Forumas: temos peržiūra

Tėvo mokymas – Kaip gyventi juntant prieštaringumą tarp savo vidaus ir aplinkos – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2024 05 26

Algimantas – Mano Tėve, Amžinoji Motina, Begaline Motina, AŠ ESU, Tavo sūnus, Valdas, pateikė Tau klausimą, kada jis junta amžinybės impulsą viduje ir kada aplinka to visiškai nejaučia, nemąsto apie tai, yra jaučiamas didžiulis kontrastas viduje, kaip šitomis aplinkybėmis gyventi Tavajam sūnui ar dukrai. Aš esu pasirengęs Tavąjį mokymą perteikti savo lūpomis, visiems.

Tėvas – Mano mylimieji vaikai, Aš džiaugiuosi jausdamas jūsų sklindančius Mano virpesius. Kiekvieno patyrimas, prisodrintas tų virpesių, sugrįžta Man. Tai yra Gyvoji patirtis kiekvienam iš jūsų. Kada Aš būdamas jūsų visų Tėvu vedžiau jūsų Sūnų Kūrėją šitame pasaulyje, kad jis patirtų ką reiškia mirtingajam vykdyti Mano Valią, aplinka jam nebuvo palanki. Galiausiai ir jo tragiškas išėjimas iš šito pasaulio paliudijo, kad jis neturėjo aplinkos paramos. Nebuvo taip, kad jisai galėtų jaustis visą laiką saugus toje aplinkoje. Dėl to ir priimdavo jisai sprendimus, kada jau buvo drauge su savo apaštalais, palikti tą aplinką, kurioje yra atgrasu ir net pavojinga fizine prasme fiziniam kūnui. Tačiau jis rūpinosi apaštalų saugumu, ne savo saugumu. Jisai žinojo savo, kaip Manojo sūnaus, tiek statuso patirtį, tiek jausdamas atsakomybę už tuos mokomus vaikus, Mano vaikus. Todėl jo viduje visuomet viešpatavo Manosios dvasios vedimas. Jis visą laiką palaikė tą gyvastingą ir gyvą ryšį su Manimi, palaikydamas tą ryšį su Manuoju fragmentu Minties Derintoju. Jūs taip pat šitame pasaulyje esate Manieji Šviesos vaikai. Aplinka jums nėra palanki. Aplinka suformuota per daugybę tūkstantmečių maištavimo prieš Mane. Šitas patyrimas pasaulyje negalėjo leisti skverbtis Manajai Šviesai, kad atsirastų tiek švietimo įstaigos, tiek įvairios vadovavimo institucijos, atitinkančios Mano sampratas. Todėl visi Manieji vaikai, kurie darbavosi ir tose institucijose, ir kurie taip pat buvo priklausantys nuo šitų institucijų veiklos, nepatyrė Šviesos, kokią galėjo patirti jeigu Mano neištikimi vaikai nebūtų įpuolę į tamsos beprotybę ir sukurstę maišto prieš Mane, Kūrinijos Šaltinį ir Centrą. Todėl jūsų aplinka per tuos tūkstantmečius, natūralu, be Mano vedimo iš vidaus degradavo tiek, kad net ir Manasis sūnus Kūrėjas, Jėzus iš Nazareto, užbaigęs savo sėkmingą misiją šitame pasaulyje, ir tuo pačiu užkirtęs kelią tolimesniam maišto įsiplieskimui didesne apimtimi, jis negalėjo surasti tiek pagalbininkų, Šviesos darbininkų, kad jo evangelijos sėkla kiekvieno širdyje būtų sudygusi, kaip toje gerai išpurentoje dirvoje. Nebuvo išpurenta dirva iki Mano Sūnaus Kūrėjo atėjimo žmogiškuoju pavidalu. Tačiau net ir tie kurie klausėsi jo, kurie gyveno drauge su juo, iškraipė jo mokymus ir nebeliko tos Šviesos ir tos sėklos, kad duotų Šviesos derlių. Reiškia tos institucijos, kurios tūkstantmečiais formavosi klaidingai, iškreiptai, taip ir toliau neatsistatė į Tiesos rūmą, į Manosios Šviesos Šlovės spindėjimą. Ir dabar jūsų pasaulyje, tiesiogine prasme, jūs turite aplinką kuri dar per du tūkstančius metų degradavo daug stipriau, negu ji buvo Jėzaus laikais. Atsirado daugybė civilizacijos naujų laimėjimų, kurie nesuteikė nė vienam Mano vaikui didesnės laimės, išskyrus materialaus gerbūvio patyrimą ir vidinį savanaudišką puikybės patenkinimą, kad jis galėtų pasidemonstruoti prieš kitą, savo gerbūvio aplinka. Laimė kuriama drauge su Manimi. Tai yra Mano virpesių būsena. Kada jūs juntate kaip pranokstate aplinką ir jūs jaučiatės vieniši, nes aplinka jūsų nesupranta, tą patį vienišumą jautė ir Manasis Sūnus būdamas Jėzaus iš Nazareto tapatybe, jūsų pasaulyje, prieš du tūkstančius metų. Bet jis vienišumą panardindavo į Mane, kad šitas jausmas būtų ištirpintas Manojoje Šviesoje ir atsirastų tas dvasios Manosios Išminties proto viešpatavimas, kada kyla didesnis troškimas dalintis Manimi vykdant Mano Valią, bendraujant su kitais. Todėl ir dabartiniame pasaulyje jūs neturite stebuklingų ir per akimirką pakeičiančių pasaulį jokių kitų priemonių, tiktai nuolatinį panirimą į Mane.
