Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Maištas ir izoliacija, nutraukus sklandų visos žmonijos mokymą, atvedė prie tokios apverktinos padėties – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2024 03 09

Mylimieji, mano vardas Algimantas. Sakau tiems, kurie žiūri jutube (YouTube) manuosius mokymus, nors jų yra labai nedaug. Aš esu Kūrėjo Ambasadorius šitai planetai – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Jėzaus ir jo Partnerės Nebadonijos apaštalas. Ruošiu Dvasinius Mokytojus. Įkūriau Gyvąją, Apreikštąją religiją – Rojaus Trejybės-AŠ ESU Religiją – ir Gyvąją Šventovę – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvąją šventovę – ir dabar vyksta pamaldos. Mes prisijungę per skaipą (Skype), esame įvairiose Lietuvos vietose, kai kurie net yra ir kitose šalyse.
O kodėl yra tiek mažai žengiančių dvasiniu keliu, kuris yra iš tikrųjų vienintelis Tikrovės kelias? Kodėl nėra tų minių? Net ir Jėzus, kada gyveno tarp mūsų, ir vienas iš mūsų, prieš du tūkstančius metų šitoje planetoje, sakė savo pamokomąjį žodį minioms. Juk, kada vyko penkių tūkstančių žmonių pamaitinimas – nei daug, nei mažai – penki tūkstančiai išalkusių išgirsti iš Jėzaus Tiesos-Tikrovės žodį.

O dabar? Kur tie tūkstančiai? Nėra! Nėra!

Aštuoni milijardai planetoje gyventojų. Jėzaus laikais vargu ar milijardas galėjo būti, o ateidavo tūkstančiai pasiklausyti. Sinagogose vykdavo dvasinės diskusijos – po pamaldų pateikdavo klausimų tikintieji, gaudavo atsakymus iš išmintingų žmonių. Net ir Jėzus, būdamas trylikos metų, pateikė tokių klausimų, kai negalėjo net tie išminčiai, religiniai žinovai, atsakyti jam taip, kad jis tikėtų jų atsakymais.

Kur dabar tokios diskusijos bažnyčioje po pamaldų? Nėra! Taigi kodėl – tas esminis klausimas – nėra tiek daug einančių Gyvuoju Keliu?

