Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Ištikimiausias Jėzaus mokinys – Abneris – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2024 08 03

Kūrėjo – Vėliava – negali išsiskleist taip kaip išsiskleidusi buvo per audrą. Audra vartė medžius, pažeidė elektros linijas, daugybė žmonių liko be elektros. Štai dabar vėjo nėra, aplinka tokia rami – šeštadienio rytas mano aplinkoje. Džiugu matyt tą ramybę, jaust ją, ypač, kada Ramybė yra viduje – viduje Ramybė, kurią teikia Kūrėjas, ji nepranokstama. Ta Ramybė yra gyva patyrimo būsena su Ramybės Šaltiniu – Pačiu Kūrėju. Ir gera patirti, kada Ramybę dalina iš vidaus, nereikia niekur ieškoti toli. Ramybė yra viduje kiekviename – kiekviename, kuris geria tą Gyvąjį Vandenį iš mūsų Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Ir tai yra vienintelis Šaltinis, kuris teikia pasitenkinimą Kūrėjo sūnui ar dukrai, atradusiam Kūrėją savyje. Tai yra būsena, tai yra patyrimas, ir šitas patyrimas nepranokstamas – jis niekuo nepakeičiamas. Pastangos yra kiekvieno Kūrėjo sūnaus arba dukros, ir tos pastangos visuomet duoda vaisių, o vaisius yra Gėris – Gėris – ir dar kartą Gėris.

Štai mano aplinka. Čia mano mėtų arbata auga, čia yra mano gėlės. Jos turi savo grožį, tik jį reikia pamatyt – net ir tas gėles, kurios neturi žiedų, jos gražios. Ir aš formuoju tą pievą ne kaip veją nučiulptą, nuskabytą, bet kaip natūralesnę pievą. Aš noriu, kad mano aplinka būtų kuo natūralesnė, kad būtų pieva, ne veja, todėl aš ją kerpu daug lėčiau, tiksliau pasakius ne lėčiau, bet rečiau. Parodysiu derlių, koks auga. Taip, čia mano būsimasis pietų stalas, štai, taip, pomidorai, jau ant stalo yra, ir agurkai, jie pasislėpę, bet jeigu paieškosiu, tai surasiu ir čia, pabandysiu surast tarp lapų pasislėpusį giliai yra jisai. Štai tokia mano aplinka. Mano mieli kaimynai darbuojasi iš pat ryto, šeštadienį. Kaip ir čia pomidorų išvartyti krūmai – audros išvartyti. Dėl to ir audra pridarė daug kam nuostolių. Dabar einu į vidų. Šviesa pasikeis, tai užtems iš pradžių ekranas. Bet turėkit kantrybės, automatiškai kamera nustatys šviesą, kokia reikalinga. Jūs nematot, bet Yuotub‘as matys – aš negaliu ir eit, ir rodyt dar ir jums. Taip. Dabar ateisiu iš kitos pusės. Taip. Įsitaisiau. Dabar mėginsiu aš jums irgi parodyt pajungdamas telefono kamerą, kadangi jau sėdžiu. Dar minutėlę kantrybės, ir manau, kad atsiras vaizdas – vaizdas ir jums. Tik reikia man dar pritvirtint telefoną, kad jisai nenukristų, nes aš jį čia paleisiu. Jis turi tokią dėžutę, bet reikia atremt tą telefoną, kad jis nenukristų, tikėkimės, kad išlaikys, štai taip, ausines nusiimsiu. Dabar einam prie Dvasinio Mokymo.
Kas yra ištikimi Jėzaus mokiniai?
Jėzaus apaštalai? Ir taip, ir ne. Taip, kad jie paaukojo net savąją gyvybę kai kurie – tie, kurie buvo pasiųsti skelbti Gerąją Naujieną – Kristaus Evangeliją – bet neištikimi tuo, kad jie iškraipė ją, iškraipė, kad neliko Kristaus, o atsirado mokymas apie Kristų. Tai yra ne tas pats.
