Forumas: temos peržiūra
Kodėl per Vėlines visa Lietuva lekia į kapines, o gyvo žmogaus nemyli? Ar kol žmogus gyvas, tai nevertas, kad jį pamiltume?
Kodėl per Vėlines visa Lietuva lekia į kapines, o gyvo žmogaus nemyli? Ar kol žmogus gyvas, tai nevertas, kad jį pamiltume? Kodėl apie mirusį kalbama tik gerai, arba nieko. o kodėl šito paties netaikyti gyviesiems? Kodėl stovime ant galvos, o ne ant kojų?
Algimantas
2005-10-30 16:36:08
Komentarai
Mano mielieji, jeigu mes mylime gyvą žmogų, tai kodėl tuomet tiek daug prievartos ir nusikaltimų, kodėl kalėjimuose nebetelpa nuteistieji, kodėl tiek daug apgaulės tarpusavio santykiuose, kodėl savanaudiški verslininkai, politikai sau kraunasi į kišenes, o likusiems, jiems uždirbantiems milžiniškus turtus, atiduoda tik tiek, kad žmogus vos vos tesugeba palaikyti savo gyvybę, neįstengdamas nusipirktai sau normalaus naujo šiltesnio drabužio, kodėl, jeigu mes mylime gyvuosius, tiek daug žūstančių per avarijas, kodėl tiek daug našlaičių, ir jų vis daugėja, kodėl, jeigu mes mylime gyvuosius, tiek daug vienišų motinų, kodėl, jeigu mylime gyvuosius, vis daugėja net ir tokių motinų, kurios savo gyvus vaikus išmeta, kodėl, jeigu mes mylime gyvus, tokia prievarta mokyklose, kad reikia jas saugoti per diskotekas, kodėl, jeigu mes mylime gyvuosius, mes turime savartyno tiek daug gyventojų, kodėl čigonai tabore yra laikomi kaip raupsuotieji ir gyvena nežmoniškomis sąlygomis, kodėl mūsų meilė gyviesiems matuojama pinigine ligoninėje, kodėl, jeigu mylime gyvuosius, tiek daug sargybinių pas prezidentą, premjerą, Seimo pirmininką, kodėl, jeigu mylime gyvuosius, į prezidentūrą, į vyriausybę, į Seimą nepateksi, nes ten tiesiog jūsų nepraleis, tikriausiai irgi iš meilės jums, kodėl, jeigu mylime gyvus, tiek daug sargų parduotuvėse, bankuose, kodėl, jeigu mylime gyvuosius, visur prismaigstyta video kamerų, kodėl, jeigu mylime gyvuosius, nesilaikome normalus ir kupino meilės vienas kitam bedrabūvio taisyklių, kodėl, jeigu mylime gyvuosius, mes apsitveriame tvoromis, ypač dvasinėmis, kodėl, jeigu mylime gyvuosius, mes esame abejingi visam tam, ką išvardinau ir liekam susigūžę savo kiaute, kodėl, jeigu mylime gyvuosius, statome milžiniškus paminklus kapinėse po jų fizinio kūno mirties, jeigu esame krikščioniška tauta ir tikime Jėzaus mokymais, kad žmogaus siela prisikelia, tuomet jau žmogaus sielos nebėra toje vietoje, kur buvo palaidotas tik materialus kūnas, kodėl, jeigu mylime gyvuosius ir tikime į Dievą kaip Visagalį, nepasitikime Juo, kad Jis prikėlė sielą, kuri jau žengia tolyn pas DIevą ir yra gyva, tai kodėl tuomet statome paminklus tam, kas vis tik yra gyvas ir žengiantis tolyn pas DIevą, ir dar daugybę galiu jums vardinti ir vardinti prieštaravimų tarp mūsų žodžių ir veiksmų, kurie tik vis stipriau ir stipriau patvirtina mūsų neapsakomai iškreiptą meilę mirusiajam ir tos meilės visišką nebuvimą GYVAJAM.Tvarkyti žemės lopinėlį, kuriame buvo palaidotas mylimo senelio ar motinos materialus kūnas, kuriame sielos ir būti nebegali, nes ją tuoj pat po mirties iki prisikėlimo paima ir saugo ANGELAI SERAFIMAI, tai nė iš tolo nerodo, kad tai yra meilė ŽMOGUI...
