Forumas: temos peržiūra

Algimanto mokymas, suteiktas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, praplečiant Evaldo įžvalgas, 2024 01 13

Evaldas – Norėčiau pasidalinti keletu minčių, ir galbūt Algimantai papildysi ar patvirtinsi. Turiu tokių įžvalgų – stebiu aplinkoje, kaip žmonės elgiasi, bendrauja, matau neteisybę mano manymu, pajautimu, kada žmonės vieni kitus išduoda, apleidžia, palieka, ir kitaip skriaudžia, engia. Ir galvoju, kodėl taip yra? Ir kodėl tas dalykas kartojasi? Noriu pasidalinti savo mintimis. Mano pajautimu tai atrodo žmogaus padaryto sąmoningo veiksmo, neteisingo sąmoningo veiksmo, sakykime, išsaugojimas pasąmonėje. Yra toks sąmoningas nusigręžimas nuo Kūrėjo, ir kada jis, galbūt ir nežinodamas, kad nusigręžia, bet jis savo valios pastangomis pasirenka atlikti tą blogą veiksmą. Ir jeigu aš teisingai suprantu, veiksmas išsaugomas toje žmogaus ilgalaikėje atmintyje – pasąmonėje. Algimantai tu minėjai, kad pasąmonės teršalai yra paveldimi per kartų kartas, tai galbūt čia yra tas dalykas, kada perduodamas toliau vaikams, ir vaikai pagal savo tuos pasąmonės virpesius pritraukia tokius žmones ir situacijas, dėl kurių kartojasi tie patys įvykiai. Jeigu, tarkim, tėvas išdavė draugą, ir paveldėjo jo vaikas tą patį, tai tikriausiai jis pritrauks vėl kažkokią situaciją, kurioje arba jis pats išduos kažkokį draugą arba jis bus išduotas. Ir taip pats tols nuo Kūrėjo, nes gyvens su tuo skauduliu galbūt sąmonės lygiu, gal nesąmoningai, kuris darys įtaką. Ir mano toks pamąstymas, galbūt taip kartojasi tie sunkūs patyrimai, ir tas atitolimas nuo Kūrėjo. Kodėl serga labai maži vaikai, kūdikiai, kai jie patys iš savęs tikrai negali pasidaryti tokių dalykų ir priimti sąmoningų sprendimų, kada jie visiškai nėra sąmoningi. Tai tokie mano apmąstymai, tai gal tu norėtum papildyti, atsakyti ar jie teisingi, ar nelabai.
Algimantas – Ačiū tau už tą samprotavimą. Tai yra platus klausimas, nes visą laiką aš atkreipiu jūsų dėmesį į maištą. Štai jis pasėjo tą sėklą, kuri duoda vaisius šiandien po dviejų šimtų tūkstančių metų. Pradmuo, sakykime, gyvulinio proto, kuris yra linkęs lenkti pirštus į save ir viską daryti savo labui, savo naudai, savanaudiškai. Tai, kada buvo ištikimas mūsų planetos dvasinis Vadovas, planetos Princas Kaligastija, ir turėdamas savo šimtinę, atsigabentą iš Satanijos Sistemos, kaip Dvasinius Mokytojus, jis mokė evoliuciškai, kaip reikia tam gyvuliniam protui siekti aukštesnio laiptelio, Šviesos laiptelio. Tai buvo suskirstyta į dešimt, atrodo, komitetų tų, reiškia, atsigabentų asmenybių – penkiasdešimt buvusių mirtingųjų vyrų ir penkiasdešimt buvusių mirtingųjų moterų iš kitų pasaulių – kad jiems būtų sukurti materialūs, matomi mirtingųjų kūnai, tinkantys šitai planetai. Tai buvo atrinkta vėl Apvaizdos geriausių gentainių iš įvairių genčių, geriausių genų gentainių, penkiasdešimt vyrų ir penkiasdešimt moterų. Jų buvo atjungta sąmonė, ir Gyvybės Nešėjai, Energijos Reguliuotojai, Fiziniai Kontrolieriai paėmė iš jų gyvybės plazmą, kad būtų kuriami kūnai atitinkantys tos gyvybės plazmos ir cheminę sudėtį, kad būtų tinkami šitai planetai, aišku, turint omeny atmosferinį spaudimą, planetos