Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Šiandien – trisdešimt metų – kaip aš pradėjau viešąją savo Misiją – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2024 02 18

Mylimieji, mano vardas – Algimantas – sakau jums, kurie žiūrite Yuo tube ir nežinote manęs, nepažįstate. Tie, kurie dabar dalyvauja gyvojoje šventovėje, gyvosiose pamaldose – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje – jie mane pažįsta.
Šiandien – aštuoniolika metų – kaip aš pradėjau viešą dvasinį Kelią – viešą – Vilniuje, Mokytojų Namuose. Tai yra nuostabus Kelias, kuris yra – Algimantas ėmė šypsotis – man rodo, čia yra mūsų susirinkę per gyvąsias pamaldas urantai – ištaisė klaidą, aš datą – vasario 18-tą – pasakiau – aštuoniolika metų. Čia data yra, o metų – trisdešimt. Na, ką padarysi – noras buvo pasijauninti. Bet – trisdešimt metų – kada pradėjau viešąją savo Misiją apie kurią aš nežinojau nieko. Man buvo Kūrėjo tik vėliau atskleista apie mano Misiją atstovauti Kūrėją, skelbti Jo gyvą Žodį, būti Jo ambasadoriumi visai planetai, ruošti Dvasinius Mokytojus, taip pat būti apaštalu – Jėzaus, ir jo Partnerės – Nebadonijos. Tie, kurie žiūrite yuotube ir nelankote šventovės, nežinote dvasinių Šaltinių – jūs nežinote, kad Jėzus turi Partnerę – Nebadoniją. Bet pasakysiu jums labiau suprantamiau – girdėjote, kad yra tokia Šventoji Dvasia? Girdėjote, tik nežinote, kas ji yra. Biblija šito nežino. Nieko nuostabaus, nes Biblija painioja Tiesos Dvasią, kuri yra Kristaus atsiųsta, kada jis sugrįžo pas Tėvą, o Šventoji Dvasia yra Kūrėjo Dukros, t.y. Dukros Kūrėjos paskleista Dvasia. Mūsų Visata aprėminta visa Šventosios Dvasios Grandine. Tai yra kosminis sklypas kurti Vietinę Visatą, kurią ir kuria drauge tiek Sūnus Kūrėjas, kuris buvo prieš 2 000-čius metų – Jėzaus iš Nazareto – tapatybe mūsų pasaulyje, o jo Partnerė – Dukra Kūrėja – visą laiką būna toje pačioje centrinėje Vietinės Visatos būstinėje, kuri vadinama Salvingtono vardu. Tai štai, ir jai atstovauju šitoje planetoje kaip apaštalas.
Iš tikrųjų yra nuostabu matyti tiek daug susirinkusių urantų – daug – o mintyse vaizdas, kada buvo – pirmieji – Vilniuje apie keturi-penki šimtai, Kaune taip pat apie keturi šimtai, į salę ateinantys, norintys Tiesos, norintys Gėrio, Grožio, norintys Teisingumo, norintys išgirsti apie Kūrėją. Dabar yra keliasdešimt, ir aš tuo džiaugiuosi. Bet tai yra jau kokia kokybė! Mes pagarbinome Kūrėją. Kokia liejosi garbinimo melodija iš Širdies, kada sklinda žodžiai tą akimirką gimstantys ir tuo pačiu virpesiais pasklindantys visur – iš mūsų sklinda virpesiai, iš kiekvieno. Žiūrėkit, jeigu jūs sutinkate piktą žmogų, pabūkite šalia jo – jam net nepratarus nė vieno žodžio pradės galvą jums skaudėti, norėsite iš ten pabėgti. Jeigu jūs būsite šalia uranto, jūs pajausite net ir suirzę nusiraminimą. Aukšto dažnio virpesiai sklinda iš tų, kurie yra šviesūs ir garbina Kūrėją, žemo dažnio virpesiai sklinda iš tų, kurie siekia piktų užmačių, nori kenkti kitiems, nenori Šviesos, nenori nieko klausyti apie Kūrėją, nenori tai, kas yra gražu, bet stengiasi laužyti tai, kas yra plastiška, kas yra švelnu, ir laužo tiek mintimis, tiek žodžiu, tiek ir veiksmu. Kas yra karas? Tai yra laužymas – laužymas Gėrio, Grožio, Tiesos, Teisingumo. Yra kvailystė mėginti įrodyti savo sampratas – politines, ekonomines – kitą naikinant fizine išraiška. Kūrėjo požiūriu, tai yra kvailystė! Dar didesnė kvailystė, kuri besiriboja su beprotybe – neigti Kūrėjo buvimą, neigti. Yra gausybė ateistų, kurie neigia Kūrėją, yra agnostikai, kurie gyvena be Kūrėjo, o Kūrėjas, nepriklausomai nuo jų pažiūrų, egzistuoja ir mus globoja, net ir tuos – maištaujančius prieš Kūrėją.
