Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Kas tai yra Keturi ir Dvidešimt Patarėjų? – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2024 05 11

Mano vardas – Algimantas. Aš ruošiu Dvasinius Mokytojus visai planetai – pradėjęs nuo Lietuvos, prieš trisdešimtį metų. Taip, prieš trisdešimtį metų pradėjau savo viešąjį – Kūrėjo – Gyvojo Žodžio skelbimą. Ir pradėjau nuo šito apreiškimo – Urantijos Knygos – apreiškimo skelbimo Vilniaus Mokytojų namuose, vėliau Kaune atsiradau – atvažiuodavau tiesiog kartą per mėnesį – Utenoje, Marijampolėje, Panevėžyje – pravažiavau po Lietuvą, aplankiau apie septyniasdešimt miestų ir miestelių, gatvėse skelbiau Kūrėjo Gyvąjį Žodį. Tokia buvo mano būsena, didžiulis noras šitą Knygą pristatyti žmonėms jau išleistą lietuviškai, prieš tai ją išvertęs iš anglų kalbos į lietuvių kalbą.
Ir dabar, skaitydamas Urantijos Knygą, aš atėjau prie tokios vietos, kurioje aprašinėjama – Keturi ir Dvidešimt Patarėjų. Kas gi tai yra Keturi ir Dvidešimt Patarėjų?
Mūsų planeta, tie, kurie susipažinę su Urantijos Knygos apreiškimu, žinote, kad 200 000 metų buvo apimta maišto – Liuciferio maišto prieš Kūrėją, izoliacijoje. Kristaus atėjimas prieš 2 000 metų, šitą maištą užbaigė teoriškai. Tuo tarpu pati planeta, ir dar 36 planetos, kurios prisijungė prie maišto, turėjo papildomą tokį vadovavimą izoliuotoms planetoms iš šitų Keturių ir Dvidešimties Patarėjų. Todėl skaitydamas apie šituos buvusius mirtinguosius iš aštuonių Urantijos žmonių rasių, kurie jau iškeliavo iš šito pasaulio, aš susimąsčiau – susimąsčiau, ir šitais apmąstymais noriu šiek tiek pasidalinti ir su jumis, ir tuo pačiu atkreipti jūsų dėmesį, kokie tai yra asmenys šitie Patarėjai. Paskaitysiu iš Urantijos Knygos, nes prisimint jų vardų irgi neįmanoma, jie sunkiai ištariami, neįprasti mūsų ausiai, bet jie tokiais vardais vadinosi tuo metu, kada gyveno šitame pasaulyje – dabar jie turi kitus vardus, tačiau Urantijos Knygos epochiniame apreiškime jie mums atskleisti tais vardais, kokius turėjo savo gyvenime šitame pasaulyje.
Taigi štai, pirmasis yra Onagaras. Onagaras – pagrindinis protas, kuris buvo iki planetos Princo, amžiuje, ir kuris vadovavo savo draugams garbinant kvėpavimo Suteikėją. Tada nevadino Dievu, Kūrėju, yra Šaltinis, kuris suteikia kvėpavimą – kvėpavimo Suteikėjas. O tie amžiai, kurie buvo iki planetos Princo, tai – iki Kaligastijos atvykimo – jie truko pusę milijono metų. Ir štai tolimesnėje praeityje negu pusės milijono metų amžiai, atsirado mirtingasis, kuris pradėjo skelbti tokią Šviesos milžinišką ir akinančią teiginių kaskadą apie tokį Aukštesnį Šaltinį – kvėpavimo Suteikėją – skelbė savo žmonėms, savo gentainiams. Reiškia, jo viduje buvo pažadinta vidinė dvasia – dvasinė asmenybė – kad jis gali tiems laukiniams savo gentainiams kalbėti apie kažkokį kvėpavimo Suteikėją, kur buvo pilna, pilna prietarų, kad žmonės pradėjo pastebėti, kad žmogus, palikęs šitą – šitą kūną, jis nebekvėpuoja, reiškia, jis nebegyvas – o iš kur tas kvėpavimas? Štai, Onagaras ir pradėjo siūlyti tą Jėgą – aukštesnę, kuri suteikia kvėpavimą – kvėpavimo Suteikėją – pašlovint.
