Forumas: temos peržiūra
Užduotis protui. Proto panaudojimas meilės skleidimui
Mes, žmonės, beveik visuomet reaguojame į aplinkos poveikį taip kaip ji veikia mus. Jei ant mūsų pyksta ir mes pykstame, jei mus skriaudžia ir mes skriaudžiame, jei mums šypsosi, tai ir mes šypsomes. Nepaisant įvykusios atsakomosios reakcijos, mes tą nuotaiką nešamės toliau ir perduodame estafetę kitiems.
Mes, žmonės, pakankamai sunkiai gebame pajausti Dieviškąjį subtilų buvimą ir Jo meilę mums.
Bet tai ką mes tikrai galime, mes galime suvokti Dieviškosios meilės buvimą savo protu.
Nukreipti savo protą ne į antraeilius kaprizus, barnius, pasistumdymus, intrigas, vargus ir rūpesčius, o mąstyti apie nesibaigiančio ir neprasidedančio Šaltinio ir Centro skleidžiamą meilę kiekvieną akimirksnį mums kiekvienam asmeniškai kaip ir visai kūrinijai.
Vien apie tai galvodami, kad kažkas mus myli, mes sukursime gėriu pripildytą atsakomąją reakciją, taip mes perduosime ją toliau, taip mes pasidalinsime tuo ką gavome, taip mes geriau susipažinsime su tuo kas mes esame iš tikrųjų.
.
tai užduotis protui
.
tiems kam to reikia
.
su meile
Arnoldas
2008-09-22 23:33:16
Komentarai
Labai , Joli , gražus ir įspūdingas tavo eilėraštis . Kartais labai gerai , savo vidinį dvasingumą išreikšti poezija . Taip geriau susiklosto ir mintys ir žodžiai . Aš manau , kad dvasingumas su poezija , menais , muzika eina greta ir labai šalia . Kaip sakoma : ,, duok Dieve , mums visiems turėti šių dovanų '' , kad jos papildytų ir praturtintų mūsų sielas nežemiškais turtais .
Petras
2008-12-20 15:05:02
Nesibaimink gerb. Jonai , aš esu pats su savimi . O Algimanto propoguojamą dvasinį mokslą pabrėžiau per savo asmeninių jausmų ir proto prizmę. Šios knygos atsiradimui čia Lietuvoje , Algimanto nuopelnai neginčijami .
Man labai patinka Urantijos knyga ir šiuo metu , man ji yra svarbiausia . Bet tai nereiškia , kad aš nesidomiu mūsų pasauliu , esančiu šalia mūsų . Domiuosiu įvairių žmonių patyrimais ir dvasinėmis teorijomis . Ir aš galiu ieškoti ir randu įvairiausių sąlyčio taškų su viso pasaulio religijomis ir filosofijomis .
Petras
2008-12-19 22:28:58
Petrai, tu tiesiog apsižavėjęs ir tiek. Kiek matau, tavo proto antenos (arba smegenys) aplipusios saldžia cukraus pudra. O smegenis pudrinti Algimantas tikrai moka, tą reikia pripažinti. užtat jaučiasi, kad nors kartais deklaruoji savarankišką mąstymą, tačiau jis nėra savarankiškas.
Sakai: "Aš pasaulį matau taip , kaip ir mūsų gerbiamas Algimantas . Man toks pasaulis yra labai artimas ir brangus . Jis džiugina mano protą , ramina širdį ir skaistina mano sielą . Jeigu aš nebūčiau pažinęs šio ALGIMANTO pasaulio , aš net nežinau koks bebūtų šio žemiškojo gyvenimo tikslas ir prasmė"
Petrai, linkiu tau labai nuoširdžiai, pradėti mąstyti pačiam. Manau, kad tu tai gali, tai pastebima. Jei jau manai, kad esi fundamentalistas (manau žinai arba išsiaiškinsi kas tai yra), tai tas fundamentas, arba pamatinės vertybės neturi būti Algimanto vaizdiniai, svaigulys nuo dvasinių minčių gaudymo ar dvasinio cukraus laižymo. Tiesa ne visada turi būti saldi. O ir per daug saldumynų labai kenkia sveikatai.
