Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Todėl išrinktoji tauta, lietuvių tauta, jinai gali taip pat prarasti šitą statusą – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2024 08 24

Mano vardas Algimantas. Esame dabar gyvosiose pamaldose Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, kurioje nėra nė vieno materialaus ritualo. Yra atverta dvasinė asmenybė. Ne šitas kūnas, kurį mes matome, kaip žmogų suprantame, ne, tas gyvasis turinys, kuris yra šitame kūne. Tai yra – dvasinė asmenybė. Kūrėjo suteikta amžinoji dovana! Ir dabar mes esame prisijungę per Skype’ą, pagarbinome Kūrėją, išgirdau, kaip sako – mes susivienijame per Minties Derintoją, per Kūrėjo Fragmentą. Ne, ne per Fragmentą susiliejame ir susivienijame. Per Kūrėją, per Patį Kūrėją – Asmenybę – mes susivienijame, kaip visa kūrinijos dvasinė Šeima! O tas Kūrėjo Fragmentas – Minties Derintojas – yra tiktai priemonė, tiltas į Kūrėją. Tiltas į Kūrėją! Fragmentas nėra asmuo, nėra asmenybė. Taip, turi dieviškąjį protą, turi Kūrėjo dvasinę kokybę, bet nėra asmuo. Kūrėjo taip ir padaryta, kad asmenybę jis gautų – štai mūsų tą esančią šitame žmogaus vadinamajame kūne – mūsų dvasia, mūsų tikroji asmenybė. Tai yra – aš – aš – ir esu toji asmenybė. Tik skirtumas tarp tų, kurie gyvena materialų gyvenimą savo intereso labui, ir mūsų, urantų, skiriasi tuo, kad jie gyvena gyvulinės kilmės proto vedami. Mes gi atsiduodame Kūrėjo vedimui, kurį pajunta štai šita viduje gyvenanti dvasinė asmenybė dieviškuoju protu, ir tada siekia to dvasinio ryšio su Kūrėju, su Asmenybe, Asmenybės Šaltiniu ir Centru, nes iš Jo mes gauname ir savo asmenybę. Tai štai, Minties Derintojas yra tiktai priemonė. Ir net, kada mes susiliesime su Minties Derintoju po prisikėlimo, aišku, galime mes ir iki prisikėlimo pasiekti tokį dvasinio nušvitimo laipsnį, ir tada mes išvengsime materialios mirties, būsime pervesti jau į aukštesnį morontinį sielos tapatybės išorinį pavidalą, išorinę formą, bet su ta pačia asmenybe, kuri yra šiandien materijoje. Ir kada jau susiliesime su Minties Derintoju, mes vis tiek sieksime tos dvasinės vienovės, dar giliau panirti į Kūrėją, nors jau Kūrėjo Dvasia, tas Fragmentas, mūsų nebeatsiejama dalis, nes mes jam savąją asmenybę suteiksime jau nebe susiliejimu dvasine prasme, bet susiliejimu, kaip asmenybė, suteikusi savąją asmenybę, kad ir Minties Derintojas būtų asmenis, o ne ikiasmenis. Štai yra mažytis niuansas, bet jis vis tiktai turi urantams būti suvokiamas, suprantamas, kad susiliejimas su Kūrėjo suteikta mums Dvasia-Fragmentu, tai yra aukštesnio laiptelio mūsų panirimas į Kūrėją, kaip Asmenybę. Tai yra tada – Kūrėjas mus suvienija su visos kūrinijos Šeima. Kūrėjas!