dydį tankį, koks turi būti kūnas. Tai štai, tokie Dvasiniai Mokytojai, suskirstyti į tuos dešimt komitetų – o jie, sakykime, ten vienas užsiiminėja gamyba, kitas ten medicina, trečias tarpgentiniais santykiais, ketvirtas švietimu, penktas Kūrėjo samprata ir Jo garbinimu – tai štai tie komitetai atitinkamai, pakvietę iš tų genčių atstovus, juos lavino – lavino – kad paskiau jie, kaip Dvasiniai Mokytojai, sugrįžtų į savo aplinką. Tai štai, ir mokė ir higienos, ir kasdienio bendravimo. Žmogaus gyvulinio proto, sakykime, nušvitimas nėra tokios būsenos, kad jis galėtų viską, ką gauna iš Šventosios Dvasios ar tuo metu veikusių Pagalbinių Proto Dvasių, paversti gyvenimo principus į gyvenimo vertybes. Jiems reikalingi tie matomi Mokytojai, kurie nuosekliai tą aiškintų ir mokytų, kad reikia atliekas užkasti, kad nekiltų kokia nors bakterinė liga, reikia sudeginti kažką, nepalikti atvirai, apsikuopti aplink save, ir asmeninės higienos taisyklių. Visą tai mokė! Mokė net kreditą panaudoti! Įsivaizduokite, prieš penkis šimtus tūkstančių metų! Tai buvo mokoma! Ir kada tai diegiama ir gentyse jau, natūralu, tos gentys, tam tikra prasme, yra lavinamos. Jos turi daug platesnį požiūrį į aplinką, į save, į Kūrėją negu tos gentys, kurios toliau gyveno, ir tie mokymai jų nepasiekė tuo metu. Tai, natūralu, kad tų genčių palikuonys turės ir DIDESNĮ POLINKĮ Į ŠVIESOS DALYKUS, ne į blogio dalykus. Jie turės DIDESNĮ POLINKĮ IR BIOLOGIŠKAI FORMUOTI STIPRESNĘ PALIKUONIŲ KARTĄ, nes kuo yra stipresnis vidus, tuo stiprėja ir fizinis pavidalas, ir tuo taip pat stiprėja ir BIOLOGINIS GENAS, kurį perduoda ir kitoms kartoms. Tai yra gyva sistema. Tas truko tris šimtus tūkstančių metų. Maištas užkirto kelią tam lavinimui! Viskas suskilo! Atsirado išdavystė, pasiekusi beprotybės lygį! Intelektuali išdavystė – jinai skaudi, milžinišku laipsniu skaudi.

Bet DVASINĖ KŪRĖJO IŠDAVYSTĖ – JI TURI POVEIKIO CIVILIZACIJOS ATEIČIAI, NET BIOLOGINIAM IŠLIKIMUI žmonijos, visuomenės!

Juk ne veltui buvo prašoma Melkizedekų, kurie jau – vienuolikos Melkizedekų kolektyvas – globojo šitą planetą, kada buvo maištas vykdomas du šimtus tūkstančių metų. Tai praėjus maždaug, grubiai tariant, pusantro šimto tūkstančių metų nuo maišto pradžios, buvo kreiptasi, kad reikia atsiųsti biologinį pagerintoją – Materialųjį Sūnų ir Materialiąją Dukrą – Adomą ir Ievą – biologiškai gerinti geną, kuris yra biologiškai smukęs – jis nebeturi to atsparumo ir ligoms, ir tiems visiems mokymams, kuriuos prieš tai perteikinėjo iki maišto tie Dvasiniai Mokytojai. Bet maištas viską sunaikino! Kas buvo pasiekta per tris šimtus tūkstančių metų, per dešimt tūkstančių metų buvo viskas išnykę! Tai štai, tie du šimtai tūkstančių metų visą laiką, per kartų kartas, perdavinėjo tą ir MAIŠTO GENĄ! Net gi ir tie atgabenti buvę mirtingieji, bet dabar jau kito statuso, jie žengia Vietinėje Sistemoje jau to lygio, bet jie dar nebuvo susilieję su Minties Derintoju, kai juos atgabeno į šitą planetą, tai ir tarp jų atsirado išdavystė, dvasinė beprotybė! Ir tarp tų jų pagalbininkų, iš kurių buvo gyvybės plazma paimta, ir ten buvo tas pats! Bet didesnė dalis prisijungė prie maišto, išdavę Kūrėją!
