys – mylintis Tėvas ir Motina – jo nėra atrastas viduje, jis negirdi Jo Balso, kaip to tikrojo Piemens, kuris pakreiptų bandą, ir kreipia bandą link Savęs, kviečia eiti link Jo – dvasinio Asmens – tikrojo Piemens – bet nėra bandoje nė vienos avies, kuri išgirstų Jo balsą bandoje, todėl ir banda nesuka į tą pusę. Bet tamsos ir griovimo vedliai, kurie pasireiškia materialiais veiksmais, jie yra matomi, jie yra girdimi, jie turi savo rankose visas priemones, kad galėtų sėti dar žemesnius virpesius, ir tuo pačiu dar daugiau apimti bandą baimės galia. Ir šitoje baimės galioje ne visos avys ištveria – ima spraustis, lipti viena per kitą, siekdamos išsaugoti save, bet tuo pačiu uždusindamos kitus – silpnesnius – savuoju svoriu, savuoju – kaip jūsų visuomenėje atrodytų – politiniu svoriu, materialių turtų svoriu, savo įsivaizduotinomis aukštomis pareigomis. Dabar jūs turite visuomenę, kurioje pasireiškia karinio muštro ir komandavimo įstatymai. Jūs neturite normalių sukurtų įstatymų, kurie padėtų visuomenei siekti darnos, tarpusavio supratimo, vienumo su Kūrėju, ir tuo pačiu dvasinės Brolystės visuomenėje. Jūs turite aplinką, kurioje jums pasireikšti, net ir savimi, neužtenka erdvės ir deguonies, nes jums viskas yra paversta įvairiomis užkardomis, kad jūs negalite, nesumokėję atitinkamų sumų, turėti patalpų, kuriose galėtumėte išsilieti savo talentais, savo genijaus pasireiškimais. Ne visada turtuose yra Tiesa. Turtas senovėje buvo deklaruojamas, kaip Dievo prielankumo ženklas. Dabar gi talentas, tos charakterio savybės, kurias reikėtų puoselėti, vystyti, dažnai jos būna tarp neturinčių nei politinio svorio, nei turto pasireiškimo, ir dėl to negali pasireikšti visuomenei, kad ji pamatytų talento pasireiškimą ir galėtų taip pat patirti ir susižavėjimą, ir pamaloninimą, ir tuo pačiu norą padėti tokiam talentui dar daugiau išsiskleisti – tiek menuose, tiek įvairiuose kūrybiniuose pasireiškimuose, tiek moksle.
Jūs turite aplinką, kurioje siekiama jus ne tik skaldyti, bet ir izoliuoti vieną nuo kito, kad jūs nebemokėtumėte bendrauti, nebežinotumėte kokį žodį ištarti – todėl reikia jus atskirti per įvairias įsiterpiančias materialias priemones. Jūs prarandate mąstymo lygmenį, jums sunku sutelkti dėmesį, ir dėmesio išskaidymas neleidžia jums lavinti nei savosios proto sąmonės, nei reguliuoti Šviesos sisteminimą pasąmonėje, kad kuo mažiau jose būtų teršalų. Tie klodai, kurie nukloja jūsų pasąmonės rezervuarus, turėtų būti pripildyti Kūrėjo Šviesos Meilės Galia. Tačiau jūs nesate to mokomi, dėl to jūsų galios silpsta. Jūs galėtumėte asmeniškai siekti didesnio atsivėrimo Kūrėjui, taip pat ir mūsų Vietinės Visatos tiek Šeimininkui Sūnui Kūrėjui, tiek ir jo Partnerei – Dukrai Kūrėjai – nes jie tvarko savuosius reikalus Vietinėje Visatoje, kad Šviesa būtų kuo ryškesnė net ir tuose pasauliuose, kurie patyrė sukrėtimus, sukurstė prieš Patį Kūrėją maištą. Štai dabar jūs turite tas skaudžias pasekmes, tačiau jūs įgijote nuostabų patyrimą, kokio negalima teoriškai išmąstyti, jeigu tas maištas nebūtų įvykęs, ir jūs patys nebūtumėte to maišto pasekmių sūkuryje šioje kartoje ir šioje epochoje. Todėl jūs turite patys tą patyrimą, ką reiškia prasilenkti su Kūrėjo Meilės ir Šviesos Valia. Jūs patys matote, pradedant nuo fizinio kūno sutrikimų, nuo kančių, ir skausmo proto lygiu, ir nuo dvasinio nusigręžimo, atitolimo nuo Paties Kūrėjo Šviesos ir Meilės pasireiškimo viduje, jau nekalbu apie veiksmus išorėje ir dar visumos Gerovei, kad galėtumėte tai drąsiai, ryžtingai kitiems pateikti, kaip Kūrėjo Meilės, Jėgos, ir Galios išraišką jūsų asmeniniu sprendimu ir pavyzdžiu.
