Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Kas yra blogis ir kas yra gėris – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose 2024 01 20

Prisistatau, mano vardas – Algimantas. Aišku pajuokavau, kadangi per skaipą dabar vyksta pamaldos Gyvojoje šventovėje ir natūralu, kad tie, kurie yra Gyvojoje šventovėje jiems prisistatinėti nereikia, jie mane pažįsta.
Šiandien noriu pakalbėti apie gėrį ir blogį, dieviškąja prasme kas yra Gėris. Ko gero tai jums bus nauja ir tiesiogine prasme gali atimti daug kam norų, drąsos, ryžto, apskritai žengti Gyvuoju Keliu. Iš tikrųjų labai giluminis dalykas – gėris. Nėra taip paprasta mūsų planetoje, apskritai toje planetoje, kurioje nėra Gyvenimo ir Šviesos pakopos, gyventi Gėriu. Gėrio Šaltinis ir Centras yra vienintelis – Kūrėjas – Rojaus Trejybė ir Visuminė Dievybė AŠ ESU. Kristus, kada buvo mūsų pasaulyje prieš du tūkstančius metų, kada į jį kreipėsi vienas mirtingasis – gerasis žmogau, jis sako, kodėl tu mane vadini geruoju žmogumi? Geras yra tiktai Dievas. Štai, jo buvo teisingas konteksto išplėtimas – geras yra tik Dievas. Nėra antro – gero – visoje kūrinijoje. Nėra. Liūdna, o ką darysi. Ką darysi jeigu gėris yra tiktai prieinamas aktualiai pačiam Kūrėjui, nes Jisai jį skleidžia iš savęs, virpesiais. Mes blogį suprantame, kada vienas kitam kenkia, daro kažkokius blogus darbus, čia jau yra daugiau nuodėmė, nebe blogis. Blogis tai yra klaida. Jeigu tu darai kokį nors darbą, bet darai ne taip, kaip tas darbas turi būti daromas, bet taip kaip tu jį gali daryti pats – tai yra blogis. Virtuvėje, kiek jūs pavyzdžiui atliekate žingsnių į kairę, į dešinę, pakartodami tuos žingsnius vietoj to, kad jaustumėte kaip jums reikia išdėstyti prieskonius, tuos produktus, kuriuos panaudosite gamindami kokį nors patiekalą, kad nereikėtų jau vieną kartą paėmus druskos ir antrą kartą vėl žengti į tą pačią vietą paimti druskos, jeigu jūs sumanote tos druskos daugiau pridėti – jau yra klaida. Nenumatėt jūs iš karto kiek pridėti druskos, o jeigu ir nepridėjote pakankamai, tada reikėjo druską laikyti prie savęs. Štai tie žingsniai papildomi, jau yra blogis. Jums blogis, nes jūs nedarote to darbo taip, kaip turi būti daroma taupant energiją arba kitaip tariant, panaudojant ją taip veiksmingai, arba kaip dabar mėgsta sakyti, efektyviai, kaip turi būti panaudojama. Reiškia turi būti smegenys įjungtos taip, kad dirbtų, ir būtų numatyta kiekvienas žingsnis. Ar šitą gali pasiekti štai šitas materialus pavidalas turėdamas šitokį protą? Ko gero, nelabai. Tai čia dar aiškus pavyzdys, ką aš jums sakau. Bet jeigu jūs paimsite pinigus, kurie dabar valdo pasaulį, visa civilizacija yra paremta vartojimu. Pinigais, turtais, materialiais, ne dvasiniais. Ar tai yra gėris? Natūralu, tai yra civilizacijai gėris. Tai yra Kūrėjo Evoliucinis sumanymas, vystytis kiekvienai kartai ir palikti gyvenimą ateinančiai kartai geresnėse sąlygose. Tuo tarpu dabartinė civilizacija yra blogis, nes ji pagrįsta išnaudojimu, apgaule, net ir tokiais veiksmais, kurie gali būti įvardijami, kaip nusikalstami. Tačiau jeigu žiūrėti giliau į gėrį ir blogį – štai jūs gaunate atlyginimą, darbo užmokestį, iš bet kur – iš biudžeto, iš valstybės valdomos kompanijos ar iš privačių asmenų valdomos kompanijos, jūs imate pinigus. Aš prieš tai sakiau, mūsų civilizacija remiasi į vartotojiškumą. Vartotojiškumo civilizacija siekia pelno bet kokia kaina, nesvarbu kokia kaina, svarbu, kad būtų