Nebėra dvasinės vienovės tarp Mokytojų kolektyvo, o atsirado išdavystė, nutrauktos ryšio grandinės, nebėra to sudvasinimo ir patarimų, ir transliuojamų programų, nebėra net ir tiems vienuolikai Melkizedekų, kurie – Globėjai, kada buvo kreipimasis, kad reikia gelbėti žmoniją – gelbėti jų biologinį lygį. Nes atsiranda milžiniškas klaustukas ar išsilaikys tas evoliucinis procesas, kuris buvo pradėtas nuo gyvybės plazmos šitoje planetoje? Ir tada buvo priimtas sprendimas Melkizedekų, nes iš Edentijos, iš Norlatiadiko Žvaigždyno sostinės, tie Vorandadekai, kurie, sakykime taip, kurie Vadovai yra, dėl kurių mes ir meldžiamės, Trys Vadovai, patys Aukštieji – patys Aukštieji čia yra tam tikras dvasinis rangas – tai jie priėmė sprendimą, kad tegul tie Melkizedekai priima sprendimą, apsisprendžia, kaip jie toliau su šita planeta tvarkysis su jos evoliuciniu žingsniu – atidavė sprendimą į Melkizedekų rankas sprendimą. Ir Melkizedekai nusprendė, kad reikalingas Adomo ir Ievos atėjimas, biologiškai sustiprinant žmoniją su violetinės rasės sukūrimu, kad būtų imlumas ir dvasiniam žodžiui, dvasiniam mokymui. Bet jūs žinote – misija sužlugo! Ir vėl kryptis eina į tą tamsos ir maišto stiprinimą, o ne priešingai. Maištas tęsiasi Galų gale prieita prie to, kad pradeda nykti vieno Kūrėjo apskritai samprata. Atsiranda vėl tie gentiniai dievai! Ir tada nusprendžia tie Melkizedekai, kad reikia siųsti vieną iš Melkizedekų, įsikūnijusį Dvasiniu Mokytoju žmogaus pavidalu, ir tuo pačiu ruošti kelią Sūnaus Kūrėjo atėjimui. Nes Sūnus Kūrėjas buvo apsisprendęs prieš keturiasdešimt tūkstančių metų, kad jis ateis, įgyvendindamas savąjį paskutinįjį – septintąjį – įsikūnijimą savęs padovanojimu Urantijos planetos mirtingiesiems ir, aišku, savosios Visatos visiems tvariniams. O Adomas ir Ieva buvo atsiųsti likus dar, grubiai tariant, trisdešimt septyniems tūkstančiams metų iki Jėzaus pasirodymo. Reiškia, Adomas ir Ieva, kada žengė į šitą planetą stiprinti biologinį geną, tai jiems nebuvo informuota, kad bus Sūnaus Kūrėjo pasirodymas šitoje planetoje, bet jie turėjo tokią mintį, kad gali būti ir kitas Dievo Sūnus atsiųstas čia, bet kokio statuso, jie neturėjo supratimo. Bet jie sužlugdė savo misiją! Ir tada buvo nuspręsta atsiųsti Makiventą Melkizedeką likus dvejiems tūkstančiams metų iki Jėzaus atėjimo. Maištas užbaigtas buvo tiktai Jėzaus atėjimu. Iki to laiko visą laiką buvo viskas griaunama! Ir dar, turėdami omeny, kad aukštesnės jėgos nebuvo tokios, kad jos negalėjo lankytis planetoje, kad darytų poveikį. Ir Tarpinės Būtybės buvo sukilusios! Buvo! Palaidos jos buvo – chaose tiesiog! Kas ką norėjo, tą darė! Tie demonai, apsėdimai ir gyvūnų, ir žmonių – buvo. Jėzaus maišto užbaigimas leido užbaigti maištą, bet šaknų tai neišrovė. Šiandien mes turime subujojusias šaknis su naujais ūgiais.
