Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Mokymas urantams apie meilę – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2024 04 28

Mano mylimieji, esame Kaune gyvojoje šventovėje, Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje. Pavasaris, šilta. Va, baltais marškiniais. Taip, pauzė dėl to, kad pamačiau žiovaujančią urantę. Apramina reiškia virpesiai, apramina vidų, kad tiesiog tada tu nori atsipalaiduoti. Deja, na, galima atsigulti ant kietų grindų, bet iš tikrųjų tai yra reakcija centrinės nervų sistemos į apraminimą, kad jis atsipalaiduoja ir reagavimas yra ir žiovuliu. O tada ir užmiega net garbinimo metu. Taip, čia yra natūralu. Kuo aukštesni virpesiai sklinda, tuo ir ramybės daugiau viduje.
Taip, galų gale reikia YouTube‘ui prisistatyti – Algimantas mano vardas. Esu Kūrėjo ambasadorius šitai planetai ir Jėzaus ir jo Partnerės Nebadonijos apaštalas. Nenusigąskite, privilegijų neturiu. Vienintelė privilegija, gyventi gyvenimą kaip veda Kūrėjas iš vidaus. Skelbti Jo dvasines Tiesas, ir materialias Tiesas, Gyvąjį Kūrėjo žodį.
Šiandien urantams skiriu šitą mokymą – urantams. Jūs, YouTube, galite nesuprasti to, bet tie kurie lanko šventovę, kurie deda pastangas, jie iš tikrųjų išplės savo požiūrį ir tuo pačiu gaus peno apmąstymams.
Jeigu pasakysiu trumpai, kad meilė neegzistuoja, kaip jūs viduje sureaguosit? Šokas. Šokas. Tai aš tada pasakysiu išplėsdamas, kad nesakytumėte, kad meilės nėra, kai mes tiesiog iš pasąmonės jau esame tiek Gyvajame Kelyje prisigėrę tų meilės virpesių, kad tiesiog sako – mylimas Tėve, mylimas Kūrėjau. Bet čia yra šitame pasaulyje, kuriame yra tamsa.
Įsivaizduokit, kaip mes vertiname pavasario šilumą, šviesą iš saulės kurią mes gauname, kaip atsigauna augmenija – taip, ir mes atsigauname – ilgai laukta po šalto periodo, lietingo, darganos periodo. Mes iš tikrųjų pabundame, ir dvasia laisvėjame, kūnas elastingėja. Tai štai, jeigu būtų saulė trys šimtai šešiasdešimt penkias dienas, ar mes taip jos lauktume? Ji būtų natūrali mūsų aplinka. Jeigu čia visi vieni kitus suprastų, išminties prisikauptų iš Kūrėjo kaip iš Išminties Šaltinio daugiau, tarpusavyje bendraudami neįsiterptų į kito daržą, kaip aš jums dažnai sakau – nekiškit nosies į kaimyno daržą, žiūrėkit savęs. Tai štai šitame pasaulyje trūksta meilės kaip to paprasčiausio reiškinio šeimoje, vaikams, kurią ir Urantijos Knyga, štai, Epochinis, milžiniškos apimties Apreiškimas, sako, kad tėvų meilė tai yra įgimta instinkto meilė, bet įvairūs savanaudiški tikslai šitą meilę tiesiog užslopina ir tėvai vaikams dažnai nejaučia tos meilės ir vaikus skriaudžia. Tada reikia sukurti įvairias struktūras, komisijas, tarnybas, atiminėti vaikus iš šeimų. Tai yra nepriimtini dalykai, šito negali būti daroma. Bet vėl, sąlyga, tėvai turi turėti vidinę Šviesą kurią Kūrėjas dalina per savo dvasią esančią kiekviename iš mūsų, nesutrikusio proto žmoguje, mirtingajame.
Tai kaip su ta tada meile? Yra ji ar nėra?