Žmogus tuo ir skiriasi nuo gyvulio, kad jis gauna paties Tėvo dvasią - Minties Derintoją - ir šitoji dvasia mus visą laiką moko, kad vis daugiau atsiduotume GYVOJO DIEVO VEDIMUI IŠ VIDAUS, KAD MYLĖTUME VISUS GYVUOSIUS.
Jeigu mes ir toliau šitaip nesikeisdami tvarkysimės savo gyvenime, tai dar daugiau turėsime patirti skausmo, kančios, ir BAIMĖS. Nes visa tai mes sukeliame sau patys, savo neišmanymu.
Tėvas mus kviečia ne į kapines, bet vykdyti Jo valią iš meilės Jam ir Jo kūrinijai, bet ne mirusiems.
Tėvo kūrinija yra GYVA. JOJE MIRUSIŲJŲ NĖRA.
Mirusieji yra tik neišmanančio žmogaus prasimanymai pažeidžiant Tėvo nurodymą - būkite net ir tokie tobuli, koks tobulas esu AŠ.
JIs mums duoda nurodymą, kad liktume GYVI AMŽINAI. IR TAPTUME TOBULI, KAIP IR JIS YRA TOBULAS. Tai argi miręs gali tobulėti?
Tėvas myli TIK GYVUOSIUS IR BENDRAUJA TIK SU GYVAISIAIS.
Jėzui buvo labai skaudu prikelti Lozorių iš mirusiųjų, nes Jis žinojo, kokia puiki ateitis jo laukia po prisikėlimo sielos pavidalu, ir kokia sunki dalia jo lauks vėl sugrįžus į mirtingojo kūną...
Kada mes einame į kapines, tai einame tikrai ne iš meilės, nes meilę galime rodyti visur ir visiems. O meilę susiaurinti tik iki savo senelio ar motinos, ir dar mirusių materialiu pavidalu, tai ne kas kita, kai SAVANAUDIŠKAS savo EGO pasireiškimas, o ne dieviška meilė, kuri skirta VISIEMS IR VIENODAI.
Kol žmogus nėra įitkėjęs į Dievą, tol jį valdo ritualai ir tradicijos. Kada žmogus įtiki į gyvąjį Dievą, kada su Juo užmezga gyvą ryšį, tada ima suvokti, kad mirtis iš viso NEEGZISTUOJA. Ir kalpinių lankymas, kaip pagarbos pareiškimas mirusiesiems, tiesiog nebetenka prasmės, nes esi suvokęs, kad tik ĮTIKĖJIMAS IR MEILĖ VISIEMS IR VIENODAI suteikia sielos PRISIKĖLIMĄ, o materialus kūnas yra tik apvalkalas mūsų, dabartiniu metu, GERIEMS DARBAMS, SKIRTIEMS GYVIESIEMS, ATLIKTI IR MYLĖTI VISUS GYVUOSIUS.
Žmogus net ir gamtą myli TIK GYVĄ, O NE NUDŽIUVUSIĄ... O juk žmogus - tai Dievo sūnus arba dukra ir toli pranoksta gamtą...
Ateis laikas, kada tokios tiek daug vietos ir lėšų reikalaujančios tradicijos atmirs, kada žmogus atras Tėvą savo paties viduje, atsiduos Jo vedimui iš vidaus, ir Juo ims pasitikėti Jį patirdamas realiai...
Štai tuomet išnyks kapinių lankymas, kaip nereikalinga gyviems ir toliau negu mes pažengusiems dabar mūsų vadinamiems mirusiesiems, tradicija, kuri mus veda į tamsius viduramžius, o mes einame į Tėvo GYVOSIOS MEILĖS KŪRINIJOS NAUJĄ IR AUKŠTESNĮ ETAPĄ, NORS IR PATIRDAMI MATERILAUS KŪNO SUIRIMĄ, BET JĮ PATYRĘ GAUDAMI NAUJĄ IR GERESNĮ, BE LIGŲ IR NEGALAVIMŲ SIELOS KŪNĄ.
