Forumas: temos peržiūra

Giluminis žvilgsnis į tekstą - regimą ar girdimą.

Mano mielieji, skaitydami Urantijos Knygą ar Jėzaus Kristaus apreiškimą KALBU JUMS VĖL pasistenkite už parašytų ir matomų žodžių pamatyti giluminę jų prasmę ri daug platesnį kontekstą negu pasako vien tik patys parašyti žodžiai.
Kad jums būtų suprantamiau aš paėmiau dalį dokumentų, kurio dėka padėsiu jums pažvelgti plačiau ir giliau, net kai ką susiekdams ir su šios dienos gyvenimu, kad ir jūs visada pamėgintumėte tą daryti taip pat.
"156 DOKUMENTAS
VIEŠNAGĖ TYRE IR SIDONE
PENKTADIENIO popietę, birželio 10-ąją, Jėzus ir jo bičiuliai atvyko į Sidono apylinkes, kur jie apsistojo namuose tos turtingos moters, kuri buvo pacientė Betsaidos ligoninėje tuo metu, kada Jėzus buvo savo populiarumo viršūnėje. Evangelininkai ir apaštalai buvo apgyvendinti pas jos draugus betarpiškoje kaimynystėje, ir jie ilsėjosi šitose gaivinančiose sąlygose visą Sabato dieną. Sidone ir apylinkėse jie praleido beveik dvi su puse savaitės prieš tai, kada pasirengė aplankyti pajūrio miestus į šiaurę."
Taigi šitoji pastraipa mums pasako, kad Jėzų su jo apaštalais IR EVANGELININKAIS priėmė, apgyvendino turtinga moteris. Ji pati prieš tai buvo susirgusi,kada lankėsi Betsaifdoje, kur tuo metu mokė Jėzus ir kur susirinkdavo tiek daug žmonių, kad sergantiems buvo organizuota net ligoninė. Ir šitoji turtinga moteris tiek įtikėjo į NAUJĄ ir REVOLIUCINĮ Jėzaus mokymą apie Dievo Tėvystę ir VISŲ žmonių brolystę, kad ji sutiko priimti savo namuose ir net savo draugus įkalbino padaryti tą patį ir apgyventinti Jėzų ir jo apaštalus. Ir tai tokiais laikais, kada apie tokį mokymą jie nebuvo girdėję nieko. Jiems tai buvo visiškai naujas dalykas ir stulbinantis.
O dabar palyginkite šiuos laikus - kiek turtingų moterų ir vyrų SAVO NAMUOSE sutiktų apgyvendinti DIDŽIULĘ grupę, daugiau kaip aštuoniasdešimt - 12 apaštalų ir septyniasdešimt evangelininkų - vyrų, kurie skelbia NAUJĄ MOKYMĄ APIE DIEVĄ TĖVĄ? Kiek šiandieninių turtingų moterų ir vyrų PASITIKĖTŲ tokia didžiule jiems nepažįstamų vyrų grupe, mokančių apie Tėvą, kad juos priimtų ne dienai, bet dviem su puse savaitės? Ar atsiūrastų BENT VIENAS AR VIENA VISOJE LIETUVOJE? Pamąstykite apie šios dienos Lietuvą ir palyginkite su Jėzaus laikų žmogaus požiūriu į skelbiančius NAUJĄ mokymą apie Dievą.
"Šitoji birželio Sabato diena buvo didingos ramybės diena. Evangelininkai ir apaštalai buvo visiškai pasinėrę į savo meditacijas, susijusias su Mokytojo pasisakymais apie religiją, kurių jie klausėsi pakeliui į Sidoną. Jie visi sugebėjo šį tą suvokti iš to, ką jis buvo jiems sakęs, bet jo mokymo svarbos nė vienas nesuvokė iki galo."
Didingos ramybės diena. Ne šiaip NIEKO NEVEIKIMO, BET APMĄSTYMŲ SAVO VIDUJE DIENA. Jis mintyse analizavo, ką gi jiems Jėzus buvo kalbėjęs keionės metu apie religiją. Tik jo mokymo taip jie ir nesuvokė, nes mokymas buvo toks galingas ir neįprastas apie VIENĄ religiją VISIEMS, ir bendravimą su Dievu PER ATSIVĖRIMĄ, o ne ritualų atlikimą. Dėl to nieko nuostabaus, kad jie iki galo ir nesuvokė jo mokymo apie religiją ir apie tai mąstė šitą ramybės dieną.