Jonas
2008-12-19 08:58:10
Siandien atradau jusu svetaine, dekoju Viespaciui. Apie tai, ka cia radau, jau senai mastau. Noriu pasidalinti savo eiliuotomis mintimis...O mus, Dievo vaikus, atpazins tik is Meiles vienas kitam, o ne kas ka skaito. Nejauciu nuodemes, jog salia Biblijos nuo siandien pradesiu skaityti sia knyga, Viespaciui ribu nera...
Himnas Meilei
Tikėjimas, Viltis ir Meilė –
Tai vertingiausia mūs pasauly.
Tik šios vertybės laiko mus,
Kas ieško jų, laimingas bus.
Tačiau iš jų yra didžiausia,
Už viską žemėj vertingiausia,
Ir nieks negali jai prilygt,
Tai nuostabiausia – Meilė ji.
Esybė Meilės – tai pats Dievas,
Šaltinis Jis ir Įkvėpėjas.
Jei šiandien Juo kvėpuoji tu,
Turi Jo Meilę, aš tikiu.
Bet jeigu mes be Meilės kalbam,
Tai tarsi varis visi žvangam.
Ir žeidžiame vieni kitus,
Nors mūsų žodis toks teisus.
Kad ir tikėjimą`turėčiau,
Net kalnus juo kilnot galėčiau,
Tačiau be Meilės – niekas tai,
Ar kada nors susimąstei?
Be Meilės nieko nelaimėčiau,
Nors mirt už kitą sugebėčiau.
Nors visą turtą, ką turiu,
Pasidalinčiau su vargšu.
Be Meilės visa tai tuštybė,
Pasididžiuot tai galimybė.
Bet Dievo Meilė tobula,
Ji viską laimi visada.
Kokia kantri ir maloninga,
Ji viską suteikia, ko stinga.
Nesielgia netinkamai,
Nesididžiuoja, ar žinai?
Nepasiduoda Ji piktumui,
Pamiršta visada blogumus,
Ir nebeieško sau naudos,
Bet viliasi Ji visados.
Ji visa pakelia ir tiki,
Tokia miela, susimąstyki.
Ji nesibaigia niekada,
Nes Dievo Meilė tobula.
Nesugebu šiandien mylėti,
Atleisti ir pasitikėti,
Jei veido Jo nebematau.
Tai Jis Šaltinis, aš žinau.
Kaip trokštu tik iš Jo aš gerti,
Kitaip man nieko neįstengti.
Be Jo atleisti negaliu,
Tiktai nuteist tesugebu.
Negalim mes išmokt mylėti,
Savy Šaltinį reik turėti –
Tai Kristų mūsų dvasioje,
Tada mylės Jis per tave.
O myli Jis visus, kiekvieną,
Tik šaukis Jėzaus tu kasdieną.
Iš tavęs Meilė tada plūs,
Kalbėsi mylinčius žodžius.
Ir atgaivinsi tu kiekvieną,
Pavargusią, prislėgtą sielą,
Nes jau turėsi Meilę tu,
Tik to norėki, aš meldžiu.
( 1Kor. 13 sk.)
Joli
2008-12-19 06:27:46
Labas , Irute , ačiū už dėmesį ir šilumą . Linkiu ir tau daug gerų dienų .
Dabar dėmesys Jolantai . Taip , Jolanta , tie tavo pastebėjimai labai įdomūs ir sakyčiau , net ir teisingi. Turi normalią pasaulėžiūrą , moki analizuoti tekančio gyvenimo reiškinius , teisingai juos vertini ir interpretuoji . Visa tai teisinga ir pelnai daugelio dalyvių simpatijas .
