Forumas: temos peržiūra
Mano mokymas apie gudrų protą ir ateitį. 2024 03 20 – Romainiai-Kaunas
Mano mokymas apie gudrų protą ir ateitį. 2024 03 20 – Romainiai-Kaunas
Dabartis formuoja ateitį. Šiandien tik du tūkstančiai dvidešimt ketvirtųjų metų kovo dvidešimtoji. Tuo tarpu žmonijai yra jau milijonas metų. Tai kas gi suformavo – ir kodėl – dabartį? Išeitų, kad praeitis. Ir toks požiūris būtų irgi teisingas, tik ne iki galo įžvalgus. Kodėl neįžvalgus? O gi todėl, kad šiandien mes jau žinome iš Urantijos Knygos epochinio apreiškimo, kad kiekvieno mirtingojo prote po Jėzaus misijos sėkmingo užbaigimo Urantijoje jau du tūkstančius metų veikia Paties Kūrėjo dvasia – Minties Derintojas – kuris ir derina mūsų minčių tėkmę, kreipdamas ją link dvasinės Kūrėjo Šviesos. Taip pat veikia ir Šeimininko Sūnaus Kūrėjo-Jėzaus dvasia – Tiesos Dvasia – kaip ir jo Partnerės, Dukros Kūrėjos, Nebadonijos, dvasia – Šventoji Dvasia. Šios trys dvasios veikia tobulu sinchroniškumu, ir ta pačia – ir vienintele – kryptimi – kreipdamos mirtingojo mąstymo tėkmę link Kūrėjo. Tad aplinka turėtų jau dabartyje vystytis pagal Kūrėjo Šviesą, o ne pagal praeities kartų suteiktą klaidingą vektorių. Ir tai yra teisinga, ir tikra, o ne tai, ką mes matome dabar aplink save. Tai, ką matome, nėra TIKROVĖ, tai – iškraipyta minčių, veiksmų, ir pasekmių trumpalaikė iliuzija, kurioje ir gyvena pasaulis. Tačiau, kad prieitumėte tokios išvados, jūs turite pirmiausia atrasti savyje Kūrėją – asmEnį Kūrėją, o ne ieškoti Dievo idėjos, nes idėjos savyje atrasti neįmanoma, kadangi asmuo gali atrasti savyje tai, kas yra asmEnis – Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Štai tuomet suvoksite, jau būdami Paties Kūrėjo iškelti virš iliuzijos, kad Kūrėjo Tikrovė jus pripildė savo virpesiais, ir jūs energiškai patiriate ją, o žvelgdami, jau iš aukščiau, matote, kiek toji tamsi ir žema aplinka prasilenkia su Kūrėjo Tikrove, ir neatitinka Kūrėjo Valios, nes ji tiesiog yra iliuzija, kurią per tūkstantmečius ir kūrė žmonija, pati nupuolusi į tokią tamsą. Ir tik su Rojaus Trejybės Trimis Šaltiniais ir Centrais ir Visuminiu Šaltiniu ir Centru AŠ ESU – koks ir yra KŪRĖJAS – atrastas savo Širdyje ir Širdimi, nustoji gyventi iliuzija. Tačiau ne pats sąmoningai priimi sprendimą nebegyventi iliuzijoje, bet tave tiesiog Rojaus Trejybė-AŠ ESU Minties Derintojo veikimu, ir tavo gyvo atsivėrimo Širdimi Kūrėjui pastangų dėka Kūrėjas tave iškelia virš tos tamsos iliuzijos, o dar tiksliau, Kūrėjas tiesiog pritraukia prie Savęs Širdimi atsivėrusį Savo sūnų ar dukrą Minties Derintojo veikimu ir to sūnaus ar dukros asmeninio Įtikėjimo ir pasitikėjimo Kūrėju būsenos patyrimu.
