Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Ar mes iš tikrųjų turime begalinę skaitmenų seką? – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2024 02 03

Mylimieji, mano vardas – Algimantas. Aš esu Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – ambasadorius šitai planetai, turinčiai Urantijos vardą ir būtent šituo vardu registruotai dangiškuose archyvuose, dangiškuose dokumentuose, dangiškuose analuose – iki pat Rojaus. O tuo pačiu esu ir Šeimininko Sūnaus Kūrėjo, kuris čia buvo kaip Jėzus iš Nazareto – prieš 2 000-čius metų, ir jo Partnerės – Dukros Kūrėjos Nebadonijos apaštalas taip pat šitai planetai.
Iš tikrųjų yra nuostabus dalykas, kada aš girdžiu dabar per vykstančias mūsų gyvąsias pamaldas toje Šventovėje, kurią aš įsteigiau prieš dvidešimtį metų – Gyvojoje Šventovėje, turinčioje Kūrėjo vardą – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje – gyvosios pamaldos – neturinčios jokio ritualo, yra atsivėrimas – atsivėrimas Širdimi – ir Širdyje. Nėra nuostabesnio – ir kito atsivėrimo – tiktai Širdies atvėrimas Kūrėjui. Bažnyčioje, mečetėje, pagodose, įvairiuose maldos namuose yra ritualo atlikimai, tuo tarpu šitoje Gyvojoje Šventovėje yra bendravimas su Pačiu Kūrėju – Rojaus Trejybe ir Visumine Dievybe AŠ ESU – su Keturiais Asmenimis – Keturiomis Kūrėjo Asmenybėmis, kurios Absoliučiai sulietos į Dvasinę Vienovę yra kaip Vienas Kūrėjas be menkiausio išsiskyrimo net menkiausių niuansų įvairiose sampratose – ir taip be pradžios, ir be pabaigos.
Ką tik pagarbinome Kūrėją. Prisijungę mes dabar per skaipą, rytoj būsime Kaune. Tai garbinant Kūrėją aš išgirdau tokią sampratą, kad Kūrėjas mus žino ir pažįsta kiekvieną. Teiginys iš tikrųjų atrodytų paprastas, taip, Kūrėjas – Jis – visaišmintis, viską žinantis. Bet Jis yra dar gilesnis negu tai! Įsivaizduokite, jeigu mes šitą teiginį, kuris yra teisingas imame analizuoti, tai galbūt mes įsivaizduojame – štai mes dabar Šventovėje esame prisijungę per skaipą, mes telefone matome, kiek yra prisijungusių, na, yra dvi dešimtys su trupučiu – taip, Kūrėjas pažįsta ir tas dvi dešimtis su trupučiu, bet giliau žvelgdami mes galime apimti visą planetą, visą žmoniją, dar plačiau žvelgdami, giliau žvelgdami apimti visą kūriniją! Įvairiausių kategorijų Sūnų ir Dukrų yra mirijadai. Mirijadai – tai yra tas skaičius, kuris tiksliau ne skaičius, o žodis, kuris apibūdina gausybę, kuriai nėra jokios matematinės išraiškos mūsų protui suprasti. Mes turime įvairiausių aukštosios matematikos lygčių, mes turime daugybę skaičių, kurie pakelti tokiais laipsniais, kad žmogaus protas negali apdoroti tokių skaičių – kompiuterinės programos mėgina tai apdoroti, bet žmogaus protui nėra suteikta tokios gelmės, kad jis įvardintų, koks tai yra matematinis dydis. Mes turime begalinę skaitmenų seką – begalinę – o iš tikrųjų ar mes turime begalinę skaitmenų seką? Ne. Jeigu yra begalinė, reiškia ji neturi akimirkos baigtinės. Mes galime turėti tiktai tai, kas yra baigtinis – begalinio mes negalime turėti, nes tada jau nebebus begalinis. Reiškia mes – begalybės, kuri yra iš Kūrėjo, kaip ir amžinybė yra iš Kūrėjo – begalybės mes negalime pasiekti visumine prasme!
