Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Dvasinis Mokytojas nepakeičiamas, nes jis yra Kūrėjo Šauklys! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2024 02 10

Mylimieji, mano vardas Algimantas. Aš atstovauju, kaip Ambasadorius, Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU – atstovauju šitoje planetoje – Urantijoje. Tokiu pavadinimu registruota mūsų planeta dieviškuose archyvuose, dieviškuose analuose. Ir taip pat esu Sūnaus Kūrėjo, dabar esančio Šeimininko Sūnaus Kūrėjo statusu, Jėzaus apaštalas, ir jo Partnerės apaštalas – Dukros Kūrėjos – Nebadonijos. Tai yra mūsų Vietinės Visatos abu sukūrėjai ir dabartiniai vadovai. O ta Vietinė Visata, jeigu šitą dangaus skliautą padalinsime maždaug į šimtą tūkstančių dalių, tai štai, viena šimtatūkstantoji dalis bus mūsų Vietinė Visata, Nebadono vardu pavadinta būtent pagal Dukros Kūrėjos vardą. Įkūriau Gyvąją Religiją – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvoji religija, Kūrėjo Vardu vadinama, ir Gyvąją Šventovę. Vedu gyvąsias pamaldas, ir dabar jos vyksta. Mes prisijungę per Skype‘ą. Sakau dvasinius mokymus per gyvąsias pamaldas, atskirdamas garbinimo komuniją su Kūrėju, kai mes nieko neprašome, tik išreiškiame savo dėkingumą Kūrėjui, ir šlovę, garbę siunčiame tam Pačiam Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU – Keturiems Asmenims, Keturioms Asmenybėms – tai štai, mano mokymas atskiria garbinimo – Kūrėjo garbinimo – dalį nuo prašymo maldos, kuri eina jau po mano dvasinio žodžio. Ruošiu Dvasinius Mokytojus.
Be Dvasinio Mokytojo negalima sutvarkyti dabar sujauktos ir dar daugiau jaukiamos planetos politikos, ekonomikos, šeimos, tarpusavio santykių, mokslo visų sferų – visų sferų – kad jos atitiktų Kūrėjo Valią, Kūrėjo Valią įgyvendinant, kada mes įnešame savo asmeninį indėlį į Kūrėjo Evoliucinį Planą, kuris numato Gerovę visoje planetoje. Visoje planetoje! Kiekviena karta turi palikti geresnę aplinką visomis prasmėmis – šeimos, politikos, ekonomikos, tarpusavio santykių – geresnę aplinką negu gavo iš ankstesnės kartos. Ir viskas pagrįsta Kūrėjo Meile ir bendradarbiavimu visų Gerovei. Bendradarbiavimu! Ką tai reiškia? Reiškia, kad jokių negali būti karantinų! Negali būti traukomi ekonominiai, politiniai santykiai! Negali būti jokio karinio konflikto! Negali būti jokios iškraipytos šeimos tarp dviejų asmenų, turinčių tą pačią lytį! Tai – ne šeima! Tai – pasityčiojimas iš Kūrėjo, kuris numatė mirtinguosius dviejų skirtingų lyčių! Ir tiktai dviejų! Nėra trečios, ketvirtos, septyniasdešimtos! Dvi lytys – vyriška ir moteriška! Jų sueitis gimdo palikuonį kartu su Kūrėju! Kartu! Nesukuria kūdikio vyras ir moteris! Kūdikį sukuria Kūrėjas! Ir asmenybę dovanoja Kūrėjas! Ne Tėvai! Tėvai tik gali padėti gimusiam kūdikėliui bręsti savosios asmenybės tapatybe, kuri šviesintų kitus, ir šitokiu būdu užaugusi puoselėtų atrastą Širdimi ir Širdyje Kūrėją, veiktų Brolystėje savo aplinkoje, ir paliktų geresnę aplinką negu gavo iš savo tėvų – ir taip kiekviena karta.