O ištikimiausias mokinys – Abneris – kuris iki pat paskutinio atodūsio laikėsi ištikimai Jėzaus Evangelijos skelbimo, ir vadovavo Filadelfijos bažnyčiai. Štai, jo net vardas nesuminėtas Naujajame Testamente! Kodėl? Pats ištikimiausias, neiškraipęs Jėzaus mokymų – užmirštas, tie, kurie iškraipė – šlovinami, šlovinami! Štai, paklausykit, kaip visur skamba švento Pauliaus, švento Petro vardai, kad net šventas Petras turi raktus nuo Rojaus. Nesąmonė! Bet žmonės tuo tiki, ir bažnyčia tą propaguoja, propaguoja. Liūdna girdėt bažnyčios žodį. O Abneris – Abneris buvo atskleistas štai, tik šitame apreiškime – epochiniame apreiškime – Urantijos Knygoje – Urantijos Knygoje, kur autorystė yra kolektyvinė – ne žmogaus kolektyvo – dvasinių asmenybių, turinčių įvairiausią statusą nuo pat tiesiogiai kilusių iš Kūrėjo Rojuje iki Tarpinių Būtybių, kurios yra paties žemiausio asmenybės statuso – šiek tiek aukščiau negu mes. Bet jie nėra dar dvasinio – dvasinio lygio, kokį turi žemiausia dvasinė kategorija – mūsų angelai-serafimai, mūsų sargai. Tai štai, šitame Apreiškime pirmą kartą žmonijai atskleidžiamas – Abnerio – ištikimiausio Jėzaus mokinio vardas. Ir kada aš mąstau apie Abnerį, aš visą laiką juo dar daugiau žaviuosi, ir dar man skaudžiau dėl to, kaip gyveno Paulius, kuris buvo iš pradžių Sauliumi ir persekiojo tuos pačius Jėzaus pasekėjus, kaip gyveno Petras – taip, jis užbaigė gyvenimą ant kryžiaus, ta pačia kaip ir Mokytojo, pačia nešlovingiausia ir sunkiausia mirtimi, taip, bet čia yra jau išėjimo epizodas, bet nugyventas gyvenimas kelia man daug, daug liūdesio.
Štai aš noriu paskaityti skyrelį iš Urantijos Knygos ir tada šiek tiek atskleisti jo kontekstą, kaip jisai turi būti šiandien suprantamas.
TIKINTIEJI FILADELFIJOJE
Jėzus ir šie dvylika (tai yra Jėzaus apaštalų dvylika) – keliavo aplankyti Abnerio ir jo partnerių – (o Abneris – Abneris buvo ir septyniasdešimties evangelininkų, kuriuos įšventino Jėzus – ir Jono Krikštytojo apaštalų – taip pat dvylikos Jono Krikštytojo apaštalų, kada Jonas Krikštytojas buvo nužudytas, tai jis buvo tų apaštalų vadovas, ir bendras vadovas ir tų evangelininkų – septyniasdešimties paskirtųjų). Tai štai Jėzus ir šie dvylika keliavo aplankyti Abnerio ir jo partnerių, kurie pamokslavo ir mokė Filadelfijoje (čia yra Palestinos kraštas, ne ta Filadelfija, kur Jungtinėse Valstijose). Iš visų Perėjos miestų, Filadelfijoje didžiausia grupė žydų ir pagonių, turtingų ir vargšų, mokytų ir nemokytų, priėmė šių septyniasdešimties mokymus (šitų septyniasdešimties evangelininkų) šituo įeidama į dangaus karalystę. Filadelfijos sinagoga niekada nebuvo pavaldi Jeruzalės Sanhedrino priežiūrai ir dėl to niekada nebuvo užtrenkusi durų Jėzaus ir jo pagalbininkų mokymams. Būtent šituo metu, Filadelfijos sinagogoje Abneris mokė tris kartus per dieną.
