Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Pats laikas sustoti nuo klaidingų, nusikalstamų, nuodėmingų veiksmų, sprendimų – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2024 05 04

...
Štai šitas nuostabus Epochinis Apreiškimas – aš jį jums nuolat rodau – Urantijos Knyga, yra labai svarbus – svarbus tuo, kad mes sužinome Tikrovės apibūdinimą, Kūrėjo apibūdinimą, ir tuo pačiu sužinome daugiau, kas yra kiekvieno iš mūsų Likimas po prisikėlimo, koks laukia Kelias.
Kada aš skaitau Tolstojaus knygas – štai dabar baigiu ketvirtą tomą Karas ir Taika – nuostabus rašytojas – jį reikia skaityti tiktai originalo kalba – man davė paskaityti, per savaitę perskaičiau štai šitą Tolstojaus knygą, išverstą į lietuvių kalbą – uždraustoji knyga – Dievo Karalystė jumyse – išleista du tūkstančiai šešioliktais metais, žodžiu, šita knyga iš tikrųjų labai svarbi. Tolstojus žvelgė į valstybę, į jos taikomą prievartą žmonėms per kalėjimus, per bauginimus, per ėmimą šauktinių į kariuomenę – priverstinį šaukimą – siuntimą karių į bet kokius konfliktus, net ir prieš savus, malšinant kokias nors demonstracijas. Štai jis šneka, kad tai yra krikščionybės pažeidimas. Jis kalba ir apie bažnyčią, kuri nutolo nuo Kristaus mokymo ir nebeturi nieko bendro su ta Kristaus atnešta žinia, kad Tėvas yra visiems vienas, ir nėra jokių priešų. Yra tiktai dvasiniai broliai ir sesės, ir jų negalima nė vieno žudyti. Tai yra Tiesa. Bet, kada aš žvelgiu į šitą Apreiškimą, kurio taip stigo Tolstojui, nes jis gyveno devynioliktame amžiuje. Urantijos Knygos Epochinis Apreiškimas atsirado tiktai dvidešimto amžiaus pirmame trečdalyje, o pati knyga buvo jau išleista materialiu pavidalu tiktai tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimt penktais metais, dešimt metų praėjus po Antro pasaulinio karo. Pats apreiškimas buvo jau perteiktas tūkstantis devyni šimtai trisdešimt ketvirtais metais, dar vienerių metų prireikė tam, kad būtų perteikta ketvirtoji Urantijos Knygos dalis, maždaug aštuoni šimtai puslapių, Jėzaus gyvenimo ir mokymų aprašymas. Tačiau, kai žmonės sumanė kuo greičiau išleisti šitą knygą, kad ji būtų prieinama visiems, jie sulaikė iš aukštesniųjų mūsų dvasinių brolių, nematomų mums, perspėjimo – dabar žmonijos laukia didžiulis sukrėtimas – karas – ir ne tas bus jiems galvoj, kad skaitytų tokią Šviesos knygą. Dėl to tik praėjus dešimčiai metų po Antrojo pasaulinio karo pabaigos pasirodė Čikagoje pirmoji materiali Urantijos Knygos laida anglų kalba. Štai, kada aš dabar studijuodamas Urantijos Knygą, ir ją išvertęs į lietuvių kalbą iš anglų kalbos, du tūkstančiai šimtas puslapių teksto yra ir papildomai dar penkiasdešimt puslapių turinio, aš matau, kad šita knyga yra nepakeičiama. Tolstojaus knyga yra verta dėmesio tiek, kol nebuvo Urantijos Knygos. O dabar mes jau turime ir Jėzaus Kristaus apreiškimų knygą Kalbu Jums Vėl, ir Kūrėjo apreiškimus – Akimirkos Amžinybė, Gyvoji Tyla, Meilės Galia. Štai šitie apreiškimai iš tikrųjų – tiesiogine prasme – suteikia atsakymą, ką gi daryti, kada yra ta valstybė, kuri žlugdo žmones, kuri tiesiogine prasme naudoja prievartą pažeisdama žmonių laisvos valios pasireiškimą. Vienintelis Kelias – tai yra atrasti Kūrėją realų, tikrą, gyvą ir patirti Jį. Ir štai Kūrėjas tada virpesiais suteikia mokymus, kuriuos ir galima pajausti – pajausti – o tie virpesiai pavirsta į atitinkamus teiginius. Taip ir atsirado ir Kristaus knyga Kalbu Jums Vėl, ir Kūrėjo apreiškimų jau išleistos mano trys knygos. Tuos virpesius priėmiau aš iš Kūrėjo, iš Jėzaus Kristaus, jie pavirto į teiginius. Viskas yra iš virpesių energijos. Bet koks mano tariamas žodis, tai yra energiniai virpesiai. Kokie žodžiai yra, kokia jų prasmė, reikšmė, taip pat yra energiniai virpesiai – tai aukštesnio dažnio, tai žemesnio dažnio. Keiksmažodis yra žemo energinio dažnio virpesių išraiška. Šviesos žodis yra aukštesnio energinio dažnio virpesių išraiška.
