Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Nusiteikite ilgam, ilgam žengimui – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje, Pakalniuose, 2024 04 20

Mylimieji, mano vardas Algimantas. Žiūriu į čia susirinkusius Pakalniuose, tarsi jie mane pirmą kartą matytų. Aš jums sakau. Galbūt jūs jutube (YouTube) žiūrite pirmą kartą ir nežinote, kur patekote, ir apie ką aš kalbu. Taip, mano vardas Algimantas, aš atstovauju Kūrėjui. Taip, taip, Jam – Rojaus Trejybei-AŠ ESU. Esu Jo ambasadorius – ambasadorius – įsivaizduokite, ir Kūrėjo Sūnaus, mums žinomo Jėzaus iš Nazareto tapatybe, dabartinio dvasinio statuso Šeimininko Sūnaus ir Kūrėjo, ir jo partnerės Dukros Kūrėjos, Nebadonijos, apaštalas. Štai, tai nuostabus įpareigojimas! Ir, kada daviau priesaiką Rojaus Trejybei, ir Visuminei Dievybei AŠ ESU, pajutau viduje Galią, ir toji Galia man leidžia jaustis ryžtingu, drąsiu, ir skelbti Kūrėjo Gyvąjį Žodį – Kūrėjo Gyvąjį Žodį! Mano žodis yra – Kūrėjo Žodis! Kūrėjas taip ir pasirenka, kad būtų Jo atstovas šitai planetai. Kada Sai Baba paliko šitą pasaulį, kada iškeliauja prieš porą tūkstančių metų Sūnus Kūrėjas – Jėzus – iš šito pasaulio – tragiškai iškeliauja – tada lieka pasaulis tarsi be Kūrėjo atstovo – našlaitis. Bet Jis pasirūpina, kad net tarp žmonių – mirtingųjų – surastų sau atitinkamą sūnų ir galėtų per jį teikti mokymus. Štai čia ir yra iš dalies nuostabus dalykas, o iš kitos pusės yra ir skausmingi patyrimai. Čia jau sakau urantams, kurie dabar susirinkę Pakalniuose per gyvąsias pamaldas, ir aš atvažiavau šįryt vesti šitų pamaldų į Pakalnius, tai yra devyni kilometrai nuo Utenos. Skausminga yra urantams – jie žino, kas yra skausminga – žino – bet aš dabar pasakysiu, kad sustiprinčiau juos ir tuo pačiu, kad jie patvirtintų, kad tai yra tiesa. Ką aš sakau, visuomet yra Tiesa. Tik ne visada ta akimirką kitiems ji yra suvokiama, bet šitą urantai suvoks, kurie nuoširdžiai žengia Gyvuoju Keliu.
Urantai yra, na, sakykime taip, mano mokymų dėka, iš Kūrėjo priimamų mokymų dėka, Urantijos Knygos Epochinio Apreiškimo dėka, bet daugiausia Šventovės, Gyvosios Šventovės, kurią aš įkūriau jau prieš dvidešimtį metų, dėka, per daug pažengę Šviesoje pirmyn. Jie yra tiek iškilę virš visos žmonijos, kad atrodo kaip virš aukščiausio kalno, pasiekus viršukalnę, o visi kiti vaikšto papėdėje, ir tada urantai nuo viršukalnės šaukia – Lipkit čia! Koks nuostabus Grožis! Koks nuostabus Horizontas! – Jie papėdėje mato kalną, o užlipti iki tos viršūnės tiek daug kelio ir taip sunku, aštrios uolos – Na, ne, ir čia gražu! Žiūrėk – ir miškas auga, ir pieva, ir javai plaukia ( dešininis kirtis ant – a), geras derlius, ir kiti čia, taip pat mano bičiuliai, jie niekur nesiropščia į tuos kalnus, o ten kažkokie atsirado, kurie užlipo ant to kalno ir šaukia – lipkit čia, čia taip gražu! – Štai skausmas yra tai, kai esi per daug iškilęs, ir tavęs