Tai štai – trisdešimt metų – tas mano Kelias, ir kokia ši diena nuostabi, kai aš tiesiog prisimenu mūsų gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, skvere – prieš dvidešimt metų, reiškia jau – ne – nuo šios dienos tai prieš dvidešimt dvejus metus beveik – 2002 metų pirmą rugsėjo šeštadienį. Dabar yra šita grupelė dar išlikusi – trys mes esame iš tų susirinkusių į skverą aštuoniese. Ir aš džiaugiuosi Violetą matydamas, kuri atvažiavo iš Ukmergės, ir Adolfiną, kuri nepasididžiavo, iš sostinės atvažiavo – iš Vilniaus, ir dar atsivežė ir Leonidą, ir Laurą, ir Salomėją, ir atvažiavo Evaldas su savo sūneliu iš Vilniaus, taip kad ir Jurgita nuo Vilniaus kraštų. Štai mes turime tą paramą, kur būdami Kaune esame stiprinami, kaip ir Apvaizda – tai yra nematomos mūsų pagalbos Asmenybės – tiek Dvasios, tiek Tarpinės Būtybės, kurios nuolatiniai yra mūsų planetos gyventojai, bet mūsų materialiam žvilgsniui nematomos stiprina mūsų žengimą Gyvuoju Keliu, kad mes nepasitrauktume iš jo. Tai štai iš aštuonių, penki išsilakstė – trys išliko – dvidešimt metų! Iš tų, kurie atėjo pirmą kartą į mano užsiėmimą į Mokytojų Namus, neliko nė vieno – nė vieno, kurie klausė mano pirmųjų pasakojimų, deja. O buvo apie penki šimtai, Kaune taip pat. Žodžiu žmogus nori viską gauti parengtą be jokio asmeninio indėlio. Jam reikia pramogų, atrakcijų, o paties pastangos, ypač dvasiniame Kelyje, kai viskas yra viduje ir net atlygis yra suteikiamas būsenos pojūčiu, kai atrandi Kūrėją savo Širdyje, ir savo Širdimi, o ypač, kai gimsti iš dvasios! Tai yra toks milžiniškas vidinis branduolinis sprogimas, kuris nušluoja visas ydas! Įsivaizduokit, nebėra pavydo, nebėra pykčio, nebėra susierzinimo, nebėra blogos nuotaikos, nebėra jokio noro valdyti kitus, viešpatauti, siekti populiarumo, išsiskirti iš kitų, kad aš geresnis. O šiandien visuomenė ir skatinama mokyti vaikus, kad tu būtum pirmas, kad tu būtum geriausias. Tai yra klaidinga kryptis! Reikia mokyti atrasti Kūrėją savo Širdyje – ir Širdimi – tiek suaugusius, tiek vaikus. Vaikai yra tušti indai ir juos galima pripildyti Kūrėjo Meile, Šviesa, ir Žiniomis – Išminties Žiniomis – arba galima palikti savieigai, tada juos pripildys gatvė, pripildys draugai, pripildys aplinka ir, aišku, ne Kūrėjo Šviesos, bet tai, kas tai masei naudinga. O įsivaizduokit, masė be Dvasinio Mokytojo – ji gi savaime pati suprasti negali! Mes, kada kalbame – visuomenė, žmonija – mes įsivaizduojame tarsi nuasmenintai tai būtų. O kas yra žmonija? Aš esu žmonija! Aš esu visuomenė! Ir kiekvienas taip turi save suvokti, kad žmonija, tai nėra amorfinė masė – tai yra asmenybės! Bet jeigu jos nepažadintos, jeigu tarpusavyje kariauna, tai reikalingi tada generolai, kurie organizuotų juos, duotų jiems ginklus. Iš kur tie ginklai? Kažkas turi tada pagaminti tuos ginklus, o jiems tai yra gyvenimo, sakykime, vieniems – prasmė, kitiems – pareiga ginti tėvynę. Save jūs paklaidinote įvairiose pelkėse, brūzgynuose – jūs esat pasimetę! Tai kaip jūs galite šitaip klaidingai orientuoti visuomenę, visą žmoniją?
