Forumas: temos peržiūra
Algimanto pamokomasis žodis – Visuomenė negali nušvisti pati, be Dvasinio Vedlio – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose 2024 02 17
Mylimieji, mano vardas – Algimantas. Aš atstovauju Kūrėjui, kaip Kūrėjo ambasadorius, visai planetai, ir Jėzaus ir jo Partnerės Nebadonijos, Dukros Kūrėjos, apaštalas.
Vakar mes pažymėjome Lietuvos valstybingumo dieną, vasario šešioliktąją. Rytoj vasario aštuonioliktoji. Man svarbi diena ta prasme, kad aš pradėjau viešą Kūrėjo gyvojo žodžio skelbimą. Pradėjau Vilniaus mokytojų namuose, 1994-ųjų metų vasario aštuonioliktąją. Iš tikrųjų tai yra labai panaši diena, irgi, dulkė lietutis, ir dabar apsiniaukę, bet pliusinė temperatūra. Žodžiu, trisdešimties metų laikmetis. Labai daug įvairių patyrimų. Milžiniška tėkmė, kuri praėjo per šitą laiką, tiesiog neatpažįstamai pakeitė mane, ir tuo pačiu iš tikrųjų tai pavertė mano gyvenimą pašvęstą Kūrėjui. Aš mąstau, kasdien mąstau, kada aš matau kokia yra aplinka, ir turiu pripažinti, kad aplinka yra nekalta. Aplinka nebuvo mokoma, nebuvo Dvasinių Mokytojų. Juos aš pradėjau rengti tik prieš trisdešimt metų. Tai mažytė istorinė atkarpa imant visą žmoniją, tuo pačiu imant ir atskirą šalį. Nedidelė atkarpa. Žiūrėdamas į tai, kaip žmonės švenčia ir vasario šešioliktąją, aš matau, kad jie mano, kad valstybingumas Lietuvos buvo atkurtas 1918-ųjų vasario 16-ąją, pasirašant Nepriklausomybės aktą. Ne. Lietuva tai turi tūkstantmetę istoriją. Ir vėliava yra Lietuvos, iki šiol, Vytis, o ne tas afrikietiškų spalvų trispalvis kažkoks audeklas, kuris visiškai nėra mielas. Žiūrėkit į latvių, į estų vėliavas – tai yra senovę spinduliuojančios spalvos. Lietuvos vėliava – afrikinių spalvų, ten kur žmonės dar neturėjo net savo valstybingumo, buvo kolonijos. Reiškia šita vėliava, ji nepulsuoja Lietuvos šaknimis. Neturi istoriškumo. Ir man buvo džiugu, kada aš pamačiau YouTube vieno klaipėdiečio rusų kalba filmuotą siužetą, kaip buvo keičiama Vyčio vėliava. Keičiama dėl to, kad ji praktiškai pusę metų ir pradeda jau susinešioti. Tai štai, nuleido Vyčio vėliavą, ir vėl pakėlė Vyčio vėliavą. Kada nuleido, aš maniau, kad pakels tą afrikietiškų spalvų, ne Lietuvos vėliavą. Nors ji tokia yra pripažįstama kaip valstybės vėliava, bet čia yra primesta spalva ne išminties. Tai štai, žiūrėdamas kaip nuleidžia vėliavą ir mąsčiau, tikriausiai valstybės dieną ir iškels valstybės vėliavą, bet ne. Pakeitė ją kita Vyčio vėliava, ir buvo džiugu, kad Klaipėda – o ten pavadinimas buvo – Klaipėda pats gražiausias ir geriausias miestas. Ir tai iš tikrųjų geriausias miestas, nes ten ir miesto valdžia suėjusi, ir kariai pakeitė šitą vėliavą. Ir kas man labiausia patiko – nebuvo karinio parado, kur taip jau mėgsta demonstruoti tą militarizmą Lietuva. Tai štai dabar aš ir mąstau, kasdien mąstau – žmonės yra nekalti, kad jie neturi šaknų, kad jie išsibarstę po įvairias šalis. Tos, kurios labiau išsivystytos, jos tiesiog kaip lašiniai katiną, pritraukia. Sotus kąsnis, riebus gyvenimas, patogumas kūnui. Suvažiuoja, pabėga iš savų kraštų. Kūrėjas nenumatė, kad turėtų palikti savo kraštą. Kur gimė, ten žmogus ir turi kurti, kurti aplinką. Tačiau turi būti Dvasiniai Vedliai, turi būti Dvasiniai Mokytojai. O viskas tai prasideda nuo šalies Vado, šalies Vadovo-Vedlio. Štai, koks gi turi būti šalies Vedlys? Sakykim, prezidentas. Pirmiausia jis turi būti Šviesą savyje patiriantis, patiriantis iš Kūrėjo, Šviesos Šaltinio. Negali būti tamsus vidus ir šviesi