Bet aš , Jolanta , pasaulį matau visai kitoje šviesoje ir net kitoje ,, dimensijoje " . Aš pasaulį matau taip , kaip ir mūsų gerbiamas Algimantas . Man toks pasaulis yra labai artimas ir brangus . Jis džiugina mano protą , ramina širdį ir skaistina mano sielą . Jeigu aš nebūčiau pažinęs šio ALGIMANTO pasaulio , aš net nežinau koks bebūtų šio žemiškojo gyvenimo tikslas ir prasmė . Šiandiena aš stoviu ant tvirtos uolos ir nuo jos matau ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus karalystę ir begalę visatų iki pat Amžinojo Šaltinio ir Centro . Aš matau suteiktą mums galimybę eiti žvaigždžių nubarstytais takais iki pat Rojaus iki Amžinosios Šventosios Trejybės . Aš matau suteiktą mums galimybę bekraščiam ir begaliniam mūsų sielos , o vėliau ir dvasios , tobulėjimui . Aš matau meilės okeaną į kurį esu kviečiamas , ne klebono ir ne angelo , bet Aukščiausios Dvasios - DIEVO TĖVO DVASIOS . Aš be galo laimingas , kad mano protas turi noro atsiverti šiam meilės okeanui ir leisti save paskandinti šiame okeane . Aš laimingas , kad aš esu pakviestas kaip mylima asmenybė ir tapatybė ir kad niekas niekada manęs nedarys kitokia asmenybe , bet kantriai ir su meile vis ves ir ves į tas kalnų aukštumas , į dvasines aukštumas , kaip mylimą vaiką .
Matai , Jolanta , kiek gražių žodžių parašiau tam nuostabiam mokslui , kurį mums atvėrė per Urantijos knygą mūsų mylimas Algimantas.
Jeigu tik jūs , kaip Jonas ir pan , pasuktumėte savo proto ir širdžių antenas šiam įspūdingam dvasiniam mokslui ir įtikėtumėte tomis realijomis , kurias Algimantas taip įspūdingai aprašinėja , jūs tikrai visi patirtumėte , dar čia Žemėje , tų dangiškų vaisių ir skonį ir kvapą . Man pasitaikė labai didelė garbė pažinti šį žmogų ir matyti jo dvasinį kilimą . Nematau jam lygių asmenybių , nors ir kaip kažkam nepatinką ir rąštai ir jo pamokslai ir jo dvasinės įžvalgos . Bet reikia su tuo sutikti ir kreipti savo intelekto antenas , dvasinių minčių gaudymui ir įtikėjimui . Su meile , tau Jolanta .
Petras
2008-12-18 20:17:58
Ačiū Petrai, gera bendrauti su tikrai mąstančiu žmogumi. Aš dabar būsiu kaip priekabi mokinė :) Tik mano supratime širdis yra sureikšminta tiek, kiek ji sulyginta su protu. Tu paminėjai intuiciją, manai, kad tai proto vaisius? Nors ne, tur būt ne taip išsireiškiu, taip dabar supratau, kad širdį aš priskiriu nevalingam proto pasireiškimui, kai ką siela jau suvokia, tačiau žmogaus sąmonės dar nepasiekė. dažnai vadovaujuosi intuicija ir ji manęs niekada neapvylė. Niekas neneigia, kad protas svarbu, jis suteikia galimybę į reiškinius pažvelgti iš įvairių pusių, mastyti kodėl yra taip, o ne kitaip, analizuoti, iš atskirų dalelių surinkti vieną visumą, arba tą visumą išskirstyti atskiromis dalelėmis, kad geriau galėtų suvokti. Tačiau tai nėra visiems duota, daug yra ir avelių, kažkodėl manau, kad būtent dėl jų ir vyksta pagrindinė kova tarp gėrio ir blogio, nes analizuojantis žmogus sugeba pats priimti teisingą sprendimą nes sugeba matyti ne tik visumą, bet ir detales. Katalikybėje daug kas ir man nepatinka, tačiau negalima paneigti, kad