Baimė yra kiekviename iš jūsų. Jūs neturite tokio ryškaus, švytinčio apsivalymo savo viduje, kad negalėtumėte patirti baimės apraiškų bet kokiomis aplinkybėmis, ypač, kada įvyksta sukoncentravimas žemų energinių virpesių į krizių pasireiškimą. Jūs visada turite baimės, abejonių atitinkamą sluoksnį, kuris kaip dulkės nusėda net ir puošnų daiktą – materialia prasme. O jūsų baimės žemi virpesiai taip pat aptraukia jūsų asmenybės švytėjimą, kurį jūs geriate Kaip Gyvąjį Vandenį iš paties Kūrėjo, kurį geria taip pat ir mūsų Vietinės Visatos Vadovai – tiek Sūnus Kūrėjas, pasiekęs Šeimininko Sūnaus Kūrėjo statusą po savosios misijos įgyvendinimo, kaip Jėzaus iš Nazareto tapatybe, atlaikęs Šėtono gundymus, kaip mirtingasis, ant Hermono kalno, prieš tai atsisakęs net savojo angelo apsaugos, kad pademonstruotų, jog su atsivėrimu Tėvui – Kūrėjui – ir pasitikėjimu, atsidavimu Jo vedimui, gali ir mirtingasis atsilaikyti prieš bet kokias pagundas, prieš bet kokius siūlomus ateities atlygius, net ir neįsivaizduojamai pamaloninančius asmenybės viduje ūgtelėjusį išpuikimą. Jūs tada galite suvokti, kad tik gyvas ryšys su Kūrėju leidžia išlikti, net ir atsispiriant pagundoms, o tuo pačiu ištveriant ir aplinkoje egzistuojančias tamsos milžiniškas maišto pasekmes, kurios kitiems sukelia tiek intelektualų, tiek dvasinį pakrikimą, kuris sutrikdo ir darnų fizinio organizmo pasireiškimą – tiek ligomis, tiek depresijomis, tiek tragiškais pasireiškimais, atimant sau materialią gyvybės dovaną, ir tuo pačiu net pakeičiant savąjį likimą priešlaikiniu pasitraukimu iš šito pasaulio, reiškia, neįgijus viso mirtingojo materialaus, intelektualaus, ir dvasinio numatyto patyrimo pradiniame pasaulyje, kuris reikalingas jūsų tolimesniame žingsnyje po prisikėlimo, kad galėtumėte išsaugoti visą tą sukauptą patyrimą šitame pasaulyje ir neštis toliau, kaip neatsiejamą jūsų vidines asmenybės ir savybes, ir sugebėjimo dalį, ir matyti, ir bendrauti su aplinkine materija. Štai jūsų gyvasis atsivėrimas Kūrėjui, ir Sūnui – Šeimininkui Kūrėjui – ir jo Partnerei – Dukrai Kūrėjai – per savosios dvasinės asmenybės tapatybės atsivėrimą ir tuo pačiu realų veikimą visumos Gerovei, patiriant Kūrėjo jums teikiamą Dvasios veikimą jūsų viduje, ir tuo pačiu savo valią suliejant su Kūrėjo Valia, yra ta garantija, kad jūs įnešite tą, Kūrėjo sumanytą, asmeninį indėlį į Jo Paties jums pasiūlytą Evoliucinio Plano įgyvendinimą jūsų pastangų dėka – ir taip kiekvienam. Ir