Amžinybė yra Rojuje. Mes dabar žengiame pradinį žingsnelį dar turėdami šitą pavidalą, kuris vadinamas žmogaus kūnu, bet žengiame kaip dvasia – viduje esanti dvasinė asmenybė – ir mes būsime pažadinti, kada šitas materialus pavidalas išeikvos visą Kūrėjo mums teikiamą gyvybinę energiją. Tačiau po pažadinimo mes kūrinijos niekur nepaliekame – kada aš išgirdau irgi per garbinimą, kad Kūrėjas nori, kad mes paliktume kūriniją gražesnę – taip, mes galime palikti gražesnę ne kūriniją – bet kūriniją, kuri yra tuo metu, o mes esame toje kūrinijos konkrečioje vietoje, nes kūrinija taip pat plečiama – ji neturės baigtinio apribojimo. Baigtinis apribojimas, tai yra, sakykime, Visata, kokia šiandien egzistuoja – Didžioji Visata – Rojus visada yra kūrinijos Centras – vidurys – Kūrėjo visų sutelktų energinių virpesių Centras – Buveinė – ir Paties Kūrėjo būtent Gyvenamoji Vieta, ir kiek besiplėstų kūrinija, na, pasakiau besiplėstų – kiek bebūtų plečiama, nes Kūrėjo kaip kūrinijos – visos kūrinijos Šaltinį ir Centrą – niekas neapriboja. Jis tik Pats Save apriboja, kiek Jisai sumano iš Savęs paskleisti Energijos, kad kiti Jo vaikai turintys tam kvalifikaciją, turintys tam sugebėjimą, Jo Energiją manipuliuotų taip, kad būtų plečiamos dabartinės Didžiosios Visatos ribos. Ir tai jau bus nauja Erdvė ir toje naujoje Erdvėje bus naujos Visatos iš tos pačios – iš Kūrėjo esančios Energijos Rojuje. Tai štai pati baigmė tiek kūrinijos, tiek ir bet kokios begalybės yra įrėminta į konkrečią ribą Erdvėje. Kūrinija yra Erdvėje. Kūrėjo Buveinė – Rojus – nėra Erdvėje. Visa kūrinija yra Erdvėje. Rojus – ne, nes iš Rojaus kyla Erdvė. Ir toje kūrinijoje yra mirijadai mūsų dvasinių brolių ir sesių – mirijadai – nėra baigtinio skaičiaus – gali atsirasti papildomi milijardai Kūrėjo vaikų įvairių kategorijų, įvairios kvalifikacijos. Ir štai, Kūrėjas žino, ir pažįsta – kiekvieną – iš Savo vaikų, ne tiktai mus, kurie turi Minties Derintoją – tai yra Kūrėjo dvasią, bet Jis puikiausiai žino ir pažįsta – kiekvieną – iš vaikų! O juk Minties Derintoją – Kūrėjo dvasią – turi štai tie palaiminti iš Kūrėjo, kurie turi Likimą pasiekti Kūrėją Rojuje, o daugybė vaikų, kurie net tiesiogiai yra gimę iš Paties Kūrėjo Rojuje – Minties Derintojo neturi. Bet Jis ir juos žino, ir pažįsta tobulai – geriau negu tie patys vaikai pažįsta save, ir taip kiekvieną. Ir tuos visus mirijadus vaikų – Savo Sūnų ir Dukrų – Jis žino ir pažįsta. Dar daugiau, Jis žino kiekvieno iš Savo vaikų numerį – numerį. Mes turime savo numerį kaip ir kiekviena planeta, kaip ir kiekviena Visata, kaip ir kiekviena Supervisata yra registruotos. Ir Jam tas skaičius yra prasmingas, nes Jis yra Begalybės Šaltinis ir Centras! Jis vienas tą, ką mes įvardijame begalinę skaitmenų seką – Jis turi Savyje! Dėl to Jam, tai yra kaip mums aritmetinis paprastas veiksmas – vienas plius vienas.
