Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Dvasinė pagalba mūsų planetai, kuriant Gerovę visumai – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2024 05 25

Mano vardas – Algimantas. Sakau jums tiems, kurie žiūrit per yuotub‘ą. Dabar vyksta gyvosios pamaldos – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – vienintelėje pasaulyje – gyvojoje šventovėje – gyvojoje, nes joje nėra ritualo. Mes dabar prisijungę per skaipą – aš čia, savo namuose, žodžiu, noriu parodyti savo aplinką, kiek ji pasikeitė per metus laiko. Štai dabar aš apeisiu aplink tą stovą. Kūrėjo Vėliava plaikstosi – plaikstosi danguje, gražu, gražus dangus, gražūs debesys – tai irgi Kūrėjo Energijos pasireiškimas, kada vanduo garuoja žemės paviršiuje iš vandens telkinių, šitoji Energija įgyja tą formą, pavirsta į debesis, iš jų vėl sklinda lietumi, audromis. O čia jau kur audros, ten jau yra mirtingųjų energinių žemų virpesių dažnių poveikis. Negali būti audrų ten, kur yra aukšto energinio dažnio virpesiai kiekvieno mirtingojo Širdyje – ir Širdimi – skleidžiami į aplinką. Žodžiu, dėl audrų mirtingasis turi kaltinti save. Jisai yra žemo energinio dažnio virpesių išraiškos įsikūnijimas, kitaip pasakius, transformuoja Kūrėjo jam siunčiamus aukšto dažnio virpesius į tuos gyvulinio proto skleidžiamus žemo dažnio virpesius, nes nėra Dvasinių Mokytojų – aš pradėjau juos tiktai ruošti visai planetai. Ir natūralu, kad be Dvasinių Mokytojų audros neišnyks, potvyniai neišnyks. Tai todėl reikia plėsti ir žinojimą, kūrinijos pažinimą, Kūrėjo, atrasto savo Širdyje, jeigu Jis jau atrastas – gilesnį patyrimą, ir tuo pačiu pateikti kitiems tokią žinią – Kūrėjas yra realus, tikras, gyvas, yra kiekviename, ir Jį galima atrasti, nes Jis yra tam ir sukūręs mūsų Evoliucijai Gyvąjį Planą, kad mes atrastume Evoliucijos Šaltinį ir Centrą, ir patys – patys dalyvautume Evoliuciniame Procese kaip pilnateisiai šito Kūrėjo Plano įgyvendintojai, kaip Bendrakūrėjai su Kūrėju. Štai tokia yra sumanyta Evoliucinė Kryptis – mes jos koreguoti negalime. Kūrėjas yra nekintantis. Tai, ką sumanė Jis, mes galime tiktai įnešti savo indėlį ir įgyvendinti, kaip Kūrėjas ir suteikė mums tą priedermę – kiekvienam – priedermę būti Jo sūnumi arba dukra, būti tam, kad mes galėtume patirti vis stipresnį pasitikėjimą tiek Kūrėju, tiek ir savimi.
Štai aš noriu parodyt – kampe, viršuje yra juodos juostos – čia yra mėginimas atbaidyt kregždes, kad jos nesuktų lizdų. Pirmais metais aš leidau joms sukti lizdus, bet apteršė labai daug ir sienas, palanges, visą terasą, žodžiu, jau antri metai, neleidžiu joms sukti lizdų, na, atbaidom, štai ir kaimynų yra tas pats – iš juostų padaryta tam tikra atbaidanti priemonė. Štai tokia mano dabartinė aplinka. O dabar pereikim prie dvasinio Mokymo.
Dvasinis Mokymas.