Maišto nebėra politiškai, bet realiai maištas tęsiasi, ir šiandien jis yra ypač subujojęs! Dėl to naikinama viskas, kas yra susieta su Gėriu, su Grožiu, su Harmonija, su žmogaus sąmonės lavinimu. Reiškia, tas iškrypimas, koks dabar yra Evoliucinio proceso, tai yra kaip tam tikras lankstas, apvažiavimas. Ten, kur kelias remontuojamas, ten juo eina tik urantai. Kiti visi vedami į klystkelį – valdžios, pasaulio visų institucijų, ar sveikatos organizacijos, ar pasaulinio banko, ar jungtinių tautų, ar šalių įvairių prezidentų – jie eina apvažiavimo klystkeliais. Tai visa tai gi duoda palikuoniui. Jie gi gyvena savus gyvenimus, bet jie gyvena visą laiką savanaudiškuose troškimuose. Jie nori pinigų, nori valdžios, nori engti, kad kiti bijotų jų. Jie elgiasi kaip tie maištininkai, kurie buvo ir esant Kaligastijai. Dabar yra tiktai lengviau, kad nebėra tų dvasinių jėgų, kokios tada buvo, nes jau dabar ir Tarpinės Būtybės visos sutvarkytos, ir, sakykime, angelai, kurie nebeištikimi, prisidėjo prie maišto, jie visi yra suimti, ir Satanijos Sistemos Tėvo pasaulyje laikomi. Žodžiu, viskas iš aukštesnio statuso asmenybių neigiamo poveikio Evoliucinio Plano įgyvendinimui, dabar nebėra galimybės jų pasireiškimui. Bet žmonijos valdžia, kuri save visuose kraštuose falsifikuotai pastatė į tuos pseudoprezidentus, pseudopremjerus, pseudovyriausybes, jie valdo žmones, engia žmones, ir visa tai baimės virpesiais turi poveikio tai, kad palikuonys silpnėja, kūdikiai serga, miršta. Visa tai yra gyvoje sistemoje iškreipta civilizacijos grandis. Ir be urantų jos niekas negali sutvarkyti. Niekas! Nėra nė vieno, kuris tą pajėgtų padaryti! Reiškia, išdavystė sėkla, jau duodanti karčius vaisius per du šimtus tūkstančių metų, dabar yra nepaprastai aktyvi, ir net, sakykime taip, kaip vėžinė ląstelė metastazuojanti – ji tiesiog išplinta žmonijos organizme. Dėl to ir karai, ir konfliktai, jie visur suranda tą sėklą. Įskeliama sąmoninga, smulki kibirkštis, ir ji pliūpteli iškart įtraukdama daugybę tų, sakykime taip, neišvystytų, neišlavintų gyvulinės kilmės protų, ir jie su malonumu eina į tas žudynes! Jiems tai yra, tam tikra prasme, adrenalino išsiskirianti veikla, ir joje jie nejaučia to gailestingumo proveržių. Jie nori įtvirtinti save, kaip jie suvokia savo protu. Todėl išdavystė yra kasdienybė! Vardan savo kailio galima išduoti ką nori – tam gyvuliniam protui yra lengva. Ir tai yra tas maištininkų genas, kurie maište dalyvavo. Šitie dabar nesupranta, kad toks maištas buvo. Jie gi nežino šitos informacijos. Jie mano, kad tai yra natūrali tėkmė, ir viskas. Jiems tai yra toji tikrovė, kuri nieko nesiskiria nuo tos tikrovės, kuri buvo viduramžiais, ar ten kažkur tai antikos laikais. Jiems atrodo, kad tai yra, taip, civilizacija pasiekė aukščiausią tašką – į kosmosą skrenda kosmonautai, į mėnulį žada vėl leisti kosmonautus! Štai koks pasiekimas! Važinėja mašinomis, lėktuvais skraido! Na, trupučiuką kažkas būna sutrukdyta su kažkokia pseudopandemija. Nieko! Pakentėsime!
O, kad tai yra išvis nusigręžimas nuo Kūrėjo! Ir tas egzistuoja ir religijose. Susiskaldymas į sektas tai yra maištas prieš Kūrėją! Šiandien mes skaitėme, kad Dangaus Karalystė tai yra tas dvasinis išlaisvinimas žmogaus. Kas įkūrė Dangaus Karalystę Širdyje be urantų? Kas? Pasakykite man, kas turi tą bet kokioje sektantiškoje, suskilusioje religijoje? Visi vien tiktai ritualizmu gyvena. Reiškia, ir tas persiduoda ir vaikams, nes šeimose taigi yra matoma, kaip gyvena tėvai, kokios yra jų vertybės, kokia yra kalba, kaip tariami skiemenys, kokiu tonu tai ištariama. Tai atsispindi vaikuose, jų organizmo arba sustiprintame imunitete, arba priešingai – pažeistame, visiškai nualintame. Ir tai atsispindi tada centrinės nervų sistemos sutrikimu, ir depresijomis – vaikų depresijomis – ir nenoru mokytis, nenoru siekti šviesos, nenoru nors kokį dėti savo asmeninių pastangų indėlį. Ir tada išdavystė tampa tiesiog kaip pirštinių pakeitimas pasikeitus oro sąlygoms – be jokių skrupulų, be nieko!