Kada mes kalbame apie žydų tautą, kaip išrinktąją tautą, kurią pasirinko Dievas savo išrinktąja tauta, tai mes turime atkreipti dėmesį, kad tai buvo iki Jėzaus atėjimo. Jėzus, kada gyveno savąjį gyvenimą tarp mūsų ir kaip vienas iš mūsų prieš du tūkstančius metų, natūralu, jis vadovavosi tais raštais, kurie buvo pilni tokių teiginių – žydų nacija yra išrinktoji. Na, išrinktoji tai ne dėl to, kad jinai ypatinga. Dėl to, kad jinai buvo pažengusi Dievo supratimo keliu daug, daug, labiau pirmyn negu kitos aplinkinės gentys. Jie jau turėjo vieno Dievo sampratą. Aplinkiniai garbino daugybę visokių pagoniškų dievybių. Todėl, kada Jėzų nukryžiavo – jį nukryžiavo ne kas kita, bet jį, o tuo pačiu ir Tėvą atstūmusi, žydų tauta. Kada Pontijus Pilotas, kuris teisė Jėzų, kaip paskutinioji instancija, jis neišdrįso priimti sprendimo paskelbti nuosprendį Jėzui – mirti, ką buvo nusprendęs Sanhedrinas, kuris vienijo savyje ir sedukėjus, ir fariziejus, žodžiu, visą tuometinį žydų elitą, kuris valdė Jeruzalės sinagogas. Nors ir kitų miestų sinagogos taip pat stengėsi nekonfliktuoti su Sanhedrinu, nors jų valdžia buvo ne tokia kitų miestų sinagogoms, ypač Filadelfijai. Tai štai, Pontijus Pilotas turėjo priimti galutinį sprendimą, kaip tos aplinkos vadovas. Reiškia, atsakomybė už nužudymą kris ant jo galvos. Ir jisai, matydamas, kad Jėzus po pasikalbėjimo su juo, na, nėra kaltas, kad jį derėtų nuteisti mirti. Tai dėl to jis atidavė paskutinį žodį tarti miniai, kuri buvo susirinkusi – miniai – nes pagal tradiciją prieš Perėjimo šventę, buvo galima suteikti malonę vienam nuteistam mirti paleisti. Tai yra jis neturi būti nukankintas ant kryžiaus. Tai štai, Pontijus Pilotas sako – Aš nematau kaltės. Dabar yra du plėšikai ir Jėzus. Kurį iš jų paleisti tos Perėjimo šventės proga? – Perėjimo šventė – tai yra pažymimas žydų išsilaisvinimas iš vergovės. Ir minia iš pradžių šaukė, kad Jėzų paleisti. Dar negalėjo – negalėjo – Pontijus Pilotas būti toks ryžtingas, kad ir su minios sprendimu sutiktų, nes ir jam atrodė jis nekaltas. Jis dar kartą nusivedė Jėzų, kad su juo pasikalbėti. Ir, atėjęs po pertraukos, jis pamatė minios nuomonės pasikeitimą, nes per tą pertrauką, kol šnekėjosi, stengėsi Jėzų prakalbinti Pontijus Pilotas, Sanhedrino šnipai, Sanhedrino provokatoriai pasklido po minią ir paveikė minios gyvulinį mąstymą taip, kad jie šauktų ne Jėzų paleisti, o tą Barabą. Taip ir atsitiko. Tai Pontijus Pilotas kelis kartus pakartojo – Tai kurį paleisti? – Ir šaukė – Plėšiką! Barabą, Barabą paleisti! – Ir tada jis materialų veiksmą atliko – aš nusiplaunu rankas, čia jūs nusprendėte – žydų tauta, susirinkusi minia. Kaip lengva minią paveikti! O sprendimas yra atiduotas miniai. Tas, kuris turi teisę ir įgaliojimus spręsti, bijo – bijo – kad žydų Sanhedrinas tada jį įskųs Romos imperatoriui, ir jis neteks savo darbo. Reiškia, žydų tauta, kaip išrinktoji, Jėzaus nukryžiavimu neteko savo statuso. Jie neatpažino to mesijo, neatpažino to Dievo sūnaus, siųsto jiems į pagalbą šviesti.

Štai dėl to iš ko dabar reikia rinktis Rojaus Trejybei-AŠ ESU tarp aštuonių milijardų iš visų tautų? Iš ko rinktis?