Aš bendraudamas su urantais taip pat sužinau įdomių dalykų apie tuos žmones su kuriais jie savo ruožtu bendrauja. Ir štai noriu parodyti – viena jauna moteris, lietuvaitė, ji tapo vienuole, pradėjo tapyti be jokio pasirengimo, ir štai dabar išleidžia tokius atvirukus. Nuostabūs atvirukai! Štai tokie puikūs atvirukai, dabar išleidusi šių metų kalendorių, ir tai yra nuostabu. Kiekvienas žmogus turi tam tikrą galbūt neatskleistą talentą, ir jis gali pasireikšti atitinkamom aplinkybėm. Jai pasireiškė būtent tapus vienuole. Tačiau tiek pagal Tolstojų, tiek pagal Urantijos Knygos Epochinį Apreiškimą, bet kokios institucijos, kuriose yra tam tikros nuostatos tikėjimui, kaip bažnyčios atitinkami materialūs ritualai arba net ir vienuolyno ir ritualai, ir tam tikros dienotvarkės, tai nėra tas kelias, kokį sumanęs Kūrėjas. Kūrėjas sumanė, kad kiekvienas žmogus turėtų galimybę savo laisva valia atsiduoti Kūrėjo vedimui ir gyventi gyvenimą drauge su Kūrėju – neužsidaręs už kokių nors vienuolyno sienų, ne bažnyčioje atlikdamas ritualus, nesukuriant kažkokią religinę hierarchiją ar valstybės ypatingas struktūras, kokias kariuomenes, ne – kiekvienas savo gyvenimu, kaip Kūrėjo Aidas, atsikartoti, kada atranda savo Širdimi ir savo Širdyje Patį Kūrėją – Evoliucijos Šaltinį ir Centrą, Energijos Šaltinį ir Centrą – Šaltinį, kuris dovanoja asmenybę. Štai būtent dėl to, kad padovanota asmenybė yra iš Šaltinio, iš Amžinybės Šaltinio, negalima sunaikinti nė vienos gyvybės! Materialų kūną, taip, galite jūs sunaikinti, bet jis yra labai laikinas, ir tik šitame pasaulyje, ir dėl jo nereikia pergyventi, bet jį reikia prižiūrėti, puoselėti, palaikyti higieną, neteršti jo kenksmingu maistu, blogomis mintimis. Bet viską įmanoma įgyvendinti tik tada, kada atrandi Kūrėją savo viduje, ir tada Kūrėjas tampa tavo Mokytoju ir Vedliu – Kūrėjas, kuris sumanė visą dvasinę kūrinijos Šeimą. Reiškia, ir visi, esantys kūrinijoje Kūrėjo Sūnūs ir Dukros įvairiausio statuso – jau dvasiomis esančios asmenybės, ir sielos tapatybe, ir mirtingųjų tapatybe, dar turinčios materialų kūną – jos yra Kūrėjo Vaikai, ir jų negalima žudyti! Nė vieno! Nė vieno! Net ir aršiausio nusikaltėlio, žmogžudžio – negalima žudyti. Jokie teisėjai neturi teisės priimti nuosprendžio apriboti kito laisvą valią – kito laisvą valią – nes toji valia yra suteikta Paties Kūrėjo. Būtina žmones šviesti! Štai dėl to aš ir gavau iš Kūrėjo, kurio esu ambasadorius šitai planetai, ir Jėzaus, ir Jėzaus partnerės, Nebadonijos, apaštalas šitai planetai, dėl to