Kada skaitau Urantijos Knygos epochinį apreiškimą, aš žaviuosi Kūrėju, kuris per Savo įvairius vaikus, įvairius institutus teikia pagalbą mums. Tai štai, įsivaizduokit, ta pagalba, kuri buvo teikiama mūsų tada dar ištikimo Kūrėjui planetos Princo – Kaligastijos – ji buvo tokia akivaizdi Šviesos pagalba, mokant mirtinguosius, kaip kurti Gerovę visumai – kaip tarpusavyje tarp genčių sutarti taikiai nenaikinant vienas kito, ir tuo pačiu puoselėjant grožį, vystant gamybą, ekonominius ryšius. Tuo metu net buvo jau panaudojamas kreditas – kreditas – įsivaizduokit, prieš pusę milijono metų! Ne dabartiniai čia bankininkai, na, čia nebe bankininkai, čia yra banksteriai kaip analogiškas palyginimas su ganksteriais, kurie žudo – tai banksteriai žudo žmogų finansiškai – jie tapo lupikautojai. Prieš pusę milijono metų kreditas, pateikiamas per kreditų biržą, buvo ta priemonė, kad palengvintų žmonėms atsiskaitymą – atsiskaitymą už barterinius mainus iki tol egzistavusius, tai nepatogu, aišku, prekę į prekę keisti, daiktą į daiktą. Štai atsirado kreditas – ne žmogaus sugalvotas, bet Kaligastijos pagalbininkai, kurie buvo atgabenti ir čia surinkti į žmogiškąsias formas, į materialius matomus kūnus, štai jie, turėdami jau viršžmogiškąjį statusą, jie ir mokė, kaip panaudoti tą kreditą. Žmogus, jau išmokytas panaudoti kreditą! Tai grįžtant prie tos Kūrėjo teikiamos pagalbos, kada buvo ir pats planetos Princas Kaligastija atsiųstas į šitą planetą – tai jau teikiama pagalba. Bet jis buvo atsiųstas ne vienas, su ištisu kolektyvu ir angelų, ir įvairiausių kitų dvasių, įskaitant ir Gyvybės Nešėjus, kurie modeliavo gyvybės plazmą ir ją prižiūrėjo per visą vieno milijono metų trukmės jau žmonijos egzistavimą – o gyvybės plazma buvo įterpta vandenyne trijose vietose, kad galėtų greičiau apimti sausumą, išsivysčiusi į sausumos jau krantus iš vandenyno gelmės. Tai štai, Gyvybės Nešėjai, jie puoselėjo tą gyvybinę energiją, kuri yra toje gyvybės plazmoje. Ir kada jau susiformavo žmogaus lygio mirtingasis, pradžia buvo nuo Andono ir Fontos, tai dvynių – brolio ir sesers – kurie būdami ten dvylikos-trylikos metų priėmė sprendimą palikti savo gimtąją tėvų gentį, palikti, nes jų proto išsivystymo lygis buvo nepaprastai aukštas, palyginus su net jų tėvų, arba brolių ir sesių, nekalbant apie kitus gentainius, kurie buvo dar žemesnio lygio. Jie tarpusavyje tiktai du – Andonas ir Fonta – galėjo susišnekėti žodžiais, kurie išreiškė ir sąvokas, kai net tėvai tegalėjo bendrauti atskirais žodžiais reiškiančiais kokius nors atskyrus daiktus, aplinkos daiktus. O apskritai gentys bendraudavo garsais tiktai. Taigi, milijonas metų tokiai žmogaus istorijai šitame pasaulyje. Tai štai praėjus pusei milijono metų, buvo Kūrėjo atsiųstas planetos Princas – Kaligastija – Lanonandekų kategorijos dvasinė asmenybė – ir jam į pagalbą buvo parinkta šimtas pagalbininkų, kurie gaus materialų pavidalą šitame pasaulyje, kuris atitiktų tos planetos tankį, atmosferinį slėgį, kad jų egzistavimas būtų toks, koks yra kitų mirtingųjų šitoje planetoje, išskyrus tai, kad jiems buvo sumodeliuota gyvybės plazma paimta iš geriausių tuo metu buvusių mūsų planetoje genčių atstovų. Tą atrinko Gyvybės Nešėjai ir Serafimai, tas darbas buvo atliktas labai kruopščiai. Ir dalis gyvybės plazmos kaip tik buvo perkelta į tuos atgabentus, dar neturinčius naujų savo pavidalų – išorinių pavidalų – penkiasdešimt buvusių vyrų, penkiasdešimt moterų, iš viso – vienas šimtas pagalbininkų. O tai buvo mirtingieji iš kitų pasaulių. Jie buvo patyrę jau iškeliavimą iš savo pasaulių – įvairių pasaulių – iš mūsų planetos nebuvo nė vieno – ir jie buvo pasiekę jau Vietinės Sistemos pilietybės statusą, bet jie dar nebuvo susilieję su savo Minties Derintojais. Tai dabar, įsivaizduokit, buvo savanorių, pasisiūliusių į šitos šimtinės vietas – 785 000-čių! Palyginkit proporciją – 785 000-čiai savanorių į 100-tą vietų! Buvo atrinkta tai, kas tinkamiausia šitai sferai, mūsų planetai! Mane štai šitas skaičius tiesiog pritrenkia – jeigu reikia atlikti užduotį, iškart atsiranda savanoriškas pasisiūlymas – bet tokia proporcija, kokia mūsų pasaulyje na, neįsivaizduojama! Kiekvienas šitame pasaulyje yra linkęs iškart siekti naudos – o kas man bus iš to, kas man bus iš to? Čia gi – dvasinių mokytojų misija – jie perkeliami į tą planetą, kurioje yra menkas mirtingojo dvasinis lygis, praktiškai jis nulinis. Jisai garbina įvairius reiškinius – jį reikia pakelt! Tai yra sunkiausia dalis, kai nėra pamato, nėra pakloto pagrindo ir reikia pradėti nuo abėcėlės. Tai štai, tarp kitko, net ir šitoji šimtinė, jinai suteikė abėcėlę – pirmąją abėcėlę – kurią sudaro 25-ios raidės. Mokė rašyti, taip, mokė rašytinės kalbos, rašto – tai buvo daroma prieš pusę milijono metų!