Aš kukliai pasakysiu – tas, kas yra Tiesa, jūs girdite iš mano lūpų. Ir jūs, Yuo tube, girdite iš mano lūpų, nes aš prieš tai sakiau – aš esu Kūrėjo ambasadorius, Jėzaus ir jo Partnerės – Nebadonijos – apaštalas. Aš gaunu Mokymus iš Kūrėjo, ir tą, ką aš sakau taip pat eina iš Kūrėjo tie teiginiai – aš jų nesimokinu.
Štai, reikalingi Dvasiniai Mokytojai, reikalinga Kūrėjo spindėjimo Žvaigždė – dabar nepopuliari, tarp kitko, žvaigždė penkiakampė – tai yra Kūrėjo spindinti žvaigždė – ji turi būti iškelta aukso spinduliuose. Saulę jūs matote, kaip jinai šildo, kaip jinai malonina – vakar buvo apsiniaukusi diena, šiandien – saulėta. Jau akims maloniau ir Širdžiai tuo pačiu – būsena yra jautresnė. Bet virš visko spindi ryškiau už saulę – Kūrėjas! Nėra tokios Šviesos – ir spindėjimo – visoje kūrinijoje, kuri pranoktų Kūrėją! Ir jūs galite kariauti, jūs galite ginklus gaminti, bet jūs tuo einate prieš Kūrėjo Valią! Ginklai niekada neatneša ramybės ir taikos! Taika yra, kada nuovargis, nualinta šalis, sugriauti namai išvargina žmones, kada žūsta daugybė štai, tada ateina Išmintis ir generolams, ir politikams – viskas, reikia sėstis prie derybų stalo arba užspausti kitus iki paskutinio sunaikinimo. Žinote, ką aš jums pasakysiu – kvaili jūsų tokie nuostatai. Nieko negalima sunaikinti, išskyrus šitą fizinį kūną! Viduje, kas yra Kūrėjo suteikta dovana – tai yra dvasinė asmenybė – jūsų savastis! Daugybė žmonių dėl savo idėjų yra paaukoję savo fizinį pavidalą. Net ir vyras, ir žmona – Kiuri – kurie buvo mokslininkai, ir būtent jų dėka buvo rentgenas kaip, reiškia, tas radioaktyvumo matas – kiuri – jų mirties sąskaita – fizinės mirties sąskaita, patekęs į dabartinį mokslą. Pats radiacinis apšvitinimas yra šitam kūnui žalingas nors radioaktyvūs energiniai spinduliai eina ir iš saulės. Jie sunaikintų mus, bet Kūrėjas saugo mus atmosferos buvimu virš mūsų planetos, saugo ir nuo per didelio, ir kenksmingo kiekio ir augalams, ir gyvūnams, ir mums žmonėms – sunaikinimo, kad mūsų gyvastis nebūtų sunaikinta – apsauga – daugiau negu dvidešimt įvairių apsaugos priemonių yra Apvaizdos – Kūrėjo sumanyta ir įdiegta. O jūs čia dabar šaukiat dėl klimato kaitos – irgi esat bepročiai! Planeta vystosi irgi ciklais. Žmogaus veikla neturi jokio poveikio klimato kaitai – jokio poveikio. Ir tegu jūsų visi moksliniai institutai, konferencijos sprendžia priešingai, bet Tiesa yra sakoma mano lūpomis – Tiesa iš Kūrėjo! Jūs esate bejėgiai net menkiausia dalele pakeisti klimatą, kuris – kol kas – vystosi cikliškai per šimtus tūkstančių metų. Ciklai yra ilgalaikiai. Net saulės ciklas – vienuolika metų, dvylika metų. Bet klimato ciklai yra tūkstantmečiai. Ir bus ta akimirka, kada bus nušvitę žmonės ir nebus – nebus tų ledynų, audrų, nebus potvynių, saustų, ištirps Antarktidos ledai. Ten bus nuostabi vieta – nuostabi vieta – ir netiktai nuostabi vieta, ten bus nuostabūs miestai taip, kad žmogus galėtų gyventi ir jausti Širdimi – šita vieta iš Kūrėjo sumanyta – ilgą laiką buvo po ledynais, dabar štai, ta vieta! Juk Afrika tai žaliavo, dabar – Sacharos dykuma! Važiuoja čia, sportuoja, savo siekia pasitenkinimo savanaudiška prasme per tas dykumas, ir ne vienas yra gyvybę praradęs per tą siekį savanaudiško populiarumo. O Kūrėjas teikia atgaivą būsenai, Širdžiai, ir veiklą visumos labui – visumos Gerovei.
