Forumas: temos peržiūra
Kodėl per Vėlines visa Lietuva lekia į kapines, o gyvo žmogaus nemyli? Ar kol žmogus gyvas, tai nevertas, kad jį pamiltume?
Kodėl per Vėlines visa Lietuva lekia į kapines, o gyvo žmogaus nemyli? Ar kol žmogus gyvas, tai nevertas, kad jį pamiltume? Kodėl apie mirusį kalbama tik gerai, arba nieko. o kodėl šito paties netaikyti gyviesiems? Kodėl stovime ant galvos, o ne ant kojų?
Algimantas
2005-10-30 16:36:08
Komentarai
Mielieji, aš jus visus myliu ir noriu jums visiems laimės ir palaimos, kurią jūs galie patys pasisemti iš gyvojo Dievo ir ją perduoti kitiems GYVIESIEMS.Miela Jolita, neskubėk su išvadomis, ypač tokiomis, kokios prieštarauja tavo pačios sakomiems žodžiams... Pasiskaityk savo mintis ir surask prieštaravimus vienos kitai... Tai kaip užduotis namų darbams...
Mielas Rimantai, labai džiaugiuosi tavo šviesiomis mintimis, kurias perskaitau Forume. Skeisk jas dar ryškiau, nes mes nešame uždegtą lempą ne uždengtą, bet iškeltą. Bet iškeltą vėjyje... Tad turime vis saugoti, kad neužgęstų. O saugojimas yra vienas - dalinti ją kitiems, kad vis daugiau ir daugiau jų užsidegtų. O kad šviesa nesusilpnėtų - palaikykim gyvą ryšį, kasdien, nuolat, su Tėvu, su Jėzumi. Ir BŪTINAI semkimės žinių ne iš kitų šaltinių, bet iš URANTIJOS KNYGOS, kadangi visi kiti šaltiniai vis tiek sutelpa į ją... Ir mylėkime kitus savo brolius ir seseris visa širdimi ir visus VIENODAI, NES VISI ESAME VISŲ TĖVO VAIKAI. Nediskriminuokime meile žmonių, kad vieniems jos suteiktume daugiau, kitiems mažiau, o dar kitiems ir visai nebeduotume... Išsivaduokite iš dvasinio sąstingio gniaužtų per TARNAVIMĄ TĖVUI IR JO KŪRINIJAI ŠIANDIEN, RYTOJ, IR VISADA...
Mes, nes ateiviai iš kosmoso, atkursime DVASINGĄ LIETUVĄ, DVASINGĄ ŠEIMĄ, ATKURSIME GYVASTĮ SAVO VIDUJE, KAD BŪTUME VERTI JĖZAUS IR TĖVO VAIKAI DARYDAMI GERUS DARBUS GYVIESIEMS...
Algimantas
2005-11-07 13:59:05
Ir vis dėlto mes visi pamatysime, kad Algimantas buvo teisus. Gal ne šitam fiziniam kūne, ne šitom fizinėm materialiom akim , bet tikrai pamatysime.Ir tada visi susitikę , jeigu aišku norėsime susitikti tiktai smagiai pasijuoksime iš savojo užsispyrimo.
Bet kol kas Algimanto skleidžiama šviesa mums visiems per ryški bet tik kol kas. Bet mes ir patys galim skleisti lygiai tokią pačią šviesą tik nenustokim šito siekti. Svarbiausia yra tai kuo mes siekiam būti o ne kuo esame dabar. Ir nepaisant šito šviesk Algimantai ir toliau .
rimantas
2005-11-07 13:33:37
Smagi diskusija, tik gal kiek takto reiketu daugiau:).
Man patinka Arvio samprotavimai ir pritariu, kad dievas naudoja kapines kaip viena is daugelio irankiu zmogaus atsivertimui i gyvaji dieva, per siu zmoniu dieviskus darbus. O tokiu irankiu sprendziant pagal Arvi, yra daug: malda, kontaktai su zmonemis, sventrascio skaitymas ir t.t. Na ir kapines tam gali pasitarnauti.