Aš YouTube pasiklausau įvairių rusų interviu. Išgirdau vieną interviu – ilgi būna interviu, po valandą laiko, bet labai prasmingi – išgirdau interviu su žinomu rusų dainininku Stas Pjecha (Стас Пьеха), buvusios Editos Pjechos anūku. Ir jisai iš tikrųjų pasakoja skaudžių savųjų patyrimų gyvenimo epizodus labai atvirai, nuoširdžiai, kad net ta žurnalistė stebisi – Kaip tu nebijai neigiamos reakcijos po tokio interviu į tavo asmenį? – Tai štai, jis pasakoja apie savo ir vaikystę, kada jis nenorėjo būti žinomos savo dainininkės-senelės kažkokiu įkaitu, kad štai dėl senelės jis gauna kažkokių privilegijų. Dabar jam apie keturiasdešimt metų. Jis sako – Aš vaikščiodavau toks, kaip aplinkiniai vaikai gatvėje, ir su drabužiais nešvariais. Nenorėjau išsiskirti, kad mane laikytų ne tokiu kaip ir kiti draugai. – Tapo jis dainininku. Pradėjo maudytis šlovės spinduliuose. Jo protas – nesudvasintas – gyvulinės kilmės materialus protas, natūralu, tokia šlovė, ir tokiame jauname amžiuje susuko galvą. Ir, aišku, prasidėjo alkoholis, prasidėjo įvairios kompanijos, kur visi norėjo su juo bendrauti, ir pavaišinti. Tai tęsėsi ne vienerius metus, kol galų gale jis buvo uždarytas į psichiatrinę ligoninę. – Dvejus metus – sako – aš buvau tiesiog už grotų. Man tik prinešė knygų, ir niekur aš neturėjau teisės išeiti, ir neišėjau niekur. – Vėliau jis vėl sugrįžo į sceną, bet viduje buvo tuštuma. – Ir – sako – aš pradėjau mąstyti, kad mano gyvenimas yra toks, kad aš nemoku gyventi. Aš nežinau, kaip gyventi! Ir kilo tokia mintis – reikia dalintis man su tokiu noru, kokį aš patiriu viduje, tais patyrimais, kokius aš patyriau būdamas ir paskendęs į alkoholio priklausomybę, į narkotikų priklausomybę, kad padėčiau tiems žmonėms – vieniems nepatekti į tokią priklausomybę, o kitiems vaduotis. – Ir jis pardavė, kiek turėjo nekilnojamojo turto, nes buvo honorarai labai dideli, jis buvo nusipirkęs ne vieną butą, bet viską pardavė ir pastatė kliniką Peterburge. Iš tos psichiatrinės ligoninės jis pasikvietė tuos gydytojus, kurie jam padėjo išsikapstyti iš tos priklausomybės, ir tie gydytojai puikiausiai dabar dirba jo klinikoje. Ir jo klausia – Tai koks dabar tavo gyvenimo tikslas? – Sako – Penkiasdešimt procentų muzika, penkiasdešimt procentų šita klinika. – Bet jis vis tiek nesuminėjo, kad Kūrėjas jo viduje yra centras. Natūralu, tai jau buvo atsidavimas Kūrėjo vedimui, nes jis atliko Gėrio veiksmą – jis savo turėtą turtą panaudojo visumos Gerovei. Sprendimas yra visumos Gerovės kryptimi. Tai – Minties Derintojo diktuojamas sprendimas iš vidaus. Bet atrasti Kūrėją savo viduje yra kitas žingsnis. Ir reikalingos tam naujos pastangos, gilesnės pastangos, negu pastatyti kliniką, nors tai yra milžiniškas iššūkis jo gyvulinės kilmės materialiam protui, ir tuo pačiu iššūkis sau, kaip asmeniui. Pastatyti tai viena, bet ji turi būti veikli, funkcionuoti – tai reikalingas personalas, reikalinga vadovavimo visa šitam milžiniškam klinikos ūkiui atitinkama kvalifikacija. Jis pradėjo domėtis, sakykime taip, profesionaliai šita sritimi – skaityti įvairias knygas, jis pats pradėjo daugiau išprusti šitoje sferoje. Bet vėl tai pastangos yra ne į Kūrėjo atradimą, bet į tos sferos, kurioje jisai pradėjo savo veiklą, geresnis supratimas. Vienokiu ar kitokiu atveju šitas epizodas parodo – be Dvasinio Mokytojo patirti Kūrėjo atradimą savo viduje iš esmės beveik neįmanoma. Yra galbūt atskiri visoje aštuonių milijardų žmonijoje asmenys, kurie atranda Kūrėją savo viduje, nors jie nesupranta viso to vystymosi proceso, visos tėkmės, bet rezultatą pajunta. Tačiau, kad pažinti geriau Kūrėją, reikalingas tam tikras apreiškimo iš Kūrėjo gavimas arba apreiškimo studijavimas, kuris jau yra sudėliotas, sumodeliuotas į materialią knygą, kur būtų pateikiama sisteminė tam tikra medžiaga apie Kūrėją, apie kūriniją, ir to paties, nušvitusiojo, vietą toje kūrinijoje, jo santykį su aplinka ir su kūrinija.