Antrasis narys – Mansantas. To amžiaus, kada buvo atvykęs planetos Princas, didysis mokytojas Urantijoje, kuris savo draugams nurodė garbinti Didžiąją Šviesą! – Štai, jis nurodė garbinti Didžiąją Šviesą, tokį Šaltinį – Mansantas! Kada atvyko prieš pusę milijono metų planetos Princas Kaligastija, jau buvo tas didysis Šviesos mokytojas! Reiškia vis tiek, tas Septynių Pagalbinių Proto Dvasių žadinimas iš vidaus prisibeldė iki jo asmenybės atsivėrimo, ir jis pradėjo draugams siūlyti – taip, garbinkime, garbinkime tokį Didžiosios Šviesos Šaltinį!
Dabar paskaitysiu ilgą vardą, sunku net jį skaitant ištarti – Onamonalantonas. Tolimųjų laikų raudonojo žmogaus lyderis, ir tas, kuris rasę nukreipė nuo daugelio Dievų garbinimo į Didžiosios Dvasios garbinimą. – Štai jau tada dar esant gyviems raudonosios rasės atstovams, jau buvo kalbama apie Dvasią – ne apie kažkokį aukštesnį perkūną arba žaibus, ugnį – pagonišką sampratą, ne, apie Didžiąją Dvasią! Tai iš tikrųjų yra milžiniška proveržio Šviesa! Ir Onamonalantonas yra tas didysis mokytojas, kai dabar raudonosios rasės nebėra, visi išsižudė, aišku, ne patys, bet kitos rasės žudė juos, net ir pabėgusius į Amerikos kontinentą ir ten išžudė paskutiniuosius.
Dar vienas narys, ketvirtasis – Orlandofas. Mėlynųjų žmonių princas ir jų lyderis pripažįstant Aukščiausiojo Valdovo Dieviškumą. – Štai, mėlynųjų rasės irgi nebėra, irgi išžudyta kitų aršių rasių – bet mėlynųjų rasė turėjo savo dvasinį lyderį, kuris siūlė garbinti tą Aukščiausiąjį Valdovą. Reiškia žvilgsnis vėl kreipiamas ir šitai rasei nuo gamtos kažkokių stichijų garbinimo, prie Asmenybės – Dvasinės Asmenybės – Aukščiausio Valdovo visam pasauliui – nematomo, bet realaus, tikro, pasireiškiančio.
Poršunta – dar vienas narys iš šitų Patarėjų. Išnykusios oranžinės rasės orakulas ir šitos tautos lyderis garbinant Didįjį Mokytoją. – Štai Poršunta įnešė savo sampratą oranžinei rasei – Didysis Mokytojas! Reiškia, tai yra tas nematomas, kuris turi tą Galią, ir suteikia Mokymus – apšviečia protą, suteikia išmintį. Nebėra oranžinės rasės, sunaikinta, o buvo šviečiantis ir šitą rasę – mokytojas Poršunta! Dabar jam atlygis yra būtent šitas Keturių ir Dvidešimties Patarėjų Korpusas Vietinėje Sistemoje.
Šeštasis narys – Singlantonas. Pirmasis iš geltonųjų žmonių, kuris mokė ir vadovavo savo žmonėms garbinant vieną Tiesą vietoje daugelio – prieš tūkstančius metų geltonasis žmogus žinojo tą vieną Dievą. – Štai, prieš tūkstančius metų! Šiandien užmiršo tą vieną Dievą, užmiršo, deja. Išlikusi geltonoji rasė – visi Azijos kraštų gyventojai, kinai, Pietryčių Azija – Laosas, Kambodža, Tailandas, Vietnamas, Japonija – tai geltonosios rasės atstovai! Nebėra tų dvasinių mokytojų, yra dabar budizmas, yra suskilusios ir krikščionybės sektos, yra ir musulmonų apraiškų, bet nebėra tokio suvienijančio ir geltonąją rasę – išlikusi rasė iš tų originaliųjų – bet neturi mokytojų – dvasinių mokytojų. Ir skriauda, kinai labai garbina protėvius – Konfucijų gerbia, Laodze gerbia. Bet jie nieko nežino apskritai apie Singlantono buvimą praeityje kaip jų geltonosios rasės dvasinį mokytoją – ir visos jo skelbtos Tiesos, deja, užmirštos. Tiktai Urantijos Knygos dėka mes galime šitą sužinoti.
