Forumas: temos peržiūra

Tėvo mokymas vaizdiniu ir paaiškinimu - Sąmonės šviesa ir baimė ir tamsa pasąmonėje, 2008 09 17

Tėvo mokymas vaizdiniu ir paaiškinimu
Sąmonės šviesa ir baimė ir tamsa pasąmonėje
Vilnius, 2008 09 17
12. 45
Ką tik Tėvas man parodė nuostabų vaizduinį ir suteikė mokymą šito vaizdinio paaiškinimu.
Kada pagarbinau Rojaus Trejybę – Tėvą, Amžinąjį Sūnų-Kūrinijos Motiną-Brolį, ir Begalinę Dvasią-Kūrinijos Motiną-Sesę, kada pasimeldžiau ir paprašiau, kad savo didesniu pasitikėjimu jais ir atsivėrimu jiems aš galėčiau patirti geresnį energijos balansą savo kūne, kad geriau jausčiau, kaip smegenis maitina deguonis, man netikėtai parodė tokį neįprastą vaizdą.
Kadangi maldos metu akys visada užsimerkia, netikėtai dešiniame juodo lauko pačiame pakraštyje pradėjau matyti kažkokias laužytas juodas linijas, panašias į pastatytus trikampius baltame fone. Nesuvokdamas, kas tai, galbūt tai tik mano vaizduotės padarinys, paprašiau Tėvo, kad man parodytų šį vaizdą aiškiau ir paaiškintų tai, ką aš matau. Tada dar atsirado kažkokia geltona linija, dar kažkokia kita mėlyna linija, kurios tai dingdavo tai vėl pasirodydavo. Mėlyna būdavo kelių trikampių pagrindas, o geltona sudarydavo kelių trikampių kraštines, bet ne visas.
Visas vaizdinys buvo labai siauros iš dešinės į kairę išlenktos formos ir panašėjo į pjautuvo formą įgavusį “išdilusį” mėnulį. Tuo tarpu visas kitas plotas, milžiniškas plotas buvo, juodas juodas.
Tada ėjo Tėvo paaiškinimas.
“Šituo vaizdiniu Aš tau rodau tavo, kaip ir kiekvieno žmogaus, pasąmonės ir sąmonės proporciją. Šitoji balta spalva yra sąmonė. Ir joje esanti šviesa sudaro tik labai mažą dalelę to, kas yra paslėpta tavo pasąmonėje. Toji mėlyna spalva liudija jūsų pažintą mano galią, o geltona spalva, jūsų patirtą mano gyvą meilę. Šios dvi linijos tai pasirodo, tai dingsta dėl to, kad jūs taip pat nepastoviai jaučiate Mano galią ir GYVĄ meilės pulsavimą savo viduje ir nevienodai matote jų pasireišikimą aplinkoje. Tai priklauso nuo jūsų ryšio su Manimi. Kadangi net ir tavo ryšys su Manimi nėra pastovus, tai sąmoningoje būsenoje ir tu matai ir patiri Mano galios ir meilės pasireiškimą kaskart skirtingai – tai silpniau, tai stipriau. Bet ir tai, ką patiri, sudaro, kaip matai, tik labai menkutė tavo pilnos sąmonės dalelę, kuri visa taip pat yra kaip menkas laivelis tamsios pasąmonės vandenyne, nes ši siaura išlenkta baltos spalvos į galus siaurėjanti juostelė yra ne daugiau kaip matomas mėnulis nakties tasiame danguje.
Tavo pasąmnė ir sudaro visą nakties dangų, kurį turi nušviesti tavo ryšys su Manimi.”

