Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Koks mūsų žingsnis į Šviesą, toks ir serafimų žingsnis šalia mūsų – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2023 12 10

Mylimieji, mano vardas – Algimantas. Aš ruošiu Dvasinius Mokytojus visai planetai, pradėjęs nuo Lietuvos. Vedu gyvąsias pamaldas apreikštoje Kūrėjo gyvojoje religijoje, mūsų šventovėje, Rojaus Trejybės-AŠ ESU vardo religijoje ir šventovėje. Ir dabar vyksta pamaldos, Kaune. Pamėginsiu aš atsukti, kad būtų galima pažiūrėti ir jums, kokie yra mūsų čia susirinkę urantai. Vyksta pamaldos ir aš sakau dvasinį mokymą, atskirdamas garbinimo komuniją, garbinimo gyvą bendravimą su Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU, ir prašymų maldą, kad užsifiksuotų kiekvieno pasąmonėje – garbinime nėra jokio menkiausio savanaudiško intereso, prašymo. Yra tik padėka, šlovės skleidimas, atsidavimas.
Aš dabar studijuodamas Urantijos Knygą, štai šitą dviejų tūkstančių devyniasdešimt septynių puslapių teksto Apreiškimą. O apreiškimas, tai yra informacija perduota iš aukštesnių šaltinių negu žmogaus protas. Tai štai, šita Knyga, Urantijos Knyga, yra pati nuostabiausia knyga dvidešimtojo amžiaus – dvidešimt pirmojo amžiaus iki šiol, jos nepranoksta nė viena knyga, kokia egzistuoja visoje planetoje. Štai šita Knyga milžiniškai pakeitė mano gyvenimą, ir ne vien tik mano, keičia urantų gyvenimą. Iš šito Apreiškimo, kuris vadinasi ne šiaip sau Apreiškimas, o Epochinis Apreiškimas, tai kolektyvinis autorinis darbas įvairių kategorijų Kūrėjo sūnų ir dukrų, įvairaus dvasinio rango dvasinio statuso. Kada kalba eina dokumente apie patį Kūrėją, tai to dokumento autorius yra tas, kuris tiesiogiai kilęs iš Kūrėjo, Rojuje, Kūrėjo buveinėje. Kada eina kalba apie žemesnius kūrinijos darinius, tada yra žemesnio rango dvasios asmenybės kilusios būtent toje aplinkoje. Dėl to visi dokumentai, kurie perteikti šitoje nuostabioje Urantijos Knygoje, atspindi tikrovę, kokioje gyvena ir veikia tų dokumentų autoriai. Tai tas pats kaip mums būtų suteikta užduotis papasakoti koks yra gyvenimas Lietuvoje. Jūs galėtumėte tada pasakoti kiekvienas apie savo aplinką. O tie, kurie kitoje aplinkoje gyvena, taip pat iš savo požiūrio taško pateiktų savo sampratą, bet viskas būtų susieta į tą bendrą šalį, Lietuvą. Į tą bendrą tautą, bendrą charakterį, bendrą tam tikrą nuostatą, kultūrinę, religinę, tikrovės, šeimyninę. Švietimo prasme, koks yra pasiektas intelekto lygis. Todėl ir šitas Apreiškimas aiškina žmonėms tikrovę, kokia yra nematoma mūsų žvilgsniui, bet kokia egzistuoja, kokią mes matysime po prisikėlimo. Tiesa, šita tikrovė yra supaprastinta adaptuojant, pritaikant teiginius prie žmogiškojo proto sugebėjimo juos suvokti.