Septintas narys yra Fantadas. Žaliųjų žmonių išvaduotojas iš tamsos ir jų lyderis garbinant tą vieną Gyvybės Šaltinį – tą vieną Gyvybės Šaltinį! – Iš tikrųjų, kada pagalvoji, kiek rasių dėl savo neišmintingumo išžudė! Na iš šešių spalvotųjų rasių teliko tiktai dvi – indigo – tai juodoji rasė, ir geltonoji rasė. Bet iš tų dvasinių mokytojų, ir jų mokymų, deja, neišliko nieko. Tai štai, žaliųjų žmonių rasė, kuri turėjo tą jų rasės išvaduotoją, deja, pati žuvo – su tuo pačiu rasės žuvimu išnyko ir Fantado skelbti mokymai – tą vieną Gyvybės Šaltinį garbinti.
Orvononas – indigo – juodosios rasės – švietėjas ir jų lyderis kažkada tarnaujant Dievų Dievui. – Dievų Dievui! Juodoji rasė išlikusi, bet dvasinio lyderio neturi. Jie pripažįsta ir protestantizmą, ir krikščionybę, ir islamą – taip pat yra susiskaldę – bet nėra vienijančio tokio dvasinio mokytojo, nėra! Tai skriauda ir rasei, ir protui – protui!
Ir tada ateinam mes prie devinto, dešimto – tai yra Adomas ir Ieva. Adomas – netekęs garbės, bet reabilituotas Urantijos planetinis Tėvas, Dievo Materialusis Sūnus, kuris buvo nužemintas iki mirtingojo materialaus kūno pavidalo, bet kuris išliko po mirties, o vėliau Mykolo – Jėzaus – dekretu buvo pakeltas į šitą rangą. Ir Ieva – Urantijos violetinės rasės Motina, kuri su savo sutuoktiniu atkentėjo bausmę už pražangą, ir taip pat buvo reabilituota kartu su juo, ir paskirta tarnauti į šitą išlikusiųjų mirtingųjų grupę. – Tai štai, Adomas su Ieva suklydo, bet nebuvo jie kalti, kad dalyvautų maište prieš Kūrėją, kuris tuo metu aktyviai vyko Satanijos Sistemoje, ir jie buvo reabilituoti po tam tikro periodo, kad turėjo vėl užsitarnauti pasitikėjimą savo darbais. Ir štai dabar jie yra šitame Patarėjų Korpuse.
Kitas narys – Enochas. – Urantijos Knygoje mes sužinome, apie jį tarp kitko ir Biblijoje užsimenama, Enochas – pirmasis iš Urantijos mirtingųjų su Minties Derintoju susiliejęs mirtingojo gyvenimo materialiame kūne metu. – Štai, Enochas, tas, kuris susiliejo su Minties Derintoju ir buvo paimtas iš planetos. Ir šitokiu būdu jisai nepatyrė mirties viso to proceso, kadangi jo dvasia buvo tokio statuso, jog galėjo susilieti su Minties Derintoju.
Kitas narys – Mozė – išnykusios violetinės rasės likučių išlaisvintojas, ir kuris paskatino atgaivinti Visuotinio Tėvo garbinimą Izraelio Dievo vardu. – Ir Mozė dabar yra šitame Patarėjų Korpuse.
Dar vienas narys – Elijas. Nuostabaus dvasinio pasiekimo pervesta siela po Materialiojo Sūnaus, amžiuje – tai yra po Materialaus Sūnaus amžiaus. Tai amžius po Adomo ir Ievos, na, nesėkmės, po jų misijos sužlugdymo, jau Elijas gyvenęs tuo metu ir mokęs. Ir jisai taip pat susiliejo su Minties Derintoju, ir buvo paimtas iš šitos planetos išvengiant materialios mirties, na, kaip paimtas – atjungta jam sąmonė, iš jo paimta ta nesąmonės būsenoje asmenybė – mieganti asmenybė – išgabenta į prisikėlimo salę Jeruseme, na, pirmajame gyvenamajame pasaulyje Satanijos Sistemoje, o jo kūnas buvo tiesiog iškeltas į atmosferą, ir sunaikintas.