Dėl to Dvasinio Mokytojo vaidmuo yra nepakeičiamas! Jisai yra esminis vaidmuo tiek jaunimui, tiek bet kokios sferos žmonėms. Nesvarbu kokioje sferoje bedirbtumėte, jums visada reikalingas Dvasinis Mokytojas. Sfera gali būti intelektuali, gali būti materiali, bet jūsų vidinė būsena yra – dvasinė. Tik jūs nesusimąstote apie tai. Jeigu jūs esate geros nuotaikos, ta būsena jus pakylėja, ir tuo pačiu jūs išeikvojate mažiau energijos ir geriau atliekate darbą. Jeigu prislėgta vidinė būsena, jums bloga nuotaika dėl įvairių priežasčių, natūralu, jūs negalite atlikti to paties darbo, kaip atliktumėte geroje būsenoje. Tai štai, ta būsena liudija arba jūsų dvasinį ūgtelėjimą – būsenos samprata – arba subliuškimą, bet ta būsena yra dvasinė. Ji nėra intelektuali, nes ją junta visa materiali organizmo sistema – kiekviena ląstelė. Būtent Dvasia pripildo – Dvasia pripildo – energiniais virpesiais ir tą ląstelę nuo smegenų per visą organizmą. Štai dėl ko net ir gydytojai sako, kad optimistai pasveiksta greičiau negu pesimistai. O su Kūrėju, kada gilinamas įtikėjimas, jau atrasto Kūrėjo savo viduje, tai sveikata fizinio organizmo yra užtikrinama dar stipriau. Nes ir šiandien aš išgirdau per garbinimą, kaip buvo išsakyta, kad tik su dvasia galima kurti tai, kas yra gera. Taip, nuo dvasios priklauso mūsų veiksmas, kaip ir mano paaiškintas epizodas apie tą sprendimą pastatyti kliniką, bet šito neužtenka. Reikia patirti Kūrėją savo Širdimi ir Širdyje, ir būtent šitokia vidine būsena gyventi – gyventi – suvokiant, kad aplinkui yra taip pat Kūrėjo sūnūs ir dukros, ir tuo pačiu veikti Brolystės pagrindu bendradarbiaujant. Nekariaujant, bet bendradarbiaujant!
Kada aš vakar klausiausi Putino duoto interviu Amerikos žurnalistui, jis analitiškai samprotauja, logiškai dėlioja mintis, bet jis viską tą daro be Kūrėjo, atrasto Širdimi ir Širdyje. Toks prezidentas – netinkamas! Bet nėra pasaulyje prezidento – nė vieno – kuris būtų atradęs Kūrėją savo viduje. Ką tai rodo? Rodo, kad nėra Dvasinių Mokytojų. Nėra, kas pamoko prezidentą, kaip gi atrasti Kūrėją savo viduje. Štai tada bus visiškai transformuojamas materialus gyvulinės kilmės protas į dvasinį, sudievintą, ir amžiną amžinos asmenybės protą, kuris ir patiria Kūrėjo atradimą savo viduje, ir tuo pačiu pajunta, kad mano Evangelija – Kūrėjas – Tikras, Realus, Gyvas, ir Jį galima atrasti savo viduje – jam išsipildė, šita Evangelija – tikra, reali, gyva – ir jis tą liudija. Ir tada ima veikti Jėzaus Evangelijos dalis – Dievo Tėvystė, žmonių Brolystė. Jis pajunta, kad iš tikrųjų yra aplinkui dvasiniai broliai ir sesės, ir tada negalima jau kito skriausti. Putino vakar ir paklausė tas amerikonų žurnalistas – Ar jūs, būdamas krikščionis, galite vadovauti, kaip prezidentas, valstybei, jeigu žudote kitus? Juk – sako – Biblija moko, jeigu į vieną skruostą sudavė, tai atsuk kitą. – Štai gyvulinės kilmės protas ir išsisukinėja, ir Putinas