1. SIRIETĖ MOTERIS
Netoli Karuskos namų, kur buvo apsistojęs Mokytojas, gyveno sirietė moteris, kuri apie Jėzų buvo daug ką girdėjusi kaip apie didį gydytoją ir mokytoją, ir šito Sabato popietę ji atėjo, atsivesdama ir savo mažąją dukrelę. Vaikas, maždaug dvylikos metų amžiaus, kentėjo nuo rimto nervinio sutrikimo, kuriam buvo būdingi traukuliai ir kitokie kankinantys simptomai.
Jėzus savo pagalbininkams buvo prisakęs niekam nepasakoti, kad jis apsistojo Karuskos namuose, paaiškinęs, kad jis labai nori pailsėti. Nors jie ir pakluso savo Mokytojo nurodymams, bet Karuskos tarnas buvo nuėjęs į sirietės moters, Noranos, namus, jog pasakytų jai, kad Jėzus apsigyveno jo šeimininkės namuose, ir paragino šitą sunerimusią moterį nuvesti savo kenčiančią dukterį gydymui. Šita motina, aišku, tikėjo, kad jos vaiką buvo apsėdęs demonas, nešvari dvasia.
Kada Norana atėjo su savo dukra, tada Alfiejų dvyniai per vertėją paaiškino, jog Mokytojas ilsisi ir negalima jo trukdyti; į tai Norana atsakė, kad ji ir jos vaikas kaip tik čia pasiliks tol, kol Mokytojas bus pabaigęs savo poilsį. Petras taip pat stengėsi jai paaiškinti ir įtikinti ją, kad eitų namo. Jis aiškino, kad Jėzus yra labai išvargęs nuo intensyvių mokymų ir gydymų, ir kad į Finikėją jis yra atvykęs ramybės ir poilsio laikotarpiui. Bet tai buvo bergždžia; Norana nenorėjo išeiti. Į Petro atkaklius prašymus ji tiktai tiek teatsakė: “Aš neišeisiu tol, kol jūsų Mokytojo nebūsiu pamačiusi. Aš žinau, jis iš mano vaiko gali išvaryti demoną, ir aš neišeisiu tol, kol jis mano dukros neapžiūrės.”
Tada šią moterį pamėgino išvaryti Tomas, bet ir jam nepasisekė. Ji tarė jam: “Aš turiu įtikėjimą, kad jūsų Mokytojas gali išvaryti šitą demoną, kuris kankina mano vaiką. Aš esu girdėjusi apie jo stebuklus Galilėjoje, ir aš tikiu į jį. Kas gi atsitiko jums, jo mokiniams, kad jūs norėtumėte išvaryti tuos, kurie ateina pas jūsų Mokytoją pagalbos?” Ir kada ji prašneko šitaip, tada Tomas pasitraukė.
Tada į priekį išėjo Simonas Uolusis, kad Noraną atkalbėtų. Simonas tarė: “Moterie, tu esi graikiškai šnekanti pagonė. Tau nereikėtų tikėtis to, jog Mokytojas paims tą duoną, kuri yra skirta išrinktų namų vaikams, ir ją numes šunims.” Bet Norana neįsižeidė dėl Simono įterptos pastabos. Ji tiktai atsakė: “Taip, mokytojau, tavo žodžius aš suprantu. Žydų akyse aš esu tiktai šuo, bet kai dėl jūsų Mokytojo, tai aš esu tikintis šuo. Aš esu pasiryžusi tam, kad jis tikrai apžiūrėtų mano dukrą, nes aš esu įsitikinusi, jeigu tiktai jis pažiūrės į ją, tai ją ir išgydys. Ir net tu, mano gerasis žmogau, neišdrįsi atimti šunims teisės gauti tuos trupinius, kurie atsitiktinai nukrenta nuo tų vaikų stalo.”