Dvasiniame Kelyje, kaip ir intelektualiame, panašūs protai pritraukia vieni kitus – panašūs – panašių virpesių. Ne tai, kad priešingi traukia, čia yra fizikiniai reiškiniai. Dvasiniame, intelektualiame lygyje traukia panašūs. Tai tik su Kūrėju galima ir iš tos šeimos, kur yra nepalanki aplinka, ištraukti šviesų Kūrėjo sūnų ar dukrą, jeigu jis tam pasiduoda. Jeigu nepasiduoda – nieko neišeis. Tik Kūrėjas gali paversti iš to vergo į spindintį, orų, ir laisvą Savo sūnų arba dukrą. Dabar visur yra vergystė! Tai, kad žmonės turi mašinų, ir namų prisistatę, tai niekuo nesikeičia nuo tų urvinių žmonių. Čia urvai yra! Jie iškelti virš žemės! Čia vergams yra! Nėra aplinkos, kurioje būtų formuojamas supratimas – kas yra gamta, kas yra Grožis, Gėris, kas yra Laisvės pasireiškimas, kada tau Vedlys padeda, rodydamas į Kūrėją. Centras turi būti orientuotas į Kūrėją. Kol šito nėra vyriausybėje, prezidentūroje, ir kitose valstybės įkurtose institucijose, tol bus ritimasis į bedugnę, ir ėjimas prieš Kūrėjo Evoliucinio Plano įgyvendinimą, jiems šito net nesuprantant ir nežinant, kad toks Planas egzistuoja.
Tai dėl to aš galvojau, kad man reikia truputį pakalbėti apie tai, kas yra Gėris, ir kas yra blogis. Bet šiandien pasikeitė, kadangi toptelėjo į galvą, kad šiandien sausio tryliktoji, tai reikia tą proginį žodį pasakyti. Žodžiu – Gėris ir blogis – reikėtų tą sampratą žmogaus sąmonėje tam tikra prasme išplėsti, kad jie suvoktų, ir šiek tiek apie priežastis supratimui būtina kažką atskleisti. Tai dabar aš kalbėjau apie priežastis. O apie tai, kas yra blogis ir Gėris, tada jau kitą kartą įrašą padarysime. Žodžiu, tokie mano pamąstymai, kas tai yra ir išdavystė.
Evaldas – Ačiū tau, Algimantai už tokį išsamų atsakymą. Suvokiau daug dalykų, viskas apsijungė, ir prisiminiau vieną mintį, kai Violeta klausė Kūrėjo mokymo, kodėl Jis pasirinko mus? Ir tu nemažai kartų pasakojai, kad urantai turi dvasinių mokytojų kažkokią tai genetinio paveldo kažkokią dalį, ir aš dabar gerai suprantu dėl ko Gyvasis Kelias taip lengvai atstumiamas, kuomet jis yra primetamas žmogui, sakykime, kuris galbūt neturi to geno arba neieškojo to iš vidaus, ir kuris ieškojo ir užaugo iki to Kelio atradimo. Kaip tu sakai, aš matydavau, kaip žmonės meta tą Gyvąjį Kelią taip lengvai tarsi pasikeistų pirštines pasikeitus sezonui, ir aš negalėdavau suvokti, kaip taip galima neįdėjus net pastangų, neįgyvendinus to, ką Dvasinis Mokytojas sako, nepabandžius daugybę kartų, kad pajaustų tą būseną ir įsitikintų. Mesti tiesiog viduryje to Kelio... Tai dabar man labai aišku, kodėl tu sakai, kad neverta švaistyti dvasinių šaltinių bet kam į kairę, į dešinę, ir dalinti tik tiems, kurie yra atvesti Apvaizdos. Tai labai ačiū tau.


Telydi mus Kūrėjo Ramybė ir Palaima.
Su Meile, Violeta (Ukmergė)

Komentarai