Štai yra mažesni apreiškimai, kokius aš priėmiau iš Kūrėjo – Akimirkos Amžinybė – irgi knygos perteiktos iš Kūrėjo – Meilės Galia, Gyvoji Tyla. Šitos knygos yra tarsi mokymai kasdieniam mūsų gyvenimui, kaip jais vadovautis, kad būtų mūsų gyvenimas kuo šviesesnis. Čia dar nėra knygos, kurią aš priėmiau iš Jėzaus Kristaus, tai yra Kalbu Jums Vėl apreiškimo knyga, kurią išverčiau į anglų kalbą, angliškai prieinama. Izidorius išvertė į rusų kalbą, prieinamą ir rusiškai. Vienas mūsų dvasinis brolis iš Venesuelos, išvertė į ispanų kalbą. Žodžiu, šitie apreiškiamai turi poveikio visai žmonijai. Todėl, kuo nuoširdžiau juos studijuoja, net ir kitomis kalbomis, tuo daugiau bus vertimų į kitas kalbas. Studijuodamas Urantijos Knygos Epochinį Apreiškimą, aš dabar priėjau tokios vietos, kur aprašinėjamas Melkizedekų dvasinės kategorijos sūnų veikimas. Melkizedekai tai yra nuostabūs mokytojai. Tai Vietinės kilmės kūrėjų – Sūnaus Kūrėjo ir jo Partnerės Dukros Kūrėjos sukurti dvasiniai asmenys. Ir būtent jie, nors yra Vietinės Visatos kilmės, bet jie taip pat vyksta ir į aukštesnes visatas, bendrauja su įvairių kategorijų Kūrėjo sūnumis ir dukromis. Ir man buvo nuostabu skaityti teiginius, kad visi, tiek aukštesnio statuso dvasiniai asmenys, tiek žemiau esantys dvasinio statuso asmenys apie Melkizedekus kalba kaip apie nuostabiausius dvasinius Kūrėjo sūnus, kurie tiek atsidavę, kada vykdo įvairias misijas tos misijos įgyvendinimui, ir jų bendravimas yra toks kupinas meilės, kad tie bendraujantys, iš įvairių pasaulių, tiesiog patiria didžiausią pasitenkinimą, kad jie bendrauja štai su tokiais Kūrėjo sūnumis, su tokiais šviesos sūnumis. Tai reiškia, po prisikėlimo, kada mes būsime mokomi bendrauti su kitų pasaulių pažadintais mirtingaisiais, sielos tapatybės morontiniu lygiu, nebijoti jų, pasireikšti meile ir brolyste, kadangi kitas pasaulis, kita kultūra, kiti suvokimai, kitas šviesos patyrimas, negu mūsų pasaulio, natūralu, mums bus baugu. Tuo labiau, kad mes būsime vieni. Nebus vat tų urantų per daug, kaip dabar čia susirinkę gausiai, tada bus pavienis bendravimas. Įsivaizduokite, grupė yra iš dešimties, o mes esame iš vienos planetos, vienas, arba viena. Devyni iš kitų planetų, kaip su jais surasti bendrą kalbą? Ir Melkizedekai padės. Melkizedekai. Beje, šitas vardas yra Biblijoje minimas. Dėl to, kad Makiventa Melkizedekas buvo įsikūnijęs žmogaus pavidalu dar dviem tūkstančiams metų likus iki Sūnaus Kūrėjo, Jėzaus iš Nazareto tapatybe, pasirodymo. Štai ir liko žmonijoje būtent tas dvasinio statuso vardas – Melkizedeko. Ir Melkizedekai turi nepaprastą protinį sugebėjimą, skvarbią kosminę išmintį ir didžiulę, didžiulę meilės patyrimo galią ir nepaprastą ištikimybę Kūrėjui – nepaprastą. Dėl to jiems vieninteliams yra suteikiama savivalda. Vieninteliams. Kitos dvasinės asmenybės neturi savivaldos. Juos dar reikia nukreipti, jie dar gali suklupti. Melkizedekai savo skvarba, mąstymu, išmintimi, toli pranokta kitus Kūrėjo sūnus ir dukras, Vietinės Visatos lygiu. Dėl to ir yra toji Kūrėjo Šviesa jų viduje, kad jie panaudojami ir specialių krizių akimirkomis, kad jie galėtų perimti net sukilusią planetą ir jai vadovauti. Nebūdami šito pasaulio vadovais, ikitoliniais, jiems yra patikima pasaulio vadovavimo rolė. Jie turi tą išmintį, kad gali vadovauti pasauliui, ir ne bet kaip – ištikimai. Nė vienas Melkizedekas nebuvo nuklydęs į tai, kad sukurstytų beprotybės maištą prieš Kūrėją. Štai tokiems galima suteikti savivaldą, kad jie patys sau vadovautų, be priežiūros iš aukščiau. Štai kokius mes turėsime ir Dvasinius Mokytojus, Melkizedekus. Yra net atskiras Melkizedekų pasaulis – Melkizedeko planeta. Kokia yra suteikta pasitikėjimo garbė šitokiems Kūrėjo sūnums. O kada sako, Dievas paaukojo savo vienetinį sūnų ant kryžiaus, vienintelį – nu kur tai matyta, kad būtų vienas Kūrėjo sūnus. O kur Melkizedekai? Biblijoje tai suminėti. Nu, Melkizedekas, vienas.