Šitoji pati sinagoga vėliau tapo krikščioniškąja bažnyčia ir buvo misionierių būstinė skelbiant evangeliją tuose regionuose, kurie buvo į rytus. Ji ilgą laiką buvo Mokytojo mokymų tvirtovė, ir šitame regione viena laikėsi per amžius kaip krikščioniškojo mokymo centras.
Žydai Jeruzalėje visada turėjo vargo su žydais iš Filadelfijos. O po Jėzaus mirties ir prisikėlimo Jeruzalės bažnyčiai, kurios galva buvo Mokytojo brolis Jokūbas, iškilo rimtų sunkumų santykiuose su Filadelfijos tikinčiųjų kongregacija. Abneris tapo Filadelfijos bažnyčios vadovu, juo ir išbuvo iki pat savo mirties. Ir šitas santykių su Jeruzale atšalimas paaiškina, kodėl apie Abnerį ir jo darbą nė žodžiu neužsimenama Naujojo Testamento Evangelijos užrašuose. Šita nuolatinė nesantaika tarp Jeruzalės ir Filadelfijos truko per visą Jokūbo ir Abnerio gyvenimą ir kurį laiką tęsėsi po Jeruzalės sugriovimo. Filadelfija iš tikrųjų buvo ankstyvosios bažnyčios būstinė pietuose ir rytuose, kaip būstinė šiaurėje ir vakaruose buvo Antiokas.
Akivaizdu, jog tai buvo Abnerio nelaimė, kad jis nesutarė su visais ankstyvosios krikščioniškosios bažnyčios lyderiais. Jis susipyko su Petru ir Jokūbu (Jėzaus broliu) dėl Jeruzalės bažnyčios administravimo ir jurisdikcijos klausimų; jis nustojo bendrauti su Pauliumi dėl skirtingo požiūrio į filosofiją ir teologiją. Abnerio filosofija buvo labiau babilonietiška negu helenietiška, ir jis atkakliai priešinosi visiems Pauliaus bandymams Jėzaus mokymus pakeisti taip, kad iš pradžių žydams, o tada graikų-romėnų tikintiesiems į misterijas, būtų mažiau pateikiama tokių dalykų, kurie sukelia prieštaravimų.
Šitokiu būdu Abneris buvo priverstas gyventi izoliuotą gyvenimą. Jis vadovavo tokiai bažnyčiai, kuri neturėjo autoriteto Jeruzalėje. Jis išdrįso atvirai mesti iššūkį Jokūbui, Viešpaties broliui, kurį vėliau parėmė Petras. Toks elgesys iš esmės jį atskyrė nuo visų jo buvusių partnerių. Tada jis išdrįso pasipriešinti Pauliui. Nors jis visiškai palankiai žiūrėjo į Pauliaus misiją tarp pagonių, ir nors jis rėmė jį ginčuose su bažnyčia Jeruzalėje, bet griežtai priešinosi tokiai Jėzaus mokymų versijai, kurią skelbti pasirinko Paulius. Paskutiniaisiais gyvenimo metais Abneris pasmerkė Paulių kaip tą "gudrų Jėzaus iš Nazareto, gyvojo Dievo Sūnaus, gyvenimo mokymų iškraipytoją."
Per paskutiniuosius Abnerio gyvenimo metus ir dar kažkurį laiką po jo mirties, tikintieji Filadelfijoje griežčiau už bet kurią kitą grupę žemėje laikėsi Jėzaus religijos, taip, kaip jis gyveno ir mokė.
Abneris sulaukė 89 metų amžiaus, mirė Filadelfijoje lapkričio 21-ąją, 74 m. po Kr. gim. Ir iki pat gyvenimo pabaigos jis buvo ištikimas tikintysis į dangaus karalystės evangeliją ir ištikimas jos mokytojas. (1831-1832 psl.)

