Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Akimirkos Amžinybė – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2024 07 21

Mano vardas – Algimantas. Sakau jums, kurie žiūrite Yuotube mane, na, tiksliau, ne mane žiūrite, klausotės mano Mokymų – tai yra mano tikslas suteikt Kūrėjo gyvą žodį, ir pamokymą jums – na, aišku, ir urantams, kurie susirinkę čia, gyvojoje šventovėje, šitoje spindėjimo salėje, kurioje vyksta šokiai, ne mūsų šokiai – čia yra šokių studija – ir būna vaikai, kurie mokosi, mokosi tokių subtilių elementų, kurie ir sudaro šokius.
Taigi, garbinom Kūrėją – vyksta gyvosios pamaldos. Ir aš urantus noriu visąlaik stiprint, kad jie atkreiptų dėmesį į savo sakomų žodžių prasmę. Šiaip, tai nekeičia iš tikrųjų esmės bendraujant gyvai, atsiveriant kaip asmenybei su Kūrėju, bet kaip Dvasiniam Mokytojui, reikia žinot tokius dalykus, kad nedaryt tokių klaidų. Taigi, ką aš girdžiu cenzoriaus klausa, o dvasioje atvėręs asmenybę geriu tuos teiginius, bet cenzoriaus ausis nepraleidžia kaip filtras. Amžinybė – daug kartų aš girdėjau šitą žodį šiandien. Vieni sako padėką, kad padovanojo amžinybę, kiti sako, kad mes čia susirinkom toje amžinybės akimirkoje, kiti sako, kad mes siekiame amžinybės – mūsų siekiamybė, kiti sako – nemirtinga siela. Tai štai, jūs turite išplėsti mąstymą – mes nesiekiame amžinybės, mes nesam amžinybės akimirkoje, ir niekas mums amžinybės nedovanoja!
Mes siekiame – Kūrėjo – Asmenybės Šaltinio – atradimo savo viduje, gilesnio patyrimo!
Žiūrėkit, Knyga – pirmoji Kūrėjo Mokymų, kurią aš išleidau priėmęs šituos Mokymus. Ir kada jau buvo paruošta leidimui, aš paklausiau, kokį pavadinimą sugalvoti šitai Knygai. – Sako – gali bet kokį sugalvot, kad ir tokį – Akimirkos Amžinybė. – Akimirkos Amžinybė. – Sako – jūs įpratę sakyt – amžinybės akimirka, o Aš jums sakau – Akimirkos Amžinybė. Kada jūs atveriate save Man, ta akimirka virsta amžinybe, nes Aš esu Amžinybės Šaltinis ir Centras, iš Manęs yra amžinybė.
Ji nedovanojama, ji tiesiog yra iš Kūrėjo! Kūrėjas visą laiką yra, reiškia – amžinybė yra! Jeigu mes sieksime amžinybės, tai mes nežinom net ko siekt! Mes siekiam gyvo Asmenybės Šaltinio, ir Pačios Asmenybės – o mes nesam amžinybės akimirkoje!