Ir kaip tik šiuo metu visų akivaizdoje mažąją margaitę suėmė smarkūs traukuliai, ir motina suriko: “Štai, galite pamatyti, jog mano vaiką yra apsėdusi blogoji dvasia. Jeigu mūsų vargas jūsų neveikia, tai jis paveiks jūsų Mokytoją, kuris, man yra sakę, myli visus žmones ir išdrįsta gydyti net ir pagonis, kada jie tiki. Jūs esate neverti būti jo mokiniais. Aš neišeisiu tol. kol mano vaikas nebus išgydytas.”
Jėzus, kuris girdėjo visą šitą pokalbį per atvirą langą, dabar išėjo į lauką, dideliam jų nustebimui, ir tarė: “O moterie, didis yra tavo įtikėjimas, toks didis, jog aš negaliu neduoti to, ko tu trokšti; eik savo keliu ramybėje. Tavo duktė jau yra išgydyta.” Ir mažoji mergaitė nuo tos valandos pasveiko. Kada Norana ir vaikas išėjo, tada Jėzus paliepė jiems niekam nepasakoti apie šitą atsitikimą; ir nors jo pagalbininkai iš tikrųjų šitą prašymą išpildė, bet motina ir vaikas tą faktą apie mažosios mergaitės išgydymą be perstojo skleidė po visas apylinkes ir net Sidone, tiek daug, kad po kelių dienų Jėzus priėjo išvados pakeisti gyvenamąją vietą.
Kitą dieną, kada Jėzus mokė savo apaštalus, komentuodamas sirietės moters dukters išgydymą, jis pasakė: “Ir taip buvo visą laiką; jūs patys matote, kaip pagonys sugeba turėti išgelbstintį įtikėjimą į dangaus karalystės evangelijos mokymus. Tikrai, tikrai aš jums sakau, jog manojo Tėvo karalystę iš tiesų paims pagonys, jeigu Abraomo vaikai nenorės parodyti pakankamai įtikėjimo dėl to, kad patektų į ją.”
Šis epizodas parodo, koks didžiulis įtikėjimas ir ryžtas buvo Noranos sieloje, kad patys apaštalai jai buvo ne daugiau kaip tuščia vieta dėl jų nesugebėjimo suprasti jos padėtį.
Ir jos ataklumas juos erzino, kad Simonas Uolusis metė net tokią repliką: "Moterie, tu esi graikiškai šnekanti pagonė. Tau nereikėtų tikėtis to, jog Mokytojas paims tą duoną, kuri yra skirta išrinktų namų vaikams, ir ją numes šunims.”
Ką tai rodo? Tai rodo apaštalų požiūrį į pagonis. Nors jie ir buvo, gyveno su Jėzumi, nors ir kalbėjo gražius žodžius mokydami žmones, bet širdyje jie NEMYLĖJO TŲ ŽMONIŲ, LAIKĖ JUOS ŠINIMIS. Dar daugiau, Simonas Uolusis prisiėmė sau teisę PATS NUSPRĘSTI UŽ JĖZŲ, KĄ MOKYTOJAS DARYS - "Tau nereikėtų tikėtis to, jog Mokytojas paims tą duoną, kuri yra skirta išrinktų namų vaikams, ir ją numes šunims.”
Šis epizodas parodo motinos didžiulę meilę savo dukrai, kad ji net būdama ne žydė, išdrįso ateiti pas ŽYDĄ MOKYTOJĄ-GYDYTOJĄ JĖZŲ, nes buvo girdėjusi,kad jis gydo ir pagonis, ir prašyti pagydymo savo dukrelei. Taip pat tai rodo ir jos TIKĖJIMĄ JĖZAUS GYDYMU, nes iš kitų irgi buvo jau girdėjusi apie jo gydymo darbus daugeliui žmonių. Tai rodo ir jos atkaklumą ir drąsą nepasiduoti apaštalų varymui. Tuo tarpu apaštalai, vienas per kitą kuo uoliau mėgino ją išvaryti, nes Mokytojas paprašė leisti jam pailsėtii ir netrikdyti poilsio. Ir jeigu nebūtų buvę tokie uolūs, tai nebūtų sukėlę ir tokio šurmulio, nes ši moteris sutiko palaukti iš karto, kada tik jai Alfiejų dvyniai paaišino, kad Mokytojas dabar ilsisi. Tačiau čia mat jau apaštalų ambicijos buvo užgautos, kaip gi pagonė moteris lauks čia, kai jai pasakyta, kad Mokytojas ilsisi. O tada vis labiau ją spausdami, jie PATYS ir kaitino aistras ir sukėlė KONFLIKTĄ. Mokytojas jų nemokė, kad jie turėtų išvyti žmones, atėjusius pagalbos. Vieninteliai Alfiejų dvyniai ir pasielgė pagal Mokytojo nurodymą. Ir jie nekonfliktavo su moterimi, kaip ir moteris su jais.