Kada žiūriu į tuos aprašymus Šimtinės veiklos, aš tiesiog žaviuosi, kad tuo metu, t.y. prieš pusę milijono metų, buvo jau formuojama ir atitinkama nuostata į ekonominius dalykus, finansinius dalykus, moralinius dalykus, higienos dalykus, tarpusavio draugiškus santykius, į mokslą, į pažangą, į Gerovę visumos labui. Visuomet buvo pateikiama, kad Gerovė yra visumos – visumos! Jeigu visumos, reiškia, turi būti dvasinami žmonės, tuomet tada ir buvo imami iš artimesnių genčių atrinkti studentai, ir jie šitos Šimtinės buvo lavinami, apšviečiami. Ir tas apšvietimas iš tikrųjų buvo tokio lygio, kad sugrįžę į savo gentį, jau kaip savi, išlavinti mirtingieji, jie galėtų apšviesti savo gentį, kad galėtų perteikti tai, kas iš tikrųjų sukuria Gerovę genties viduje. Ir kada pasklinda į įvairias gentis tie dvasiniai mokytojai, iš tų pačių prieš tai genčių paimti savi nariai, natūralu, švietimas vyksta tarsi būtų žvaigždiniu principu – pasklinda tos žvaigždės į įvairias puses ir apima tas gentis. Aišku, tai buvo tiktai artimiausios gentys – tolimesnės gentys, jos jau iš tų šviesėjančių genčių, kurios gyveno arti Kaligastijos būstinės – Dalamatijos miesto – tai, natūralu, jos jau mažesne dalimi būdavo veikiamos, bet vis tiek žvelgdavo na, į Šviesos pusę. Bet šiaip, jeigu imant visus gyventojus, tai nei daug, nei mažai, prireikė tūkstančio metų, kad būtų pasklidusi žinia apie štai tokius dvasinius mokytojus, ir tokį dvasinį mokymą, koks buvo teikiamas Dalamatijos mieste. Kada aš sakiau – gamyba buvo kuriama ir tuo pačiu vystoma, tai ir Dalamatijos miestas iš plytų buvo pastatytas. Įsivaizduokit, tuo metu jie jau gamino plytas, iš jų statė namus! Dalamatijos miestas buvo vienaaukščių statinių miestas. Šitos Šimtinės būstinė buvo dviaukštis pastatas, o Šventovė – Nematomo Tėvo Šventovė – trijų aukštų, bet nedidelis statinys, ir jis užėmė šito miesto centrą. Visa tai taip kryptinga – kad tas Nematomas Tėvas, ir Jo garbinimui skirta atitinkama veikla kiekvieną savaitę, jis buvo centre – Dalamatijos miesto centre. Dalamatija – tai buvo Kaligastijos padėjėjas, arba pavaduotojas – tai jo garbei buvo pavadintas šitas miestas. Ir tas numatymas, kad visuomet tie tvariniai, kurie dar garbino įvairius stichinius reiškinius – gamtos reiškinius, jie turėtų jau – Nematomo Tėvo Šventovę – ir ji būtų centre. Tai yra centrinė vieta! Net ir Šimtinė, kuri jau organizuodavo visą šitą mokymą, jinai buvo išdėstyta ten salėmis tokiomis aplink šitą Tėvo šventovę. Reiškia, be Šventovės negalima dvasinti žmogaus sistemine – sistemine kryptimi – nes visuomet turi būti kolektyvinis Kūrėjo garbinimas! Individualaus garbinimo nepakanka – jis būtinas, ir būtinas kasdien, tuo tarpu kolektyvinis – jau per savaitę kartą! Šita prasme, nesvarbu, kiek beišsivystytų civilizacija, turi būti centrinis statinys – Kūrėjui skirta šventovė, Kūrėjui!
Prieš tai aš sakiau – audros bus apramintos, kokie mūsų viduje yra iš Kūrėjo geriami gyvi virpesiai – Kūrėjo – atrasto savo viduje. Tie energiniai virpesiai savo dažniu išsklaidys tuos, pasakysiu tai kaip metaforą – trombus – kurie neleidžia oro srovėms judėti sklandžiai. Oro srovės turi judėti sklandžiai, o dabar tie žemo energinio dažnio virpesiai ilgų bangų išraiška, kadangi pasklinda iš kiekvieno žmogaus, stabdo – stabdo tų sklandžių oro srovių judėjimą. Todėl aukšto energinio dažnio virpesiais mes tarsi smulkiname tuos žemo energinio dažnio virpesiais sukurtus energinius trombus, kad šitas judėjimas oro srovių būtų sklandus. O tai dabar išeina taip, kad dėl temperatūrų skirtumų, dėl šitų trombų, vienoje vietoje susikaupia daugiau debesų, temperatūra yra aukšta, pavirta tai į milžiniškas audras sukeliančias potvynį, vietoj to, kad sklandžiai tie debesys galėtų judėti ir paskleistų tą lietų didesnėje teritorijoje negu dabar sutelkiama mažesnėje teritorijoje.
