Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Iš tikrųjų mirties nėra, yra pakeičiamas tas materialus pavidalas – žmogiškasis kūnas – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2024 03 30

Mylimieji, mano vardas – Algimantas. Aš atstovauju Kūrėjui. Esu Kūrėjo ambasadorius – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Keturių Asmenybių – Absoliučiai Dvasioje suvienytų, ir Šeimininko Sūnaus Kūrėjo, kuris buvo prieš 2 000 metų – Jėzaus iš Nazareto tapatybe šitame pasaulyje, ir jo Partnerės – Dukros Kūrėjos – Nebadonijos apaštalas. Dabar vyksta pamaldos – gyvosios pamaldos – gyvosios, nes joje nėra jokio materialaus ritualo. Šita gyvoji šventovė yra Kūrėjo sumanymu – man buvo duotas apreiškimas, perduotas per australą. Juo aš nepatikėjau. Bet galų gale Tėvas prabilo man, ir tada per akimirką transformavosi mano viduje dvasinė – dvasinė asmenybės būsena – ir aš tam australui Robertui iškart pasakiau – šventovė jau įkurta, gyvoji apreikštoji religija yra. Taigi mes dabar ir esame gyvosios apreikštosios religijos gyvojoje apreikštojoje Kūrėjo šventovėje – Rojaus Trejybės-AŠ ESU vardu vadinamoje.
Šiandien yra Velykų išvakarės. Lietuva – katalikiškas kraštas – ruošiasi Velykoms. Natūralu, kad tai vyksta jau daugybę metų. O kas yra Velykos? Velykos – tai yra žydų šventė. Jie pažymi išsilaisvinimą iš Egipto vergovės. Tai yra Perėjimo šventė. Ir būtent žydai prieš 2 000 metų ruošėsi šitai šventei, bet jiems trukdė Kūrėjo Sūnus – Jėzus – trukdė jų savanaudiškiems tikslams, dėl to ėmėsi griežtų priemonių, persekiojo jį ir galiausia suėmė, ir imitavo Pontijaus Piloto, sakykim, tariamą teismą. Ir Pontijus Pilotas nerado jokios kaltės – kaltės iš Jėzaus pusės, bet bijodamas žydų atidavė spręsti, priimti nuosprendį miniai, miniai. Ir ta minia nusprendė, kad būtų nukryžiuotas Jėzus, o plėšikas Barabas paleistas. Du tūkstančiai metų – Jėzaus žinia atnešta į pasaulį, kad Tėvas yra visiems Vienas, visi yra tarpusavyje broliai ir sesės dvasioje – buvo labai iškraipyta, ypač Pauliaus, kuris iš pradžių būdamas Sauliumi, persekiojo Jėzaus pasekėjus, vėliau jisai patyrė tam tikrą apreiškimą iš Jėzaus, persimainė, pakeitė vardą į Pauliaus, ir galų gale įkūrė krikščionybę – krikščionybę, kurios dabar nebėra – gyvosios krikščionybės – yra sektos. Tai štai, katalikiška sekta švenčia rytoj Velykas. Vakar buvo, kaip jie vadina Didysis penktadienis – Jėzaus nužudymo diena – nužudymo. Žmonės bijo šnekėt apie mirtį, bijo mirties. Iš tikrųjų mirties nėra, yra pakeičiamas tas materialus pavidalas – žmogiškasis kūnas – dėl to jo negalima iš šitos planetos išgabenti Angelui, nes sudegtų ta visa forma, nes milžiniški greičiai. Angelo greitis daugiau negu šviesos greitis. Šviesos greitis – 300 000 kilometrų per sekundę, o dar, kai įjungia į specialias grandines – ryšio grandines – tai padidėja tris kartus tas greitis. Žodžiu, mirties nėra, yra pakeičiama forma, nes mūsų asmenybė, kuri yra viduje šito pavidalo, šito materialaus kūno, yra dvasinė – dvasinė. Būtent ji jaučia, kas yra Meilė, kas yra Gėris, kas yra Gailestingumas.