ji labai atsargiai ir atsakingai eina į žmogų, o ir poveikio metodus naudoja labai švelnius. Kita vertus nors ir turėdama galių stengiasi jų nenaudoti, manau, kad todėl jog supranta kokiais principais jos veikia ir kad gal būt kažkuriuo momentu būna pažeidžiami ir tuo gali blogis pasinaudoti. Ši mintis atėjo kai perskaičiau, kad daug kunigų turi egzorcistinių galių, tačiau teisę jomis naudotis suteikia tik labai dvasiškai stipriems. Valia, asmens stiprybė iš kur jos atsiranda. Kažkodėl iš vadybos paskaitų užstrigo toks klasifikavimas, jis puikiai tinka manau ir žmogaus augimui apibūdinti 1. Nesąmoningas nežinojimas (tai, kaip jūs sakote gyvuliškasis "aš"), 2. Sąmoningas nežinojimas (šioje stadijoje žmogus žino ko nežino, bet nenori savęs pasunkinti paieškomis, tai labai pažeidžiami žmonės, juos gali palenkti bet kokia sekta, pažadėjusi greitą kelią į išganymą), 3. Sąmoningas žinojimas ( žinantis esmę žmogus, tačiau norintis sužinoti priežasčių ir pasekmių ryšį, ieškantis ir analizuojantis, veikia protas, dėlioja viską į savo stalčiukus) 4. Nesąmoningas žinojimas ( kai visos žinios jau savo vietose ir perėjusios sielos filtrą, kai jau nebereikia analizuoti, pati intuicija, sielos kalba kalbasi su žmogumi ir pasako teisingus atsakymus, tačiau iki jos, kad ateitų žinojimas reikėjo detalios proto analizės). Čia tik mano kliedesiai, bet man tai labai jau panašu. Kas iš to klasifikavimo? galime pamatyti, kuri vieta gali pas žmogų būti silpniausia ir pabandyti jį apsaugoti nuo blogio. dabar atėjo tokia mintis, kad Katalikai būtent pačius mažiausius ir labiausiai globoja, nes jie silpniausiai ir labiausiai pažeidžiami.
Su meile Jolanta
Jolanta
2008-12-18 07:33:27
Šaunu mielas Petrai,sunku būtų ką nors pridėti.Mažai yra norinčių į tuos stačius kainus lipti,paprastai yra norima ir net reikalaujama į tuos kalnus užkelti.
Linkiu labos nakties.
Su meile
IRENA
2008-12-17 22:01:19
Nei kiek , Jolanta , neperdrąsu , nei kiek . Tas širdies sureikšminimas tai man tik juoką kelią . Be proto žmogus - ne žmogus , o širdelę turi ir varlytė . Gal todėl čia , kai kam patinką šokinėti kaip varliukams . ,, Ai , kokie mes grąžūs ir kaip gražiai mes šokinėjame po balutes ir turime savo mažas širdeles , kurios jaučia visą pasaulį '' Viena didžiausių jūsų visų širdininkų klaidų , kad neduodate savo protui darbo . Kai žmogus nenori lavinti savo proto sąmonės ir intuicijos , tai visas savo žinias apibendrina , kaip širdingą žinojimą . Nei vienas pašvęstasis , nei vienas inicijuotasis , nei vienas atsiskyrėlis jokioje dvasinėje žinijoje negavo nei per vieną milimetrą žinių , be savo proto lavinimo , kad galėtų nuskaityti savo sąmonėje atsiūstas dangiškas Tiesas . Nei vienas atradimas , nei žemėje nei danguje nebuvo pasiektas be proto ir žinių . Tik vienoje katalikybėje išplitęs širdies garbinimo kultas , vedžioja savo aveles , ten kur toms avelėms ramiau ir jaukiau ganytis . Matai , miela Jolanta , būti avele didelio mokslo nereikia , svarbu , kad tik jaustum savo širdelę , o vietoj galvelės gali augti ir kopūstas ir tada visa banda laiminga .