Jeigu mes norime gyventi šviesioje aplinkoje, materialia samprata, tuomet turime pasinaudoti saulės energijos teikiama šviesa arba įjungę elektros energijos apšvietimą tamsioje patalpoje, esame jos šviesoje. Tai mums akivaizdu, kad tik šitaip mes galime gyventi materialioje šviesoje. Akivaizdu tiems, kurie mąsto. Tuo tarpu tiems, kurie mąsto giliau, ir žvilgsnis yra gilesnis, todėl ir šviesos suvokimas yra platesnis, kuris leidžia mums ir suprasti, kad norėdami šviesos, turime įdėti pastangų, ir pasirūpinti ta šviesa, kad ji pasiektų mus, sakykim, pereiti į kitą kambarį, kur yra saulės šviesos daugiau, uždegti elektros lempą, paspaudžiant jungiklį, ar kitokiu būdu, priklausomai nuo toje aplinkoje veikiančių technologijų lygio. Žodžiu, būtinas tam tikras padėties suvokimas, priimamas sąmoningas sprendimas, ir to sprendimo įgyvendinimas asmeninių pastangų dėka. Tačiau mirtingasis – tai ne materijos išraiška, o dvasinė virpesių vienovė, kontroliuojama proto laisva valia, sutinkamai su tos valios Šaltinio ir Centro – Kūrėjo – Valia. Mirtingasis be savyje atrasto Kūrėjo yra vien tik iliuzinis fizinis sisteminis elementas, save įspraudęs į savo asmeninių interesų rėmus, kuriuos jam suteikia – jo supratimu – šeima, mokykla, draugai, visuomenė, valdžia, religija, kultūra, asmeniniai siekiai. Visuomenė negali būti šviesi be šviesių mirtingųjų, sudarančių visuomenę. Visuomenė – kaip minia-masė – pati savaime nenušvinta. Ji nušvinta tik tiek, kiek nušvinta ir pasireiškia šviesa kiekvienas jos narys. Visuomenė pati nesusikuria sau valdžios modelio, nesusikuria savojo vektoriaus, kur link jai vystytis. Tą padaro tos visuomenės aktyvesnieji nariai. Jie primeta savo siekius visuomenei, o kokiu būdu, tai jau priklauso nuo aktyvesniųjų narių proto. Kadangi mirtingąjį valdo gyvulinės kilmės protas, tai natūralu, kad toks protas turi daug pasąmoninės taršos ir baimės, todėl jo siekiai yra savo norus primesti kitiems. Ir čia jau įsijungia gyvulinio proto gudrumas, kaip jam būtų galima net ir apgaule, pataikavimu, papirkinėjimu, ar bauginimu pasiekti, kad jam kiti nusileistų. Kada susiduria tokie gudročiai keli, kada jau reikia derintis su kitais, taip pat siekiančiais savųjų interesų patenkinimo, ir nebegali gauti visko iškart, tada ir tenka kažko atsisakyti, kažką keisti, kažką siūlyti naudingo kitam, o tuo pačiu ir pačiam siūlančiajam dar ne iki galo prarandant naudą. Taip atsiranda kompromisai, kitaip tariant, savųjų siekių iškraipymai tiek iš vienų gudročių pusės, tiek iš kitų, kad būtų galima paveikti visą gentį, klaną, tautą, visuomenę, šalį, žmoniją. Taip kyla labai pamažu iliuzija, kad galima sukurti sistemą savo paties proto dėka. Kada nėra jokio ryšio su Kūrėju, kada mirtingasis neturi jokio dvasinio mokytojo, kad jo protą apšviestų tiek, kad tas mirtingasis sužinotų, kad ir jo paties viduje yra Kūrėjas, kad ir jis pats yra dvasinė asmenybė, o ne vien tik matomas materialus kūnas, kad jis ir pats gali tikrai atrasti tą Kūrėją savo viduje, taigi, be Kūrėjo, atrasto savyje, toks mirtingasis, sudarantis visuomenę, paklūsta labai lengvai net nesuvokdamas tokių gudročių siekimams ir sprendimams, todėl tokių gudročių protas, turintis būtent dar gyvulinę kilmę, ne dieviškąją, sustiprėja, jis mato, kad visuomenė yra lengvai valdoma, lengvai pasiduoda siūlomiems sprendimams, ir dar sulaukia pripažinimo. O tai dar labiau įtvirtina mirtingojo gyvulinės kilmės gudraus proto siekį stipriau visuomenę pajungti sau – savųjų siekių įgyvendinimui, nes jis ir pats kanda tokį saldų puikybės patenkinimo vaisių, kurio saldumas sužadina dar didesnį godumą valdžios, įtakos, turtų. Ir kuo daugiau atsikanda šio saldaus puikybės patenkinimo vaisiaus, tuo labiau stiprėja ir auga savanaudiški siekiai. Kyla tokia akimirka, kada siekiai pranoksta asmenines galimybes, tuomet