Štai, koks epochinio – Urantijos Knygos – apreiškimo – Abnerio atskleidimas. Trumpas, bet koks imlus, koks galingas, koks pakylėjantis! Ir įsivaizduokit, Jėzaus brolis Jokūbas, vadovavęs Jeruzalės sinagogai, turintis tą patį kaip Jėzus genetinį paveldėjimą iš Juozapo ir Marijos, štai, susipyksta su tuo Abneriu, kuris ištikimiausiai skelbė Jėzaus mokymus, kuris nėra jo biologinis brolis – Abneris – jis neturi tokio genetinio paveldėjimo. Dar daugiau, Jokūbas kaip ir kiti jo broliai ir seserys šeimoje, kada Jėzui buvo keturiolika metų ir žuvo statybose tėvas Juozapas, tai tie broliai ir sesės buvo Jėzaus auginami, ugdomi, jų charakteris atskleidžiamas – Jėzaus – to Dievo-Tėvo, atsiųsto Sūnaus žmogiškuoju pavidalu – įtakoje augę vaikai nuo mažų dienų – ir neatskiria! Nors Jokūbas buvo iš tikrųjų Jėzaus mokymų tikinčiuoju. Jis tikėjo tais mokymais. Bet galima tikint – kaip ir visi apaštalai – juk jie išėjo skelbti Evangelijos tikėdami Jėzumi – ir pats Paulius, kada jis jau atsivertė iš Sauliaus ir pasivadino apaštalu – Jėzaus apaštalu – irgi tikėjo Jėzumi! Bet mokymus iškraipyt labai lengva. Labai subtiliai juos sukeičiant tam tikromis prasmėmis, mes matome, kaip krikščionybė vietoj Jėzaus religijos tapo religija apie Jėzų! Jėzus atėjo į mūsų pasaulį skelbt Aukščiausią Asmenį – Tėvą! Krikščionybėje Aukščiausias Asmuo centre yra Viešpats Kristus! Jisai išaukštinamas, Tėvas yra tarsi šešėlyje, užnugaryje. Jėzus savęs neišaukštino, jis atėjo ne dėl savęs išaukštinimo – jis atėjo vykdyt Tėvo Valią, ir mokė, kaip vykdyt Tėvo Valią! Ir štai Abneris, išlikęs tas ištikimiausias mokinys net į Naująjį Testamentą neįtrauktas dėl ambicijų, dėl tų kivirčų! Nors Urantijos Knygoje teigia, kad tarsi ir su tokiu priekaištu – na, Abneris nesugyveno su savo partneriais. Nesugyveno – bet gi motyvas, kodėl nesugyveno – tai yra jis nenorėjo, kad būtų kraipoma Jėzaus mokymų Žinia, ta Evangelija – Dievo Tėvystė ir žmonių Brolystė! O ji buvo iškraipyta! Dėl to jis pabaigoje savo gyvenimo Paulių ir pavadino, kad jis – jis yra Jėzaus mokymų tas didžiausias iškraipytojas, nes jo evangelija tai, pirmiausia, bažnyčia, ištikimybė bažnyčiai, kurios vyriausias kunigas – Jėzus – kuris atpirko ant kryžiaus numirdamas už visų nuodėmes, ir prisikėlė. Štai, jisai ir yra tas vyriausias kunigas ir dėl to bažnyčios tikintieji yra broliai ir sesės. Tėvo kaip jungties pagrindinės visai kūrinijai, ne tiktai planetai – nebėra! Yra Jėzaus išaukštinimas, iškėlimas!