Dėl to, gedėti mirusiojo, tai yra žmogaus nemokšiško savanaudiško ego pasireiškimas. Ir jo turime atsikratyti. Dėl to ir perteikta Urantijos Knyga, kad agalėtume meilę reikšti GYVIESIEMS. IR VISIEMS, O NE TIK SENELIUI AR MOTINAI. IR VIENODAI VISIEMS, O NE JĄ DOZUODAMI PAGAL SAVO EGO REIKALAVIMUS.
O už prisikėlusius mirusiuosius mes galime pasimelsti ne mišias užpirkdami, nes Dievui perkamų maldų NEREIKIA, o patys nuoširdžai ir savais žodžiais pasimelsdami. Dievui reiia mūsų ATSIVĖRUSIOS ŠIRDIES. Ir pasimelsti galite bet, kur, namie, miške, lauke, parke, net važiuodami truakiniu ar autobusu, kur tik galite nurimti ir nuoširdžiai atverti savo širdį Tėvui...
IR TĄ DARYSITE TIK GIMĘ IŠ DVASIOS, NORS DAR TABEGYVENDAMI MATERIALIAME KŪNE, JEIGU ATRASITE TĖVĄ SAVO VIDUJE.
Ir tada, ir tik tada, bet ne anksčiau, išnyks nusikalstamumas, neapykanta, prievarta, pavydas, kitų engimas, skriaudimas, apgaudinėjimas, savanaudiški ir melagingi siekiai ir jų įgyvendinimas, kyšininkavimas, padlaižavimas ir kitos žmogiškosios ydos.
Įsigalės meilė ir savitarpio TARNAVIMAS SU TĖVO REIŠKIAMA MEILE VISIEMS.
Ir tik nuo jūsų asmeninio apsisprendimo priklauso, kada Lietuvoje bus DVASINIS PRISIKĖLIMAS...
Algimantas
2005-11-02 15:12:08
Pritariu su tam tikromis isimtimis Hariui. Na, as pvz.lankau savo seneliu kapus, pas kuriuos mazas budamas leisdavau vasaros atostogas. Na jie turejo ir savu minusu, ir privalumu. Taciau is ju gavau daug vertinga, pamokymai nepasiduoti pykciui, nekersyti tave nuskriaudusiam ir pn. As, budamas Paluses kapinese,tiek juose nebudamas, tiek per misias uz mirusiuosius tai prisimenu.
Taciau reik pastebeti, kad eina i kapines i tokie, kurie nemylejo savo artimuju, rupinasi kapais taip sakant "del vaizdo". Mano manymu, i kapines ateina ir myleje savo artimuosius, ir ju nemyleje asmenys. Visokiu yra
Arvis
2005-11-02 11:45:03
Keista tema, tendencingas formulavimas. Daugelis zmoniu, kuriuos pazistu myli savo artimuosius, draugus ir t.t. Taciau si meile nesibaigia jiems ir numirus. Stai del ko daugelis eina i kapines, uzdega zvakutes. Juk geruju zmoniu, iskeliavusiu i ana pasauli, darbai lieka atmintyje ir pn.
Haris
2005-11-02 08:59:23
leisiu sau pajuokauti, žvelgdamas iš kapo duobės. gal jau tai pradžia, kada gyvieji pradeda pavydėti mirusiesiems, kaip rašė nostradamusas.
atsiprašau už klaidas, šiuo metu kitaip negaliu parašyti.
jonas
2005-11-01 09:15:00
Mano manymu, meile, vykdant Dievo tėvo paliepimą myleti, zmogaus gyvenime, ivairiose gyvenimo srityse gali reikstis labai ivairiai. As asmeniskai besalygiskai sutinku su Dievo Tėvo paliepimu, kad reikia myleti visus be isimties gyvus zmones. Bet kaip gi gerb. Algimantai zadi sia meile igyvendinti pats asmeniskai, konkreciai, visuotiniu visus gyvus zmones apimanciu lygmeniu?? Kaip?
Manau,kad zmogus meile visiems gyviems zmonems galima igyvendinti tokiu budu. Zmogus gali rodyti meile ji supantiems zmonems giminaiciams, zmonai, vaikams, bendradarbiams, kitiems asmenims - visiems, kuriuos jis pasiekia socialinio kontakto metu. Vat tai apibrezia jo rodomos meiles gyviems asmenims socialine erdve? Taciau jis sio socialinio kontakto-meiles rodymo metu gali siekti, kad ir kiti rodytu meile kitiems, o tie dar kitiems ir taip iki eskimosu siaureje, Indenu Amazones dziunglese. Taip pat meile gali tave skatinti melstis uz gyvuosius pazistamus, plius nepamirsdamas maldoje tu zmoniu, kuriu tu nepazisti. Tad taip mano manymu meile, Vykdant Dievos Tevo paliepima,gali buti igyvendinta gyviesiems visuotiniu mastu.