atsiranda noras su kuo nors susikooperuoti, ir siekti interesų įgyvendinimo jau didesniu mastu, net kitose šalyse, aišku, silpnesnėse, nes gyvulinis gudrus protas suvokia, kad jam saugiau savo įtaką skleisti ten, kur gali pasireikšti didesnė baimė visuomenėje, arba apgaulė, kas iš esmės taip pat yra baimės vaisius. Todėl ir žvelgia jis į tamsesnes ir neišvystytas ar silpnai išvystytas šalis. Toks manipuliatorius savo įtakon palaipsniui paima visas sferas – politiką, ekonomiką, religiją, šeimą, švietimą, kultūrą, kalbą, tarpusavio santykius, įvairias struktūras – policiją, kariuomenę, valstybės saugumą, mokesčių policiją, medicinos sistemą, poveikio jaunimui modelį – azartinių pramogų kazino, roko koncertus, madas, ir steigia daugybę įvairiausių institucijų, ir jas sukuria tik tam, kad valdytų visuomenę arba organizaciją vienintele kryptimi – materialaus vartotojiškumo, piniginio pavergimo, ir savanaudiškų siekių įgyvendinimo kryptimi. Be Kūrėjo sukurtos institucijos ir jų siekiai neatitinka Kūrėjo Evoliucinio Plano, todėl ir lieka iliuzinės, kaip ir jose veikiantys mirtingieji – ne dirbantys, nes toks protas yra ir tingus dirbti, ir nekūrybingas, jis pilnas baimės, dėl to jis tegali iš baimės veikti, siekdamas išsaugoti save toje vietoje, kuri jam neša naudą, ir kurioje visą veiklą reguliuoja vien tik viršininkų komandos. Būtent ir tie veikiantys savo gyvulinės kilmės proto sprendimais vis labiau visą visuomenę klaidina ir veda tolyn į tamsos iliuzinę aplinką, kurioje niekada negali būti išgyvendinti visuomenę alinantys nusikaltimai, karai, savižudybės, korupcija, ligos, silpnaprotystė, paleistuvystė, prostitucija, narkomanija, prievarta šeimoje ir gatvėje, žiaurus elgesys su vaikais, melas, apgaulė, išnaudojimas, ir daugybė kitų žmonijos patiriamų skaudulių ir kančių židinių. Dėl to bet kokie atliekami žingsniai, demagogiškų aiškinimų priedanga, tik dar daugiau sutirština tamsos žemo dažnio virpesius ir iliuzija dar giliau įauga į visuomenės kiekvieno nario pasąmonę ir sąmonę per televizijos ir radijo, interneto propagandą ir demagogiją – geras gyvenimas yra tik toks, kuris yra pilnas turtų, aukštų postų, ir valdžios malonėje, o dar geriau pačioje valdžioje. Tamsi ir pilna baimės, perteiktos per kartų kartas, giliau nesugebanti analizuoti ir mąstyti visuomenė tam vektoriui ir atsiduoda, nes kitokios atramos ji tiesiog nežino, ir nepažįsta. Tegu ji negyvena taip, kaip jai siūlo propagandinės laidos ar žurnalai, bet ji mielai pasineria į tokių jiems užmestų iliuzinių tinklų spąstus, ir žiūri tas laidas apie tokių jiems neprieinamų aukštumų jau jas pasiekusiųjų gyvenimą, skaito tokius žurnalus, eikvoja savo protą ir energiją tuščiai, ir šitaip dar labiau nusmunka į tamsą net nesuvokiant, kad ir dėl tokių žemų energinių virpesių būsenos silpnina ir savo organizmo imunitetą ligoms. Ir jaunąją kartą šitaip klaidina, kad jai iliuzija yra ne kas kita, kaip tikrovė, ir joje reikia kovoti tik dėl savęs – dėl vietos po saule. O ir patys visuomenės vedliai rodo savo pavyzdžiu iškreiptą ir prasilenkiantį su Tikrove veikimą ir gyvenimą, savo požiūrį ir nemąstymą tamsoje, kurios jie nemato patys, ir net nesuvokia, o kas yra toji tamsa? Jiems tamsa – tai nemokėjimas skaityti, rašyti, neturėti diplomo – tiesiog gryna materija. Jie nemano, kad patys yra tamsa visa savo veikla, savo gyvenimu, pačiu savimi. Ir toji gudročių vedlių tamsa apgaubia ir visuomenę, visą šalį, kuriai privalo būtent jie ir šviesti. Tamsa negali kurti Šviesos, ji veikia kaip vergų visuomenė – kiekvienas dėl savęs, pagal savo supratimą, ir kiek jam leidžia gudročių sukurta sistema, kuri jau perkopė per jų protėvių sumanytą, prieš Kūrėjo Valią, vergovinę sistemą, feodalizmą, kapitalizmą, materializmą, socializmą, komunizmą, imperializmą, dabar įžengia į robotizmą, lytizmą, chaotizmą.