nesupranta niekas nei šeimoje – biologine prasme turi šeimą – nei tarp draugų, nei tarp bendradarbių, nei paprastai bendraujant su žmonėmis atsitiktinai. Ir dar skausmas padidės po prisikėlimo. Jūs esate per daug iškilę į tą kalno Viršūnę! Net ir po prisikėlimo nebus suprantančių jūsų! Net ir Dvasiniai Mokytojai ne viską supras, ką jūs sakysite, nes tie Dvasiniai Mokytojai, kurie bus Vietinės visatos kilmės, jie niekada nebus buvę Rojuje. O jūs jau turite patyrimą su Kūrėju, kada atveriate Kūrėją savo viduje, atrandate Jį. Štai tas patyrimas tai yra – dvasine prasme – yra jau kartu, kaip susiliejimas su Pačiu Kūrėju – Rojaus Trejybe ir Visumine Dievybe AŠ ESU. Kiti tokio patyrimo neturės. Ir jūs ten turėsite tada aplinkybes dar sunkesnes negu čia, kadangi būsite vieni – nebus šalia urantų, kaip čia dabar mes esame Pakalniuose. Ir tada jums bus tiktai Kūrėjas ta atrama. Jūs vėl kreipsitės į Kūrėją sustiprinimo, kad štai dabar, jau po prisikėlimo, po pažadinimo, aplinka yra palankesnė, nebėra reikalo galvos sukti dėl duonos kąsnio, dėl būsto, kad šiluma būtų kūnui, dėl kokių nors kančių, dėl skausmų fizinio pavidalo, ne. Viskas yra nuostabu! Naujas sielos tapatybės pavidalas, morontinis-energinis formos pavidalas, aprūpinimas maistu – spornagijos tą padarys mums – mums nereikės ir galvos sukti, kad mes atsiduotume dar giliau žengimui Gyvajame Kelyje ir Gyvuoju Keliu. Bet, kada mes norėsime išreikšti, kaip mes bendraujame su Keturiom Asmenybėm, sudarančiom absoliučioje vienovėje Vieną Kūrėją, mūsų nesupras, nes jie garbina tik Vieną Asmenybę, Vieną Asmenį – Tėvą – ir Šventovė yra Tėvo, o mums bus tarsi susispaudimas viduje. Mes norime dvasioje plėstis! – Tai, kodėl jūs negarbinate Rojaus Trejybės-AŠ ESU? Štai junkitės prie manęs! – Pasakyti tą – junkitės prie manęs – reikalinga milžiniška dvasinė įtikėjimo būsena! Ne jūs jungiatės prie jų Tėvo – jums per siauras Tėvas, kuris yra Bekraštis, Begalinis, Amžinas, be pradžios, pabaigos, bet jums reikia Kolektyvo – Rojaus Trejybės ir dar Visuminės Dievybė!s Štai, ką jūs dabar patiriate, kada čia jūs dar turite tarpusavyje ir matomus dvasinius brolius ir seses, tada to nebus Jūs būsite – vienas vienutėlis! Tik Kūrėjas bus jums atrama! Jūs neturėsite su kuo pabendrauti, kad jus sustiprintų. Dabar jūs galite pabendrauti su urantais. Tada nebus galimybės tokios. Ir tada jums vėl iškils charakterio grūdinimo sprendimai – tai man derintis ir, na, palikti Rojaus Trejybę-AŠ ESU ir sugrįžti prie Tėvo ar traukti aplinką link savęs, plėsti jų požiūrį? Tai priklausys nuo jūsų būsenos, kiek joje bus jūsų dvasinio atsidavimo Kūrėjui. O Kūrėjas nori, kad jūs nesitrauktumėte, o plėstumėte aplinką! Tokia yra Evoliucija! Ir tuo pačiu ir šitame pasaulyje Kūrėjas nori, kad jūs nesitrauktumėte viduje, nesubliūkštumėte, bet aplinką šviestumėte, ir tam būtent Gyvoji Šventovė, gyvoji Kūrėjo Galia ir yra teikiama!