Tačiau kiti puolė papildomai aiškinti jai, kad ji išeitų. O Norama puikiai parodė net apaštalams savo didesnį įtikėjimą negu jų: “Aš turiu įtikėjimą, kad jūsų Mokytojas gali išvaryti šitą demoną, kuris kankina mano vaiką. Aš esu girdėjusi apie jo stebuklus Galilėjoje, ir aš tikiu į jį. Kas gi atsitiko jums, jo mokiniams, kad jūs norėtumėte išvaryti tuos, kurie ateina pas jūsų Mokytoją pagalbos?”

"2. MOKYMAS SIDONE
Įeidami į Sidoną, Jėzus ir jo apaštalai perėjo per tiltą, daugelis iš jų pirmą kartą pamatė tiltą. Tuo metu, kada jie ėjo šituo tiltu, Jėzus, tarp kitų dalykų, pasakė: “Šitas pasaulis yra tiktai tiltas; jūs galite per jį pereiti, bet jūs neturėtumėte galvoti, kaip ant jo pastatyti gyvenamąjį būstą.”
Štai kokia yra gili vieno palyginimo esmė - Urantija yra ne daugiau kaip tiltas, dėl to kvaila ant jos statyti namus. Lygiai tokį patį palyginimą šiandien pateikia ir Sai Baba, sakydamas, kas šitas pasaulis yra tik tiltas pereinant aukštyn.
Kokia gi prasmė šio mokymo?
Neturite - nė vienas susitelkti vien tik į MATERIALIUS GYVENIMO DALYKUS, NEPAVERSKITE JŲ SAVO GYVENIMO OBJEKTU IR TIKSLU, KAD TIK VIEN JŲ SIEKTUMĖTE.
Tai nereiškia, kad jūs negalite pasistatyti namo ar buto gyventi, bet jie turi jums būti ne daugiau kaip PRIEMONĖ GERESNĖMIS GYVENIMO SĄLYGOMIS TAPTI GERESNIEMS IR LABIAU MYLINTIEMS PALAIKANT GYVĄ RYŠĮ SU TĖVU KASDIEN. Jūs neturėtumėte TARNAUTI SAVO NAMUI AR BUTUI. Namas ar butas, kuriame gyvena neatsivėrę Tėvui jo vaikai yra negyvas, šaltas, ir nejaukus. Ir vien dėl to, kad jo gyentojai neatsiveria ir neprisipildo Tėvo meilės virpesių ir nepaskleidžia jų kitiems, nes jų patys neturi, tada ir belieka vien tik materialūs siekiai - dar didesnis butas-namas, dar geresnėje vietoje, dar daugiau turto sau, saviems palikuonims, dar aukštesnės tvoros, dar piktesni šunys, dar skaudesnė vidinė vienatvė ir baimė likti vienam, dar sunkesnės ligos, ir įtempta nuolatinio streso sąlygomis egzistencija be Tėvo vidinės saulės net ir išoriškai saulėtą dieną.
"Kada šie dvidešimt keturi pradėjo savo darbus Sidone, tada Jėzus nuėjo apsistoti vienuose namuose, kurie buvo kaip tik į šiaurę nuo miesto, Justos ir jos motinos, Bernicės, namuose. Jėzus šiuos dvidešimt keturis Justos namuose mokė kiekvieną rytą, o jie išeidavo toliau į Sidoną, kad mokytų ir pamokslautų popietėmis ir vakarais.