visuomenė. Niekaip. Tai nesuderinami dalykai. Reiškia prezidentas, privalu, kad būtų atradęs Kūrėją savo viduje, nes antro Šviesos Šaltinio nebėra. Knygos, bet kokie filmai, bet kokios kelionės, jos suteikia mums informacijos, daugybę teiginių apmąstymams, bet jos nėra Šaltinis. Nes Šaltinis yra Vienas – Kūrėjas – ir Jis yra Gyvas. Ir tos knygos, kurios yra parašomos ir gilios knygos. Giluminė mintis yra iš Kūrėjo. Nesvarbu, kaip tas autorius gali paaiškinti, iš kur atsirado tas teiginys. Visi šviesūs, gražūs teiginiai, gilūs teiginiai, kurie sujaudina Širdį, yra iš Kūrėjo. O kokiu būdu jie yra perteikiami, ar rašytine kalba, ar gyvu žodžiu, ar filmuota medžiaga, tai nėra esminis dalykas. Tai štai, prezidentas, kiekvienos šalies, be išimties, turi būti atradęs Kūrėją savo viduje. Tik jis žinos kokia kryptimi vesti visuomenę. Tik jis žinos kokie reikalingi pakeitimai įstatymuose, švietimo sistemoje, medicinos sistemoje, šeimos sistemoje, žmonių tarpusavio santykių sistemoje, mokslo sistemoje. Be Kūrėjo to padaryti neįmanoma. O kaip gi tas prezidentas gali tapti šviesus – na, pirmiausia tai tam ir reikalingi Dvasiniai Mokytojai, kad apšviestų ir tą prezidentą, koks gi yra metodas atrasti Kūrėją savo viduje. O tai yra gyvas Kūrėjo atradimas, ne šiaip sau šnekėjimas vardan šnekėjimo. Ne, tai yra būsena. Kada atrandi kokį nors daiktą, kurio ieškojai, tu jau jo nebeieškai. Žinai, turi tą daiktą ir juo pasinaudojai. Lygiai taip pat ir Kūrėjas, Jį atradus, tu jau būsena ir sąmonės lygiu patiri Kūrėją atrastą savo viduje. Tai yra žingsnis link gimimo iš dvasios. Štai, prezidentui yra aukštesnis universiteto laiptelis – gimti iš dvasios – gimti iš dvasios. Tik tada jis bus visuomenės Vedlys, turintis iš Kūrėjo kosminę Įžvalgą, Išmintį, ir svarbiausia, meilę – meilę – visai visuomenei, visai žmonijai, visai kūrinijai. Ir aišku, Kūrėjui – Kūrėjui. Ir dėl to jis dieną pradės, kada jo kabinete bus įjungiamos kameros, ir transliuos visos televizijos stotys Kūrėjo rytinį garbinimą. Jisai pradės dieną nuo Kūrėjo pagarbinimo, ir turi matyti tą pagarbinimą ir tauta, nes koks Vedlys, tokia bus ir tauta. Jeigu Vedlys sakys, garbinkit Kūrėją, jis turi pavyzdžiu tą rodyti. Ir tą dieną, kada valstybė švęs būtent dvasinio atgimimo dieną – dvasinio, štai tada pagarbinsiu ir viešai ne tiktai savo kabinete, kada transliuoja jo garbinimą visai tautai, bet pagarbins ir stadione, kur susirinks dešimtys tūkstančių, ar miesto centrinėje aikštėje, ir nebūtinai Vilniaus, nebūtinai Kauno. Galbūt Pakalniuose atvažiuos pagarbinti, ten kur yra jau seniai garbinančių kolektyviai urantų, ir mažas bažnytkaimis. O prezidentui juk viskas yra miela, viskas yra jo širdyje sutalpinta kaip tam Vedliui. Tačiau dar yra vienas svarbus momentas. Dvasiniai Mokytojai turi lankytis mokyklose – mokyklose, stebėti vaikus, kad nustatytų polinkį vaikų. Taip, kaip jie mąsto, kaip jie elgiasi, ar jie gali būti Vedliais. Ar jie gali išaugti iki tokio lygio prezidentų, kad jie vestų šalį. Nes prezidentą reikia ruošti. Tai nėra šiaip sau, bet kas, kaip dabar yra sumanyta, imkim ir išrinkim prezidentą? Iš ko gi jūs išrinksit? Iš sukirmijusių grybų, kurie yra siūlomi krepšyje? Visi yra sukirmiję. Tai kaip gi jūs gausite šviesų gerą prezidentą, kuris vestų visuomenę į geresnę ateitį? Tai tiktai, na sakyčiau taip, tariant švelniai – neišmintingas žmogus gali pasiduoti tokiai trumparegystei, kad galima pasiekti geresnės ateities išrenkant naują prezidentą iš tų sukirmijusių krepšyje grybų.