Ir, kada čia garbino prieš akimirką mūsų šventovėje Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU – ir urantė pasakė, kad – mes esame tavo atvaizdas, kai susiliejame su Minties Derintoju. Fakto požiūriu tai yra teisinga. Bet tai nėra Tiesa! Kūrėjas dovanoja mums asmenybę jau su visais savybių potencialais, kurie ir yra Kūrėjo atvaizdas. Susiliejimas su Minties Derintoju yra kitas dalykas. Todėl net ir nesusiliejus su Minties Derintoju, tu jau gali būti Kūrėjo atvaizdu, kada vis daugiau ima skleistis dvasia viduje. Kiti juk susilies su Minties Derintoju net po prisikėlimo ir ne pradiniame pasaulyje, o toliau pažengus. Tai ką, išeitų, kad jie negali būti Kūrėjo atvaizdu iki to laiko? Gali, gali! Štai nuo mūsų pastangų ir priklauso, kiek mes turime viduje įtikėjimo dvasinės gelmės, ir tada būsena mums patiems jau paliudija, kad iš tikrųjų mano veiksmai, mano sprendimai tai yra tarsi Kūrėjo – Kūrėjo – kuriuos ir pajunti iš Minties Derintojo. Ir, kada juos priimi, jau tu esi atvaizdas Paties Kūrėjo. Kada tu atlieki Gėrio veiksmą, tu esi Kūrėjo atvaizdas.
Tai štai, grįžtant prie to, kad mes esame iš tikrųjų toji Galia ir Druska visai žmonijai, ir, kada aš gaunu iš savo bičiulio nuorodas pasiskaityti kitų dvasinius mokymus ar Makiventos Melkizedeko, ar, dabar jis man atsiuntė, Oriono dvasinius mokymus – tai yra vardas, kuriuo pasivadina tas dvasinis mokytojas, ir tada jis tampa tuo vardu žinomas šitoje terpėje, bet jo tikrasis vardas nėra toks – tai, žodžiu, tie visi mokymai kalba ir apie Dievą, ir apie savo vidaus atvėrimą, bet nė vienas nekalba apie Rojaus Trejybę-AŠ ESU, tuos Šaltinius ir Centrus, kurie atrandami viduje, ir taip ima pasireikšti. Štai tie Mokymo Misijos mokymai perteikti, jie labai smarkiai atsilieka nuo mūsų. Mes per daug išsiveržę esame aukštai, dėl to – dėl to – tai yra skausmas, kad, atrodo, taip yra paprasta, taip akivaizdu viskas, ir dabar taip nenori šitos Šviesos, o nenorint imti ir gerti į save Gyvosios Šviesos iš Kūrėjo, tai tada tu jau suvoki, kad visos problemos tiktai kaupsis, tirštės, jos nebus niekaip sprendžiamos, reiškia blogės viskas aplinkui visame pasaulyje. Ir tie, kurie tvirtina, kad atsigaus ekonomika, politika, čia baigsis karas ir pagerės. Nieko panašaus! Nepagerės! Tik pablogės! Pagerės, kai urantai – o jų turėtų būti daugiau – kada jie pradės savo viešą mokymų žodį, kada pradės klausyti, ką sako urantai, nenumoti ranka. Kol numos ranka, tol padėtis pasaulyje blogės visomis prasmėmis – šeimos konfliktų ir griūčių, kolektyvuose, darbuose, visokių ginčų, neatitikimų, gatvėje konfliktų, tarp šalių, karų, apskritai moralės požiūriu – padėtis tiktai blogės, blogės. Nes Evoliucijos Šaltinis yra Vienas – Kūrėjas! Nėra dviejų! Visas kitas vystymasis be Kūrėjo ir ne ant Kūrėjo Pamato, tai yra ėjimas į griūtį! Į griūtį! Ir dar neturint jokios supratimo perspektyvos, kas iš to išeis. Tai kam kurti, nesuvokiant pasekmių? Dėl to mes ir esame Gyvajame Kelyje. Ir kada aš mąsčiau savo viduje, giliai mąsčiau, ypač, kada skaitant Urantijos Knygos Epochinį Apreiškimą, daug kur yra įspėjama, kad per daug ryški dvasinė Šviesa apakina, ir žmonėms tai yra pavojinga, nes jie gali klaidingai palaikyti