Apaštalų ir evangelininkų nuotaiką labai pakėlė tai, kaip Sidono pagonys priėmė jų žinią; per jų trumpą viešnagę prie karalystės prisidėjo daug žmonių. Šitas maždaug šešių savaičių laikotarpis Finikijoje buvo labai vaisingas metas tame darbe, kurio dėka buvo laimimos sielos, bet vėlesnieji Evangelijų užrašytojai žydai kaip buvo įpratę lengvai praleido šį įrašą apie tai, kaip šiltai Jėzaus mokymus sutiko šitie pagonys būtent šituo metu, kada toks didžiulis jo paties tautos atstovų skaičius buvo prieš jį nusistatęs priešiškai."
Štai ir evalgelijos iškraipymai, kad būtent PAGONYS, o ne ŽYDAI Finikijoje ĮTIKĖJO JĖZAUS MOKYMU. Ir pagonys nejautė tokios baimės, kaip žydai, kuriuos spaudė jų pačių susikurti vadinamieji raštai, griežtai reguliuojantys jų gyvenimą ir santykius su jų Dievu-Jahve, todėl pagonys ir galėjo greičiau patikėti Jėzumi negu žydai save pasiskelbę, KLAIDINGAI, IŠRINKTĄJA IR VIENINTELE DIEVO MYLIMA TAUTA.

"Daugeliu atžvilgių šitie pagonys tikintieji Jėzaus mokymus suvokė geriau už žydus. Didelė dalis šitų graikiškai kalbančių sirofinikiečių sužinojo ne tik tai, kad Jėzus yra kaip Dievas, bet taip pat ir tai, kad Dievas yra kaip Jėzus. Šitie vadinamieji stabmeldžiai pasiekė tai, jog gerai suprato Mokytojo mokymus apie šito pasaulio ir visos visatos dėsnių vienodumą. Jie suvokė mokymą apie tai, jog Dievas nėra asmenų, rasių, ar nacijų gerbėjas; jog Visuotinis Tėvas nerodo nė menkiausio didesnio palankumo niekam; jog visata visiškai ir visą laiką laikosi įstatymų ir būtinai yra patikima. Šitie pagonys Jėzaus nebijojo; jie išdrįso jo žinią priimti. Per visus vėlesniuosius amžius žmonės nesugebėjo Jėzaus suvokti; jį suvokti jie bijojo.
Jėzus šitiems dvidešimt keturiems išaiškino, kad iš Galilėjos jis pabėgo ne dėl to, kad jam stigo drąsos susitikti su savo priešais akis į akį. Jie suvokė, kad jis dar nebuvo pasirengęs atviram susirėmimui su visuotinai pripažinta religija, ir kad jis nesiekė tapti kankiniu. Būtent vieno iš tokių pasikalbėjimų metu Justos namuose Mokytojas savo mokiniams pirmą kartą pasakė, “net dangus ir žemė gali išnykti, bet manieji tiesos žodžiai tikrai neišnyks.”
Jėzus elgėsi išmintingai. JIs nelindo savo priešams į akis, o sėjo sėklą ir remgė savo apaštalus kaip savojo mokymo skleidėjus, kurie, DEJA, VIETOJE JĖZAUS MOKYMO SUGALVOJO SAVO MOKYMUS IR JUOS PATEIKĖ KAIP JĖZAUS. Ir toji klaida labai brangiai kainavo žmonijai. Šitą brnagią kainą dar ir dabr ji tebemoka žudynėmis, nusikalstamumu, prievarta, karais, korupcija, kyšininkavimu, ir terorizmu. Ir tai yra pasekmė vien tik dėl to, kad Jėzų iškraipė patys Jėzaus apaštalai, ir vėliau apaštalu tapęs Paulius, sukurdamas neturinčią nieko bendro su Jėzaus mokymu vadinamąją krikščionybę.
Jėzaus mokymas - Dievo Tėvystė, žmonių brolystė - jeigu būtų buvęs perteikiamas neiškraipytas, tuomet nebūtų atsiradusi islamo religija, nebūtų jokio budizmo, sikhizmo, judaizmo, ir kitų religijų, nes būtų visi žmonės broliai ir sesės, turintys vieną TĖVĄ, ir garbintų TĖVĄ, ne JĖZŲ, BUDĄ, ALACHĄ.