Arabai visi kariauja, musulmonai susiskaldę tarpusavyje – šiitai, sunitai – vieni kitus žudo, krikščionys – Ukraina, Rusija, net tarp tų pačių slaviškų šaknų kariauja! Ir kursto juos ne kas kita, o visi tie banksteriai! O banksteriai tai yra žydų tautos atstovai – Rotšildai, Rokfeleriai ... Jie nematomi, bet veikia per tas vėliavas, kurios vadinamos prezidentai – baidenai ar kokie nors kiti, bušai, kokie buvo. Lietuvoje tas pats – Nausėda, Šimonytė – jie yra bailiai, kuriuos lengva paimti į savo rankas. Todėl jų priimami sprendimai yra nusikalstami prieš tautą. Ir vis tiek Kūrėjas ieško ir mato, kad tarp šitų visų yra – Šviesos spinduliai! Urantai! Urantai! Štai dėl ko pasirinko dvidešimt pirmame amžiuje Kūrėjas išrinktąja tauta lietuvių tautą. Ne latvių, ne estų, ne rusų, ne estų kokių nors ten emigrantų, kurie save iškelia, kad čia geriausia valstybė, skaitmenizuota labiausiai, kitaip pasakius, nužmoginta labiausiai. Pasirinko lietuvių tautą, kuri – baudžiauninkų tauta! Visą laiką buvusi lenkų milžiniškoje įtakoje. Kada buvo Didžioji Lietuvos kunigaikštystė, lenkų karalius turėjo stipresnį balsą ir pripažinimą negu didysis Lietuvos kunigaikštis, kuris turėjo tiktai mažytę įtaką, nors jo kariniai grobimai buvo didžiuliai. Užgrobtos didžiulės žemės, paimtos žmonos iš rusų – na, tada nebuvo rusų, buvo ten maskoliai, maskavijos ir kunigaikščiai, ir jų šeimos, ir Kijevo – tai tada prisijungdavo žemes taikiu būdu. Bet valstybės, kaip tokios vieningos su karaliumi, kuris buvo vakaruose pripažįstamas, kaip tas lygiateisis valdovas, Lietuva niekada neturėjo. O paskiau buvo padalinimas, susijungimas su lenkais – Žečpospolitos unija (lenk. Rzeczpospolita). Ten tada akivaizdžiai yra karaliaus viešpatavimas. Paskutinis, trečiasis, padalinimas Žečpospolitos tūkstantis septyni šimtai devyniasdešimt penktais metais pasibaigė tragiškai – Rusija paėmė visą Lietuvą. Lenkiją taip pat paėmė, kaip ir Suomiją paėmė Rusija, bet įtaka buvo didesnė Lietuvai negu Lenkijai. Lenkija turėjo autonomiją. Suomija turėjo autonomiją. Lietuva buvo baudžiauninkai. Net raštas buvo uždraustas lietuvių kalba. Štai baudžiauninko mąstymas išliko. Tarybų Sąjungos užgrobimas šitos teritorijos tūkstantis devyni šimtai trisdešimt devintais-keturiasdešimtais metais, ir tarybinė tvarka penkiasdešimt metų, kokia ji bebūtų, bet ji neleido Lietuvai pulsuoti savarankiškai. Tai irgi atėmė bet kokį mąstymą, kad galima priimti sprendimus savarankiškai visos tautos gerovei. Ir štai tokiomis aplinkybėmis, kada dabar jau Lietuva yra tariamai nepriklausoma politiniu atžvilgiu, jie įstoja į Europos pseudosąjungą pažeidžiant konstituciją – nesijungti į jokias sąjungas. Ir kita vertus, referendumu, kuris buvo taip pat prieš įstatymą, nelegalus, pratęstas antrai dienai, o šito nenumato įstatymas, ir paperkant žmones, kyšininkaujant alumi ir skalbimo milteliais. Tai yra baudžiamoji atsakomybė! Ir dar ją įvarė kažkokiu būdu į NATO bloką be jokio referendumo. Į amerikonų karinę struktūrą!