Kitas narys – Makiventa Melkizedekas. Mes jau žinome, kad jis buvo 2 000 metų iki Jėzaus. Melkizedekas – tai yra jau Vietinės Visatos dvasinė asmenybė, ir jisai buvo atėjęs ir žmogiškuoju pavidalu kaip Išminčius iš Salemo.
Ir dar vienas narys – Jonas Krikštytojas. Jis buvo įtrauktas į šitą sąrašą užbaigus Jėzaus Misiją. Tai Jonas Krikštytojas buvo visiškai neseniai tuo metu nužudytas Erodo. Ir kada Jėzus sugrįžo į savąjį statusą, tada įvykdytas buvo šaukimas prisikėlimui pagal sąrašą – ir Jonas Krikštytojas taip pat buvo pakeltas į šitą Patarėjų rangą.
Ir paskiau yra dar nuo penkiolikto iki dvidešimt ketvirto – tuščios vietos, nėra Patarėjų. Jos yra specialiai laikomos tiems Urantijos dvasiniams mokytojams, kurie bus ateities kartose. Štai jie turės galimybę tada prisidėti prie mūsų planetos ir vystymo, dvasinimo, švietimo būdami jau aukštesniaisiais Patarėjais, kaip tvarkyti tuos reikalus štai čia, žemai, šitame pasaulyje – Urantijoje. Tai ten yra rezervuotos vietos.
Žodžiu, kada mąstau skaitydamas šituos aprašymus, aš matau, kaip rūpinamasi mūsų planeta. Jinai nėra apleista kažkokia našlaitė – yra stebima visa evoliucinė eiga. Ir nesvarbu, kokie čia būtų vykstantys kariniai konfliktai, niekas nevyksta kaip palaidoje baloje. Tiktai dabar mes nebesame izoliuota planeta – nuo 1985 metų mes esam jau pilnateisė, savarankiška planeta. Mes turim patys dvasingėti ir dvasine Šviesa pripildyti savo visą asmenybę, ir tuo pačiu veiksmais patvirtinti, kad mūsų būsena atitinka tuos virpesius, kurie yra mūsų viduje – nes Išmintis yra aukšto energinio dažnio virpesiai – išmintingas žmogus niekada nekariaus, išmintingas žmogus neįsivels į konfliktą, neprovokuos kitų. Tačiau net ir tokiu atveju, kada yra tamsa aplinkui ir ta tamsa griaudėja, žaibuoja, štai ir šitie Patarėjai veikia taip, kad galėtų apsaugoti planetą, žmoniją nuo susinaikinimo. Niekada žmonija nebus nei sunaikinta, nei susinaikins – dėl to jūs galite būti ramūs, tokių sukrėtimų Išmintingesnis Protas neleis. Čia yra Kristaus pasaulis! Jis patyrė savęs padovanojimo Misiją – vienintelė planeta – visoje Vietinėje Visatoje yra tokia, kur Sūnus Kūrėjas save padovanoja bejėgiu kūdikiu, išauga brandžiu mirtinguoju, įvykdo Tėvo Valią – savo Misiją įgyvendina. Šitas pasaulis neturės nieko panašaus, ką patyrė prieš 2 000 metų, todėl šitą pasaulį reikia saugoti kaip akies vyzdį visai kūrinijai, ir ypač Vietinei Visatai, kurią ir sukūrė Sūnus Kūrėjas su savo Partnere – Dukra Kūrėja – Nebadonija. Todėl šitoji planeta yra palaiminta! Ir tie karai, konfliktai, kivirčai, moralės degradacija yra laikini dalykai, jie, ateis akimirka, kada išgaruos kaip rūkas patekėjus saulei. Žinau, ką sakau.

Komentarai