O dabar noriu pasakyti žodį Lietuvos kandidatams į prezidentus, nesvarbu, kas iš jūsų laimėsite. Aš visą laiką sakau, kad jūs irgi esate iš sukirmijusių grybų krepšio, bet jūs galite tapti sveiku grybu, kada jus išrinks su sąlyga, pirmiausia, jeigu jūs klausysite mano Mokymų, o antra, jeigu jūs patys taip pat atrasite Kūrėją savo Širdyje, ir savo Širdimi. Priešingu atveju, jūs būsite dar blogesni prezidentai negu prieš jus buvę, ir jūsų šalia dirbantys nemėgs, nepasitikės jumis, ir tik iš baimės, ir dėl godumo, kad gera alga, bus šalia jūsų. Bet jie nebus patikimi kaip ir jūs – tas išrinktas – irgi nebūsit patikimas. Niekas negali būti patikimas, jeigu nėra atradęs Kūrėjo savo Širdimi, ir Širdyje, nes Patikimumo Šaltinis, Ištikimybės Šaltinis yra Pats Kūrėjas! Todėl jūsų priesaikos net ir ant Biblijos ar Konstitucijos uždėjus ranką, nevertos nė cento. Tai tiktai jūsų liežuvis ištaria, dėl to jūs ir užmirštate savo priesaikas ir viską darot sulaužydami. O tai jau yra nusikaltimas net ir konstitucijos įstatymo – pagrindinio įstatymo – vertinimu ir požiūriu, ir aišku, žmonių požiūriu.
Kūrėjo Evoliucijos negalima sustabdyti, negalima jos apgauti. Nesvarbu, kad šetoninės jėgos dabar turi visoje planetoje apraizgiusios visas šalis, visas valdžios institucijas milžiniškais tinklais, voratinkliais tamsos baimės. Bet laisvė yra iš manęs sakomo žodžio, kuris yra Kūrėjo. Jūs esate labai laikini visi. Kūrėjas – amžinas – Amžinybės Šaltinis! Tai jūs pamąstykite, mano mylimieji. O urantai – urantai turi taip pat jau Įžvalgos gilesnę vagą, ir jie jau žino, kad Gyvasis Kelias – tai yra vienintelis Tikrovės Kelias, kuriame jie jau patiria savo būsena daugybę epizodų savo gyvenime, kad Kūrėjas yra būtent Tas, kuris padeda ir kuris kryptį nurodo tokią, kuri yra kiekvienam skirta pagal jo pečius, tik nereikia bijoti žengti tą žingsnį atsirėmus į Kūrėjo vedimą iš vidaus. Dėl to, tie trisdešimt metų, man duoda dabar didžiausią pasitenkinimą, kada aš girdžiu, kokia nuostabi Kūrėjo garbinimo, šlovinimo melodija sklinda iš Širdies. Ir kai buvo pirmosios pamaldos, antrosios pamaldos, ir dar keletą metų nebuvo drąsos prabilti savo balsu ir garbint – o dabar kaip choras, atrodo, diriguoja nematomas dirigentas – vienas užbaigia savo pagarbinimą, antras tęsia, užbaigus trečiajam, jau ketvirtas įsilieja, ir tonacija vis aukštėjanti, aukštėjanti. Kokia nuostabi yra harmonija, kada yra atverta Širdis Kūrėjui – ne ritualui – nes mūsų akys užmerktos, o Širdis atverta. Ir štai dvasiniai virpesiai paties aukščiausio energinio dažnio, Kūrėjo Dvasia – Minties Derintojas – esanti kiekviename iš