Kada Jėzus buvo nukryžiuotas ir kada prisikėlė trečiąją dieną, kada apsireikšdavo įvairiems žmonėms ir žmonių grupėms – 19-ką kartų po prisikėlimo – ir kada apaštalai pajuto Galią, kada nusileido ir jiems Toji Dvasia, kuri suteikė sparnus, kada jie buvo pasimetę, buvo tiesiog panikoje – išsisklaidė visi, slapstėsi, bet galu gale, kada susibūrė, išskyrus, Tomą, kuris buvo atsiskyręs, tiesiog depresijoje, tai štai reikėjo jį prisikviest ir apaštalams, eit prašyt, kad jisai irgi sugrįžtų į tą grupę. Tai kada pradėjo Petro pasiūlymu – Štai, Jėzus prisikėlė – kada Jėzus jiems jau apsireiškė keletą kartų, jie pajuto tą pakylėjimą – Einam skelbti Viešpaties prisikėlimą, Jėzaus prisikėlimą! Jėzus, apsireiškęs jiems greitai po to, jau nebe pirmą kartą perspėjo – Neiškraipykit manosios Evangelijos, reikia skelbti Gerąją Žinią – Tėvas yra visiems – vienas – visi žmonės yra broliai ir sesės tarpusavyje, ir pagonys, ir žydai. Todėl nėra, nėra to skelbimo nuodėmės atpirkimo ant kryžiaus, nėra tiktai vien siekimas, kad štai prisikėlė. Prisikėlimas yra atlygis savaiminis už Įtikėjimą – už Įtikėjimą Širdyje! Štai, Abneris ir laikėsi šito Jėzaus gyvojo mokymo, ir dėl to ne Abneris susipyko su kitais. Bet kiti negalėjo priimt jo kaip sistemai naudingo. Krikščionybės tai – dar nevadino savęs krikščionimis tuo metu ir apaštalai – bet kaip Jėzaus mokiniai, kaip Jėzaus apaštalai, kaip Jėzaus tikintieji mokiniai, tai jie žiūrėjo į Jėzaus mokymus jau kitokiu žvilgsniu, palankesniu aplinkai – štai, jūs gausite prisikėlimą dėl to, kad na, Jėzus prisikėlė, tai ir tikėkite – Jėzus yra Viešpats dėl to, kad prisikėlė, jūs taip pat prisikelsit, jeigu tikėsit šita mūsų skelbiama žinia – Jėzus už nuodėmes buvo nukankintas, kad atpirktų žmonių nuodėmes...

Tai štai, kada mes einame Gyvuoju Keliu – urantai – mes turime taip pat didžiulę izoliaciją. Bet izoliacija yra dėl to, kad pasaulis mūsų mokymų, mūsų Žinios nepriima ne dėl to, kad mes norime būti izoliacijoje – mes norim tą Šviesą dalint pasauliui, bet jisai nepriima. Jis laikosi sisteminio požiūrio, o nuo to atsispindi, kokia yra tvarka kiekvienoje šalyje, kokia yra sistema šalies valdymo, ekonomikos srity, politikos srity, šeimų sferoje. Dabar žmonės pergyvena, kad iki šiol nėra elektros po paskutinės audros, prasiautusios Lietuvoje, kai kuriose vietose. Čia dar nebuvo tokia stipri audra – bet pasekmės kai kuriems yra labai skaudžios. Ir aš dabar girdžiu – per radiją vakar išgirdau, kad kiš milijonus kažkokiam kranui, kad galėtų jį nupirkt iš Olandijos, nes tai bus Klaipėdos uostui tas kranas sumanytas, labai galingas, ir tai bus kariniams kažkokiems tai tikslams panaudota. Nereikia nė dolerio leist kariniams tikslams! Geriau jūs nutieskit visus elektros kabelius ne stulpais kad eitų, bet po žeme, kur ne aukštos įtampos kabeliai. Kitur tai yra padaryta. Juk ir pas mus buvo Vilniuje, kada gyvenau, tai Žvėryne buvo tie stulpai, dažnai dingdavo elektra – stipresnis vėjas, šakos sujudina laidus, sujungia, trumpas sujungimas, žodžiu, dingsta elektra. Labai dažnai tas atsitikdavo, bet vėliau juos po žeme paklojo tuos pačius elektros kabelius, dingo problema. Tai štai, paskirkite šalies gerovei pinigus, o neleiskit kariuomenei! Nė cento kariuomenei nereikia išleist! Taip bus ateityje, bus ateityje!