didesnis pelnas. Moralės dabartinė civilizacija nepripažįsta, jau nekalbu apie dvasines vertybes. Štai jūs gaunate užmokestį, darbo užmokestį, pirmiausia, ar jūs nuoširdžiai tą darbą dirbote Kūrėjo vedami iš vidaus? Būtent aš sakau – Kūrėjo vedami iš vidaus. Jeigu jūs nejautėte Kūrėjo vedimo, net ir rašydami kokius nors skaičius, jeigu esate buhalterė ar buhalteris, reiškia jūs darėte blogį. Jūs turėjote kitų kažkokių motyvų. Na, sakykim, kad ir teisingai suvesti balansą ar pan., visą apyskaitą atlikti, t.y. ko iš jūsų tiesiogiai reikalauja pagal tiesiogines pareigas, kompanija. Tačiau jūsų viduje nebuvo Kūrėjas Centrinė Figūra. Jūs atlikote darbą sąžiningai, bet atlikote ne taip, kaip turėtumėte atlikti, kad iš jūsų sklistų gėris. Būtent su Kūrėju. Ir sutaupydami energijos, ir laiko, padarydami mažiau klaidų. Bet turi būti viduje būsena. Turi būti atrastas Kūrėjas viduje. Tik tokioje būsenoje jūs galėsite atlikti tą numatytą buhalteriui veiklą, kad ji būtų gėrio išraiška. To dar neužtenka. Mes esame žmonija. Siauriau – visuomenė, paėmus vieną šalį. Dar siauriau – yra kažkokia etninė grupė, kuri turi tautos kažkokią išraišką. Ir štai jeigu jūs imate jau atlyginimą, darbo užmokestį, o ta kompanija tiesiog pažeidžia moralines nuostatas, jau nekalbu apie dvasines vertybes, Teisingumą, Tiesą, Tikrovę, Meilę, Gėrį, Grožį, Gailestingumą. Ir štai jūs gaunate tą darbo užmokestį, jūs imate pinigus savo pragyvenimui. Ar jūs darote gerai? Sakytumėm – taip, gerai. Bet jūs gaunate pinigus iš tos kompanijos, kuri nuskriaudžia kitus, ir jus pačius nuskriaudžia. Nesumokėdama jums visų pinigų, kokių jūs esate už savo darbą verti, štai jūs imate pinigus ir štai dieviškąja prasme jau nebėra gėris, tai yra blogis, nes jums nesvarbu, kad banke jūs dirbate, sakykim. Bet bankas skriaudžia savo indėlininkus iš kurių lobsta. Jūs tą matot, jūs tą suvokiat, bet vis tiek dirbate bankui ir taip platinate, kad dar daugiau būtų išnaudojimo, dar daugiau būtų neteisingumo, dar daugiau būtų stiprinama vartotojiška civilizacija. Jūs negalite išeiti iš banko, nes sau jūs iškart pripažįstate – o kur aš dėsiuosi, kur aš dėsiuosi? Iš ko aš gyvensiu? Kur aš gausiu pinigų? Taip, yra didžiulis iššūkis kiekvienam, kuris mąsto giliai. Jis nenori atsisakyti to darbo užmokesčio ir tada stiprina to banko veiklą, ir taip kiekvienas savuoju indėliu. Ir tada banko savininkai duoda nurodymus ir banko prezidentui ir visiems kitiems vadovams, dar daugiau spauskit savo indėlininkus, dar daugiau kraukite pelną. Jūsų dėka, tie, kurie paima darbo užmokestį sąžiningai atlikdami savo pareigas, bet jūs atliekate, sakykime taip, blogio veiksmus. Blogio, ne gėrio. Todėl, dieviškąja prasme gėrį pasiekti, neįmanoma. Gėris yra kaip ir Meilė, kaip ir Gailestingumas, kaip ir Tiesa, Teisingumas – siekiamybė. Dieviškąja – aš kartoju, dieviškąja prasme. Niekada mes nepasieksime to Gėrio, kokį turi Kūrėjas, Vienintelis Gėrio Šaltinis ir Centras. Ir niekada mes negalėsime ištarti – aš esu geras. Dėl to Kristus pakartojo, ir pasakė tam žmogui – kodėl tu mane vadini geruoju žmogumi? Tik Dievas yra Geras. Todėl net ir Kristus, jis nėra geras, jis siekia būti dar geresnis negu yra šiandien. Gėris kaip ir meilė neturi lubų. Gėris yra santykinis. Net ir iš Kūrėjo tiesiogiai kilę Kūrėjo vaikai, kurie yra tobuli, bet jie yra tobuli ne visumine prasme. Ir geri yra irgi, ne visumine prasme, nes civilizacija bet kokioje planetoje, kaip ir