Jėzus užbaigė Liuciferio-Šėtono-Kaligastijos maištą prieš Tėvą. O jo pasekmes panaikinti paliko savo apaštalus, kad skelbtų jo evangeliją. Tačiau jie, KAI KURIE, savo misijos, patikėtos jiems Jėzaus, iki galo neįvykdė. Štai dėl to ir turime tai, ką turime.
Vien dėl to atsirado mūsų - urantų - šviesesnė veikla dabartiniame Urantijos žmonijos periode.
"Per viešnagę Sidone Jėzaus mokymų tema buvo dvasinis žengimas į priekį. Jis jiems sakė, kad jie negali stovėti sustingę; jie turi žengti į priekį teisumo sferoje arba ristis atgal į blogį ir nuodėmę. Jis patarė jiems “pamiršti praeities dalykus tuo metu, kada jūs einate į priekį tam, kad apkabintumėte didingesnes karalystės realybes.” Jis ragino juos nepasitenkinti savąja vaikyste evangelijoje, bet stengtis pasiekti visišką dieviškosios sūnystės statusą dvasiniame bendravime ir tikinčiųjų bičiulystėje.
Jėzus sakė: “Mano mokiniai turi ne tiktai nustoti darę blogį, bet turi išmokti daryti gėrį; jūs turite ne tiktai apsivalyti nuo bet kokios sąmoningos nuodėmės, bet taip pat neturite puoselėti ir jokių kaltės jausmų. Jeigu jūs išpažįstate savąsias nuodėmes, tuomet jums jos yra atleidžiamos; todėl jūsų sąžinė visą laiką turi būti nenusikaltusi.”
Aš jus taip pat mokau,k ad atsivertumėte Tėvui, tik tada jūsų dvasinis žengimas pirmyn niekada nesustos, nes nebijosite žengti naujo žingsnio į ten, kur dar jūsų patyrimas nebuvo nuvedęs. Tik atsirėmimas į Tėvą, per gyvą bendravimą su juo betarpiškai, ir leis jūsų sielai patirti Tėvo meilės virpesius ir siela pati prisigers jų ir darys GĖRĮ. Ir jūs niekada nebesimušite sau į krūtinę "aš kaltas, kaltas," nes jūs darysite gėrį, skelisite meilę ir būsite nebenuodėmingas.
Jėzus mokė: "Jeigu jūs išpažįstate savąsias nuodėmes, tuomet jums jos yra atleidžiamos; todėl jūsų sąžinė visą laiką turi būti nenusikaltusi.”
Šiandien aš jus mokau, kaip mane moko Tėvas, Amžinasis Sūnus-Kūrinijos Motina-Brolis, ir Begalinė Dvasia-Kūrinijos Motina-Sesė, kad Tėvas neatleidžia jokių nuodėmių, ir atleisti tiesiog negali, nes Jis niekada neužpyksta, neįsižeidžia, kad Jam reikėtų kam nors atleisti, Jis visus vien tik myli. Ir myli visą laiką ir visus vienodai. Jis net nepažįsta jokių nuodėmių ir nežino, kas jos yra iš viso, nes Tėvas yra vien tik meilė ir šviesa, o nuodėmė yra sąmoningai atliekamas blogis, ir jame nėra nei meilės, nei šviesos. O Tėvas yra Meilės ir Šviesos ŠALTINIS IR CENTRAS, DĖL TO JAM TAMSA NEEGZISTUOJA. Ir Tėvas myli visus nepriklausomai nuo to, ar jūs darote nuodėmes, ar nedarote. Tėvas negali daryti nieko daugiau, kaip tik mylėti ir kurti iš meilės.
Dabar aš jus mokau dar didesnės šviesos negu mokė Jėzus, nes tokia yra Rojaus Trejybės - Tėvo, Amžinojo Sūnaus-Kūrinijos Motinos-Brolio, ir Begalinės Dvasios-Kūrinijos Motinos-Sesės valia ir mokymas patikėtas man kelti jūsų dvasinį žvilgsnį dar aukščiau negu prieš du tūkstančius metų jį kelė Jėzus savo aplinkoje. Tik šitaip ir vystosi dvasinė šviesa, kuriai apribojimų nėra. Išskyrus jūsų pačių laisvos valios sprendimą.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas

Komentarai