Bet štai ateina piemuo ir avelėms pasiūlo : ,, lipkite į kalnus ir pačios susiraskite žaliąsias lankas , būkite nepriklausomos ''.
- Beeeee.... visos šaukia , mes to nenorome , ten taip sunku patekti , ten akmenys ir uolos , ten statūs krantai ir reikia labai daug galvoti , kaip geriausiai ir saugiausiai praeiti visus labirintus . Ne , mes niekur nekilsime , mes būsime su kopūstais .
Na su kopūstais , tai su kopūstais , bet kalnų žavesio , laisvės polėkio , taip niekada ir nepatirsite .
Niekam konkrečiai netaikau ir nieko nenoriu sujaudinti , tik labai nevykusiai bandžiau perteikti per parabolę .
Petras
2008-12-17 21:46:29
Negaliu prieštarauti nė vienam Jūsų teiginiui, tačiau norėčiau pabrėžti tokius bruožus, kaip savo ribotumo suvokimas ir pripažinimas kitaip mąstančių. Kas manau labai svarbu dvasingoje asmenybėje. Aš viską suprantu ką jūs sakote, tačiau teigiant neginčijamas tiesas manau labai svarbu pamąstyti, o kiek jos iš tikrųjų neginčijamos, o kiek aš tik neturiu kitokios informacijos. Protas nėra visagalis, jis ribotas, jis gali pateikti žmogui tik tai ką pats žmogus į jį įdėjo, taip protas leidžia žmogui išmokti tam tikras tiesas, gal būt suklasifikuoti jas, tačiau pojūčiai, intuicija yra sielos tikroji kalba. Todėl teigti, kad jaučiantis širdimi tikėjimą yra mažesnis už tą, kuris tai išmąsto protu manau, kad labai drąsu.
Su pagarba Jolanta
Jolanta
2008-12-14 19:50:36
Matymas tokių elementų manau gali padėti susivokti tiesiog, kas yra kas. Nemanau kad galima tikėti kuo nors ko nesupranti. Na pvz mantrų kartojimas kam nors gali būti naudingas, nors protu žmogus gali ir nesuvokti, bet tam tikru lygiu jis atpažįsta kas vyksta. Ar sunkumai, ir tai kas sunku yra geriau? Jeigu su šakute valgyti sriubą sunkiau, tai nepanašu kad tai labai gerai. Kad ir kiek žmogus žinotų, tenka gyventi iš širdies, lygiai taip kaip ir paprastam daug nemąstančiam žmogui kuris ko nors ir nežino. Mes gyvename žinių visuomenėje, organizuotoje visuomenėje, kur informatyvumas ir žinios yra gan svarbu orientuotavimuisi, tas pats ir su dvasiniais dalykais.. Tai panašu į proto ir dvasios suvienijimą savotiškai, manau tai padeda žodžiais perteikti tiesas ir kitiems žmonėms - kurie yra pasiklydę savo mastymuose ir manymuose.. tik per tai galima padėti jiems išsivaduoti iš susipainiojimų. Kaip ir platus kontekstas tik padeda daug tvirčiau suvokti labai paprastus teiginius. Pvz "Dievas yra besąlyginė meilė" į tai gali sutilpti labai daug. Nežinau, nemąstyti protu, nesinaudoti juo yra panašu tarsi išmesti vieną "trikojės harmonijos kėdės" koją. O gal kai mąstai ir nieko neišeina, tada pavargsti tai gal paprasčiau ir nemąstyti. Manau už tavo žodžio "tikėjimas" yra kitokia prasmė nei aš vartočiau tokį žodį. Tiek minčių. Myliu. Sudie.
Vaidas
2008-12-13 00:00:33
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.