O Algimantas kapines laiko kazkokia pagoniska vieta, kazkokia veliu garbinimo vieta,kur gyvuoju Dievus net nekvepia ir t.t., kur IŠEIKVOTO MATERIALAUS IR UŽKASTO IR JAU SUIRUSIO KŪNO VIETA. Ir tame kape jokio gyvo Dievo nera.
Bet man atrodo, kad Arviui tas materialus kunas suires visai ne motais, jo visai nedomina tie likuciai. Jis kapa vertina kaip tokia gan niuria vietele, kur zmogus prisimena kito zmogaus dorybes, dorus darbus, kurie kaip tokie yra is dievo ateje. Ir sie darbai skatina buti juos geresnius, labiau atsiverti meilei ir jos veikiam imtis panasiu darbu kaip sv. Jonui, sv. Teresei ir pan.
Jolita
2005-11-07 12:15:33
Visai Algimantai nusisudei
Arvis
2005-11-07 11:24:19
(-TĘSINYS-)
GALUTINĮ sprendimą, ar jis eis Dievo valios vykdymo keliu, ar ne. Bet sprendimas bus priimtas LAISVA VALIA ir jau PO PRISIKĖLIMO, KADA TO MIRTINGOJO KŪNAS, PALAIDOTAS URANTIJOS KAPINĖS BUS SENIAI SUIRĘS.
Ir Dievas daro viską, kad tik mirtingasis nepasirinkto MIRTIES KELIO JAU PO PRISIKĖLIMO. IR JEIGU MIRTINGASIS VIS TIK PASIRENKA MIRTIES KELIĄ, ARBA NET IR DVASIA, tokia, kaip Liuciferio ar Šėtono, taip jos valia yra patenkinama, ir ji yra sunaikinama. Ir taip pat ji yra išbraukiama iš visų dangiškųjų regirstrų, kad neliktų jokių pėdsakų apie jos egzistavimą iš viso, tarsi jos nieka ir nebūtų buvę. KAPINIŲ SUNAIKINTOMS SIELOMS IR DVASIOMS NET IR DIEVAS NESUTEIKIA. O visi kirti yra GYVI.
Tad aš ir klausiu, mielas Arvi, ar tu tiki į DIevą ir į JO suteikiamą prisikėlimą visiems to norintiems ir net tuo prisikėlimu abejojantiems? Jeigu tiki, tai tuomet tikrai turi suvokti, jog kapinės skirtos tik irstančiam materialiam tavo senelio ar senelio kūnui, bet ne tavo buvusiam seneliui ar senelei, kurie prikelti, ir nereikia dėl jų braukti ašarų. Tas ašaras braukia žmogaus savanaudiškasis EGO. Priedo, tavo senelis ir senelė yra ne senelis ar senelė, bet tavo sielos brolis ir sesuo. Tai daar viena daugeliui per daug akinanti šviesa. Mes REALIAI esame BROLLIAI IR SESERYS, o ne seneliai, tėvai, sūnūs, ar anūkai. Tokiais pasivadiname save labai labai trumpam akimirksniui, o iš tikrųjų VISI ESAME VIENO IR TO PATIES VISŲ TĖVO VAIKAI. Tad jeigu tiki šita TIESA, TAI kapinės nustoja prasmės IŠ VISO. IR JOS NEREIKALINGOS IŠ VISO...
Jos reikalingos tik palaikyti mūsų viduje TAMSOS BAIMĘ, KURI NETURI NIEKO BENDRO SU DIEVU...
Telydi tave ramybė.
Su brpliška meile,
Algimantas
Algimantas
2005-11-07 11:09:43
Mielas Arvi,mogaus augimas yra tik toks, kiek žmogus nori augti pats. Kapinės yra tas inkaras, kuris augimą STABDO, NES IŠ JŲ YRA PADARYTAS KULTAS. Jeigu tu pats savo samprotavimus paskaitytum atidžiau, pamatytum, kad viena dalis prieštarauja kitai. Pamėgink juos perskaityti dar kartą.