Mes esame toliausia nuo Kūrėjo Buveinės – Rojaus. Kūrėjo Buveinė yra pačiame kūrinijos centre. Jeigu aš paimčiau štai tokią nuotrauką – čia kompjuterinės grafikos būdu padarytas vaizdas – štai Rojus yra šitoji vieta – balta – pats centras – aplinkui Havonos, amžinosios, dieviškosios Centrinės Visatos septyni žiedai. Šituose žieduose yra vienas milijardas pasaulių. O čia jau yra laiko evoliucinės Supervisatos – septynios. Tai štai, mūsų planetos padėtis yra pačiame pakraštyje – pačiame pakraštyje – šitame skliaute, ir šitame, kaip ir visuose septyniuose skliautuose, yra po šimtą tūkstančių Vietinių Visatų. Reiškia, iš viso – septyni šimtai tūkstančių Vietinių Visatų, ir mūsų planeta yra vienoje iš šitų septynių šimtų tūkstančių Vietinių Visatų – toje erdvėje – ir dar pačiame žemiausiame darinyje – Vietinėje Sistemoje. O kiekviena iš to vieno šimto tūkstančių Vietinių Visatų turi po dešimt tūkstančių Vietinių Sistemų. Ir būtent Vietinėse Sistemose yra planetos su žmonėmis, su mirtingaisiais. Reiškia, esame pačiame pakraštyje ir toliausia nuo Kūrėjo Buveinės. Tai kuo toliau tolstama nuo Kūrėjo Buveinės į išorę, tuo daugiau padaroma paklaida tų būtybių, kurios nėra tiesiogiai kilusios iš Kūrėjo, mąstyme, prote – kas gi yra Tas Kūrėjas? Ir tos dvasinės asmenybės, kurios kilo Vietinėje Visatoje, štai šito skliauto viename šimtatūkstantiniame lopinėlyje – na, sakau – lopinėlyje – bet tas lopinėlis tai šviesmečiais matuojamas savo erdve, bet vis tiek tai yra Vietinės Visatos kilmės iš Jėzaus ir jo Partnerės Nebadonijos kilusios dvasios. Jos niekada nėra buvusios Rojuje. Niekada! Reiškia, jos turi įtikėjimu – įtikėjimu – klausydamos aiškinimų iš Sūnaus Kūrėjo – Jėzaus – ir iš jo Partnerės Nebadonijos, tikėti jais – tikėti jų teiginiais, kad yra Kūrėjas, nors Jo tos Vietinės Visatos kilmės asmenybės nėra mačiusios. O mes esame pati žemiausia kategorija, turinti gyvybės pradžią iš moters įsčių su materialiu kūnu, bet jame yra Kūrėjo padovanota dvasinė asmenybė. Bet ji miega! Protas, kurį smegenys kaip valdymo pultas visai centrinei nervų sistemai, negavo Šviesos mokymų, nebuvo tas materialios kilmės, gyvulinės – žvėries kilmės – protas paverstas į dvasinės kilmės asmenybės dieviškąjį protą, nes nebuvo Dvasinių Mokytojų. Natūralu, kada materialios kilmės protas viešpatauja dvasinio, dieviškojo proto atžvilgiu ir neleidžia jam prasiskleisti net menkiausiu daigeliu, tada nustelbia aplinkos siūlomi bet kokie interesai – pramogos, lengvas gyvenimas, siekis materialių turtų, lenktyniavimas tarpusavyje. O Kūrėjas mums atsiunčia Savo Dvasią, kuri vadinasi Minties Derintojas, nes ji derina mūsų mintis – derina mintis – kad mes nebūtume laukiniai. Ir, ką mes pajuntame savyje – Gero, Sąžiningo, Doro, kupino Meilės pojūčio, Teisingo, Gražaus, Gailestingo, Išmintingo, Įžvalgaus – viskas yra iš Kūrėjo Dvasios – Minties Derintojo. Žmogus tokių dalykų pats nesugalvoja, nes visų Amžinųjų Vertybių – ir Meilės, ir Teisingumo, Gailestingumo, Gėrio, Grožio, Išminties, Kosminės Įžvalgos – Šaltinis ir Centras yra tik Kūrėjas! Ir niekas daugiau! Tai štai, net ir nežinodami žmonės gali, skaitydami knygą, klausydami dainos, žiūrėdami filmą, spektaklį, pamatyti, išgirsti nuostabių grožio vaizdų, kurie sukelia gražių minčių arba išgirsti nuostabių teiginių, kurie sustiprina viduje siekį būti geram, gailestingam, sąžiningam. Bet, jeigu nėra Dvasinio Mokytojo, nėra kam apjungti tų visų teiginių į bendrą visumą susiejant su Kūrėju, su visa kūrinija, su Evoliucija. Tik Dvasinis Mokytojas gali tą paaiškinti.
Net ir dvasinės asmenybės, kurios yra Vietinės Visatos kilmės, ir kurios niekada nesilankė Rojuje, ne visiškai tiki, nebūtinai visos, bet net, sakykime, jau ne mirtingieji, ne žmonės, turintys materialų kūną ir esantys pačiame pradiniame Evoliucinių kopėčių laiptelyje, bet dvasios negali patikėti, susieti, kad Sūnus Kūrėjas tai yra kaip tas Kūrėjas, esantis Rojuje. Jiems sunku tą įsivaizduoti, kad matant Sūnų Kūrėją, jie mato ir Patį Kūrėją. Kaip Urantijos Knyga, tas nuostabus Epochinis Apreiškimas, perteiktas žmonijai dvasinių būtybių, pateikia apibūdinimą, kad mato Tėvą, matydami Sūnų Kūrėją – sunku net ir dvasioms. Tai, įsivaizduokite, Liuciferis sukėlė maištą. Jis pripažino, kad Sūnus Kūrėjas yra jo