Tai štai aš dabar jums pabandysiu šį tą paaiškinti. Štai čia yra Žemė, saulė, čia Saulės Sistema – Saulės Sistema – Algimantas ėmė aiškinti rodydamas mūsų kelionės į Rojų vaizdo plakatą. Taigi iš mūsų planetos – Žemės – arba kaip apreiškimas – Urantijos Knyga – sako – mūsų planeta registruota – Urantijos vardu dieviškuosiuose analuose, mus perkelia į Vietinę Sistemą. Štai, pirmas darinys pakeliui į Rojų. Mes čia baigiame mokymąsi, perkelia į aukštesnį lygį – Žvaigždyno lygį. Ten pereiname per kelis šimtus pasaulių, perkelia dar į aukštesnį Vietinės – Vietinės Visatos – lygį. Štai čia, čia yra Vietinė Sistema, Žvaigždynas, Vietinė Visata. Vietinėje Visatoje mes užbaigiame sielos tapatybės etapą, žengiame į Supervisatos Mažuosius Sektorius. Vėliau, po mokymosi, jau būdami tikrosios dvasios, žengiame į Didįjį Sektorių ir į Supervisatą. O štai čia – Rojus – štai čia – Pagrindas tai Kūrėjo Buveinei, ir mūsų Tikrieji Namai amžinybėje, čia.
Dabar aš noriu sugrįžti į mūsų betarpišką pažadinimą, kada mus pažadins, jau šitą kūną palikusius šitame pasaulyje. Ir kiekviena tauta pagal tradicijas su šituo kūnu susitvarko – vieni sudegina, kiti palaidoja, žodžiu, kaip jau jiems šauna į galvą mintis. Kada mus perkelia į Vietinę Sistemą, ir mus pažadina – Algimantas paėmė ir parodė kitą kūrinijos vaizdo plakatą – tai atsitinka mūsų Vietinės Sistemos – mūsų Vietinė Sistema turi Satanijos pavadinimą – tai pirmasis pasaulis – štai čia, šitame pasaulyje, tai yra pereinamosios kultūros pasaulis – jis turi septynis palydovus. Septyni palydovai. Jie turi bendrą pavadinimą – gyvenamieji pasauliai arba mansonija. Štai šitame pirmajame gyvenamajame pasaulyje mus ir pažadins – pažadins, suteiks naują formą – išorinę formą – bet pažadins ta pačia asmenybe, kokia yra šią akimirką štai šitame matomame mūsų materialiam žvilgsniui kūne. Pažadinimai vyksta nuostabioje šventovėje, turinčioje septynis spindulius – ir kiekviename spindulyje yra pažadinimo milžiniškos salės. Kiekvienoje salėje pažadinama po kelis milijonus grupių. Iš viso vienu metu yra pažadinama 700 milijardų mirtingųjų. Įsivaizduokit skaičių – 700 milijardų – pažadinama vienu metu! Septyni spinduliai, kaip aš sakiau – tos šventovės – kadangi tiek yra spalvotųjų rasių – šešios spalvotosios ir plius violetinė rasė. Tai pažadinimas vyksta kiekvienos rasės atskirame spindulyje. Po to mūsų jau yra sielos tapatybės vystymosi etapas. Štai mes ir einame per tuos septynis gyvenamuosius pasaulius, kad iš mūsų išnaikintų žvėries visus bruožus mūsų charakteryje likusius iš šito Urantijos pradinio pasaulio. Tai mums bus iš tikrųjų pirmajame pasaulyje keista – keista, kadangi mes esame dabar tamsos ir maišto apimtoje planetoje, bus keista, kad mums nereikia nieko bijoti, kad mūsų niekas nenori nuskriausti, kad niekas nenori mūsų apgauti, priešingai, aplinka – draugiška – visi nori padėti ir mūsų požiūrį išplėsti! Visur mes sutiksime tuos mūsų dvasinius brolius ir seses, kurių tiesiogine prasme mes niekada net ir mintyse nebuvome įsivaizdavę, kad tokie gali būti! Juk Satanijos Sistemai priklauso dabar 619 planetų su žmonėmis. Reiškia, jie visi yra pažadinami šituose septyniuose spinduliuose – mes susitiksime su tais. Taigi mums po pažadinimo suteiks dešimties dienų atostogas, kad mes galėtume susipažinti su aplinkine veikla. Bus Morontiniai Kompanijonai, kurie mums padės susipažint su aplinkine šio pasaulio veikla. Ir kada mes būsime patikrinti, kokiame pasaulyje mes galime tęsti savo tolimesnę veiklą, o pirmiausia, ta veikla prasideda nuo mokymo, tai mes būsime perkeliami iš vieno pasaulio į kitą, kol galų gale pasieksime tokį pasaulį, kuriame pagal mūsų dvasines nuostatas mums reikės tų nuostatų išplėtimo, ir būtent tas pasaulis bus tinkamas, kad mes galėtume išplėsti savo dvasines nuostatas, požiūrį į Kūrėją, į aplinką.