Dabartinė visa civilizacija – tai yra praeities godumo ir agresijos impulsų sukurpta neišmanėlių gudročių nevykusi ir trumpalaikė civilizacija, sukurta prieš Kūrėjo Valią, primetant mirtingojo valią, kaip aukščiausią ir protingiausią visuomenei, žmonijai. Gamtoje gyvenančio mirtingojo valdžia negali tiek klaidinti ir laikyti baimėje tokiu laipsniu, kiek ji laiko į miestus sukištus vilionėmis ir pramogomis iš gamtos išplėštus kaimiečius. Ir kuo didesni bus miestai, tuo lengviau kontroliuoti mirtingojo baimės refleksus – išjungei elektrą, ypač žiemą, ir visas miestas sušals, nes šildymo sistema turi turėti elektros energiją. Be elektros netekės ir vanduo iš krano, nebus vandens ir tualeto bakelyje. Tuo tarpu elektros yra net daug daugiau negu jos yra poreikis, tai tiesiog valdžios manipuliavimo priemonė, kaip lazda – dar giliau smeigti baimės dūrį miestiečiui – tau patogu taip gyventi, tai klausyk ir daryk, ką tau liepia gudročiai, o tai bus tau ir šaltis ir alkis – be elektros ir maisto aprūpinimo nebus. Ir nėra jokių svertų tokiems veiksmams užkirsti tam pačiam baimės pilnam ir mulkinamam miestiečiui, nes jis pats šito mulkinimo nemato, nes ir jo veikia tik gyvulinio lygio protas. Ir toks protas vairuoja mašinas, lėktuvus, laivus, savo betarpišką aplinką, todėl įtampa tik augs ir pasekmės bus tragiškesnės, ir aukų – fizinės gyvybės prasme – bus daugiau. Bus vis daugiau nežymių karinių susidūrimų ir konfliktų, bet nebus jokio pasaulinio karo, nebus ir atominio karo. Čia jau tokiai kvailystei yra kelias užkirstas Kūrėjo apvaizdos veikimo dėka, kad žmonijos apskritai neapimtų masinė baimės paranojos pasireiškimo būsena.
Iliuzinės sistemos veiksmingumas ir galia priklauso nuo visuomenės, žmonijos vidinės tamsos būsenos – kuo visuomenės, žmonijos gilesnė vidinė tamsa, tuo galingesnė ir veiksmingesnė iliuzinė tamsos sistema. Dėl to bet kokia meilės, gėrio, grožio išraiška iš širdies silpnina iliuzinės tamsos sistemos veiksmingumą ir galią. Iliuzinė tamsos sistema saugodama save kovoja prieš Šviesos žodį. Sokratas – antikos laikų filosofas – vienas pirmųjų pradėjęs moralinės filosofinės minties pradmenis – buvo apkaltintas pagoniškoje Graikijoje nepagarba Dievui ir po tariamo teismo nuteistas mirti. Štai kodėl reikalingas Dvasinis Mokytojas, einantis Gyvuoju Keliu, ir būtinai atradęs Kūrėją savyje, kad galėtų skelbti Kūrėjo Gyvąjį Žodį apvaizdos apsaugoje ir globoje. Tik šitokiu būdu gali Šviesa gyvai pasklisti planetoje. Ir tą kaip Kūrėjo pasirinktas ir paskirtas ambasadorius ir Šeimininko Sūnaus Kūrėjo-Jėzaus ir jo Partnerės, Dukros Kūrėjos, Nebadonijos, apaštalas darau jau trisdešimt metų. Štai kodėl įkūriau Gyvąją Kūrėjo vardo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – šventovę ir religiją, ir ruošiu Dvasinius Mokytojus, kad Kūrėjo gyvoji šviesa, jau esanti kiekvieno viduje, būtų uždegta kiekvieno asmens pastangų dėka, jam sužinojus iš Dvasinio Mokytojo, kad Kūrėjas yra realus ir tikras, gyvas ir jo viduje, ir dėl to ir galima Kūrėją realiai atrasti. Ir štai tuomet, Rojaus Trejybė-AŠ ESU ir patrauks tokį dvasinį vaiką iš vidaus, ir šis vaikas praregės dvasine prasme, nes bus vis labiau keliamas iš, ir net virš, iliuzinės tamsos tiek savo aplinkoje, tiek ir visoje žmonijoje, visoje planetoje. Tai yra vienintelis būdas