mums galioja ta pati nuostata ir sąlyga. Mūsų taip pat – kiekvieno – asmeninis indėlis yra mūsų kiekvieno asmens labui, o pasekmės visumos Gerovei. Todėl ir jūs turite suprasti, kad jūsų kiekvieno indėlis, tai nėra teorija. Tai yra jūsų įnašas į Kūrėjo Banką, apie kurį kalbėjo ir Sūnus Kūrėjas, būdamas Jėzaus iš Nazareto tapatybe jūsų pasaulyje prieš du tūkstančius metų, apie kurį kalbi ir tu, mano mylimas broli, Algimantai, aiškindamas dvasinius dalykus dabartinei aplinkai. Todėl kiekvienas jūsų įnašas, tai yra – jūsų tikrojo asmens pasireiškimas visumos Gerovei. Jo niekas negali nei nustelbti, nei sumažinti, nei padidinti. Jis yra toks, koks esate jūs – kiekvienas – asmuo. Ir Kūrėjas džiaugiasi jūsų kiekvienu, net ir mažyčiu, žingsniu, bet visą laiką žengiant pirmyn. Nebijokite žingsnio žengti į priekį! Nes žingsnį atgal jūs žengdami, galite paslysti, bet po to bus sunku keltis ir mėginti sugrįžti į to nežengto žingsnio pakopą.

Žinokite, paslydimui pastangų nereikia! Bet paslydimas yra pavojingas, nes jis užliūliuoja jūsų mąstymo Šviesą, ir tuo pačiu norą žengti pirmyn dar vieną, nors ir nedidelį, žingsnį, bet žengti Gyvą Žingsnį. Tik Gyvas Žingsnis yra jūsų nuoširdžios pastangos, įgyvendinant Kūrėjo Evoliucinį Planą, ir taip pat jūsų asmenybės tapatybės augimas, vystymasis, jūsų evoliucija.

Dėl to aš jus ir vedu, kaip Dvasinis Mokytojas planetoje iš išorės, kad žengtumėte pirmyn, kad ir kiek mažą žingsnį, bet visuomet nukreiptą į mūsų visų Kūrėją, į Rojaus Trejybę-AŠ ESU, nes aš ir iš jūsų mokausi ir Šitų Keturių Asmenybių garbinimo, ir tuo pačiu Visuminės Dievybės Asmens pasireiškimo ir manyje. Ir aš dėkingas, kad turiu savojoje planetoje, kurią man ir suteikė Šeimininkas Sūnus Kūrėjas ir Tėvas, kaip tą areną, kurioje galiu skleistis kuo ryškiau pagal Kūrėjo sumanymą. Dėl to ir jums aš visą laiką teikiu tą patį paraginimą – BŪKITE ATSIDAVĘ KŪRĖJUI! BŪKITE SU KŪRĖJU! BŪKITE TAIP SAVIMI, KAIP ŠITO NORI KŪRĖJAS, IR KAIP ŠITO SIEKIA ŠIRDIS! O aš jums suteikiu taip pat iš išorės palaiminimą, kad jūs būtumėte kuo ryškesnio švytėjimo Šviesulys, matomas šitame pasaulyje, kuriam aš turiu garbės nešti Šviesą ir vadovauti dvasiniu lygiu.
Būkite ramybėje su Kūrėju! Ir nebijokite nieko! Niekada!

Algimantas – Ačiū tau, mylimas Makiventa, dvasini broli, už tokį nuostabų atsakymą-mokymą. Aš dėkingas tau. Ir manoji valia sulieta su Tavąja, mylimas Tėve, Amžinoji Motina, Begaline Motina, AŠ ESU. Amen.

Komentarai