Jeigu, kaip ir tu pats teigi, kad kapinėse žomgus prisimena mirusiųjų darbus, kurie jau išėjo anapus, ir jeigu žmogus tiki, o krikščionis tuo turi tikėti, kitais jis praranda savo krikščioniškumą, kad mirusieji po mirties eina toliau pas Dievą vėl prisikėlę, tai apie išėjusiųjų bet GYVŲJŲ darbus mąstyti ir prisiminti KAPINĖS NE VIETA, NES JOS YRA TIK SAVO ENERGIJĄ IŠEIKVOTO MATERIALAUS IR UŽKASTO IR JAU SUIRUSIO KŪNO VIETA. O tik šitoje vietoje prisiminti GYVO, PRISIKĖLUSIO MIRTINGOJO BUVUSIUS DARBUS - TAI IRGI KVEPIA NEBE KRIKŠČIONYBE O PAGONYBE, KADA GARBINAMAS ŽEMĖS LOPINĖLIS, NETURINTIS NIEKO BENDRO SU GYVUOJU IR TOLIAU LIKUSIU GYVU, BET TIK AUKŠTESNIU PAVIDALU, SIELOS PAVIDALU, MIRTINGUOJU.
Ir dėl to, kad šitokia tradicija yra persipynusi su pagoniškomis priemaišomis, tai daugelį ir stabdo pažvelgti aukščiau ir plačiau. O kaip gi tu galėsi žvelgti aukščiau, jeigu tas svoris neleidžia tau atsitiesti. Išmetę inkarą laivas plaukti negali. Tad jeigu suvoki, kad mirtis tik kūno, o ne sielos, tai ir nereikia tų vietų nei pušti, nei pinigus kišti, kur paliktas dūlėjimui tik kūnas. Sielos ten vis tiek nėra. O jeigu sielą pripažįsti prisikėlusią, o krikščionis tik šitą turi pripažinti, tai gyvos sielos, gyvenusios mirtingajame šitame pasaulyje, gerus darbus gali prisiminti BET KUR - NAMIE, GATVĖJE, SU DRAUGAIS, SU ŠEIMA...
Bet svarbiausia yra tai, kad žmogus ima išsivaduoti iš ritualų, kurie jį patį apsunkina ir baugina. KOdėl žmonės bijo kapinėse būti naktį..? Dėl tokio paties jų neišmanymo..? Tad kam tokios tamsaus neišmanymo vietos reikalingos? O gi tam, kad dar tamsesni religiniai lyderiai galėtų manipuliuoti žmonių neišmanymu ir juos valdyti, neleisdami jiems išsivaduoti iš BAIMĖS.
O lavoną tiesiog reikia sudegintii ir pelenus išbarstyti, nes jie neturi nieko bendro su tuo mirtinguoju, kuris jau yra prisikėlęs ir kaip siela turi naują ir be ligų kūną, be kraujo, kaulų, ir raumenų. Ir vis tik tai toji pati asmenybė, kurios kūną su tokiomis ašaromis laidoja vadinamieji krykščionys, tuo pačiu netikėdami Jėzumi, kuris sakė, kad visus, kurie tiki Jo evangelija, kirue tiki į Tėvą, bus prikelti ir toliau per mokymus, per gilesnį Dievo Tikrovės pažinimą, ir Jo paties patyrimą keliaus į Rojų, Tėvo buveinę ir mūsų LIKIMĄ.
Jeigu tu man o mintis laikai nedoromis, tai tavo ribota doros ir nedoros samprata. Mano mintys yra skaisčios ir kupinos meilės, kad žmogus pajustų, kokia tai yra laisvė nuo tokių sunkių ir negyvų tradicijų, kurios naikina žmogaus siekį sklęsti laisvai su DIevu Jo kūrinijoje su GYVAISIAIS IR TARNAUJANT SU MEILE GYVIESIEMS.