Tai štai, dvasiniai centrai – Kūrėjo – Šventovė – tai ateities – ateities statinys Urantijos planetoje, Urantijos pasaulyje! Be šito centrinio statinio neįmanoma dvasinti žmonijos! Yra mečetės, yra pagodos, yra bažnyčios, cerkvės, yra tie maldos namai, bet jie ne tie, kurie bus – kurie bus skirti – Rojaus Trejybei-AŠ ESU – tie Namai, kuriuose bus atveriama urantų dvasinės asmenybės esmė! Esmė – tai yra savastis Kūrėjui! Visa tai išsireikš, pasklis aukščiausio energinio dažnio virpesiais iš tų susirinkusiųjų urantų į Šventovę, atvažiavusių iš įvairių kraštų, iš įvairių pasaulio vietų! Todėl pradžioje ta Šventovė bus iš tikrųjų centrinė – viena, vėliau bus daugiau įtikėjusiųjų, daugiau atradusių Kūrėją savo viduje, ir natūralu, kad nereikėtų per visą planetą keliauti iš vieno krašto į Lietuvą, atsiras tų Šventovių kitose vietose. Bet jos neturi pavirsti į ritualinę-materialią išraišką. Joje atveriama dvasinė asmenybės esmė – savastis! Ir pojūtis tada yra toks, kad na, negali planetoje susidaryti tie oro trombai, neleidžiantys sklandžiai judėti oro srovėms. Nebus audrų! Aišku, kitos priemonės – tai yra vidinė būsena – vidinė būsena, kurios pasireiškimas yra kūryba su Pačiu Kūrėju – Kūrybos Šaltiniu – bendrakūrybiškumas! Tada nebėra jokios, jokios minties kurstyti nesantaiką, net menkiausią nesantaiką – nebėra minties. Negalima išprovokuoti įtikėjusiojo panaudoti agresiją prieš kitą dvasinį brolį ar sesę, neįmanoma! Būsena yra tokių virpesių, kad konfliktas yra savaime šalinamas. Taip, yra nuomonių skirtingų, gali atsirasti noras savo nuomonę ir primesti kitam – tai yra procesas – tai yra evoliucinis žengimas į ryškesnę Šviesą, į vis aukštesnio energinio dažnio virpesių būsenos patyrimą. Jis neateina per akimirką, ir tuo pačiu neateina visai žmonijai vienu metu, dėl to procesas turės iš pradžių tokių trūkinėjimų.
Bet tam ir reikalingi Dvasiniai Mokytojai, tam reikalingas dvasinis centras, kuris prasidės čia – Lietuvoje – visam pasauliui! Tokia ateitis! Ir jūs galite įnešti savo asmeninį indėlį į tokią ateitį patys, jau paklausydami mano dvasinių mokymų, kurie yra talpinami Yuotube – videomokymai – tiek angliškai, tiek lietuviškai, taip pat ir svetainėje – urantija.lt. Mano yra daugiau negu tūkstantis ten mokymų. Yra išleistos Knygos, jau dažnai minima mano – Urantijos Knyga – tai epochinis apreiškimas, taip pat Kūrėjo apreiškimų Knygos, kurias aš priėmiau per daugelį metų – išleistos Knygos – Gyvoji Tyla, Meilės Galia, Akimirkos Amžinybė, Jėzaus Kristaus apreiškimų Knyga, kurią taip pat priėmiau iš Kristaus – Kalbu Jums Vėl.
Visa tai yra skirta kurti visumos Gerovę – kurti visumos Gerovę šitoje planetoje, Urantijoje. O tai yra manoji Misija – Kūrėjo man suteikta. Ir aš Jo esu ambasadorius. Atstovauju Jam šitoje planetoje, ir šitai planetai, ir Jo – Šeimininko Sūnaus Kūrėjo – Jėzaus apaštalas, ir Jėzaus Partnerės – Dukros Kūrėjos – Nebadonijos apaštalas. Ir savo Misiją aš įgyvendinsiu iki galo, ir sėkmingai. Todėl aš prašau jūsų pagalbos, prisijunkite, įneškite savo indėlį, kuris iš tikrųjų reikalingas visiems, bet labiausia jums patiems asmeniškai kiekvienam.

Komentarai