Amžinybė neturi laiko – ji yra belaikė! Jos negalima suskaldyti į akimirkas. Nėra akimirkų amžinybėje! Dėl to amžinybė yra tik Kūrėjo Buveinėje – Rojuje – kur ir yra Amžinybės Šaltinis – Pats Kūrėjas – Keturiose Asmenybėse. Rojuje laiko neegzistuoja. Yra Rojus-Havona – kaip Sistema. Ten yra laiko segmentas, kuris atsispindi, koks yra vidiniame Havonos Žiede. Havonos Žiedai turi savo laiką. Jeigu mes einame į išorę, į Kosminę Erdvę, yra laikas Supervisatos, mažesnių segmentų yra Vietinės Visatos laikas – ten jau akimirkos yra – ir smulkėja iki Vietinių Sistemų, ir tada mūsų Saulių Sistemų. Mes turim tą laiką, koks yra sudėliotas ir mūsų pasaulyje. Todėl amžinybė kaip tokia yra tiktai Rojuje! O kada mes siekiame Dvasinio Asmens, kuris yra Amžinybės Šaltinis – ir tuo pačiu mūsų Asmenybės Šaltinis – tada mes ir įgyvendinam Kūrėjo mums suteiktą likimą, pasiekt Jį tame Amžinybės Rojuje, kuriame nėra laiko, bet yra įvykių supratimas sekos atžvilgiu, kai įvykiai keičia įvykius – bet ne laiko samprata – nes laiko nėra. Todėl mūsų siekis yra visuomet į Asmenį orientuotas. O mes, kada pasiekiam savo likimo įgyvendinimą, mes jau tiesiog atsiduriame Kūrėjo Buveinėje – mes nusipelnėme savo asmeninių pastangų dėka viso šito kelio įveikimu iki pat Rojaus, kad atsidurtume Kūrėjo Buveinėje, kurioje ir yra amžinybė. Ir kada mes turėsim įvairias užduotis įvairiose kūrinijos Visatose, mes tada žiūrėsime į tos aplinkos esantį laiką ir patys būdami amžini.
Ir čia štai mes jau negalim sakyt, kad siela nemirtinga. Mums gi Kūrėjas ką dovanoja? Asmenybę – dvasią – dovanoja. O siela? Tai yra tiktai tarpsnis tarp materijos, kurią mes kaip asmenybė čia turim išorinį apvalkalą. Asmenybė nekintanti kaip ir Pats Kūrėjas, kinta asmenybės tapatybė – mūsų supratimas, išmintis gilėja, auga – bet išlieka ta pati, nekintanti – aš esu – asmens išraiška. Ir kada mus pažadins, mes gausime aukštesnio energinio dažnio apvalkalą be šitos materijos, be kaulų, raumenų, kraujo apytakos sistemos – mes turėsim kitokį maitinimą. Ir tai jau bus jau morontinis mūsų asmenybės – dvasinės asmenybės – sielos tapatybės etapas, pradžia! Mes pakeisim įvairias išorines formas iki 570-imt, kai kurias pakeisim peršokdami, jeigu mūsų vidus – kaip asmenybės tapatybės – labiau nušvis. Reiškia, siela yra pereinama pakopa tampant jau ta dvasine asmenybe, turinčia dvasinį, t.y. dar aukštesnių energinių virpesių dažnį savo išoriniu apvalkalu. Juk dvasios net yra tokios aukščiausio statuso, kurios neturi išorinio pavidalo, bet jos kaip asmenybės egzistuoja. Kūrėjas irgi neturi išorinio pavidalo – Jis kaip Energija egzistuoja – kaip Energijos Šaltinis egzistuoja. Ir mes Jį pažinsime atrasdami visus Asmenis tiktai Havonoje. Dabar mes, ką atrandam kaip Dvasinį Šaltinį savo lygiu, atrandame dėl to, kad turim mes Kūrėjo mums suteiktą dalelę – Minties Derintoją – ir mūsų vedimas yra Kūrėjo jau mums padovanotas. Anksčiau ar vėliau, mes susiliesim kiekvienas su Minties Derintoju, jeigu patys savo valia nepasakysim – ne, aš šito Kelio nenoriu, Gyvasis Kelias man per sunkus, per daug išbandymų, per daug apkrautas mano protas, iššūkiai