aš ir gavau tą misiją ruošti Dvasinius Mokytojus, kad būtų šviesesni tėvai, kad būtų šviesesni mokytojai, kad būtų šviesesni politikai, kad jie suvoktų – kiekvienas melagingas teiginys iš jų lūpų, apgaunantis tuos pačius rinkėjus, visada fiksuojamas ir jų viduje esančios Kūrėjo Dvasios, Minties Derintojo. Ir už šitas melagystes reikės pateikti ataskaitą! Ateis toji akimirka! Ir tada bus skausmingos akimirkos, kai dabar yra pasitenkinimas postais, įvairiais blizgučiais, ordinais, medaliais Tai yra barškaliukai vaikams, žinote, kaip kūdikėliui pabarškina, kad jis dėmesį atkreiptų. Tai čia yra tų – materialia prasme – subrendusių, o dvasioje mažylių vaikų neprasmingas žaidimas. Nereikalingi jokie medaliai, ordinai, tuo labiau jokia kariuomenė, kuri skirta žudymui! Ir tie jauni vyrai, o dabar ir moterys, yra luošinami psichologiškai! Bažnyčia turi ištarti savo tiesų žodį – Negalima žudyti nė vieno! O priešai, tai yra priešai tiems, nesugebantiems žvelgti į Kūrėją, į žmoniją Šviesos žvilgsniu, bet tie, jų vadinami priešai, yra dvasiniai broliai ir sesės. Kada vedliai yra dvasiškai kurti, akli, štai aš dėl to meldžiuosi – meldžiuosi – ir į jų Širdį. Jūs turite galimybę išgirsti šiuos mokymus – jie jutube (YouTube) yra vieši. Ir pats laikas sustoti nuo klaidingų, nusikalstamų, nuodėmingų veiksmų, sprendimų. Aš galėčiau jums daug ką dar pasakyti, bet Kūrėjas man ne viską leidžia atskleisti. Dėl to aš apsiriboju tiktai tais teiginiais, kurie suprantamesni.
Moralė yra žemesnė kategorija, negu dvasingumas. Dvasingumas yra iš Kūrėjo, nes Kūrėjas yra Dvasios Šaltinis. Mes esame dvasinės asmenybės. Todėl dvasingumas yra mums atsigręžimas į Kūrėją, gyvo ryšio užmezgimas su Kūrėju – tai yra gyvoji komunija. Ne ta ritualinė, kuri vyksta bažnyčioje, kai ostiją ant liežuvio uždeda, ne, čia ne komunija, čia ritualas – tas vynas, pavadintas Kristaus krauju, o duona, tai Kristaus kūnas – nėra šitaip. Iš tikrųjų Kristus nemokė, kad kraujas yra jo tas lašas vyno taurėje. Niekada jis šitaip nemokė! Jis net vyną gėrė praskiestą penkiasdešimčia procentų vandeniu. Todėl tie ritualai nepadeda žmogui, jie juos apraizgo, supančioja kaip spąstai! Dėl to ir kunigams aš tariu žodį.
Įsiklausykite į mano žodžius! Aš esu Jėzaus apaštalas, Jėzaus partnerės – Dukros Kūrėjos – Nebadonijos apaštalas šitos Vietinės visatos, ir Paties Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – ambasadorius šitai planetai.
Mano žodis yra – Kūrėjo Žodis!

Telydi mus Kūrėjo Ramybė ir Palaima.
Violeta (Ukmergė)

Komentarai