grąžinti Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Evoliucinio Plano įgyvendinimą į dabartinės tamsos sistemos iliuziją, kad Pats Kūrėjas, per Savuosius vaikus, paskleistų Savosios Meilės ir Šviesos Tikrovę, kurioje Kūrėjas yra Evoliucijos – Vystymosi – Šaltinis ir Centras, ir Brolystė tarp visų Kūrėjo vaikų, o bendradarbiavimas vyksta Kūrėjo Meilės Galia, patiriama kiekvieno vaiko Širdyje, ir visumos Gerovei, net visos kūrinijos labui. Tik šitaip gyvulinės kilmės protas praras savo galias ir iliuzinę sistemą, tik šitaip įsiviešpataus Kūrėjo numatyta Tvarka visų Gerovei, kurią savyje urantai jau ir pradeda gyvai patirti, ir jos siekia dar atkakliau ir dar su didesniu ryžtu – drauge su Kūrėju, atrastu savyje, ir veikia kaip Bendrakūrėjai su Kūrėju.
Pasemk iš vandenyno stiklinę, joje bus vandenyno kokybė, bet ne vandenyno apimtis, o išpilk iš stiklinės šį vandenyno vandenį iš aukštai, ir iš stiklinės vanduo susmulkės net iki atskirų lašelių. Ir lašeliai jau nebebus net ir stiklinės apimties, bet vis tiek kiekvienas lašelis bus vandenyno kokybės. Urantai ir yra tie Kūrėjo Tikrovės Vandenyno Gyvieji Lašeliai Urantijoje, vieninteliai Kūrėjo Tikrovės gyvieji lašeliai visoje žmonijos dabartinėje iliuzijoje, jau patiriantys savo dieviškojo proto pasireiškimą tiek savo viduje, tiek išorėje.
Telydi jus Kūrėjo Ramybė ir Palaima, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
2024-03-20 12:36:53
Komentarai
Skaitydama šį mokymą apie mirtingojo protą, mintimis grįžau į pirmuosius žingsnius Gyvajame Kelyje. Na, tam tikri teiginiai, išsakyti mokyme, mane ten sugrąžino. O sugrąžino todėl, kad nori nenori, tu prisimeni ir apmąstai, kaip tu nesupratai tokių giluminių paaiškinimų tiek apie protą, tiek apie tai, kur veda pats nemąstymas apie tokius atrodytų paprastus dalykus, kaip kad kas yra mirtingojo protas. Kas pats tas mirtingasis. Ir koks gražus štai seka Dvasinio Mokytojo paaiškinimas:„Tačiau mirtingasis - tai ne materijos išraiška, o dvasinė virpesių vienovė, kontroliuojama proto laisva valia, sutinkamai su tos valios Šaltinio ir Centro - Kūrėjo - valia. „
Prieš susipažįstant su Gyvojo Kelio Šviesos mokymais, mirtingasis tau tebuvo mirtingasis, kuris gyvena, vargsta, miršta. Gal tik pasiturintis gyvena laimingai, nes jam nieko netrūksta. O jų gyvenimą su pasimėgavimu demonstruoja įvairios pramoginės televizijos laidos, žurnalai. Tiesa, ne šiaip sau sakoma, kad sveikatos nenusipirksi, tad nevisagaliai tie turtai, numojama ranka, kai apie tai mąstoma. Tačiau, kad ir kur besisuktų mintys, jos būtent dažniausiai ir krypsta apmąstant materiją. Kas laukia po mirties – nelabai ir mąstai, baisu. Niekas gi nežino. Niekas apie tai ir nekalba. Mintys nuolat kreipiamos tiesiog apie išgyvenimą, o vaikams apie mokymąsi, kuriems dar nuolat primenama, kad tas mokslas reikalingas tik tam, kad turėtum kuo geresnį darbą ateityje. Didžiausia vertybe patapę pinigai, kontroliuoja gyvenimą tokiam materialiam protui, kuris pasiduoda godumui, pavydui, norui lenktyniauti. Na, o vis tik ieškantis nusiraminimo, neranda jo negyvoje religijoje, nes negyvos religijos ir negali pamokyti, kad tavo širdgėlą vis tik Yra Kas išgirs, dar netgi tave sustiprins. Taip tas pats mirtingasis ir turi ieškoti atsakymų pats. O jei ieškai – tu surasi. Širdimi, virpesiais pajausi kur yra Tikrovė, Tiesa, kuri yra Gyva.