Aš tiesiog, studijuodamas Urantijos Knygą, kada skaitau apie kitus Kūrėjo sūnus ir dukras, kyla ilgesys su jais bendrauti, bendradarbiauti, klausytis jų mokymų. Nes galų gale net ir Urantijos Knygos autorių mintys yra tokios vaizdingos, tokios daugiasluoksnės, daugiaklodės, kad tu žaviesi – žaviesi ir tomis teiginių kaskadomis, kurios palaipsniui atsiskleidžia, ne iškarto, nes žmogaus protas nepajėgus tiek informacijos išsaugoti ir dar ją išskleisti, suvokti. Tai skaitant antrą, trečią, ketvirtą kartą, atsiskleidžia nauji klodai. Ir tada tu nori su tais autoriais susitikti, pabendrauti. Štai kokia iš jų sklinda giliamintė išmintis, kosminė įžvalga, tu nori iš jų gerti ir mokymus, šviesą, ir mokytis ir bendravimo, ir bendradarbiavimo. Tai yra toji praktika, kuri daugiau duoda kiekvienam, negu teoriniai teiginiai. Teoriniai teiginiai, jie praplečia žinojimą. Bet praktika tai leidžia patirti koks tu esi iš tikrųjų šią akimirką. Koks yra tavo ir supratimas, ir pasitikėjimas Kūrėju, ir atsidavimas Kūrėjui. Ir kaip tu veiki su Kūrėju, bendradarbiaudamas su kitais. Ir kuo bus didesnis kūrinijos pažinimas, net ir tų įvairių Kūrėjo sūnų ir dukrų kategorijų, kurios yra aprašomos čia, kuo daugiau teoriškai tu panirsi, tuo daugiau bus meilės ir jiems ir tu norėsi su jais daugiau bendrauti. Ir tu net pasiklausi – štai, skaičiau dokumentą, kur yra aprašoma tavoji dvasinė kategorija, kaip sūnų arba dukrų. Angelai tai priklauso dukrų kategorijoms – ir aš noriu, kad tu man paaiškintum, ką reiškia būti angelu. Mes čia kuriam, kad jie ten su sparnais plasnoja, labai gražiai ant debesėlių sėdi, amūro strėles laido, Kupidonai užkrečia meile, bet tai kas yra tas angelas tu man pasakyk. Iš Urantijos Knygos Epochinio Apreiškimo aš sužinojau, kad daugybė yra angelų rūšių, įvairaus statuso, ir tokio statuso, kuris pranokta Vietinės Visatos statusą. O kas tikrasis angelas savo esme, tu man papasakok. Kai tu būsi tik ką pramerkęs akis, po pažadinimo, o tavo angelas sargas serafimas šmėžuos prieš tavo akis, jis tave pirmasis pasveikins pažadintą šitoj aplinkoj, naujoj aplinkoj. Štai, jisai kaip tas, kuris mylinčioj šeimoj, kada mylimas vaikas yra žadinamas palengva, kad jisai neišsigąstų, paglostant jį, pakuždant, kelkis, laikas pasitikti rytą ir veikti dieną. Štai tas serafimas ir bus tas, kuris švelniai ir žadins, kad neišgąsdintų mūsų pakilusių naujame pasaulyje, t.y. morontinėje aplinkoje, sielos tapatybe, kai mes turėsim naują pavidalą, išorinį. Taigi mes galėsim išsigąsti, tai kur aš čia dabar esu, kur mano tie griaučiai, nebėra jų. O koks nuostabus pojūtis, nėra sąnarių skausmo, nėra užkalkėjusių kraujagyslių, nėra širdies ritmo sutrikimo, ir atmintis nuostabi, o matymas kaip išplėstas, kaip aš gerai matau be fielmann akinių, gera tiesiog. Ir čia tau yra serafimas, glosto tavo visą naują spinduliuojantį tavo išorinį apvalkalą ir aiškina, štai, dabar tu ir esi, kaip asmuo tas pats, bet turi naują morontinę išorinę formą. Jau ji nebe kūnas, ji nebeturi nei kraujo apytakos, nei griaučių, bet yra spindėjimas, energinis spindėjimas. Ir yra dar maitinimas, bet čia nepersivalgysi, nebijok, gali valgyti. Čia maistas yra morontinis, sveikas, be nutukimo, be viršsvorio, viskas yra pagal tavo vidų. Kiek tavo viduje yra Kūrėjo energijos, tiek spindi tavo išorinis apvalkalas. Ją spinduliuoja ir tavo spindėjimą mato, dėl to savo dvasinio statuso tu negali nei iškelti, o nužeminti gali. Tada apsiblaus tavo spindėjimas, o iškelti gali tada, kada tu patvirtini praktika kiekvieną žingsnį. Kada tu praktiškai, ne teoriškai skaitai apie