Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Kam reikalingi mokymai ir kam reikalingi apreiškimai? – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2024 04 27

Mano vardas – Algimantas – sakau jums, žiūrintiems Yuotube šį mano mokymą – dabar mes esame Vilniuje, gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje, gyvosiose pamaldose. Šįkart aš noriu jums paaiškinti, kam reikalingi mokymai ir kam reikalingi apreiškimai.
Galim mes gyvent be apreiškimų? Galime – kiek žmonių gyvena be apreiškimų – gyvena. Ar gali žmogus gyventi be mokyklos? Gali – yra daugybė žmonių, kurie gyvena be mokyklos, nors turi atestatą, bet joje jie nesimoko. Jie turi savų interesų. O kita vertus ir mokytojai dabar yra tokie, kad jie nesupranta, kas yra mokymo procesas – programos neatitinka Kūrėjo Valios, Kūrėjo Evoliucinio Plano, Kūrėjo Šviesos – nė viena programa neatitinka, nes visi dėstomi dalykai yra palaidi, kaip išberti žirniai, atšokę nuo sienos – nėra tarpusavyje susieti į gyvą vientisą sistemą ir tuo pačiu su Pačiu Kūrėju. Tai kokios vertės yra tas mokymas? Nulinis. Jis neskleidžia Kūrėjo pasaulėžiūros niekam. Ir tokios mokyklos, jeigu ir nelanko, menka bėda.
Bet mokymai yra būtini – būtini. Dėl to Kūrėjas ir rūpinasi, kad būtų perteikti mokymai tiek per kitus Kūrėjo Sūnus, tiek ir mūsų planetoje unikaliu, Knygos – Urantijos Knygos – kurią aš jums dažnai rodau, pavidalu. Visada, kad norėtum ką nors išmokti, pirmiausia, tu turi sužinoti, o tai reiškia, kad pirmiausia, turi būti teorinis pamatas suteiktas. Ir tas teorinis pamatas, iš Kūrėjo pusės, mūsų planetai teikiamas apreiškimais. Kas yra apreiškimas? Kai Aukštesnis Šaltinis apreiškia tam tikras žinias arba saviesiems vaikams, arba saviesiems dvasiniams broliams ir sesėms. Todėl apreiškimai numatyti Kūrėjo, kadangi šitas pasaulis liko be Dvasinių Mokytojų.
Kristus, buvęs šitame pasaulyje prieš 2 000 metų, ir buvęs – Didžiuoju Mokytoju – paliko savo evangeliją – Dievo Tėvystė ir žmonių Brolystė. Bet jos nesuprato nei žydai, nei artimiausiai bendravę su Kūrėju – Jėzaus apaštalai. Jie iškraipė šitą evangeliją Pauliaus dėka, kuris niekada akyse nebuvo matęs Jėzaus. Tai štai Paulius įnešė tokį neigiamą indėlį iškraipant Kūrėjo Evoliucinio Plano įgyvendinimą šitame pasaulyje. Ir būtent dėl to, kad jisai suformulavo savo nuostatas apie Kūrėją, pasinaudojo graikų filosofo Filono nuostatomis apie Kūrėją, žydų sampratomis apie Kūrėją, ir sukūrė krikščionybės religiją. Ir būtent jis pripažino, kad atėjo Kristus, kuris už nuodėmes visų buvo nukryžiuotas, šituo atpirko nuodėmes, prisikėlė, ir yra vyriausias bažnyčios kunigas, o krikščionybės pasekėjai yra tarpusavyje broliai ir sesės. Žydai, jau nebėra broliai ir sesės, pagonys, jau nebėra broliai ir sesės – yra tiktai krikščioniškos bažnyčios, kitaip pasakius, sektos nariai – broliai ir sesės dvasioje. Šitokį mokymą pripažino Vakarai, kadangi jie neturėjo jokios Dievo – vieno Dievo stiprios sampratos. Bet jį atstūmė Rytai! Rytai nepriėmė tokios Pauliaus įpirštos nuostatos, jo evangelijos – nes jie turėjo daug didesnę, gilesnę religinę istoriją. Net ir tas Šaltinis, kuris toli gražu nėra