Jeigu jūs jaučiate didžiulį kontrastą tarp aplinkos ir jūsų vidinės būsenos – kada jūs sakote, kad amžinybės pojūtis yra toks stiprus ir kontrastuojantis su aplinkos teiginiais ir darbais, kad net sunku likti šitame pasaulyje – tai liudija, kad jūs tų virpesių nejuntate dvasios asmenybe, kad šitie virpesiai pavirstų į jūsų darbus, į jūsų veikimą. Juk pasaulis, kuris buvo Manajam Sūnui Kūrėjui Jėzui iš Nazareto nepalankus išorėje, nesustabdė jo nešti Mano Tiesos, Šviesos, Tikrovės žodį. Jis panaudojo savo laisvos valios galią semdamas Išmintį iš Manęs kaip tą atlikti. Jis studijavo ir žydų vadinamųjų Šventųjų Raštų knygas. Jis domėjosi tais sukauptais rašytiniais turtais, kurie buvo tarp žydų populiarūs ir tuo pačiu jam pačiam atskleidė, kad ir jo, kaip žmogaus Sūnaus vardą, ir jis pasinaudojo tuo. Jis pasisėmė Išminties jau iš parašytų šaltinių. Todėl ir jūs panirkite į įvairius šaltinius, kokie yra sukaupti ir jūsų aplinkoje. Jūs turite toje aplinkoje, kokią jaučiate kiekvienas individualiai, nešvaistyti laiko veltui. Jūs turite panirti į tai, kas yra jums prieinama dvasinių šaltinių ar grožinės literatūros šaltinių gelme. Jūs turite tą energiją, kurią junta jūsų protas. Bet jeigu jis pajaučia nusivylimą, patirdamas tą kontrastą tarp aplinkos ir savo vidaus energinių virpesių pasireiškimo, reiškia jūs neturite su Manimi giluminio ryšio. Tada kreipkitės į Mane. O jeigu jums stinga veiklos išorėje ir nėra tokių aplinkybių, kad jūs galėtumėte pasireikšti, jūs turite galimybę plėsti savo Įžvalgą susipažindami su tais turtais, kurie yra užrašyti įvairiose literatūros knygose. Tai yra jūsų lavinimas, kuris neprapuls, jis bus panaudotas. Jūs surasite tada priėjimą prie žmogaus, pasinaudodami net ir literatūros kūriniais, kurie yra artimesni ir suprantamesni aplinkai, ir tada priėję prie jų galėsite išplėsti tas sampratas jau savo patyrimų prasme. Bet jūs turėsite tam tikrą pereinantį tiltelį, kuris ne iškarto kontrastuos su jūsų vidumi, nes jeigu atsiranda tarp jūsų vidaus ir išorės didžiulis skirtumas, kad jums atrodo beprasmiška šitame pasaulyje ilgiau užsibūti, tai tik liudija, kad jums stinga veiklos kaip išreikšti save. O literatūros kūrinių analizavimas ir tuo pačiu panirimas į jų charakterių aprašymus, jums leis pažinti ir kūriniją plačiau, ir tą aplinką kurioje esate priartins prie jūsų. Jūs nebejausite tokio didžiulio kontrasto ir tada surasite didesnį sutarimą su aplinka. Tai vienas iš būdų kurį galite panaudoti jau dabar. Bet jūs patirsite dar nuostabų panirimą į literatūros kūrinius, kaip atrasite literatūrą visiškai kitokia samprata. Su savo dvasiniu žvilgsniu jūs pamatysite kiek daug yra kitų dvasinių brolių ir sesių, kurie juto Manosios dvasios vedimą iš vidaus, tik jiems stigo žinių ir supratimo kokį turite jūs, tiek apie Mane, tiek apie kūriniją, tiek apie kūrinijos sandarą ir dvasinę šeimą, apie savo ateitį po prisikėlimo. Bet jūs matysite teiginiuose daug Šviesos ir jūs atrasite naujus klodus, kuriais norėsite pasidalinti ir su ta aplinka, ir ta aplinka bus ne tokia kontrastuojanti su jūsų vidumi. Žinokite, nėra tokio akimirksnio iš Manosios dvasios, kuri yra Mano Dalelė, Mano Kokybė, kad ji jums suteiktų tokią mintį – koks yra didžiulis kontrastas su aplinka, todėl man neaišku kaip toliau gyventi. Jeigu kyla tokia mintis, ji yra ne iš Manosios dvasios, ne iš Manosios Kokybės. Tai jūsų gyvulinio proto, kuris nori vis kažkokių rezultatų. O jūs turite siekti veiksmų, palikę rezultatą ateinančioms kartoms, ir panardinančių jus į veikimą drauge su Manimi, o rezultatus atiduokite Man. Aš juos visus pasiimu, kada jūs darbus atliekate Manuoju Ritmu, Manuoju Nuoširdumu, ir jausdami Mano vedimą iš vidaus. Svarbiausia, atverkite save Man tiek, kad jaustumėte tą vedimą ir tada jums nebebus laiko galvoti apie kontrastą jūsų vidaus su aplinka.

Algimantas – Ačiū Tau mano ir visų Tėve už šitą atsakymą-mokymą. Manoji valia sulieta su Tavąja, kaip ir su Amžinosios Motinos, Begalinės Motinos ir AŠ ESU Valia.

Komentarai