Ir kada mes atsiveriame Kūrėjui, garbiname Kūrėją, mes geriame Kūrėjo aukščiausio energinio dažnio virpesius ir juos paskleidžiame iš savęs net ir nesąmoningai. Iš mūsų kaip iš generatoriaus sklinda energija. Kuo mes esame giliau panirę į Kūrėją – atsivėrę Kūrėjui – tuo aukštesnio energinio dažnio virpesiai sklinda iš mūsų ir mes tada geriname, ir gražiname kūriniją, bet ne visa apimtimi – bet tik toje vietoje, kurioje esame, o iš mūsų pasklinda aukštesnio energinio dažnio virpesiai ir toliau į kūriniją. Tai šitie virpesiai gali turėti poveikio kitiems mūsų dvasiniams broliams ir sesėms kituose pasauliuose – gali turėti, kad jie gaus kokią nors mintį per tuos virpesius – mūsų pasiųstus – atitinkamo dažnio, ir jie panaudos savąjį sprendimą pagražinti savo vietą ten, kur jie veikė. Taip, tai yra kaip kaskados tam tikrų virpesių sklidimo ir tų virpesių įtakoje atitinkamų sprendimų priėmimo. Ir jeigu iš mūsų, sakykime, dabar na, dvi dešimtys su trupučiu urantų skleidžia aukšto energinio dažnio virpesius, o įsivaizduokime, jeigu visa Lietuva skleistų tokius aukšto energinio dažnio virpesius – poveikis būtų pakėlus kvadratu tuos šitaip siunčiančius visai kūrinijai aukšto energinio dažnio Kūrėjo virpesius – poveikis būtų nepaprastai stiprus palyginus su mūsų dabar dviem dešimtimis su trupučiu urantų, kurie gerina, gražina mūsų planetą pradėję nuo savęs – nuo savęs atvėrimo.
Aš šiandien pasižiūrėjau, vakar jau pradėtą žiūrėti filmą, apie vieną jauną gydytoją, kurios tėvas yra žymus chirurgas Maskvoje, bet jinai mėgstanti lankytis įvairiuose klubuose, tai tėvas sako – Tu terši mano per visą gyvenimą sunkiu darbu pelnytą garbingą vardą, kaip aukščiausios klasės žinomo chirurgo vardą – tu neverta būti gydytoja, galbūt tu kokioje nors grožio ar kosmetikos klinikoje tik gali dirbti kaip chirurgė – sako – tu čia netinkama, tu turi galimybę užsiimti rimta medicina, aš tikėjausi, kad tu būsi iš tikrųjų geras gydytojas, bet turi atsiduoti, atsiduoti šitam darbui, o ne lankytis įvairiuose klubuose, naktiniuose baruose. – Ir ji norėdama įrodyti, kad šio to verta išvažiuoja į tokį užkampį už beveik keturių šimtų kilometrų nuo Maskvos į mažytį kaimelį, ir ji iš tikrųjų pradeda, pradeda žengti pirmuosius žingsnius kaip ta savarankiška medikė-daktarė. Ir man įstrigo vienas epizodas, kada rodo, jau mūsų samprata senus žmones – vyrą ir žmoną, kurie prieš penkiolika metų neteko savo vaiko, ir vyras klausia jos – Apie ką tu galvoji? – Ji taip liūdnai atsako – Aš galvoju apie mūsų sūnelį. – Štai penkiolika metų praeitis, ir jos mintys grįžta į tą skaudžią akimirką, kada jis paliko šitą planetą. Bet jeigu ji žinotų šitą Šviesą, kad jis niekur nedingo – laikinas išsiskyrimas – tas gi sūnelis tai yra ne tas materialus pavidalas, o dvasia – asmenybė – ir jis jau galbūt žengia toliau, o jeigu dar nežengia, tai žengs – bet jis niekur nepradingo. Kaip ir šitie seni du žmonės, jie atrodo tokie prislėgti, suvargę, nes jie neturi prasmės šitame pasaulyje – niekas neišmokė jų gyventi nuo pat vaikystės su atrastu Kūrėju savo viduje. O taip iš tikrųjų beprasmis gyvenimas – žmogus dirba, siekia pareigų, siekia didesnių atlyginimų, ateina pensija, ką jam daryti? Jis nebeturi tikslo, nes nėra Kūrėjo – nėra Pamato ant kurio tvirtai stovėtų! Dėl to nėra bendruomenių. Bendruomenes, jeigu ir kažkas kuria, tai tik tuo pamatu, kad bendri tiktai kažkokie interesai – bet nėra bendruomenės gyvenimo su Kūrėju atrastu savyje ir mokant ir vaikus esminių dalykų – gyvenimo esminių principų, tai yra Kūrėjo Amžinųjų Vertybių ir Paties Kūrėjo atradimo savo viduje! O dabar viskas, kas yra – ekonomika, politika, šeima, tarpusavio santykiai – gatvėje, darbe – jie ne tokie, kurie turi būti – jie visi yra prieš Kūrėjo Valią ir prieš Evoliucinį Procesą! Viską reikia pertvarkyti.