Antrasis pasaulis, jeigu mes šitą laikysime štai, pirmas pasaulis, antrasis pasaulis – tai yra būtent ten, kur mes pradėsime pažinti tam tikrą visuomenę, bendruomenę, mes pajausime, kaip galima nebijoti tos visuomenės, kad ji bus tiesiogine prasme tamsi, atsilikusi ir piktavališka. Šiandien mes esame nepajėgūs Šviesos sėklas skleisti visuomenėje, nes visuomenė yra nusistačiusi prieš Šviesą, kadangi yra vedliai, kurie eina prieš Kūrėjo Evoliucinį Planą, eina prieš Kūrėjo Valią – nors jie, prisidengdami ritualais, rytoj lėks į bažnyčią – bet iš tikrųjų jie neturi Kūrėjo, atrasto savo Širdyje! Ir natūralu, kad ritualas neatstoja asmenybės sampratos – kas yra evoliucinė kryptis, kurią numatė Kūrėjas, ir kaip ją įgyvendinti. Jie nepripažįsta jokių dvasinių mokymų, jokių apreiškimų – net ir tokių kaip Urantijos Knyga – arba mano gaunamų apreiškimų iš Kūrėjo, iš Jėzaus. Tai štai, mes matysime, kad toji aplinka po pažadinimo yra visiškai kitokia – pasauliai yra kitokie negu yra mūsų aplinka. Ir tai bus tam tikras akibrokštas mūsų asmenybei, nes Minties Derintojas perkels mūsų proto kopiją. Aišku, ji bus apvalyta – apvalyta nuo balasto įvairių keiksmažodžių, įvairių ten žargoninių žodelių – bet charakterio savybės, charakterio bruožai, jie nebus ištrinti.
Štai tie pirmieji pasauliai iš esmės ir skirti mūsų charakterio aštrius kampus glūdinti, kad mes patirtume – aplinka yra draugiška mums, kad tai padeda mums pasireikšti būtent tokiems, kokius sumanė Kūrėjas kaip dvasines asmenybes visumos Gerovei – Meilės Galia – kuri sklinda iš Kūrėjo.