Tai, kad zmones gerbia, myli tuos zmones, kurie iskeliavo anapus, dar nereiskia, kad jie tuo paciu nemyli gyvuju ir yra kazkokie nekrofilai, kuriems tik nesveika meile kazkokiems sudulejusiems palaikams, neva ten dar tunanciai sielai ir terupi:)Meile tiek gyviems, tiek anapusybeje esantiems (kaip anapusines butybes aisku jos yra gyvut gyvuteles) gali KOEGZISTUOTI KARTU :)IS IS KUR ISTRAUKIAI, KAD MEILES SAMPRATA BUVO SUSIAURINTA???:) Musu,visuotiniu principu mylinciu kitus likimas, vienu atzvilgiu yra bendras - musu kunas nusidevi, siela atsiskiria nuo kuno,kunas atgula i kapa, siela iskeliauja i anapus. Butent sis atsiskirimas zmoniu ir yra suprantamas, kaip mirtis. Fizinio kuno mirtistoli grazu nereiskia, kad mirsta, isnyksta siela. Taip pat nereiskia, kad siela tuno kazkur kapo duobeje. Kapas viso labo tik vieta, kur duli palaikai, bet tai dar nereiskia, kad sie palaikai fetisai ir garbinimo objektas. Kapas paprastai yra viso labo tik viena is vietu (simboline vieta), kurioje prisimenami anapus esancius asmenys, kuriuos mylejai konkrecia, tiek visuotine meile tau nepazistamus jiems esant cia, siame pasaulyje, kuriu nenustojai myleti kaip anapus esanciu gyvu butybiu. Ir taip prisiminti daugelyje vietu, kurios yra susijusios su ju kaip sio pasaulio nariu veikla.
Tai, kad zmogus lanko savo seneles, senelio, tevo, draugo, mylimusios kapa,ji tvarko mano manymu gali buti jo tam tikra meiles forma ten anapus esantiems-gyviems artimisiems, nors tai gali buti daroma ir is iprocio be meiles anapus esantiems.
Tai, kad myli ANAPUS ESANCIUS ARTIMUOSIUS NEREISKIA, KAD NEMYLI IR TEN ESANCIU TAU NEPAZISTAMU ZMONIU tad kokia cia egostine meile?? Taigi mano tokia nuomone
Arvis
2005-11-02 18:33:06
Mielas Arvi,mogaus augimas yra tik toks, kiek žmogus nori augti pats. Kapinės yra tas inkaras, kuris augimą STABDO, NES IŠ JŲ YRA PADARYTAS KULTAS. Jeigu tu pats savo samprotavimus paskaitytum atidžiau, pamatytum, kad viena dalis prieštarauja kitai. Pamėgink juos perskaityti dar kartą.
Jeigu, kaip ir tu pats teigi, kad kapinėse žomgus prisimena mirusiųjų darbus, kurie jau išėjo anapus, ir jeigu žmogus tiki, o krikščionis tuo turi tikėti, kitais jis praranda savo krikščioniškumą, kad mirusieji po mirties eina toliau pas Dievą vėl prisikėlę, tai apie išėjusiųjų bet GYVŲJŲ darbus mąstyti ir prisiminti KAPINĖS NE VIETA, NES JOS YRA TIK SAVO ENERGIJĄ IŠEIKVOTO MATERIALAUS IR UŽKASTO IR JAU SUIRUSIO KŪNO VIETA. O tik šitoje vietoje prisiminti GYVO, PRISIKĖLUSIO MIRTINGOJO BUVUSIUS DARBUS - TAI IRGI KVEPIA NEBE KRIKŠČIONYBE O PAGONYBE, KADA GARBINAMAS ŽEMĖS LOPINĖLIS, NETURINTIS NIEKO BENDRO SU GYVUOJU IR TOLIAU LIKUSIU GYVU, BET TIK AUKŠTESNIU PAVIDALU, SIELOS PAVIDALU, MIRTINGUOJU.