Tėvas, bet jis paneigė, kad egzistuoja Tėvas-Kūrėjas Rojuje. Sako – Čia yra apgaulė! Ir Sūnūs Kūrėjai, prisidengdami neegzistuojančiu, menamu Tėvu-Kūrėju, mus valdo, manipuliuoja mūsų protą. – Ir jis sukurstė maištą – maištą Vietinėje Sistemoje! Štai dabar mes ir turime tokią padėtį mūsų planetoje, nes mūsų neišmintingas vadovas Kaligastija, kuris vėliau tapo velnio prototipu pasakose, įvairių tautų pasakose. Tai štai, maištas ir izoliacija, nutraukus sklandų visos žmonijos mokymą, dvasinimą, atvedė prie tokios apverktinos padėties, kada einančių Gyvuoju Keliu yra tiktai dešimtys. Dešimtys! Aštuoni milijardai planetoje žmonių, o tiktai dešimtys eina Gyvuoju Keliu, įsivaizduokite! Kokia apverktina padėtis! Bet ne viskas jau taip prastai atrodo.
Gavau laišką iš Kvebeko. Tai – Kanados provincija, kur viešpatauja prancūzų kalba. Tai man parašė Mišelis. Rašo, kad pradėjo versti Jėzaus Kristaus apreiškimų knygą – Kalbu Jums Vėl – į prancūzų kalbą. Iš anglų kalbos verčia. Aš tą Apreiškimą priėmiau du tūkstančiai šeštaisiais metais. Dabar jau yra šitas antrasis leidimas su papildiniu – yra papildomų Jėzaus mokymų. Tai štai, tas vidinis Minties Derintojo energinių virpesių impulsas pažadino dvasinę kibirkštį, kada perskaitė šitą knygą angliškai, ir užsidegė milžiniška Šviesos ir Išminties liepsna – reikia šitą knygą paversti prieinama visiems, kurie galėtų prancūzų kalba susipažinti su tokiu nuostabiu apreiškimu. Nuostabu! Reiškia, ta Šviesa plinta palaipsniui – labai palaipsniui. Bet yra vienas bet – kada Kūrėjas, kuris suteikia Savo Dvasią – Minties Derintoją – patalpindamas į mūsų protą – į mūsų protą – bet ne į smegenis – į mąstymo procesą, ir žadina mus Šviesai, Tiesai, Teisingumui, kad mes patys atspindėtume šitas amžinąsias Kūrėjo Charakterio savybes savuoju charakteriu, savosios asmenybės charakteriu, ir jomis, šitomis savybėmis, pasireikštume, tai mes turime pajausti vidinį impulsą – Kūrėjo vedimą iš vidaus, ir tada priimti iššūkius – priimti, ne atatupstom nuo jų trauktis, bet siekti vis naujų, nes mes, įsisavindami iššūkius, bręstame kaip tapatybė, augame dvasiniu stuburu. Štai nuotrauka, pažiūrėkite – įsivaizduokite, jeigu jūs važiuojate ant tokio dviračio (labai mažo), tai čia yra jūsų iššūkis, kuris yra jums per mažas. Jums jau yra paruoštas iššūkis pagal jūsų pečius. Na, kiek su tokiu dviračiu gali nuvažiuoti? Ir kur tu nuvažiuosi? Sunku sėdėti ant jo, ne tik važiuoti. Tai štai, jeigu mes atatupsta traukiamės nuo iššūkio, tai mes ir važiuojame tokiu dviratuku. Kas tada aplinkui bus? Bus tiktai materialūs interesai. Nebus nieko, kas būtų pagal Kūrėjo Valią. Kūrėjo mums siūloma štai kas, įsivaizduokite, mums siūlo būti Kūrėjo sūnumis! Štai tas pats Rojus, Havonos septyni žiedai, štai Supervisata. Čia mes esame – pakraštyje, bet siekis turi būti iki Paties Kūrėjo! Mes turime siekti iššūkių, kurie, tiesiogine prasme, mums pagal pečius – neatsitraukti, bet melsti naujų iššūkių! Ir juos įsisavinę, mes iš tikrųjų žengiame pirmyn, kaip mus veda Kūrėjas iš vidaus. Ir štai tada bus tie įtikėjusieji, kurie suvoks, kad Gyvasis Kelias tai yra vienintelis Tikrovės Kelias, ir vienintelis vertas gyvenimo! Ir tada atsiranda prasmė, kiekvienoje akimirkoje prasmė, ir kiekvieną akimirką – giliau pajausti Kūrėją savyje ir atsiduoti Jo vedimui, ir tuo pačiu įnešti savąjį asmeninį indėlį į Kūrėjo Evoliucinį Planą. Kūrėjo Evoliucinis Planas apima visą kūriniją, o ji dabar plečiama net į išorę, dar yra toliau – keturi žiedai Pagrindinės Visatos. Ir mes turime įnešti indėlį savajame pasaulyje, pačiame pakraštyje, ir tą indėlį įnešti, kuris mums yra pagal pečius, Kūrėjo sumanytas, ne mūsų pačių išsigalvotas – Kūrėjo sumanytas.
Ir štai tada bus Lietuva dieviška! Ji bus ta pirmoji šalis, kurioje visos institucijos vykdys Kūrėjo Valią ne dėl to, kad kažkas liepia, dėl to, kad tai yra vidinis Širdies pojūtis to impulso iš Kūrėjo Dvasios – Minties Derintojo – kaip atlikti vienai ar kitai institucijai visus darbus, kad tos institucijos funkcija būtų švytinti Kūrėjo Gyva Meile, kaip pasireiškimu. Štai tokią aš kuriu Lietuvą! Visumos Gerovei! Ne tiktai čia gyvenančių žmonių – visos žmonijos ir visos kūrinijos labui! Amen.



Telydi mus Kūrėjo Ramybė ir Palaima.
Su Meile, Violeta (Ukmergė)

Komentarai