Ir kada mes būsime pažadinti, mums bus taip pat galima per tas pirmąsias atostogas sužinot, kurie iš mūsų giminių arba draugų, iškeliavusių anksčiau negu mes iš Urantijos, dabar yra pasiekę šitą pasaulį, ar jau pažengę toliau į kitus pasaulius – mes gausime informaciją. Yra informacinis Centras, kuriame visa informacija mums bus pateikta, ir mes galėsime tada susitikti, jeigu bus abipusis sutikimas. Kita vertus tie, kurie neturi šeimos patyrimo – vaikų ugdymo – tuomet reikės vis tiek anksčiau ar vėliau, pirmame ar vėlesniuose pasauliuose pereiti per šitą patyrimą. Nė vienas negali mirtingasis pasiekti Rojaus neperėjęs per vaikų ugdymo patyrimą. Ir būtent tie vaikai, kurie yra mažyliai, dėl įvairių priežasčių paliko Urantiją – dėl ligų, dėl įvairių katastrofų, dėl avarijų kelyje ar šiaip nelaimingi atvejai įvykę – ir jie paliko šitą planetą dar būdami maži vaikai – tai, kada vienas iš tėvų, arba abu, jeigu jie priima tą Gyvąjį Kelią ir žengia į Rojų – jiems gali būti leista toliau ugdyti savo vaikus. Tada tie vaikai bus pažadinti lygiai tokie pat, kokie buvo mirties akimirką – mirties Urantijoje akimirką – išskyrus lytinį skirtumą, kadangi jie daugiau niekada neturės palikuonių. Palikuoniai yra numatyti tiktai šitame pirminiame Urantijos pasaulyje, daugiau – po pažadinimo – jau nebebus jokių palikuonių. Nors vaikai bus pažadinti materialiu pavidalu, tuo tarpu jų tėvai turės morontinį pavidalą – jau be šitos materijos – be raumenų, be kaulų – bet jisai bus daug gražesnis, be jokių ligų, be jokių kančių. Tai štai, yra bandomieji vaikų darželiai ir šituose bandomuosiuose vaikų darželiuose yra pažadinami ir tie mažyliai. Kita vertus, jeigu tėvai nepasirenka Gyvojo Kelio, yra suteikiama galimybė tuos vaikus globoti kitiems mirtingiesiems, kurie būtent šitokios užduoties neįgyvendino pradiniame Urantijos pasaulyje. O po pažadinimo vaikus reikia ugdyti iki pilnametystės. Satanijos Sistemoje pilnametystė yra šešiolika metų. Tai globėjai paprastai turi penketą vaikų, ir tie vaikai gali būti nuo pačio mažiausio amžiaus, ir toliau, iki keturiolikos metų. Žodžiu, apsisprendimas vaikams yra tie keturiolika metų, t.y., kada ugdo juos globėjai, arba gali būti ir tie patys tėvai. Bet apsisprendimas negali būti ilgiau negu šešiolika metų. Ir jeigu priimamas sprendimas galutinis to vaiko – neiti Gyvuoju Keliu – štai tada automatiškai juos ištinka mirtis – jau tuo atveju mirtis – bet patenkinant jų pasirinkimą neiti Evoliuciniu Kūrėjo sumanytu Gyvuoju Keliu. Ir tada jie iš tikrųjų jau niekada nebepatirs antrojo prisikėlimo – niekada – visi duomenys analuose bus panaikinti. Jeigu jūs norėsite sužinoti tų vaikų buvimą kur nors, jeigu jie atstūmė Gyvąjį Kelią, tie vaikai išnyko iš Tikrovės, ir visi įrašai yra panaikinami tarsi niekada ir nebūtų buvę šitame Kelyje.
Štai dėl to mes ir turime tą ilgą lavinimą ir po prisikėlimo, kad neatstumtume Gyvojo Kelio, kad nenusigręžtume nuo Evoliucinės krypties, žengtume link Kūrėjo, ir visą laiką mėgindami tuo pačiu įnešti savo asmeninį indėlį. Tai štai, tie visi septyni pasauliai iš tikrųjų palaipsniui ištrina tuos žvėries charakteryje esančius bruožus – negailestingumą, žiaurumą, kerštą, prievartą, neapykantą, norą kitus išnaudoti, meluoti visą laiką, ieškoti sau geresnės padėties įvairiais būdais – padlaižiavimu, papirkinėjimu – o atsiranda charakterio savybės, kurios sumanytos kaip potencialios dar net šitame materialiame kūne esant – Meilė, Gailestingumas, Tiesa, Teisingumas, Gėris, Grožis, Išmintis, Kosminė