Žinok, naujos mintys, kurios pranoksta dabartinius papročius, yra daugeliui, ir tau, kol kas, per daug akinančios. Bet tam jas ir pateikiau, kad po truputėlį pamąstytumėte, o nurimę sugrįžtumėte prie šios minties. bet jau kitokia nuostata, bet karščiavimosi, bet su išlaisvinančia meile savo viduje. Ir tik tada nebereikės jokių savo ydų uždaryti į kalėjimus, nes jų neliks. Nebeliks ir tokios žmogaus ydos, kaip garbinti kapines, kada šviesa iš Dievo bus užpildžiusi visą žmogaus vidų. Toji šviesa leis žmonėms su meile bendrauti su visais gyvaisiais, o ne su mirusiais.
Su mirusiaisiais nėra jokio reikalo bendrauti iš viso, nes miršta tik tie, kurie sukursto maištą, sąmoiningą maištą prieš ievą, kurie sąmoningai pasirenka kelią į prišingą pusę nuo DIevo. SU tokiais ir nėra noro bendrauti iš viso. Nors tokie žmonės dar tebevaikšto gyvi kaip fiziniai kūnai, bet Dievo akimis, jie jau yra MIRĘ. Štai su jais ir nėra reikalo turėti kokių nors ryšių. TUo tarpu visi kiti, net ir abejojantys dėl Dievo egzistavimo, nesvarbu kokios profesijos ir kokio amžiaus būtų, vis tiek bus prikelti po vadinamosios materialios mirties, kad vis vien priimtų
Algimantas
2005-11-07 10:51:26
Man atrodo, kad Arvio ir Aidos samprotavimai teisingi. Sutinku, kad kapines gali buti irankiu, kad anapusybeje esanciu atlikti darbai skatina zmones atsiverti dieviskai meilei, skatina vadovautis meiles principu kasdieninaime gyvenime.Dievas is ties turi daug budu, kuriais jis skatina zmones atsiverti i Gyvaji Dieva.
Haris
2005-11-05 11:03:53
Gerb. Algimanatai,
Sutinku Algimantai, kad Gyvojo Dievo reikia ieskoti savyje. Visi krikscionys -katalikai,pravoslavai, protestantai ir kt. - labai puikiai supranta, kad reikia ieskoti Gyvojo Dievo savyje. Tuo istikinau ne karta, budamas Taize, kur vyksta kriksconisko jaunimo suvaziaviamai, Lourde, pokalbiuose su tikinciaisiais, artimaisiais. Kiekvienas krikscionis labai puikiai supranta, kad Dievo ieskoma savyje, nes suvokia save kaip sutverta pagal Dievo paveiksla butybe. Ir Dievo savyje ieskoma per malda, per sventrascio skaityma, per meditacija, per apmastymus, per santyki su kitu zmogumi ir t.t. Dievas dave zmonems aibe budu, kuriais remdamiesi jie gali susrasti savyje Dieva. Ir sie visi budai yra geri, jeigu jie duoda rezultata - zmogus atsisuka i Dieva ar paklusta savyje esanciams dieviskajam praduiir jo vedamas veikia, uzdaro i kalejima ivairias ydas.
Reikia pastebeti, kad Gyvojo Dievo zmogus savo viduje iesko gyvendamas siame pasaulyje. Jeigu zmogus Gyvaji Dieva pajunta savo viduje budamas baznycioje, budamas kapinese ir prisimindamas isskeliaviuju anapus dieviskosios meiles pagrindu atliktus darbus, tame nieko blogo nera, nes yra rezultatas - atsigrezta i GYvaji Dieva. Baznycia krikccionis suvokia kaip vieta, kur meldziamasi Dievusi, dalyvaujam misiose. Tokia baznycios paskirtis zmogu ir nuteikia atitinkamai, jis per malda ir misias pradeda jausti gyvojo Dievo buvima savyje. Baznycios krikscionis nesuvokia
kaip kazkokios dedes Dievos gyvenviete, tai viso labo tik vietos, kurias dievas kaip iranki panaudoja zmogaus vidaus poveikiui, kad jis pajaustu Gyvojo Dievo buvima savyje.