teisingas – kaip Vedos – turėjo penkių-šešių tūkstančių metų istoriją, jiems krikščioniška bažnyčia buvo per siaura samprata – ir atstūmė. Žodžiu, po 700 metų pasirodė Mohametas. Jisai savo pateikė nuostatą, aišku, jis tą nuostatą gavo iš Minties Derintojo – jis transformavo tai, ką jo protas sugebėjo išreikšti tam tikrais teiginiais, ir kuriuos jis sakydavo, kad aš gavau apreiškimą iš Alacho – Alachas, tai yra arabiškai – Dievas – tai gavau apreiškimą iš Alacho – Jis yra Visagalis, Jį reikia garbinti! Ir taip palaipsniui atsirado daug tų apreiškimų, kurie tarpusavyje vienas kitam prieštaraudavo, ką priimdavo Mohametas. Dėl to, kada jisai paliko šitą pasaulį, tai vienas iš karo vadų – jis surinko tuos lapelius ir pasakė – aš vyriausias vadas, nes pas mane yra tie lapeliai. Iš jų atsirado Koranas. Tai viena istorinė pusė apie Mohametą. Kita – kita istorinė pusė, kad jis jau pats suformavo tą Koraną, kad jis pats cituodavo Koraną. Bet vienokiu ar kitokiu požiūriu žvelgiant į Koraną, Mohametas nepripažino Jėzaus kaip Dievo Sūnaus, nes jisai sakė – Alachas – Visagalis, Jam nereikia padėjėjų, Jis pats viską gali padaryti – bet Jėzų pripažino Pranašu. Bet save jis laikė pačiu aukščiausiu Alacho pranašu, ir islamas jį laiko pačiu aukščiausiu ir paskutiniu pranašu – tarsi Evoliucija tuo ir pasibaigtų. Štai 2 000 metų – Jėzaus gyvenimas ir mokymai, po beveik 700 metų jau Mohameto mokymai, kurie iš pradžių buvo iš tikrųjų kaip Jėzaus mokymai, vėliau jis pamatė, kad nėra pasekėjų – na, panašiai kaip čia mes esam susirinkę keli Vilniuje – tai tada jis pradėjo keisti, jis pradėjo sukarinti tą islamą – galima grobti karavanus su prekėmis. Kupranugariai apkrauti prekėmis, ir keliauja iš Rytų į Vakarus, iš Vakarų į Rytus, iš Šiaurės į Pietus ir iš Pietų į Šiaurę. Žodžiu, per Mediną ėjo keliai. Štai jis buvo iš Mekos išprašytas, kai jis ėjo kaip Jėzus, o tada jį pasikvietė Medina savuoju Pranašu, ir tada jis priėmė sprendimą, kad reikia grobti – grobti karavanus. Tai pirmą karavaną užgrobė per Ramadano mėnesį, tą šventąjį mėnesį, kada buvo leidžiama net ir priešiškoms gentims drąsiai keliauti per įvairių kitų genčių teritorijas – niekas neužpuls, nes tai yra šventas Ramadano mėnuo. Mohametas pasakė – Užpuolam karavaną! – Net ir karo vadai genties sako – Na negalima, Ramadano šventas mėnuo. – Vardan Alacho galima viskas! – Štai, pateisinimas buvo jau pirmo karinio veiksmo! Šitoks islamas, kuris na, turi irgi daugiau negu milijardą pasekėjų dabartiniame pasaulyje, įgijo milžinišką jėgą. Aišku, tarpusavyje ir krikščionybė susiskaldžiusi ir islamas susiskaldęs į sektas, ir vienos su kitom nesutaria, ypač islamo, tai net ir žudo vieni kitus. Todėl ta Šviesa, kurią teikia Kūrėjo dvasia – Minties Derintojas – viduje, tarp gyvulinio proto ir dvasinio proto ribinis konfliktas tiek smarkiai iškraipo, kad šitie iškraipymai paskiau užfiksuojami, kiti dar juos perrašinėdami įneša savo iškraipymus, ir tada atsiranda mus pasiekę šaltiniai, kurie didele dalimi iškraipyti kaip ir Jėzaus evangelija – Dievo Tėvystė, žmonių Brolystė – visų žmonių – Dievas Tėvas visiems vienas, visi tarpusavyje broliai ir sesės dvasioje.