Ir tokiomis aplinkybėmis Kūrėjas pasirenka vis tiktai LIETUVIŲ TAUTĄ IŠRINKTĄJA TAUTA, kuri neturi tvirto stuburo! Tą liudija ir dabartinė padėtis, kada niekas neprotestuoja, kai kainas kelia, atlyginimai yra neadekvačiai didžiuliu skirtumu tarp turtingų ir vargšų, tarp kainų ir gaunamų pajamų. Ir štai lietuvių tauta yra – išrinktoji, Kūrėjo pasirinktoji! Kam? Kam ji pasirinkta? Tam, kad iš jos būtų ir pareikalauta daugiau. Atsakomybė yra didesnė iš tos tautos, kuri yra pasirinkta nešti Šviesą, nes joje atsirado urantai tarp tos tamsos, tarp tos civilizacijos, kuri yra grynai vartotojiška ir vis degraduojanti. Tada, kaip užtvanką praveržus, pralaužus vandens spaudimui, užlieja ydos – kazino, tatuiruotės, narkotikai, alkoholizmas, nusikalstamumas! Visa tai yra materija gyvuliniam protui pajungti. Urantai pabudo dvasioje – pabudo – kaip niekas kitas nepabudo jokiame pasaulio krašte. Nepabudo! Tai dėl to tada ir pasirinko – dėl mūsų, urantų, pasirinko lietuvių tautą išskirtine tauta – nešti Šviesos žodį, skleisti tą Šviesą ryžtingai, drąsiai! Ir tada apsauga suteikiama Apvaizdos iš aukščiau. Bet tai yra Kryptis. Išrinktoji tauta tai yra toji tauta, kuri priima šitą naštą. Urantai tai yra tiktai saujelė tos tautos – mažytės tautos – bet vis tiktai mažytė saujelė. Ir kita vertus, toje saujelėje yra individai, asmenys. Jie viduje priima sprendimą laisva valia asmeniškai kiekvienas. Niekas jų neverčia prievarta! Ir priklauso nuo to, kiek jis yra atvėręs save Kūrėjui, jis prisiima šitą pareigą ir atsakomybę būti urantu! Tai ne šiaip sau žodis, kuris ateityje visiems bus taikomas, kaip mūsų Urantijos planetos gyventojams. Šiandien urantas – tas, kuris eina gyvuoju Keliu. Visi kiti eina į priešingą pusę. Bet urantas eina kartu su visa kūrinija, kuri įgyvendina Kūrėjo Evoliucinį Planą. Todėl ta atsakomybė bus pareikalauta po prisikėlimo iš kiekvieno asmeniškai – kiek buvo tas urantas veiklus, aktyvus, kiek jisai buvo su Kūrėju ar stabdė Kūrėją – iš baimės, aišku. Todėl išrinktoji tauta, lietuvių tauta, jinai gali taip pat prarasti šitą statusą, kaip prarado jį žydų tauta nusigręžusi nuo Jėzaus, neatpažinusi Jėzaus, kaip Dievo Sūnaus, ir nepripažinusi jo mokymų. Lygiai taip pat ir ši tauta, jeigu jie neatpažįsta manęs, kaip Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – gyvojo žodžio skleidėjo, kaip Jo atstovo šitai visai planetai, Jo ambasadoriaus, Jėzaus ir jo partnerės Dukros Kūrėjos – Nebadonijos – apaštalo, nepripažįsta mokymų, jie, reiškia, manęs neatpažįsta, kad aš esu viena dvasioje su Kūrėju, su Jėzumi, su Nebadonija. Reiškia, ta tauta savo potencialo neišskleis į aktualą. Ir ateis akimirka, kada pradės ristis vis žemyn, žemyn, degradacija vis labiau paims į savo pančius, į spąstus, kiekvieną asmeniškai. Todėl viskas priklauso nuo laisvos valios priimto sprendimo kiekvieno dvasinėje asmenybėje tuo dieviškuoju protu, ne gyvuliniu protu – dieviškuoju protu – būtent dėl to, kad lietuvių tauta suspindėtų, kaip išrinktoji tauta! Mūsų indėlis yra jau šiandien – kiekvieno uranto – svarbus! Rytoj jis bus dar svarbesnis, ir su kiekviena diena jis taps vis svarbesnis ir svarbesnis! Ir sustojimo nėra. Tik žengimas nuožulniu Vektoriumi į viršų – ne zigzagais – į viršų, į Kūrėją, atsidavus Jo vedimui iš vidaus. Štai programa kiekvienam, Kūrėjo parengta.
Išgirskite Jį savo viduje Širdimi – dvasia-asmenybe – ir gyvenkite, kaip Kūrėjo Atvaizdas! Veikite taip, kaip veda Kūrėjas iš vidaus. Visiškai Jam atsidavę! Visiškai! Nesidairykite į aplinką! Jūs nesate aplinka, nors esate toje aplinkoje. Jūs esate Rojaus Trejybės-AŠ ESU sūnus ar dukra, žengiate Gyvuoju Keliu!

Telydi mus Kūrėjo Ramybė ir Palaima.
Su Meile, Violeta (Ukmergė)

Komentarai