Įžvalga, Skvarba! Bet visos šitos savybės yra gilinamos, nes jos niekada neturi užbaigtinės kažkokios ribos – visą laiką galima didinti, plėsti, gilinti ir Meilę, ir Gailestingumą, ir Teisingumą, ir Gėrio sampratą, Grožio sampratą, Įžvalgą. Ir šituose pasauliuose mes turime galimybę visa tai aktyviai pritaikyti – pritaikyti veikdami ir toje bendruomenėje, kolektyve, visuomenėje, kurią mes matysime geranoriškai mums padedančią. Ir tos Dvasios, kurios mūsų Kelyje bus ir kurias mes vis daugiau pradėsime atpažinti, nes mūsų regėjimas taip pat bus plečiamas – bet ne iš karto, palaipsniui – tai mūsų vis didesne rega matoma aplinka taip pat mums leis ir pasireikšti drauge ir su tų naujai, sakykime, mums atrastų Dvasių buvimu, bendravimu ir net bendradarbiavimu. Visa tai yra sumanyta tiktai pačioje pradinėje pakopoje, nes Vietinėje Sistemoje yra penkiasdešimt šeši pasauliai – penkiasdešimt šeši. Įsivaizduokite, mes per juos pereisime. Bet šitas ėjimas, tai nereiškia, kad mes turėsime mokymą kiekviename. Jeigu mūsų dvasinis laiptelis yra aukštesnio lygio, mes per kažkokį pasaulį tarsi peršoksime kaip per kartelę šoka šuolininkai į aukštį, tiesiog mums nebus poreikio – mes jau būsime šituos charakterio aštrius kampus nuglūdinę dar šitame pradiniame Urantijos pasaulyje. Todėl mūsų gyvenimas visą laiką atverta Širdimi Kūrėjui yra tiesiogine prasme indėlis arba investicija į mūsų ateities charakterį. Net ir taip kaip Minties Derintojas dabar su tais, kurie, na, išdykauja vaikai ten žudydami vieni kitus – dėl to, kad jie maži dvasine prasme, nesuvokia – tai jis dirba su jų protu, kuris bus jau naudojamas po prisikėlimo juos pažadinus, ir jiems reikės taip pat priimti galutinį sprendimą ar jie pasirenka Gyvąjį Kelią, ar jo atsisako. Ir štai čia tada iškils didžiulė problema būtent tiems, kurie dabar užima aukštus postus, kurie kariauja, nes nuo visų tokių apnašų jų protas bus apvalytas, ir tai bus kaip, sakykime, ištrinta atminties plokštelės na, visa ta palikta tam morontiniam protui veikti medžiaga. O kas bus palikta, jeigu visi šitie, na, net ir karinių veiksmų kokie nors planai, jų įgyvendinimas, visokios operacijos, žudymai, kankinimai – viskas bus ištrinta – nes Minties Derintojas saugo tai, kas vertinga dvasine prasme, kam tą balastą jam turėti? Jis yra gi Dvasios Šaltinio fragmentas – Dvasia – tai jis ir laiko kas yra nematerialu. Ir po pažadinimo toks mirtingasis, jis nebesupranta, kas yra, nes angelas serafimas jo proto kopiją tai perteikia. Ir tie patyrimai, kurie buvo iš to pasaulio, iš kurio buvo atgabenti šitie mirtingieji, tam tikra prasme palaipsniui ima pasireikšti jo prote, atgyja – Minties Derintojo kopija apvalyta. Tai štai Minties Derintojo – ir serafimo – bendras veikimas, suderinimas – suderinimas ir sudaro pažadinimą tos asmenybės jau nauju statusu. Tai kiek tas, sakykime, angelas-serafimas irgi apvalys šitą proto kopiją, jeigu joje nieko dvasinio ir vertingo nebuvo? Ką, ką ten palikti? Tai štai, tokiam mirtingajam po pažadinimo bus tuščia visa ta galva.. Įsivaizduokite, ką daryti – suaugęs, o nemoka nieko be tarnų? Pavyzdžiui, karalienė pažadinta – visą gyvenimą aplink ją tupinėjo visa valstybė, ir ne tik valstybė – imperija – kiek kolonijų! Net ir dabar važiuodama jinai gi matydavo kaip lankstosi – lankstosi jai – tai štai, po pažadinimo jai tragedija yra, ji nemoka nieko, nieko atlikti pati, įgūdžio neturi.
Štai kodėl mes sakome – kas buvo pirmas, bus paskutinis, kas buvo paskutinis, bus pirmas. Amen.

Komentarai