per daug pastangų reikalauja, aš neįpratęs, ir aš atsisakau – štai tada asmenybė, dar iki Minties Derintojo susiliejimo, kada priims tokį sprendimą – asmenybė nesunaikinama, bet siela sunaikinama, siela – mirtinga – siela tada toje tapatybėje asmenybės valios aukščiausia išraiška, kuri ir pareiškia – aš nenoriu tokio sunkaus kelio, ir atsisakau – šita valios išraiška Kūrėjo bus patenkinta! Asmenybė nesunaikinama, o jos sielos tapatybė – sunaikinama, patenkinant šitos asmenybės pareikštą laisvą valią. Ir jisai išnyksta – visi įrašai išnyksta! Ir jeigu jūs norėsit sužinot tokios sielos na, kokį nors ten etapą, kiek jinai nužengė – negausite jokio atsakymo, ji tarsi kūrinijoje niekada ir neegzistavo. O asmenybė, kuri padovanota Kūrėjo kaip nesunaikinama, amžina – Kūrėjas – Amžinybės Šaltinis, Pats – amžinas – Jis negali dovanot nieko mažiau negu amžinos dovanos. Tai štai, išrinkta asmenybė kaip automobilio išrinktos dalys – automobilis nebevažiuoja, bet jis yra, tiktai jisai nevažiavimo, nejudesio būklėje – tokia asmenybė yra išsaugoma Aukščiausiosios Būtybės – vienintelės Patirtinės Dievybės, kuri dabar dar tiktai įsiasmenina šitame įsiasmeninimo Proceso augime. Gerosios savybės išlieka Aukščiausioje Būtybėje, nes tas, sakykim, sielą turėjęs mirtingasis, na, turėjo kažkokį tai ir ryžto, ir tiesos sampratas, ir teisingumo – visos tos savybės yra Aukščiausioje Būtybėje išsaugomos kaip patirtinės, ką tas tvarinys patyrė, išskyrus, kad išmontuota buvo ta tapatybė. Tapatybė buvo sunaikinta tuo pačiu išmontavimu patenkinant asmenybės laisvą valią. Reiškia, siela nėra nemirtinga, ji tiktai pereina per etapą savo, kad taptų dvasia savo išoriniu pavidalu – kaip asmenybė žengtų toliau. Ir tas pats kaip iš vikšro – išsirita drugelis! Tada ir siela kokybiškai tampa ta asmenybe jau ir dvasine išraiška, maitinama iš Energijos – iš Energinių Šaltinių, Energinių Grandinių – jau be sielos tapatybės morontinio maisto, kuris yra daug lengvesnis negu materialus šitame pasaulyje. Dėl to nebeturi ligų sielos tapatybė, nebeturi jokių, jokių virusų ir t. t., kas dabar kankina materialų kūną, ir intelektą. O mes, eidami jau per Havonos pasaulius, mes ir atrasime nauja kokybe Rojaus Trejybės-AŠ ESU Asmenis. Ir tai bus atradimas daugybėje milijonų pasaulių. Ir vienas Žiedas skirtas ir pradedant nuo Trečiojo Šaltinio – Trečiojo Šaltinio ir Centro iš Rojaus Trejybės – atradimui. Atrodo, na, tai kaip tai atrast? Taigi aš jau atradau, aš jau jaučiu, žinau, kad atradau? Bet ten atradimas jau yra visiškai kitokiu lygiu – jau kaip dvasiai, kuri nužengė per visą Supervisatą patyrimais, iššūkių įsisavinimu, ir pasiekė Havoną, kur mūsų lavinimas jau bus kiekvieno asmeninis, nebe klasinis, nebe grupėmis štai kaip čia – grupė yra, o bus asmeninis kiekvienam pagal tai, kokios mūsų yra viduje jau patirtys, sampratos. Ir mūsų Dvasinis Vadovas taip pat jau iš Rojaus teiks visą tai transcendentiniu pavidalu maždaug. Nors mes dar būsim ribiniai, bet jau tie vietiniai gyventojai Havonoje – jie yra neribiniai – transcedentalai – tai yra tokia jau daug aukštesnė už ribinį-evoliucinį tvarinį statuso dvasia.