Kūrėjo sumanyta Evoliucija, ji turi savo kokybę, kiekviename visatos amžiuje. Tai dabartiniame visatos amžiuje tas santykinis gėris, kokį mes savuoju protu galime išmąstyti, yra mums siekiamybė, Sūnui Kūrėjui jau yra aktualybė. Jis jau tuo Gėriu ne tik gyvena pats ir spinduliuoja, jis ir mums rodo kryptį, kaip siekti to Gėrio. Štai ir jo gyvenimas mums rodo – jis nesiekia nieko, kas būtų gėris atskirai paimtas, jis gyvena taip, kaip veda Tėvas jį iš vidaus. O tada sutelpa viskas. Jeigu tu jauti vedimą iš vidaus, tai tu ir gyveni kaip Kūrėjas tau diktuoja – diktuoja būsena, virpesiais pripildo tavo vidų, ta kokybe, turinį. Ateis toji akimirka, kada ir šitame pasaulyje bus Šviesos ir Gyvenimo pakopa, mes turėsime kitokią sampratą kas yra gėris, kas yra blogis, bet vis tiek mes būsime tie, kurie sieksime gėrio, bet aukštesniu laipsniu, arba aukštesnio laiptelio pasireiškimu.
Iš tikrųjų, kada aš žiūriu, pavyzdžiui, kai mes ne per skaipą bendraujame, bet susirinkę Kaune, akivaizdžiai, kai aš sakau mokymą, aš matau užsimerkusias akis. Ar tai yra gėris? Ne. Tai yra blogis. Jums atrodo, kad jūs užsimerkiate, tada jūs nugrimzdate ir labiau jūs jaučiate tuos virpesius ir iš mano tariamų žodžių. Taip, tada jūs galvojate apie save. Jums taip patogiau, taip lengviau. Bet gi kūnas, kokį mes turime, materialų, jis turi irgi savo kalbą ir jis papildomai išreiškia tą, ką sako lūpos, papildomai. Dėl ko mes norime vaizdo? Gerai, sakykim per radiją koks nors pateikiamas pasakojimas, bet dar geriau, kada tu matai vaizdą, nesvarbu apie ką būtų kalba, ar tai būtų spektaklis, ar kino filmas. Juk gali būti per radiją tas kino filmas – visas scenarijus skaitomas, bet žmogus nori matyti kaip kiekvienas aktorius įgyvendina režisieriaus sprendimą ir tada prabyla kūno kalba. Tai lygiai taip pat ir jūs atsisakot didesnio konteksto supratimo, kada užsimerkiate ir nematote mano kūno kalbos. O ji papildo mano tariamus lūpomis žodžius. Tai yra vientisa ir Gyva. Reiškia jūs save apribojate ir dar užsimerkdami izoliuojate save, vietoje to, kad aprėptumėte ir susilietumėte su mano virpesiais. Juk man tada irgi beliktų, sakykim, užsimerkti ir sakyti mokymą užsimerkus. Bet aš noriu matyti aplinką, noriu matyti jūsų akis – ir aš matau užmerktas akis. Man liūdna žiūrėti, kai aš tai pamatau. O iš akių aš matau jūsų kaip veidrodžio atspindį – ar jūs suprantate širdimi mano mokymą, ar ne. Ir kada jūs susiduriate su mano žvilgsniu, aš matau kaip kūnas jūsų sureaguoja į mano žvilgsnį. Ir aš matau pritarimą arba abejingumą mano žodžiams. Matau. Visa tai yra virpesių sklaida. Tai štai, gėris tai yra platesnio konteksto įsisavinimas ir gyvenimas platesniame kontekste, bet visą laiką juntant būsena Kūrėjo buvimą viduje kaip Centrą. Tik tokia būsena yra Gėrio tam tikra išraiška tuo lygiu, toje vietoje, tą akimirką. Blogis – tai yra klaida. Padarai ką nors, arba gyveni ne taip kaip turėtum gyventi, bet kokioje situacijoje klaidingai, kaip pradėjau aš patį mokymą nuo pavyzdžio virtuvėje – tai klaida. Bet yra kiti dalykai, jau kaip blogis perauga į nuodėmę, kai sąmoningai darai blogai, žinodamas, kad darai blogai. Štai tada viduje atsiranda tam tikras sunkumas. Nuodėmė žmogų slegia. Palaipsniui tas slėgis auga, jeigu nuodėmės daromos toliau. Kita vertus, protas ima priprasti – priprasti prie nuodėmės. Deja, arba laimei, nes geriau, kaip prie narkotiko nesipratinti prie nuodėmės, kad paskiau neįpultum į dvasinę duobę.