Ir dėl to, kad šitokia tradicija yra persipynusi su pagoniškomis priemaišomis, tai daugelį ir stabdo pažvelgti aukščiau ir plačiau. O kaip gi tu galėsi žvelgti aukščiau, jeigu tas svoris neleidžia tau atsitiesti. Išmetę inkarą laivas plaukti negali. Tad jeigu suvoki, kad mirtis tik kūno, o ne sielos, tai ir nereikia tų vietų nei pušti, nei pinigus kišti, kur paliktas dūlėjimui tik kūnas. Sielos ten vis tiek nėra. O jeigu sielą pripažįsti prisikėlusią, o krikščionis tik šitą turi pripažinti, tai gyvos sielos, gyvenusios mirtingajame šitame pasaulyje, gerus darbus gali prisiminti BET KUR - NAMIE, GATVĖJE, SU DRAUGAIS, SU ŠEIMA...
Bet svarbiausia yra tai, kad žmogus ima išsivaduoti iš ritualų, kurie jį patį apsunkina ir baugina. KOdėl žmonės bijo kapinėse būti naktį..? Dėl tokio paties jų neišmanymo..? Tad kam tokios tamsaus neišmanymo vietos reikalingos? O gi tam, kad dar tamsesni religiniai lyderiai galėtų manipuliuoti žmonių neišmanymu ir juos valdyti, neleisdami jiems išsivaduoti iš BAIMĖS.
O lavoną tiesiog reikia sudegintii ir pelenus išbarstyti, nes jie neturi nieko bendro su tuo mirtinguoju, kuris jau yra prisikėlęs ir kaip siela turi naują ir be ligų kūną, be kraujo, kaulų, ir raumenų. Ir vis tik tai toji pati asmenybė, kurios kūną su tokiomis ašaromis laidoja vadinamieji krykščionys, tuo pačiu netikėdami Jėzumi, kuris sakė, kad visus, kurie tiki Jo evangelija, kirue tiki į Tėvą, bus prikelti ir toliau per mokymus, per gilesnį Dievo Tikrovės pažinimą, ir Jo paties patyrimą keliaus į Rojų, Tėvo buveinę ir mūsų LIKIMĄ.
Jeigu tu man o mintis laikai nedoromis, tai tavo ribota doros ir nedoros samprata. Mano mintys yra skaisčios ir kupinos meilės, kad žmogus pajustų, kokia tai yra laisvė nuo tokių sunkių ir negyvų tradicijų, kurios naikina žmogaus siekį sklęsti laisvai su DIevu Jo kūrinijoje su GYVAISIAIS IR TARNAUJANT SU MEILE GYVIESIEMS.
Žinok, naujos mintys, kurios pranoksta dabartinius papročius, yra daugeliui, ir tau, kol kas, per daug akinančios. Bet tam jas ir pateikiau, kad po truputėlį pamąstytumėte, o nurimę sugrįžtumėte prie šios minties. bet jau kitokia nuostata, bet karščiavimosi, bet su išlaisvinančia meile savo viduje. Ir tik tada nebereikės jokių savo ydų uždaryti į kalėjimus, nes jų neliks. Nebeliks ir tokios žmogaus ydos, kaip garbinti kapines, kada šviesa iš Dievo bus užpildžiusi visą žmogaus vidų. Toji šviesa leis žmonėms su meile bendrauti su visais gyvaisiais, o ne su mirusiais.
Su mirusiaisiais nėra jokio reikalo bendrauti iš viso, nes miršta tik tie, kurie sukursto maištą, sąmoiningą maištą prieš ievą, kurie sąmoningai pasirenka kelią į prišingą pusę nuo DIevo. SU tokiais ir nėra noro bendrauti iš viso. Nors tokie žmonės dar tebevaikšto gyvi kaip fiziniai kūnai, bet Dievo akimis, jie jau yra MIRĘ. Štai su jais ir nėra reikalo turėti kokių nors ryšių. TUo tarpu visi kiti, net ir abejojantys dėl Dievo egzistavimo, nesvarbu kokios profesijos ir kokio amžiaus būtų, vis tiek bus prikelti po vadinamosios materialios mirties, kad vis vien priimtų
Algimantas
2005-11-07 10:51:25
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.