išsisukinėja teigdamas – Tai mes ginamės! Mus užpuolė! Donbase bombardavo Ukraina! O mes tiktai ginamės! O ginantis galima žudyti! – Štai, kokia yra gyvulinės kilmės proto save pateisinanti nuostata – galima žudyti. Bet yra be jokių išlygų net ir dešimt Dievo įsakymų – nežudyk (vienas iš jų) nemeluok, nevok, nesvetimauk! Visi šitie dešimt Dievo įsakymų eina per neiginio propagavimą. Na, negalima neiginio trokšti. Dėl to Kristus ir atnešė pavyzdį – Mylėkite vienas kitą net ir taip, kaip mylėjau jus aš! – Kristus savo gyvenimu rodė Meilę. Net ant kryžiaus, jau būdamas nukryžiuotas, jis atleidinėjo kitiems nuodėmes. Ir tam šalia kabančiam taip pat ant kryžiaus plėšikui taip pat atleido tą nuodėmę. Sakė – Mes netrukus susitiksime! – Štai, kada yra Meilė, ją intelektualiai neįmanoma sumodeliuoti. Pajausti tą Meilę – reikia gimti iš dvasios. Štai dvasinis gimimas turi įvykti! Čia jau nebe intelekto pasireiškimas ir samprotavimas, o būsena – Meilės būsena – tiesiog ji plūsta nuo ryto iki vakaro, ir visiems. Tokioje būsenoje tu negali priimti sprendimo skriausti kitą. Niekaip! Net pagalvoti apie tai negali! Tai yra – būsena – būsena iš Kūrėjo. Tik šitokioje būsenoje ir galima palaikyti ryšį su Kūrėju. Kita būsena – tas ryšys bus labai iškreiptas. Dėl to bažnyčia, gyvendama be Kūrėjo, laikosi ritualų. Laikosi ne dvasios, bet materijos! Dėl to ir atsirado Vatikanas, kurio nėra niekur net paminėta Naujajame Testamente. Reiškia, tai yra prieš Kūrėjo Valią! O juk beveik pusantro milijardo sektos – katalikų sektos – laikosi Vatikano nuostatų. O pats Vatikanas prieštarauja Kūrėjui! Štai, kokia yra paradoksali situacija. Dėl to tada ir kunigas gali laiminti žudančius ir vienoje pusėje, ir kitoje pusėje, ir ginklus taip pat laiminti, ir į vieną pusę šaudančius, ir laiminti ginklus, esančius kitoje pusėje, ir šaudančius jau į priešingą pusę.

Argi tai yra Jėzaus Meilės pasireiškimas?

Aišku, ne. Jėzus geria Meilę iš Kūrėjo. Kūrėjo Meilė yra tiesiog tarsi pasklistų iš Centro į visas puses energiniais virpesiais. Ir tie virpesiai – gyvi, realūs, ir jie nė vieno neignoruoja, nė vieno nediskriminuoja – visiems. Ir tuose virpesiuose, jeigu juos pajunta bet kuris mirtingasis, dingsta bet kokia prievartos mintis. Na, aišku, aš prieš tai sakiau – reikia gimti iš dvasios. Čia neužtenka atrasti Kūrėją viduje. Atradimas, tai dar nėra gimimas iš dvasios. Ten jau tolimesnis laiptelis ir aukštesnio statuso laiptelis. Štai tokie dalykai yra mūsų padangėje.
Dvasinis Mokytojas yra Šerdis bet kokios visuomenės, bet kokios planetos žmonijos. Ir net toliau eidami, po prisikėlimo, mes turėsime Dvasinius Mokytojus, ir mes būsime Dvasiniai Mokytojai žemesnio laiptelio sielos tapatybę turintiems mūsų dvasiniams broliams ir sesėms, ir taip per visą amžinybę. Dvasinis Mokytojas nepakeičiamas, nes jis yra Kūrėjo Šauklys! Amen.

Telydi mus Kūrėjo Ramybė ir Palaima.
Su Meile,Violeta (Ukmergė)

Komentarai