šitą iššūkį, kurį tau reikia įsisavinti. Bet realiai jį priimi ir įgyvendini, drauge su Kūrėju ir su tuo pačiu serafimu, kuris lydės mus iki pat Rojaus, nes jisai priklauso nuo mūsų, įsivaizduokit. Ir šiandien mes turim kiekvienas po porą serafimų. Ir jie priklauso nuo mūsų. Tie serafimai, kurie žiūri kaip bandą, pavyzdžiui, tūkstantį mirtingųjų, viena pora – nu jie neina dvasiniu keliu, neina Gyvuoju Šviesos Keliu, tai nereikia kiekvienam po porą turėti. Užtenka tą bandą, kad vienas piemuo prižiūrėtų ir viskas. Kada pašviesėja ta banda, tada atskiria penkis šimtus ir duoda jau pora dvigubai mažesnei bandai. Dar pašviesėja – tada ir dešimčiai duoda vieną porą. O mums duoda iškarto po du, po pora, individualiai kiekvienam. Ir tai susieta su mumis iki pat Rojaus, nes jie eina taip pat į serafinį užbaigtumo Rojaus Korpusą. Jie tobulėja, kad taip pat ateitų į amžinybę ir taptų jau daug aukštesnio statuso angelu, negu čia buvo serafimai. O pradinį impulsą suteikiam jų žengimui – mes asmeniškai kiekvienas. Ir dabar nuo mūsų žingsnio serafimai priklauso. Koks mūsų žingsnis į šviesą, toks ir jų žingsnis šalia mūsų. Tiktai mokymai jau skiriami jiems, kaip serafimams. O mums, kaip mirtingiesiems, bet būsimiesiems Kūrėjo sūnums, kurie turės amžinybę Rojų pasiekę ir tapę Mirtingųjų Užbaigtųjų Rojaus Korpuso tikraisiais nariais. Ir kartu atsivedę ir serafimų porą, tiktai į jų korpusą. Štai kokia yra mums suteikta priedermė, garbė, mūsų išaukštinimas, ir atsakomybė. Ne tik atsakom mes, kad šviesėtų žmonija, planeta, priklausomai kiek mes asmeniškai kiekvienas šviesėjame, bet ir serafimų porelė. Mąstykit. Mąstykit ir apie savo serafimus. Nuo jūsų priklauso serafimų žingsnis į priekį, o ne atvirkščiai. Jie jau pažengtų greičiau, bet mes nesuspėjam, mes trypčiojam, mes neryžtingi, mes bijome. Bijome savęs, bijome Kūrėjo, kuris mus sakom prispaudžia ir ligomis, ir kančiomis, ir skausmais. Ne mielieji, mes patys prispaudžiame save. Ką padarysi. Pradinis tai mūsų protas yra gyvulinės kilmės. O šviesos dieviškasis protas tai tik daigelis, jis gležnas. Jį reikia puoselėti. Visą laiką nuo vėjo pridengti kaip žvakę. Tuo pačiu ir palaistyti, kad augtų tas daigelis. Pamaitinti dvasiniu maistu, pabendrauti su Kūrėju, kad mes gertume tą Gyvąjį Vandenį, kąstume Gyvąją Duoną, kad stiprėtų mūsų tas dvasinis daigelis ir protas imtų skleistis vis gaivesne šviesa, spindėtų ryškiau ir įsiviešpatautų gyvulinio proto atžvilgiu. Kad jums jau nebebūtų tų dvejojimų, o būtų akivaizdi kryptis – tiktai šita puse, tiktai vienpusio eismo magistrale. Link Kūrėjo ir niekur posūkio į šalį. Nors turite laisvą valią ir galite lankstais žengti į Kūrėją, taip, jūsų laisva valia, niekas jums nepriekaištaus. Bet prisiminkit, angelas tada jūsų trypčios. Jūs eisite į apsiblausimą, o jam tada ką daryti? Jis modeliuos aplinkybes, kad vis tiek iš ten ištraukti jus. Ir tas aplinkybes keičia, ir saugo jus. Dėl to ir vadinasi jūsų asmens sargas. Sargas. Aplinkybių dėka, laiko modeliavimu ir uždelsimu, kada jūs kur nors užkliūnat, ir pavėluojat, o tada apsaugo nuo katastrofos, kuri galėjo įvykti. Žodžiu, laiko aplinkybėmis jisai viską daro, kad tik jūs būtumėte ryžtingi Gyvajame Kelyje ir kuo stipriau atsirėmę įsitvėrę į Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Vardan to, kad jūs patys būtumėte kuo ryškiau spindintys ir veiktumėt aplinką savąja šviesa, kurią jums teikia nuolat Kūrėjas, ir kurią skatina ir jūsų serafimai, du. Kada vienas budi, kitas pasipildo energija, nes dvasinė veikla taip pat reikalauja energijos išeikvojimo. Amen.

Komentarai