Tai štai, Dvasiniai Mokytojai turi lankytis mokyklose. Ir ne šiaip atėjo ir pasėdėjo pamokoje. Bet jie turi bendrauti ir su vaikais. Kada vaikai savo įvairiais pasisakymais, elgesiu, atskleistų koks jų yra charakteris, ar jie imlūs vienai ar kitai profesijai. Juk šaliai reikalingas ne vien prezidentas, įvairiausios profesijos reikalingos. Bet vaikas pats, jis nesugeba suvokti, kas jam yra arčiau širdies, dėl to ir keičiasi įvairios svajonės, priklausomai nuo amžiaus. Tai štai, kad galima būtų atsekti koks yra vaiko polinkis nuo jaunų dienų, ir tada pagal tą polinkį nukreipti vaiką į studijas, nes pirmiausiai reikalinga ne tie mokslai, kurie gal gyvenime niekada ir nepravers, bet kaip gyventi šviesų, tyrą, dorą gyvenimą šeimoje. Kada tavo Širdyje yra Kūrėjas kaip Centras ir tuo pačiu Šaltinis, viso Gėrio, viso elgesio, visos dvasinės Įžvalgos gylio. Kaip bendrauti ir bendradarbiauti, niekas gi nemoko. Nėra bendradarbiavimo jokių įgūdžių. Vaikai nemoka bendradarbiauti, bet jie dar turi iš pradžių išmokti bendrauti. Visa tai mokykloje turi būti ugdoma. Tam ir reikalingi Dvasiniai Mokytojai, tiek vaikams, tiek suaugusiems. Dėl to mano mylimieji, neturėkite iliuzijų, kad gali taip stebuklingai pagerėti gyvenimas, kada nėra nė vieno prezidento, kuris būtų atradęs Kūrėją savo širdyje. Nėra nė vieno politiko, kuris būtų atradęs Kūrėją savo širdyje. Kada dabar yra tiesiog nusikalstama vykdoma politika prieš žmogų, visose šalyse, išskyrus Vengriją. Orbanas mėgina atsispirti tai primestai šėtonizmo politikai. Europos Sąjunga yra visa šėtoniškų institucijų rankose, dėl to ir kenkia – kenkia visuomenei, kenkia šaliai, ekonomikai, politikai, šeimai kenkia.
Aš YouTube pamačiau vieną video siužetą, iš Rusijos, kažkoks galbūt sportininkas kalbasi su amerikonu. Ir tas amerikonas klausia – o kiek tu žinai lyčių? Jis trupučiuką suglumo ir sako – aš žinau tik dvi lytis – moterį ir vyrą. O tas amerikonas su pašaipa – o mes Amerikoje turim iki dviejų šimtų lyčių. Tai štai, prie tokio iškraipymo ir priveda tie šėtonininkai, kurie savo gniaužtuose turi pinigus, tai yra pavergimo priemonė. Kariuomenės – tai yra jėgos demonstravimas. Policijos – tada galima protestuojančius žmones tiesiog jėga slopinti. Turi įvairias kontrolės institucijas, kaip vaikus atiminėti iš šeimų. Štai, tai yra šėtonininkai. Visi, nuo to Liuciferio ir Šėtono ir mūsų buvusio planetos dvasinio vadovo Kaligastijos maišto, prieš du šimtus tūkstančių metų pradėto. Prieš du tūkstančius metų Jėzaus užbaigto, atsilaikius prieš Šėtono gundymą ant Hermono kalno. Bet šaknys toliau išleido milžiniškus ūgius. Ir tie ūgiai, štai, veikia. Tai būtent dėl to reikalingas prezidentas, kuris turėtų tvirtą dvasios stuburą atsispirti tokiems, ir bendradarbiaudamas su Kūrėju vestų šalį į Šviesą. Pati šalis, visuomenė, negali nušvisti savaime, be Dvasinio Vedlio.