Dievas kaip iranki zmogaus vidiniu galiu aktyvacijai ir Gyvojo Dievo pajautimui savyje naudoja ir kapines. Katalikai, protestantai, stačiatikiai puikiai supranta, kad ju mylimi,kiti juos supe zmones yra nemire, kad jie yra anapus. Jie labai puikiai supranta, kad mirtis yra sielos atsiskyrimas nuo kuno ir iskeliavimas jos i kita pasauli. Kapinese jie prisimena isejusiuju dieviskosios meiles pagrindu atliktus veiksmus, ir jie per siu veiksmu apmastyma, kaip ir per malda, sventrasciu skaityma atranda gyvaji dieva savyje.
Tad visi irankiai - kapines, baznycia, kitos vietos - jeigui jie tik zmogu paskatina atsisukti i gyvaji dieva, yra reikalingi ir prasmingi. O is zmoniu atimti kapines kaip GYvajam Dievui atsiverimo vieta, is Dievo atimti iranki - kapines -, per kurias jis padeda zmogui surasti Gyvaji Dieva savyje, teigti, kad sis irankis nereikalingas ir beprasmis, tiesiog yra negrazu, nepadoru.
Arvis
2005-11-05 10:07:25
Gerb. Algimanatai,
tai, kad zmones rupinasi savo mirusiuju palaiku palaidojimu yra gerai. Juk jei zmogus mire tu negali jo kuno paimti ir ismesti i konteineri, ar paprasciausiai pakasti kaip pastipusios kates ar suns. Juk krikscionis negali paimti zmogaus kuno palikti kur nors bokste, kaip kad daro parsiai, kad ji sudraskytu plesrieji dangaus pauksciai ir ju kuno gabalus ismetytu po apylinkes. Zmones mirusius palaidoja kapuose ar sudegina ir isbarsto pelenus. Taciau sutik, kad su lavonu reikia kazka daryti. Del to, kad reikia kazkokiu budu pasirupinti: reikia numireli nuprausti, reiia ji ideti i karsta, issimti pazymas del mirties ir t.t., reikia surasti vieta laiddojimui ir pan. Nori ar nenori tai susije su finansinemis islaidomis, taciau o kas cia tragisko tos finansines islaidos? O kad ten kazkas imantrybes kazkokias daro is laidotuviu, tai jau kitas reikalas, kazkas susijusio su puikybe. Taciau vienaip ar kitaip yra BUTINA PASIRUPINTI LIKUSIU KUNU.Sakai, kad zmones patiki kapinese, kad galima bendrauti su mirusiaisiais. Is tikruju taip nera. Tam, kas labai jau troksta bendravimo su mirusiaisiais, kreipiasi okultistus, magus, uzsiima nekromantija, arba zaidzia adatelemis, t.y. uzsiima spiritizmu. Yra dar visokiu pagonisku judejimu Lietuvoje, kurie galbut garbina vėles, negaliu pasakyti, nes placiai ju veikla nesidomejau.Zmones ateina i kapines visai del kitu dalyku. Kapines paprasciausiai yra vieta, kur zmones prisimena savo anapus esancius protevius, ju gerus darbus. O visi zmogaus geri darbai kilo ne is ko kito, o is dieviskos meiles, gyvojo dievo veikimo juose. Sie dieviskosios meiles pagrindu atlikti darbai stiprina zmonems lygiai taip pat kaip malda i gyvaji dieva, kaip sventrascio skaitymas nudienos gyvenime. Taip pat kapinese meldziasi zmones i Gyvaji Dieva tam, kad anapus esantiems butu gerai, kad atleistu ju nusizengimus. Tad kur tavo manymu Algimantai cia dvelkia veliu garbinimu?? Krikscionis i anapus iskeliavusiu asmenyje mato ne staba, ne kazkoki baime kelianti reiskini, o dieviskosios meiles pagrindu atliktus darbus ir ne daugiau.