Tokie tad ir yra mūsų Dvasinio Mokytojo mokymai, kurie yra jo lūpomis perteikiami Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – mokymai. Jie yra gyvi, jie yra atskleidžiantys Tikrovę. Bet tą mes, urantai, patys pajutome savo Širdimi. To niekas negali įteigti. O Gyvasis Kelias nieko ir neįrodinėja, neperša. Tiesiog atskleidžiama Tikrovė, o tikėti ar ne, tai jau kiekvieno atsivėrusiojo vidus – toji dvasinė virpesių vienovė, kontroliuojama proto laisva valia – tas vedlys, kuris Gyvuoju Vedliu patampa, kai sulieji savo valią su Kūrėjo Valia. Ir būtent tokiu keliu žengia urantai.
Štai toliau, Algimantas moko:
„Ir tik su Rojaus Trejybės Trimis Šaltiniais ir Centrais ir Visuminiu Šaltiniu ir Centru AŠ ESU - koks ir yra KŪRĖJAS - atrastas savo Širdyje ir Širdimi, nustoji gyventi iliuzija. Tačiau ne pats sąmoningai priimi sprendimą nebegyventi iliuzijoje, bet tave tiesiog Rojaus Trejybė-AŠ ESU - Minties Derintojo veikimu, ir tavo gyvo atsivėrimo Širdimi Kūrėjui pastangų dėka Kūrėjas tave iškelia virš tos tamsos iliuzijos, o dar tiksliau, Kūrėjas tiesiog pritraukia prie Savęs Širdimi atsivėrusį Savo sūnų ar dukrą Minties Derintojo veikimu ir to sūnaus ar dukros asmeninio Įtikėjimo ir pasitikėjimo Kūrėju būsenos patyrimu.“
Štai, eidamas Gyvuoju Keliu, tu atradai, kad tai ko tu ieškojai, ir yra Tikrovė, ir pradedi ją patirti savyje, o ne tai, kas tave visada taip slėgė – iliuzija. Taigi, negali pažinti Tikrovės, nepažindamas Tikrovės Šaltinio ir Centro – Kūrėjo. Bet apie tai pirmiausia turi sužinoti, o tam ir yra Dvasinis Mokytojas, kuris turėdamas Gyvą patyrimą, parodo Vektorių, kuriuo tau pačiam – su pagalba – reikia žengti, savo proto priimamais sprendimais.
O štai kas vis tik nuostabiai Dvasinio Mokytojo šioje, išskirtoje, pastraipoje atskleidžiama – tu ne pats sąmoningai priimi sprendimą nebegyventi iliuzijoje – tai Minties Derintojo vedimas, kuriam tu vis giliau ir giliau atsiduodi ir gyveni Šviesoje taip, kaip tave veda Kūrėjas. Štai kokia gelmė mokymo – Kūrėjas yra gyvas, tikras ir yra tavo viduje. Ir Jį galima atrasti! Ir sulieti savo valią su Kūrėjo Valia. Ir tai yra ir bus nuolatinis Gyvas mokymasis – gyvenimas, kuris turi teikti malonumą ir pasitenkinimą, gyventi Visumos Labui.
Telydi jus mylimieji, Kūrėjo Ramybė. Vita
vvita
2024-03-21 19:39:53
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]