Štai, šitas Šaltinis – Biblija – iki tam tikro laipsnio jisai žmonijai padėjo vystytis – Koranas – aš paimsiu ir Koraną parodysiu, štai Koranas – taip pat iki tam tikro laipsnio padėjo, bet tuo pačiu ir suskaldė žmoniją. Štai Biblija – krikščioniškas dokumentas, Koranas – musulmoniškas. Jie du nesueina. Koranas nepripažįsta Kūrėjo – Sūnaus Jėzaus – pripažįsta jį Pranašu, bet ne Dievo siųstu. Kodėl? Todėl, kad Kūrėjas yra Visagalis ir Jam nereikia Pagalbininko, tarsi Jis Pats vienas nesusitvarkytų, kad Jam būtų dar reikalingas tas vienintelis Sūnus, kurį dar nukryžiavo – taip, Pranašas šitaip gali – gali būti nukryžiuotas, bet Kūrėjo Sūnus – ne – reiškia Jėzus nėra tas Kūrėjo Sūnus. Štai dėl to šitos Knygos davė tam tikrą impulsą žmonijai, bet jos nesuartino įvairių pakraipų religinėje plotmėje.
Štai šita Knyga – Urantijos Knyga – tai yra apreiškimas jau nebe žmonių išmąstytas, o įvairių Kūrėjo Sūnų perteikti Dokumentai žmonijai – daugiau negu 2 000 puslapių – 2097 puslapiai teksto. Ir štai čia ir eina kalba apie tai, kokia yra kūrinija, koks yra Kūrėjas, koks buvo Sūnus Kūrėjas čia atėjęs žmogiškuoju pavidalu – Jėzus – kokie buvo jo Mokymai, kiek jie buvo iškraipyti, kas yra Jėzus ir dabar, kokia ateitis. O dabar mes turime Gyvąją Šventovę, ir aš mokau atrasti Kūrėją savo Širdyje. Štai, yra Pamatas visiems – visiems aštuoniems milijardams čia mūsų dvasinių brolių ir sesių Urantijoje – pirmiausia, nuo atvėrimo savyje – Kūrėjui kaip Asmenybei – kaip Asmeniui – atvėrimo savo Širdies gelme bet kokiais žodžiais. Bet jie turi būti nuoširdūs. Ir kada jūs taip kasdien kreipsitės į Kūrėją, bus ta akimirka, kad jūs patirsite Kūrėjo Asmens atradimą savo viduje – kada jūs patirsite tai, jūs žinosite, kad atradote Kūrėją – taip kaip ieškote pamesto daikto, jį suradę, jūs jau jo nebeieškote, jūs naudojate tą daiktą, nes jį suradote. Taip ir Kūrėją, atradę savo viduje jūs su Juo vis giliau bendraujate gyvai virpesiais ir mintimis – tai jūsų valia, kaip jūs pasirinksite bendravimo būdą.
Štai yra Pamatas kiekvienai mokyklai, kiekvienam universitetui, kiekvienai šeimai, kiekvienam prezidentui, premjerui, parlamento nariui, kiekvienam vadovui – fabriko, bet kokio instituto, akademijos – kiekvienam yra Pamatas visoje kūrinijoje. Ir šitą aš sakau Kūrėjo vardu – esu Kūrėjo ambasadorius, ir Jėzaus, ir jo Partnerės Nebadonijos vardu – esu jų apaštalas šitai planetai. Įsiklausykite į mano žodį – tai yra Kūrėjo žodis jums kiekvienam! Amen.

Komentarai