Arvis
2005-11-05 09:02:37
Mielas Arvi, laidojimas nėra blogybė savaime. Ja tampa jau išvestiniai dalykai dėl mūsų neišmanymo, kada, pirmiausia, prasideda vietos kapui ieškojimas, kokiose kapinėse ir kokioje vietoje tose kapinėse, kokį paminklą statyti, kokias laidotuves organizuoti, ką pakviesti, ko nekviesti, kiek mišių užpirkti, kokį karstą nupirkti, juk visa tai dideli, labai dideli, mūsų žmonęėms, pinigai. Vardan ko..? O tada prasideda kapų lenktynės, jas kuo įmantriau įrengus, kad tik kas nepamanytų, jog nemylėjo, jog net kapinių negali prižiūrėti... Bet blogiausia yra tai, kad žmogus ima ir patiki, kad kapinėse jis gali bendrauti su mirusiais...
Viena moteris, kada aš stoviu su Urantijos Knyga miestų gatvėse ir žmonėms aiškinu, kad jie atrastų Dievą savo viduje, manęs klausia, kodėl jai būna ramu bažnyčioje, na ir dar kapinėse... Aš jai aiškinu, ten, kur ji gali atsipalaiduoti, ten ir pajunta ramybę. Ramybė yra iš Dievo ir tik atsipalaidavus, kada nutolsta kasdieniai vargai, tik tada ir gali su Dievu pasikalbėti. Jai tokios vietos yra bažnyčia ir kapinės... Bet Dievas yra jos pačios viduje. Aš jai ir sakau: "Tu Jį turi atrasti savo viduje, tada pranyks bet koks nerimas ir kur beeisi, visada jausi Jį savo viduje."
Štai dėl to mes ir turime šviesti, kad ne kapinėse, ne bažnyčioje, bet SAVYJE surastume Dievą. Ir ne ritualinį, o GYVĄJĮ. Ir tik jį atradę, mes imsime jausti, REALIAI, kad Jis tikrai yra mūsų VIDUJE. Tą aš jums VISIEMS sakau ne kaip teorinį teiginį, o kaip TIESĄ. O kada šitoji tiesa bus PATIRIAMA, tada TĖVO MEILĖ VIEŠPATAUS JUMYSE KIEKVIENAME KIEKVIENĄ AKIMIRKĄ, BE PERSTOJO. Ir be kokių nors jūsų valios pastangų, nes tai priklausys tik nuo jūsų, kiekvieno, giluminio ryšio su Tėvu kasdien...
Ir tik TADA PATIKĖSITE, KAD KAPINĖS NEREIKALINGOS, NES ŽINOSITE, bet REALIAI ŽINOSITE, kad jūsų mylėtas ŽMOGUS NEMIRĖ. JIS YRA PRIKELTAS IR ŽENGIA SAVO VYSTYMESI IR TĖVO PAŽINIME TOLIAU, KAIP IR JŪS ČIA TAIP PAT VYSTOTĖS TOLIAU PER SAVO PATYRIMĄ...
Aš šitą klausimą pateikiau tam, kad jūs pamąstytumėte ir iš kitos pusės, ne tik tradiciškai. O PRADĖJĘ MĄSTYTI, pirmajam šokui praėjus, kad imtumėte ramiau kaskart mėginti pajusti tai, apie ką aš jums Forume daug kartų esu sakęs - Tėvas yra REALUS IR KIEKVIENAME IŠ MŪSŲ, UŽMEGSKITE SU JUO GYVĄ RYŠĮ... O tada šituo patyrimu imkite dalintis su kitais, kad ir jiems tokį ryšį padėtumėte užmegzti per maldą savais žodžiais, savomis kasdienėmis mintimis...
Tai ir yra pirmasis laiptelis į MEILĘ GYVIESIEMS...
KITO KELIO NĖRA, NES JIE VEDA TIK PER MŪSŲ VIDŲ. BET VEDA PES TĖVĄ...
Algimantas
2005-11-05 07:59:34
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.