Štai dėl ko aš jums sakau, mylimieji, prezidentas turi būti Kūrėjo pasiūlytas ir tuo pačiu parengtas vesti tautą į dvasinę Kūrėjo ateitį, gausinant materialią aplinką, kiek ji teikia patogumo palikti geresnę aplinką ateinančiai kartai, palyginus su ta aplinka kokią gavo iš praeities kartos. Ir mokyti, mokyti tautą Šviesos ir Kūrėjo gyvo atradimo savo Širdyje kiekviename tos visuomenės naryje. Ir šeimose, mokant vaikus atrasti Kūrėją savo viduje. Štai toks prezidentas, jisai visuomet gaus paramą iš Kūrėjo ir dar papildomai apvaizdos veikimą – tai yra visas dvasių, tarpinių būtybių kolektyvas, kuris prisideda visokeriopa pagalba, kad Kūrėjo Evoliucinis Planas būtų įgyvendintas taip, kaip Kūrėjas yra sumanęs. Štai šiandien dabartiniai visi politikai eina prieš Kūrėją, nors jų liežuvis taria ir Dievo vardą, bet širdis eina prieš Kūrėją. O Kūrėjui svarbu virpesiai, kokie suteikia būseną, Širdyje ir Širdimi. Štai mano mylimieji, jūs turite suprasi platesnį kontekstą ir nesitikėti permainų, kol nebus Lietuvos Vedliu Kūrėjo parengtas ir tuo pačiu žmonėms priimtinas Vedlys. Amen.
2024-03-24 21:16:28
Komentarai
Mieli urantai, skaitydama šią Algimanto pamokomojo žodžio vietą, kurioje kalbama, koks turi būti tautos Vedlys, aš savo vizijoje regėjau būtent Algimantą, kaip mūsų tautos būsimą Vedlį:“Lygiai taip pat ir Kūrėjas, Jį atradus, tu jau būsena ir sąmonės lygiu patiri Kūrėją atrastą savo viduje. Tai yra žingsnis link gimimo iš dvasios. Štai, prezidentui yra aukštesnis universiteto laiptelis – gimti iš dvasios – gimti iš dvasios. Tik tada jis bus visuomenės Vedlys, turintis iš Kūrėjo kosminę Įžvalgą, Išmintį, ir svarbiausia, meilę – meilę – visai visuomenei, visai žmonijai, visai kūrinijai. Ir aišku, Kūrėjui – Kūrėjui. Ir dėl to jis dieną pradės, kada jo kabinete bus įjungiamos kameros, ir transliuos visos televizijos stotys Kūrėjo rytinį garbinimą. Jisai pradės dieną nuo Kūrėjo pagarbinimo, ir turi matyti tą pagarbinimą ir tauta, nes koks Vedlys, tokia bus ir tauta. Jeigu Vedlys sakys, garbinkit Kūrėją, jis turi pavyzdžiu tą rodyti. Ir tą dieną, kada valstybė švęs būtent dvasinio atgimimo dieną – dvasinio, štai tada pagarbinsiu ir viešai ne tiktai savo kabinete, kada transliuoja jo garbinimą visai tautai, bet pagarbins ir stadione, kur susirinks dešimtys tūkstančių, ar miesto centrinėje aikštėje, ir nebūtinai Vilniaus, nebūtinai Kauno. Galbūt Pakalniuose atvažiuos pagarbinti, ten kur yra jau seniai garbinančių kolektyviai urantų, ir mažas bažnytkaimis. O prezidentui juk viskas yra miela, viskas yra jo širdyje sutalpinta kaip tam Vedliui.”
Su Meile
Laura
Vilniete
2024-03-25 10:31:00
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]