Viskas yra – net ir kada mes garbiname Kūrėją, mes sakome apie energiją, apie energinius virpesius – viskas yra iš energinių virpesių. Šitos pastato sienos, bet koks instrumentas, štai, videokamera – iš energinių virpesių. Vaizdas – iš energinių virpesių. Garsas – iš energinių virpesių. Mūsų būsena – iš energinių virpesių. Mes nekalbam apie meilę, mes kalbam apie energinius virpesius. Mes nematom tų virpesių. Būsena galime pajausti kada asmuo taip pat yra aukšto energinio dažnio virpesių lauke. Tie laukai yra tokie artimi, kad ateina papildomas supratimas ko negali suprasti intelektualiai, protas, bet būsena tą padeda suvokti. Bet turi būti tada nuoširdus ryšys su Kūrėju. Ir kada mes dabar esame šitame tamsos apimtame pasaulyje, kodėl mes kalbame apie meilę, ir dainose – meilė tėvynei, meilė tėvui, motinai, vaikui, žmonai, vyrui. Todėl, kad jos stinga. Jeigu jos būtų, apie tai nebūtų kalbos. Jeigu tau stinga duonos, tada tu ir kalbi, alkanas – duonos kur norėčiau gauti bent kąsnelį. Jeigu gausu namuose duonos, kiek tu dėmesio kreipi į tą duoną. Lygiai tas pats ir su meile. Jeigu mes žiūrėtume į viską per energinių virpesių dažnį, mums ta meilė kaip tokia, neegzistuotų. Mes norėtume vis patirti būsena, aukštesnio, ir dar aukštesnio, ir aukštėjančio energinio dažnio virpesius iš Kūrėjo, kurie neturi apribojimų, neturi kokios nors ribos.
Kada per garbinimą aš išgirstu, kaip sako – Kūrėjas myli visus vienodai. Tiesiog Jis siunčia savo energinius virpesius tuo dažniu, kokiu tik Kūrėjas ir gali pasiųsti. Bet kuo toliau nuo Kūrėjo, tie virpesiai yra nužeminami pagal aplinkos poreikį, kad suvoktų. Juk ir šitą Apreiškimą perdavė įvairių kategorijų dvasinės būtybės. Jos turi įvairią sampratą apie Kūrėją, apie kūriniją, apie amžinybę ir apie mus, pačius žemiausius vaikus turinčius dar materialų pavidalą. Bet jie tą darė su giliu nuoširdumu padėti mums išplėsti požiūrį, per daug neapakinant, bet išplečiant. Nes jeigu būtų jie patenkinti ką mes turime iš Biblijos, iš Korano, iš Bhagavat Gitos, Vedų, iš Mormono knygos, tada jie nieko ir nesiūlytų mums papildomai. Kam siūlyti, visko jau yra pilnai. Kada yra stygius, štai tada jie ir pasiūlo tą šaltinį, energiniais virpesiais. Ir mes skaitydami, mes jaučiame, net ir autoriaus – tie, kurie gilumine prasme žvelgia į Urantijos Knygą – tų virpesių pasireiškimą. Ir yra atitinkamos vietos, kai užplūsta ašaros skaitant Urantijos Knygą arba Kristaus apreiškimų knygą Kalbu Jums Vėl. Tai yra energiniai virpesiai. Tas autorius perduoda iš savęs tuos virpesius į šitą dokumentą, kaip apreiškimą, o jisai geria šituos virpesius iš Kūrėjo, bet Jis žino koks yra mūsų milžiniškas baimės viduje galingas žemų virpesių energinis laukas. Ir tada reikia jam susilpninti tuos virpesių dažnius, kad sudėliotų dokumentą tokį, kad mūsų protas galėtų išplėsti savo sampratas ir tuo pačiu žengiant jau kaip procese, kreiptis į Kūrėją, kadangi išplėsta mūsų samprata apie Kūrėją ir kūriniją. Ir kai sužinome iš šito Apreiškimo, Urantijos Knygos, kad kiekviename iš mūsų yra Kūrėjo dvasia, Minties Derintojas, kuris mus veda iš vidaus. Bet jeigu tu priešiniesi, tada jis tavo protą ruošia ateities, jau po prisikėlimo, veikimui, kada ten nebus kalbama apie meilę, bus kalbama apie aukštėjančių dažnių virpesius ir siekimas bus dar nušvisti aukštesnio energinio dažnio virpesiais. Ir visa aplinka, kadangi yra apšvietimas jau iš energinių grandinių – nieks nekalba apie saulę. Saulė – pilna tų žvaigždžių aplinkui, yra saulių. Bet jiems tai visai neaktualu, aktualu energinių virpesių dažnis. Rojuje, kur dažnis yra aukščiausias, bet jisai neužsibaigia, ten irgi niekas nekalba apie meilę, gyvena jie tais aukšto energinio dažnio virpesiais. Mes čia, būdami tamsoje ir tų energinio dažnio virpesių ne tik stygiuje, bet mes