Kol Tėvas aiškino, aš vis stebėjau patį vaizdinį ir klausiausi Jo mokymo, atkreipdamas dėmesį būtent į tą vaizdinio vietą, apie kurią jis tą akimirką aiškina.
Ir paveikslas buvo kaip gyvas. Jis tarsi sustiprindavo Tėvo žodžius. Kada jis kalbėjo apie galią, išryškėdavo mėlyna linija po trikampio pagrindo juoda linija, kada kalbėjo apie savo GYVĄ meilę, tada matydavau geriau kelias trikampio kraštines, apvestas geltona spalva. Bet jos visą laiką tai atsirasdavo, tai dingdavo. Aš vis laukiau, gal pasirodys Tėvo meilės sodri rožinė spalva, tačiau ji neatsirado. Buvo tik geltona, ir Tėvas pabrėžė, kad Jo meilė yra GYVA. Jis aiškino ir rodė toliau.
“Koks bebūtų mažas jūsų sąmonės šviesos ruožas palyginus su pasąmone, visada per ryšį su Manimi galima šią šviesą išplėsti. Tačiau ir tame mažame šviesos ruoželyje, trikampių linijos užima tik miniatiūrinę šitos šviesos dalį ir tik pačiame jos išroriniame pakraštyje. Ir dar laužytomis linijomis.”
Ir jos momentais buvo tarsi nupieštos ant išlenkto balto fono paties viršaus, kitais momentais tarsi palaidos ir nesujungtos tarpusavyje kraštinės tiesog pačiame baltame fone.
Tėvas aiškino:
“Net ir sąmonės būsenoje jūs labai nedaug padarote tokių darbų, kurie būtų visos sistemos darni dalis. Didesnioji jūsų sąmonės dalis taip ir lieka tuščia ir nepanaudota, nors ir esate pilnos sąmonės, bet neaudžiate kūrinijos meilės ir gėrio raštų, kurie būtų pilni harmonijos – gėrio ir meilės – dirbate tik siauros apimties darbelius, nors tam eikvojate savo gyvenimus ir resursus. Dėl to sąmonės šviesoje jūsų darbai sudaro tik pačią paviršinę jūsų sąmonės dalį, bet jie nesusieti į visumos gėrio ir meilės sistemą, skirtą visiems.”
Ir iš tikrųjų, juokinga buvo matyti tokį baltą didžiulį, santykinai didžiulį, nes palyginus su juodu pasąmonės lauku net ir visas baltas sąmonės ruoželis atrodė juokingai menkas, tačiau ir šitame menkame baltame ruoželyje atrodė juokingai menkos trikampių mūsų veiklos linijos. Iš esmės visas baltas sąmonės laukas buvo neužsėtas, nepanaudotas.
Kol Tėvas mane mokė, truputį išsiplėtė balto lauko ribos ir jos iš pasąmonės juodos kaip smala masės “atsiriekė” nemenką gabalą, tačiau ne visa atsiriekta dalis buvo lygiai tokia balta. Dalis, arčiau juodos, buvo tamsiai pilka, ir vis šviesėjo artėdama prie baltos pjautuvo formos, kol susiliejo su ja, ir pati pjautuvo forma išnyko.
Tėvas vėl mokė mane:
“Kol tu klauseisi Manojo mokymio, tavo ryšys su Manimi sustiprėjo palyginus su ta akimirka, kai tik pamatei šį vaizdinį iš pat pradžių, ir tavoji siela aprimo. Tu pajutai ne tik ramybę, bet ir energijos pusiausvyrą kūne. Ir toks sielos patyrimas suteikė didesnį pasitikėjimą Manimi. Ir dėl to ir tavoji pasąmoninės baimės juoda spalva kai kur pašviesėjo ir susiliejo su tavosios sąmoningos būsenos balta spalva.
Aš tau parodau visu šiuo mokymu, vaizdiniu, ir net procesu, kaip visa tai vyksta, kada tas kas juoda ir kelia baimę net nežinant iš kur, per sielos nuraminimą ir gyvą ryšį su Manimi, paverčiama į tą, kas balta ir kas pasiekia sąmonę. Ir atvirkščiai, kas nesieja savęs su Manimi, vis labiau tai, kas sąmoninga ir balta, atiduoda pasąmonės baimei.
Tai – gyvas laukas, kuriame nuimamas gyvas baimės arba meilės vaisių derlius.”
-------------------------------------------------------------
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas

Komentarai