įvairias nuostatas dvasiniais mokymais, kurie gali būti visiškai ne dvasiniai mokymai, tai viduje man buvo toks dvejojimas. Reiškia, aš turiu derintis prie aplinkos. Bet, jeigu aplinka visiškai nenori nė menkiausio noro rodyti menkiausių pastangų, tai prie ko aš tada derinsiuos? Kas tada bus iš to mano viduje esančios gyvosios Šviesos ir Tikrovės? Į ką aš pats pavirsiu? Ir tada aš priėmiau sprendimą – aš kompromisų nedarysiu – niekada – Gyvajame Kelyje! Niekada! Ir tegul aš išliksiu vienas net, bet aš išliksiu su Kūrėju! O mano tie samprotavimai, mokymai, jie išliks kitiems, kitoms kartoms. Kažkas vis tiek juos suras, paskaitys, ir bus jau laiptelis į ką orientuotis – į Kūrėją! Ne į Jėzų, ne į šventuosius, ne į angelus, ne į Melkizedeką – tik į Kūrėją! Pradinis laiptelis, taip, buvo Tėvas, bet man Jis greitai pasidarė ankštas – reikėjo Rojaus Trejybės. Ir būtent Tėvas ir paprašė užmegzti ryšį su Amžinuoju Sūnumi – paprašė. Jeigu tai nebūtų reikalinga, Jis būtų neprašęs – na, gerai tu garbini mane, tai ir garbink sau į sveikatą, ir kitus mokyk garbinti. Ne – paprašė! O tada aš jau išdrįsau pats užmegzti Ryšį su Trečiuoju Šaltiniu ir Centru – Begaline Dvasia. Ir štai tada Begalinė Dvasia paprašė – Garbink Mus Tris, ne vien tik Tėvą, ir kitus mokyk garbinti Rojaus Trejybės Tris Šaltinius ir Centrus, ne Vieną Šaltinį ir Centrą! Nėra tarp jų Pirmojo, Antrojo, ir Trečiojo Šaltinio – VISI YRA LYGŪS! – nes Jie neturi pradžios, ir pabaigos. Tai kurį čia išskirsi pirmąjį? Nėra pagal kokį kriterijų išskirti. Štai garbinti pradėjau ir mokyti visus. O po kurio laiko Pati Visuminė Dievybė AŠ ESU užmezgė ryšį su manimi. Aš neprašiau to ryšio. Užmezgė! Ir dabar mes garbiname Visuminę Dievybę AŠ ESU papildomai prie Rojaus Trejybės. O Kūrinijoje šito nedaro niekas! Net Rojuje, kur garbina Rojaus Trejybę!
Štai, kokie mes būsime vieniši su savo samprata ir savo mokymu, kada mes turėsime šviesinti aplinką. O kiek mes savo indėlį įnešime į Kūrėjo Evoliucinį Planą, priklausys nuo mūsų vidinio įtikėjimo, nes tai yra yra Galia. Ji suteikia energinę įkrovą, kad mes turėtume tą ryžtą! Mes turime tą Šaltinį ir Centrą – Rojaus Trejybę-AŠ ESU – savo viduje, tai mes tada ir kreipiamės į Jį. Kiek mes būsime nuoširdūs ir atsivėrę, tiek mes turėsime tos Galios paskleisti šitą Šviesą, eidami iš pasaulio į pasaulį, iš Visatos į Visatą. Kelias ilgas! Ir net pačioje Havonoje – milijardas pasaulių! Ir ten niekas negarbina Visuminės Dievybės AŠ ESU! Jums teks prakirsti tą ledą, kad atšiltų Širdis ir Visuminei Dievybei AŠ ESU!
Štai ta Viršūnė, kurioje esame, ir papėdėje esantys aštuoni milijardai šitame pasaulyje, tai panašiai bus ir toliau po prisikėlimo. Nusiteikite ilgam, ilgam žengimui, kai iššūkiai spaus vidų, kils nepasitikėjimas – kaip aš čia dabar, visi Tėvą garbina, o aš čia išsišoksiu kaip Barnabas iš kanapių. Jeigu bus įtikėjimo gelmė nesekli, būsena bus vidinė tokia, kaip šampano korka iššoks! Taip, prabilsite, net patys nustebsite – kaip gera! Ir kiti pasakys – bet, kaip gera buvo, tokia galia viduje buvo! Jums tai bus didžiausias pamaloninimas iš tos aplinkos. Su tuo ir sveikinu!


Telydi mus Kūrėjo Ramybė ir Palaima.
Su Meile, Violeta (Ukmergė)

Komentarai