nieko nežinome apie tai, kad energijos virpesius siunčia pats Kūrėjas, kiekvienam, nuolat, be perstojo, be išeiginių, be atostogų, neturi pietų pertraukos, net kada pavalgyti. Jisai vien tiktai rūpinasi tų virpesių skleidimu. Tai iš kur tada tas žmogus gali pradėti mąstyti apie energinius virpesius ir kad jam reikėtų siekti atsiverti Virpesių Šaltiniui ir tuo pačiu patiriant jau tų virpesių viduje, būsena, siekti dar giliau panirti į tą Šaltinį, ne į Tėvą ir Motiną – į Šaltinį. Nes juk Rojuje niekas nevadina Tėvo Tėvu – Šaltiniu ir Centru. O mums, kadangi mes esame siauriausio supratimo, tai tada ir paima tai, kas yra tik mylinčioje šeimoje, biologine prasme, mylimiausi labiausiai mylintys asmenys – tėvas ir motina. Tada ir panaudoja šitą metaforą tam Šaltiniui ir Centrui visam – vadinkit tai Tėvu ir Motina – ir tada prasideda, kad neišnaudokit vienu kitų, nelipkit vieni kitiems ant galvos, nedarykit nieko kas nepriimtina kitam. Ir jis sako, nedaryk šitaip man. Tai šitoj aplinkoj tada reikia pažadinti viduje letargo miegu ilgą laiką, tūkstantmečius, miegančią dvasinę asmenybę, kad ji pradėtų jausti virpesius. Tai tada ir prisiderina – pradėkime nuo meilės, nuo meilės, kad ji atsirastų – bus meilė. O kas yra meilė? – tai yra tie vis aukštėjančio dažnio virpesiai. Jeigu bus tų virpesių būsena, nebus skriaudžiami nei vaikai, nei draugai, nei bendradarbiai, nei mokytojai, nei mokiniai, nei daktarai, nei ligoniai nebus skriaudžiami. Reiškia bus vis aukštėjančio energinio dažnio virpesių bendras laukas. Ir tada nereikės kalbėti apie brolystę, bus savaiminis gyvenimas Kūrėjo ritmu. Tiktai reikia jį vis giliau, stipriau pajausti savo viduje. Vėl čia viską atliks kiekvieno asmeninės pastangos atsiveriant pačiam Šaltiniui ir Centrui. Ir ateis toji akimirka, kada aš jums sakiau, niekas nevadins – gyvoji šventovė, gyvasis kelias – nu kad kito nėra, šventovė ir yra šventovė. Dabar mes ją vadiname dėl to, kad yra ritualinės bažnyčios. Gyvoji – kur nėra ritualo, yra vidaus asmenybės, asmens atvėrimas, pranokstant bet kokius ritualus, materiją, bet būsena paliudijant – Kūrėjas realus, tikras, gyvas ir atrastas viduje. Ir toji šventovė bus natūrali kiekvienam, tada nebereikės jos apibūdinti kaip gyvosios. Gyvasis Kelias bus gyvenimas su Kūrėju, kaip Jisai veda iš vidaus, visumos Gerovei. Ta Gerovė niekada nesibaigs, ji visą laiką turės, irgi, ryškėjančią Šviesą iš kiekvieno sklindančią, bet jau bus ta savaime tarsi nuo lopšio egzistuojanti ir brolystė ir tarpusavio sutarimas, supratimas. Ir nereiks tada skaidyti – čia yra gailestingumas, čia yra meilė, čia yra teisingumas, čia yra kantrybė, išmintis. Bus natūralus vidinis asmens būsenos pojūtis ir veikimas taip, kaip veda Kūrėjas iš vidaus. Ta išmintimi, kurios ir geria tiek iš apreiškimų, tiek iš paties Šaltinio ir Centro. Ir tada mes ateinam į tą gerbūvį, kuris ir sumanytas Kūrėjo Evoliuciniame Plane. Visumai, gerbūvis, kaip ir Jis tiesiog paskleidžia visiems savo energinius virpesius – kas nori, tas juos geria kaip Gyvąjį Vandenį, kanda kaip Gyvąją Duoną. Jis nebėgioja kaip auklė prie kiekvieno – nu tai pa pagerk Mano virpesių. Išlieja juos visus. Jeigu esi išmintingas, tada gersi, dėsi pastangas. Neišmintingas – nu ir tiek to. Kūrėjas tavim nesirūpina, kad bėgiotų paskui ir už sagos tampytų – eikš čia prie Manęs, eikš čia prie Manęs. Ne. Aš jau sakiau, Minties Derintojas veikia jau su ateities protu, kuris bus po pažadinimo. O čia, kaip jūs norit taip jūs ir tvarkykitės. Iš Manęs gavot laisvą Valią, Aš jos neturiu pats teisės pažeisti. Tada neegzistuotų laisva Valia jeigu Aš jus prievartaučiau ir šitaip kenkčiau jūsų viduje žemų energinių dažnių lauką, o tada pavirstų į baimės pasireiškimus. Ir tada ves į konfliktus ir į karus, visur, šeimoje, viduje, individo, gatvėj.