Štai dėl to ką aš jums sakau, ne visada yra jums priimtina, priklausomai nuo jūsų konteksto kuriame jūs visą laiką gyvenate. Jeigu tas kontekstas yra jūsų platus, atremtas į Kūrėją, jūs visada paremsite mano teiginius. Jeigu ryšys su Kūrėju yra seklus, jūs pradėsite priešgyniauti, pradėsite erzintis ir nukreipsite strėles į mano asmenį. Bet čia jūsų samprata. Aš ne viską galiu kalbėti ir apie gėrį, kol kas. Tai yra tiktai mažytis tam tikro – na sakykim, taip, kada verda puodas, mažytis dangčio pakėlimas. O aš gi galiu atidengti visą tą dangtį. Bet dabar atidengti tai per daug pavojinga. Dėl to aš tik šiek tiek pravėriau dangtį kalbėdamas ir apie blogį ir apie gėrį. Mes šitoje planetoje dabar suprantame blogį kur yra akivaizdus nuodėmės pasireiškimas. O blogis iš tikrųjų tai yra daug, daug platesnė samprata, kaip ir gėris. Gėris yra aukštesnis, jis ateina iš Kūrėjo. O mes tik siekiam, siekiam jo. Siekiamybė. Ir visą amžinybę taip bus, nes kiek bepasieksime, kada būsime ištobulinti, jau būsime iškėlę save iki paties Šaltinio ir Centro, bet tada jums pasakys – ačiū mylimieji, jūs pasiekėte Gėrio išraišką, jūs priartėjote prie Manęs, jūs galite glaustis prie Manęs susiliedami, o tuo labiau, kad jūs turite manąją dvasią, jūs buvote atvesti į savuosius gimtuosius namus, tai dabar prašome siekti jau aukštesnio Gėrio sampratos paliudijimo per naujus iššūkius ir patyrimus. Štai jums nauji kalneliai – Absonito lygis, Absoliuto, Viršabsoliuto, Viršabsoliuto Asoliuto, ir taip niekada nesustojant. O Šaltinis Gėrio tas pats, kuris glaudžia jau ir dabar mus kiekvieną prie savęs. O mes kopiame – mes kopiame į Kūrėjo krūtinę, užkopsime tik Rojuje. Mes dabar susiliejame su Kūrėju, bet pasieksime Šaltinio ir Centro krūtinę ir tada priglusime kaip asmenybė prie Asmenybės, Rojuje. Bet toliau Kūrėjas laukia su naujais darbais. Štai dėl to ir įdomu, kad Evoliucinis procesas ir Amžinosios Vertybės iš Kūrėjo ir Tiesa, Meilė, Gailestingumas, Gėris, Grožis, Įžvalga, Išmintis, jie neturi baigties, pabaigos. Jie visą laiką išliks siekiamybė dar daugiau pasireikšti šitomis savybėmis, kokias demonstruoja iš Kūrėjo tiesiogiai kilę sūnūs, dukros. Bet jie demonstruoja irgi, savo lygiu ir savo aplinkoje. O Kūrėjas vienu metu apkabina visus ir išreiškia ir Gėrį, ir Meilę, ta pačia akimirka, visiems. Ir per visą amžinybę į priekį apima begalybę. Štai dėl to ir yra Gėris tik iš Kūrėjo, dėl to tik Kūrėjas yra Geras. Tik Kūrėjas, Vienintelis, Keturiose Asmenybėse. Ar jums tai priimtina, sakykim, šiai akimirkai tokia samprata? Bet nuo jūsų požiūrio tai nepriklauso, vis tiek visą amžinybę Kūrėjas ir bus vienintelė Asmenybė, tiksliau pasakius, Keturiose Asmenybėse Vienas Kūrėjas bus Tas Geras. Amen.

Komentarai