mūsų, kiekvieno iš mūsų prote – ji mus veda iš vidaus, kada mes Širdies vožtuvą pakeliame ir virpesiai iš Kūrėjo įteka į mūsų vidų. Štai jie ir sužadina tą harmoniją, kokia ir sklinda iš mūsų Širdies per Kūrėjo garbinimą, kai mes nieko neprašome – išliejame save Kūrėjui. Štai ir yra ta ateitis, kada ir mažas, ir didelis, ir jaunas, ir senas bus atradęs Kūrėją savo viduje. Ir Jis bus jo Centras-Šaltinis visiems darbams, kokius jis bedirbtų savo pragyvenimui. Bet ateis tokia akimirka, kada žmonija bus šviesi ir kas nuostabiausia, čia tiems bus sunku suvokti, kurie turi valdžią, kurie turi didžiulį gobšumą, pinigų nebus – nebus pinigų – o motyvas bus Meilė iš Kūrėjo – Kūrėjo vedimas iš vidaus tvarkytis – Brolystėje – bendradarbiaujant ir įnešant savo asmeninį indėlį į Kūrėjo Evoliucinį Planą, kad šitoje planetoje – kaip ir kitose planetose – kur gyvena žmonės, būtų paliekama geresnė aplinka negu buvo gauta iš ankstesnės kartos. Ta geresnė aplinka – ateities karta – o ateities karta sieks dar pagerinti tvarką. Tokia yra Kūrėjo sumanyta Evoliucija – siekti vis aukštesnio, ryškesnio savo asmens pasireiškimo visumos labui Meilės motyvu – ir Brolystės Galia – ir be sustojimo, be sustojimo. Bet, kas yra keisčiausia, kad mes, kada turėsime laisvą laiką, mūsų poilsis skirtas bus Kūrėjo garbinimui – Širdis bus tiek pripildyta Kūrėjo Meilės virpesių, kad atgaiva didžiausia garbinti Kūrėją, o tada bendrauti tarpusavyje, bendrauti. Bendravimui bus skiriama daug dėmesio, ir bus Dvasinių Mokytojų pilna.
Ir dabar aš ruošiu Dvasinius Mokytojus, būtent kad ir jus, kurie siekiate ir aukštų politinių postų ar korporacijų kažkokių tai vadovaujančių pareigų, viršūnių, kad ir jūs išgirstumėte Dvasinio Mokytojo Žodį, kad suprastumėte, koks yra jūsų neteisingas žengimas į priešingą negu Kūrėjas veda pusę, ir kaip žengia urantai – ten, kur žmonija neina – bet eina visa kūrinija! Tai jeigu logiškai samprotaujant, kas eina ne į koją? Urantai? Kai jie eina į priešingą pusę negu žmonija? Bet jie eina taip, kaip veda Kūrėjas iš vidaus – ir visa kūrinija taip eina – kaip veda Kūrėjas iš vidaus. Ir būtent Kūrėjas ir visuomet, kada paliečia Savojo sūnaus ar dukros Širdį, ritmas yra to sūnaus ir dukros gyvenime – Kūrėjo – ritmas. Ir kryptis yra Kūrėjo kryptis. Tad urantai ir eina į koją su Kūrėju, ir kūrinija! Žmonija, deja, šlubuoja ir ne į tą pusę, į priešingą pusę – pasiklydusi.
Štai dėl to aš ir esu kaip Kūrėjo ambasadorius, kad parodyčiau kryptį ir žmonijai. O žmoniją gelbsti tik Kūrėjas – tik Kūrėjas – kada kiekvienas pradeda mąstyti, žvelgti Kūrėjo žvilgsniu ir įnešti savo asmeninį indėlį.

Komentarai