Ir kada aš per garbinimą šiandien išgirdau, kaip pasakė – taip, Kūrėjau, Tu mus, mus vedi ten, kur nėra pykčio – Kūrėjas neveda ten, kur nėra pykčio. Jis veda, kad čia pykčio nebūtų, kad mes atrastume viduje Kūrėją ir kaip – Abneris – ištikimai tą atlikdami, pajaustume vidinę transformaciją kokybine prasme! Pyktis asmenybėje neegzistuoja! Kūrėjas, kuris mums suteikė visus Savo Charakterio potencialus, tarp tų potencialų nėra pykčio, nėra jokios neigiamos emocijos – pavydo, siekio viešpatauti kito atžvilgiu, išnaudoti, skriausti kitus, demonstruoti save. Ir Kūrėjas mus veda, kad mes šitame pasaulyje padarytume aplinką be pykčių – bet kuriame šitos planetos pakraštėlyje! Štai, Kūrėjo yra Evoliucinis Planas, kad pyktis kaip neigiama ir žmogaus kūną, ir dvasią žudanti emocija, negalėtų pasireikšti! O ji pasireiškia dėl to, kad viešpatauja gyvulinės pradžios prigimties protas, o dvasinis-dieviškasis Kūrėjo suteiktas asmenybei protas, jis silpnas kaip tas daigelis. Ir jis negali nustelbt to materialios kilmės, materialios pradžios gaivališko proto, kuris nori demonstruoti save – demonstruoti savo fizinę arba protinę jėgą, save aukštint, neigt kitus, išnaudot kitus, kariaut su kitais, žudyt kitus, užgrobt teritorijas!
Tai štai, Kūrėjas ir veda, kad tokia civilizacija būtų pakeista Brolyste, kurią skelbė Jėzus, ir kurios laikėsi ištikimai Abneris. Štai pamąstykite, kiek mes turime čia, savyje – kiekvienas viduje – tos Kūrėjo dvasios, kad mes gyventume tą gyvenimą būdami ištikimi Kūrėjui – ir tik Kūrėjui – nes be Ištikimybės Kūrėjui negali būti Ištikimybės ir aplinkoje. Jos tiesiog neegzistuoja be Kūrėjo!
Aš žinau, ką sakau. Ir sakau jums visiems – visiems – ir Lietuvos prezidentui, ir premjerui, ir politikams visiems, ir popiežiui, kardinolams visiems, sakau jums visiems be išimties ir ateistams, ir agnostikams, netikintiems ir seniems, ir jauniems, sveikiems ir ligotiems – viskas yra jūsų rankose, gerbūvis jūsų rankose! Jis įmanomas tik su Kūrėju atrastu savyje! Kito kelio nėra, kitas kelias – civilizacijos naikinimas. Spręsti jums kiekvienam asmeniškai, ir veikti atsidavus Kūrėjo vedimui iš vidaus – atrasto Kūrėjo! Atraskit tada Kūrėją iš vidaus, kad žinotumėte, kad Jis veda jus taip veikti, o ne mąstytumėte – o gal čia Kūrėjo vedimas, o gal čia ne Kūrėjo vedimas. O taip pat irgi nepakeiskite kaip Paulius suklastojo Jėzaus mokymus, kada savo kažkokia tai pasąmoninę nuostatą sau įteigiat, kad tai Kūrėjo toks vedimas. Ne, mano mylimieji, šitaip jūs save ne tiktai kad pradanginsit, bet kitus suklaidinsit! Tikėkit, tuo, ką sakau aš, o ne ką sako kitas urantas!

Komentarai