Tai štai, jūsų pamąstymui, kreipkit – kreipkit – savo mintis į energinių virpesių dažnio aukštinimą per gilesnį atsivėrimą su tų virpesių Šaltiniu ir Centru. Bet mes turime pasąmonės milžinišką galią ir jau mes per daugybę metų – trisdešimt metų kaip aš jau ruošiu Dvasinius Mokytojus – tai per tuos trisdešimt metų jau pasąmonėj tas žodis – meilė, meilė, meilė – jis jau kitokią prasmę įgavęs. Bet jisai viduje tiesiog, na, per akimirką nebus pakeistas į energinių dažnių aukštėjančius virpesius, nes žvilgsnis per energinius virpesius yra artimesnis Tikrovei, su mažiau Tikrovės iškraipymu, negu kalbant arba net ir garbinant Tėvą, Amžinąją Motiną, Begalinę Motiną ir mylimas Tu – tai Jis pats žino, kad Jis turi tuos energinius virpesius ir jaučia iš tavęs tuos energinius virpesius. O tau reikia tik atsiverti ir tada iš esmės prabilti ką tu nori išsakyti tam Šaltiniui ir Centrui. Čia mūsų mokymosi procesas. Todėl tai nėra tabu tas žodis, kuris žmonijai yra nepažįstamas – meilė. Jie tik sako žodį – meilė, bet jie nepažįsta jos, nes ir Urantijos Knygos Apreiškime yra užsimenama kaip daug ką jūs priskiriate meilei, kas visiškai nėra meilė. Dėl to ir lengva tą iškraipyti. Su energinių virpesių dažniu ir siekiant jo vis aukštesnio, nepavyks jau iškraipyti. Nėra energinių virpesių aukštėjančio dažnio, viduje, nebus būsenos. Ir tada jūsų liežuvis neprabils tais teiginiais, tais žodžiais, nes tam tikra prasme meilė, žodis, yra tam tikras prisidengimas. Pasako žodį – meilė, aš tave myliu – ir viską jau, tarsi kaip skydu pridengta. O kaip su virpesiais, reikia pajausti tą būsena. Tu jos negali išmąstyti. Liežuvis gali ištarti tuos teiginius, o su virpesiais daug sunkiau. Čia kitaip pasakius, kada jūs kalbat apie meilę, tai, skrenda lėktuvas – tie kur trąšas barsto, kukurūznikai, žinot? Kada kalbam apie erginius virpesius, tai čia jau yra kaip tarpplanetinis laineris. Jau yra daug aukštesnis statusas, pasirengimas turi būti atitinkamas, kelionės trukmė turi būti jau kitokia ir natūraliai kosminis pojūtis kitoks, nes kukurūznikas irgi yra ore. Jis skrenda, trąšas barsto, nuodija mus. Nu bet, pinigų daugiau bus. Pelnas bus didesnis. Tai va, žodžiu, jūs turite dabar pamąstymui, kaip aš jums sakiau – tai nėra jums nauja, bet tai yra platesnis akiratis, platesnė pasaulėžiūra. O šiuo atveju gal labiau tiktų sakyti – kūrinėžiūra, kūrinijos supratimas ir požiūris į kūriniją ir jos Šaltinį ir Centrą. Evoliucijos visos Šaltinį ir Centrą.

Komentarai