Bet unikaliausia yra tai, kad matydamas Kūrėjas, kokia yra sujauktis po 200 000 metų maišto prieš Kūrėją ir Vietinėje Satanijos Sistemoje, kuriai priklauso ir mūsų planeta – ir ypač mūsų planetoje – kuri sujaukta įvairių frakcijų, įvairių sektų, įvairių susiskaldymų su savomis tiesomis, kas susiję su Kūrėjo samprata, natūralu, priėmė sprendimą per savo vaikus perteikti unikalų Penktą Epochinį Apreiškimą – Urantijos Knygos – pavidalu. Milžiniška Knyga – 2 097 puslapiai teksto, ir dar turinio papildomai – 50 puslapių. Tai grubiai tariant – 2 150 puslapių teksto. Ir ten yra pateikiama visa Tikrovė – atspindinti informacija – pritaikyta mūsų dviejų pusrutulių smegenų protui, kiek įmanoma supaprastinant, bet tuo pačiu išplečiant mūsų požiūrį į Tikrovę. Tai apreiškimas yra teorinis Tikrovės atskleidimas mirtingojo protui iš Aukštesnio Šaltinio – ir suteiktas iš To Šaltinio – kuris atskleidžia tą Tikrovę, kurioje Jisai Pats gyvena ir veikia. Jeigu Kūrėjas aprašomas Urantijos Knygoje, tie Dokumentai yra sudaryti tų tiesiogiai iš Kūrėjo kilusių Asmenybių. Jeigu yra kalba apie artimesnius jau mūsų planetai kūrinijos darinius – Vietinę Sistemą, Žvaigždyną, Vietinę Visatą – tada tie Dokumentų autoriai yra Vietinės Visatos kilmės, jau kilę ne tiesiogiai iš Kūrėjo – iš Rojaus Trejybės – bet iš Sūnaus Kūrėjo ir Dukros Kūrėjos, t.y. iš Jėzaus ir Nebadonijos – energinių-intelektualių veiksmų – nes kūrinijoje nėra lytinio bendravimo, yra energinių virpesių ir intelekto sąjunga – jungtis, sąsaja – išskyrus, Adomų ir Ievų, ir dar yra ten, sakykime, šiokių tokių išimčių. Bet apreiškimas, tai yra milžiniškas klojamas pamatas – pagrindas mirtingajam, kurio pasaulis yra visas tamsoje, kuris supainiotas, gyvenimas yra be prasmės įgyvendinant tiktai savo savanaudiškus interesus, visiškai nemąstant apie visumos Gerbūvį net ir ta buitine prasme. Jeigu mieste yra ramu, nėra nusikaltimų, tai geriau gyventi visam miestui! Bet norint tą užtikrinti tada turi būti puoselėjamas Gėris, nes nusikaltimai tai yra, kada siekiama savo interesų patenkinimo nuskriaudžiant kitą – o jeigu puoselėji Gėrį, reiškia, tavo interesas yra daug platesnis, jis apima didesnę visuomenės dalį.
Tai štai, apreiškimas mums suteikia nuostabią galimybę pažvelgti į tai, kas bus palikus šitą pasaulį, ir net kokia yra kelionė pas Kūrėją įgyvendinant Kūrėjo mums suteiktą Likimą pasiekti Jį Rojuje – visos kūrinijos Centre – ir pasiekti ne šiaip sau, bet visą laiką gaunant mokymus iš Dvasinių Mokytojų, ir juos taikant praktikoje – atliekant užduotis, ir tuo pačiu plečiant mūsų intelektą žiniomis ir tų žinių panaudojimu visumos Gerovei atsidavus Kūrėjo vedimui iš vidaus. Štai tas Kūrėjo vedimas mums yra kaip palaimintiesiems – iš vidaus – dėl to, kad mes turime Kūrėjo Dvasią – Minties Derintoją. Ir ji bus visą amžinybę! Reiškia, mes visą laiką jausime per visą amžinybę – vedimą iš vidaus – ko kiti dvasiniai broliai ir sesės neturi! Tai štai mūsų dabar sujauktame pasaulyje – apreiškimas, ta Tikrovė, kokia yra iš tikrųjų, tegu ir supaprastinta, bet ji išplečia mūsų požiūrį, kad mes žiūrime į ateitį, kuri bus jau po prisikėlimo, t.y. palikus šitą pasaulį – ką visa žmonija vadina pomirtiniu gyvenimu, arba čia, ištikus mirčiai – kas ten bus, niekas nežino, nes niekas nesugrįžo – tai štai, mes dabar puikiausiai jau galime kitiems paaiškinti, koks tai yra gyvenimas, ir koks laukia iš tikrųjų nuostabus mūsų pačių išsiskleidimas, kada visa aplinka yra palanki tam, kad visumos Gerovei tu galėtum pritaikyti savo asmenybės pačias geriausias savybes, siekiant visumos Gerovės toje planetoje, kurioje tu gauni ir dvasinius mokymus ir juos pritaikai.