Tai štai mes ir atpažinsim viename Žiede esančiuose milijonuose pasaulių atskyrus niuansus štai To Šaltinio ir Centro, kitame Žiede jau Antrojo Šaltinio ir Centro iš Rojaus Trejybės, dar kitame ir Pirmojo Šaltinio ir Centro Asmenybę. Bet kadangi Kūrėjas Absoliučioje Vienoje yra Dvasioje suliejęs Visas Asmenybes, ta prasme, Savo – Rojaus Trejybės Asmenybes – tai ten bus tiesiog neišskiriama, kad neveiktų ir Kiti Rojaus Trejybės Šaltiniai ir Centrai, kai mes turim atpažint tiktai būtent šitame Žiede Trečiąjį Šaltinį ir Centrą. Tai įsivaizduokit, taip kaip vaivorykštė. Ir jeigu būtų kokia nors spalva, sakykim – rožinė, apimtų du trečdalius vaivorykštės, o kiti būtų pasiskirstę daug siauresnę juostą. Tai štai, tame Žiede ir bus būtent tas patirtinis energinių virpesių patyrimas, kai veikia Visi, bet plačiausia juosta išsiskiria, sakykim, Trečiasis Šaltinis ir Centras iš Rojaus Trejybės. Kitame Žiede, jau bus Antrasis Šaltinis ir Centras, kuris labiau dominuoja, viešpatauja. Dar kitame, jau Pirmasis Šaltinis ir Centras. Nors jie Visi neišskirstomi taip, kad būtų nebesusieti Vienas su Kitu.
Ir lieka dar vienas – vidinis Žiedas – kuriame ten, bent jau Urantijos Knygos šitame epochiniame apreiškime rašo – Havonoje vidinis Žiedas skirtas mokymuisi, kaip bendrauti su Rojaus piliečiais – nes mūsų gi įžengimas į Kūrėjo Buveinę, į amžinybę, tai reikia mokėt ir su tais Rojaus piliečiais bendraut – bus mokoma vidiniame Žiede! Bet aš manau, kad mus dar papildomai mokys tame Žiede atpažint Visuminę Dievybę AŠ ESU perėjus jau atpažinimo visus patyrimus iš Rojaus Trejybės Trijų Asmenų – štai ir lieka tas dar laisvas Žiedas – Visuminės Dievybės AŠ ESU atpažinimui. Ir mes būsim pirmieji, kurie tą darysim, nes niekas kūrinijoje AŠ ESU negarbina, net Amžinybės Centre – Rojuje – negarbina! Nuo mūsų pradžia! Štai mūsų laukia, kas ten išeis tame pirmame Havonos Žiede – vidiniame nuo Rojaus skaičiuojant.
Tai dabar tą, ką jūs iš manęs išgirdot, turėsit minty teikdami, na, ir tas sampratas kitiems – nebūtinai, kad jūs tą aiškinsit, nes jie nesupras – tai sau tiesiog mąstykite. Tai valo jūsų pasąmonę. Šitie teiginiai užkloja siauresnius teiginius, kad tie siauresni teiginiai na, neimtų viršaus jūsų mąstyme. Palaipsniui. Šitie teiginiai, kuriuos jūs išgirdot, niekur nedings – pasąmonėje jie bus ir savo Šviesos darbą taip pat atliks.
Ir jūs, kurie klausot Yuotube – pasižiūrėkit kitus mano Mokymus. Jeigu šitas per sunkus, daug kas nesuprantama, ten bus paprasčiau kažkas. Bet visa tai – ir jums šitas Mokymas turės būt įsisavintas, jūs taip pat neturit išimties. Tai Kūrėjo Valia. Evoliucinis Procesas skirtas visiems be išimties, išskyrus, jeigu savo valia jūs pareikšit net ir po prisikėlimo – man per sunku, neisiu – jūsų valia bus patenkinta.
O mes einam, pasižiūrėkit, kaip einam! Nuostabu! Ir per skaipą dar prisijungę urantai yra. Viską daro – Kūrėjo – viduje esanti dvasia ir pažadinta mūsų dvasinė asmenybė – štai mes ir esam čia. Taip.
Nuostabus Kūrėjas! Dėl to mes ir esam nuostabūs Jo vaikai.

Komentarai