Mes turime kiekvienas savo individualius gabumus, ir jie išliks per visą amžinybę, nors tarp jų skirtumai visą laiką mažės. Bet vis tiek, kiek mes turėsime pradiniuose pasauliuose po prisikėlimo vidinės Įtikėjimo būsenos – būsenos – ne intelektualiai pasakyt, kad aš įtikėjau – būsena – tai yra energinių virpesių vidinė būtis iš Kūrėjo, kokia tavo sąmonė tuo metu pajėgi patirt – tai šita Įtikėjimo būsena leis mums pasireikšti savo tikraisiais aktualais. Kūrėjas mums suteikė asmenybę su visais potencialais, bet iš jų paimti ir paversti tuos potencialus į aktualą, kiekviename pasaulyje reikalingas Įtikėjimas mums, tiems pradiniams – pirmeiviams arba pirmokams – po prisikėlimo – nes mes šitame pasaulyje apie dvasinius dalykus nieko visiškai nesam mokomi, nei bažnyčia apie tai kalba – ji net nežino, kas yra dvasingumas – jie mano, kad ateiti ir atsiklaupti bažnyčioje, čia yra dvasingumas. Nieko panašaus, tai nėra! Tai yra Tikrovės supratimas – ir buvimas su Kūrėju atrastu savo viduje – Tikrovėje veikti kartu kaip Bendrakūrėjui su Kūrėju visumos Gerovei iš Kūrėjo suteikta laisva valia. Štai, esminis dalykas, kas yra dvasingumas, o ne atlikti, kokį nors ritualą, kas bažnyčioje ir vyksta du tūkstančius metų!
Tai štai, dvasinis apreiškimas mus sustiprina, tam jis ir reikalingas tamsos pasaulyje. Po prisikėlimo tie apreiškimai nebus reikalingi, nes bus Dvasiniai Mokytojai, kurie gyvai suteiks mums mokymus pagal mūsų pačių dvasios – asmenybės – poreikį. Mes gi nebūsime kartu! Tai vienam reikės daugiau jau pradiniame pasaulyje suteikti Tikrovės, kitam – kitam pasaulyje, trečiam dar kitam, dar kitam, žodžiu, kiekvienas mes jau išsiskirstysime. Ir kad jūsų buvimas pavieniui būtų iš tikrųjų ir veiksmingas, ryžtingas, štai, turite kuo giliau studijuoti apreiškimus, kurie yra ne tik Urantijos Knygos – epochinis, Penktasis apreiškimas – bet taip pat ir apreiškimai, kurie gauti iš Kūrėjo, iš Jėzaus – Kalbu Jums Vėl, Akimirkos Amžinybė. Žodžiu, tai yra tos Knygos, kurios palieka atvertai asmenybei tam tikrą irgi pamato vieną iš segmentų, pakloja, kad sustiprintų tą pamatą – o pamatas yra Kūrėjas. Nėra, nėra tas tiesioginis apreiškimas – pamatas, jis – jis yra turėklai! Tu laikaisi už tų apreiškimų, kurie praplečia tavo intelektą, bet tu pats, kiek įdedi pastangų, kad šituos teiginius paverstum savo gyvenimo prasme ir pasireiškimu jau priklauso nuo tavo asmeninių ir nuolatinių pastangų su Kūrėju, kurį tu turi atrasti savo viduje, o atradus jau pajausti Jo vedimą iš vidaus. Ir apreiškimai tau tada kaip turėklai padeda eiti. O paskiau veikimas su Kūrėju visumos Gerovei vis aktyvės, ryžtingės, ir tuo pačiu atlygis bus iš Kūrėjo – vidinė Palaimos būsena ir pasitenkinimas, kad tai yra prasminga – prasminga, kas yra pagal Kūrėjo Valią ir pagal Jo Evoliucinį Planą – ne ką tu galėtumei susimąstyti, štai, čia yra prasminga ir naudinga, a, man taip atrodo – ne – tau gali visaip atrodyti, šiandien vienaip, rytoj kitaip, vienoje vietoje vienaip, kitoje kitaip – kas atitinka Kūrėjo Evoliucinį Planą ir kas atitinka Kūrėjo Valią. Apreiškimai tą padeda suvokti, o pastangos padeda mums patirti atrastą Kūrėją viduje, ir tuo pačiu paliudyt, kad tai yra tikra – apreiškimų teiginiai yra tikri, ir tuo pačiu gyvenimas tampa kupinas Prasmės – ne kažkokių tikslų – Prasmės! Ji apima gyvenimą Kūrėjo Ritmu. Štai, Prasmė – gyventi Kūrėjo Ritmu! Ne primesti savąjį ritmą Kūrėjui, bet gyventi Kūrėjo Ritmu! Ir tai yra ir kantrybė, ir kosminės Įžvalgos pasireiškimas, Išminties, ir matymas daug toliau negu – negu yra pati tiesioginė aplinka. Prasmė – tai yra Kūrėjo suteikta mums jau vidinė apreiškimo dalis – vidinė – ką mes viduje patiriame iš Kūrėjo, jau nebepaskaitydami iš Urantijos Knygos ar iš Jėzaus Kristaus – Kalbu Jums Vėl – apreiškimų Knygos, ar Kūrėjo apreiškimų Knygų – bet jau mes impulsą pajuntame iš Paties Kūrėjo per Jo Dvasios mums suteikiamą mokymą – štai, tai yra Prasmė gyventi! Ir tada tu patiri tą Palaimą viduje. Palaima – tai yra Kūrėjo suteikta virpesių tiesiog gama – tu esi tuose virpesiuose ir tada junti Palaimą. Jeigu nesi tuose virpesiuose, tu nejausi – intelektualiai tu gali žinoti apie Palaimą, bet tu nežinosi, kas ji yra, nes jos tu nepatyrei.
Tai dėl to mes ir esame tie pirmieji, kurie turi turėti ir ne tik apreiškimą, bet ir Dvasinį Mokytoją, kurį matytų. Štai dėl to aš ir ruošiu jus kaip Dvasinius Mokytojus, kurie jūs čia susirenkate, ir tada jūs pajuntate, jeigu – jeigu jau pradedate patirti tą vidinį impulsą perteikti Šviesą kitiems – bet išmintingai perteikti. Ir jeigu jūs pajuntate, kad tai yra atsiliepimas į jūsų teiginius – jus tai sustiprina – sustiprina – ir tada tu vėl pajunti dar naują Prasmės niuansą – štai, kaip yra svarbu! Bet jeigu atstumia, vėl, tai yra tavo charakterio stiprinimas, kad ne viskas, kas tau atrodo Tiesa ir kas yra akivaizdu, kitam taip pat yra Tiesa ir akivaizdu. Jie gyvena savais interesais. Ir jie tada net ir apreiškimo, kuris iš Kūrėjo yra – Šviesos – nemato, negirdi ir atstumia. Bet tu, žinodamas, kokia tai yra Šviesa, kiek ji reikalinga visai žmonijai, tu jau matai, kokios bus pasekmės ir tam žmogui, ir tai žmonijai atstumiant Šviesos apreiškimus. Dėl to ir Kristaus atėjimas yra apreiškimas, ir Kristų nukryžiavo – tvariniai Kūrėją nukryžiavo. Taigi nesunku suvokti, kokia bus žmonijos ateitis, jeigu Kūrėjo Sūnų atsiųstą į pagalbą, šitie tamsoje gyvenantys atstumia pagalbą, ir nužudo tą, kuris Šviesą teikė. Tai kas tada bus? Gūdi tamsuma su prievarta, su karais, su agresija. Bet ji nebus taip, kad, aha, jeigu čia kariauja valstybės, tai ramybė bus šeimoje – ne – karai bus šeimoje, agresija šeimoje, nusikaltimai šeimoje, mokykloje – karai mokykloje, agresija mokykloje, žudymai mokykloje! Tai yra, per visą žmoniją eina atstūmimas apreiškimų ir nesvarbu ar Jėzaus, ar Urantijos Knygos, ar mano žodžių, nes aš irgi kalbu Kūrėjo kalba ir Kūrėjo teiginiais, kad pašviesinti žmogų! Ir jeigu neįsiklauso į mano žodžius, bus agresija, nusikaltimai, konfliktai, karai aršesni visur, ir kiekvieno net viduje – viduje! Ir tai pavirs ligomis, depresijomis, savižudybėmis!
Mylimieji – ne, ne mylimieji – mano bičiuliai, dvasiniai broliai, visa žmonija, išgirskite, ką aš sakau!
Tie, kurie nesupranta lietuviškai, aš jiems sakysiu angliškai, ne dabar, bet kai suaktyvinsit anglišką veiklą, kad pasaulis galėtų daugiau sužinoti. Štai taip ir štai tiek.

Komentarai