Forumas: temos peržiūra

Tėvo mokymas, suteiktas Rugsėjo 1-oios dienos proga, pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2024 09 01

Algimantas – Mano Tėve, Amžinoji Motina, Begaline Motina, AŠ ESU, aš noriu Tavęs paprašyti dar mokymo dabar, ką tik pasibaigus gyvajai dvasinei kolektyvinei komunijai su Tavimi ir tarpusavyje. Ką Tu galėtum mums suteikti šiandien, kada mūsų šalyje prasideda naujieji mokslo metai mokykloje, universitete, darželyje taip pat su mažyliais pradeda savo veiklą po vasaros atostogų, kada Tu žvelgi savuoju požiūriu į mūsų aplinką? Kaip šitoje aplinkoje mums pirmiausia patirti Tave, išliekant veikliems toje tamsos apimtoje aplinkoje? Ir kita vertus, kokia vis tiktai perspektyva Tavo požiūriu įmanoma atskleisti mums, kad geriau galėtume pasireikšti Tavimi ir tuo pačiu savimi visumos Gerovei? Ir jeigu Tu suteiksi mums tokį mokymą-paaiškinimą, sustiprinimą, aš esu pasirengęs pagarsinti jį savo lūpomis, kad galėtų jį išgirsti ir tuo pačiu perskaityti daugiau Tavųjų vaikų, mūsų dvasinių brolių ir sesių.

Tėvas – Mano mylimieji vaikai, Aš esu Pirminis Šaltinis ir Centras iš Rojaus Trejybės, jums geriausiai girdėtas Visuotinio Tėvo vardu, ir kada jūs Mus garbinate Keturis Asmenis, reiškia jūs esate gyvame komunijos ryšyje su Manimi, reiškia jūsų viduje dvasiniai virpesiai yra pakylėti į aukštesnį dažnį. Aš jums siunčiu aukščiausio dažnio virpesius, kuriuos jūs, žmogiškąja prasme, transformuojate į reiškinį, jūsų vadinamą Meilės pasireiškimu. Tuo tarpu jūs viduje iš Manęs geriate tuos virpesius, jau pranokstančius šitą materialų reiškinį – Meilės išraišką. Šituose virpesiuose yra viskas – Manoji jums teikiama Išmintis, Įžvalga, perspektyvos matymas toli į ateitį, gailestingas žvilgsnis į tuos pačius aplinkoje esančius dar nepabudusius ir net piktavalius jūsų dvasinius brolius ir seses, Manuosius vaikus, yra jūsų kantrybė tuose pačiuose virpesiuose. Jūs turite iš Manęs visas Amžinąsias Vertybes šituose Mano skleidžiamuose iš tikrųjų jums labai aukšto energinio dažnio virpesiuose.
Dabar jūs įpratę suskirstyti sezoną laikais, suskirstyti į atskirus mėnesius, metus, kad jums būtų patogiau skaičiuoti įvykius, pasireiškiančius jūsų aplinkoje, ir labai trumpalaikius įvykius. Aš būdamas Amžinybės Šaltinis ir Centras, ir visą laiką veikiantis Amžinybėje, nors savuosius virpesius nukreipiu ir jums, esantiems laiko ir erdvės visatoje, bet Manasis Žvilgsnis apima visą kūriniją toli į ateitį, net į tą kūrinijos pakraštį, kuris dar nėra net ir numatytas kūrimui. Todėl Mano Žvilgsnis yra per daug tolimas jūsų materialiam, net ir sudvasintam Mano pabudusios jūsų asmenybės protui, kad Aš galėčiau jums išreikšti tai, ką tu sakai apie perspektyvą žvelgiant iš Mano pusės. Todėl Aš turiu suspausti savo mintis, kad jūs galėtumėte pirmiausia jas suprasti savuoju lygiu, o kita vertus, kad ir įvertinti savo požiūriu perspektyvą, kurią matuoja jūsų protas jums suprantamu matu. Jūs jau turite tvirtą pamatą – Mane – remiantės jau ne vienerius metus į Mane, ne į kokius nors materialius veiksmus ar tariamus žodžius. Ritualai jums jau seniai yra atpuolę kaip nereikalingi pagalbiniai turėklai. Dabar jūs, remdamiesi betarpiškai į Mane, savo dvasine pabudusia asmenybe, puikiausiai imate suprasti kokią prasmę jums teikiu – kiekvienam – Aš iš vidaus. Ypač jums tai suprantamiau, kada jūs jau savuoju patyrimu imate paliudyti – Aš esu realus, tikras, jūsų viduje atrastas, jus sustiprinantis, paguodžiantis, ir labai tvirtai vedantis ten, kur jums visuomet, išdrįsus žengti naują žingsnį, į siūlomą Mano jums iššūkio įsisavinimą. Kada jūs iššūkį priimate ir įsisavinate, visada patvirtinate, kad jis jums suteikia didesnį pasitikėjimą, ir jis buvo vertingas patyrimas, nors prieš iššūkį jūs turėjote daug nerimo ir abejonių, kaip jį įveikti. Todėl ir jūsų žvilgsnis į tą aplinką, kuri pradeda naujuosius mokslo metus įvairiose mokymo vietose ir įstaigose, jūsų žvilgsniu matuojant, jau yra supratimas, kad be Manęs, atrasto viduje, jokios programos negali būti suvienytos į bendrą švietimo sistemą, kuri remtųsi į Mane, ir tik tada pasklistų toji Manąją Valią atitinkanti ir mokymosi kryptis, pati eiga, procesas, ir tie metodai, kuriais būtų taikoma šitame procese mokymo visos priemonės, ir mokytojai vadovautųsi jau nebe nurodytomis metodikomis, kurias sukuria taip pat Manęs dar neatradę Manieji vaikai, bet jau atrama būtų Manasis vedimas iš vidaus, to mokytojo, kuris jau turi tokią veikimo laisvę, kad jisai gali papildyti tas mokymosi programas-metodikas savuoju atsidavimu Manajam vedimui. Tokios laisvės dabar jūsų mokytojai neturi. Jie įsprausti į griežtus ir labai siaurus rėmus tiek programos medžiagos apimtimi, tiek vaikų, esančių klasėje, skaičiaus išraiška, ir tuo pačiu dar visa mokyklos struktūros valdančia hierarchija, kur kiekvienas turi savo ambicinių planų ir tuo pačiu jų įgyvendinimo kelių, prasilenkiančių dažniausiai su Manąja Valia. Todėl tam mokytojui, kaip žemiausiai grandžiai ir betarpiškai bendraujančiai mokymosi procese su vaikais-mokiniais, yra sunkiausia, nes jis yra tarsi tarp kūjo ir priekalo. Tarp tos programos, kuri kaip priekalas jį veikia iš apačios ir viršaus tos mokyklos valdžios hierarchijos, kuri reikalauja rezultatų dėl savosios valdžios hierarchijos – rezultatų, kad mokykla atrodytų ne blogesnė, o dar geresnė už kitas mokyklas, ir tada rezultatai net ir tarp blogų jūsų sukurtų programų, nustelbia gyvo požiūrio į vaiką, į mokinį, gyvą pasireiškimą. Rezultatai tampa svarbesni už mokinį, kad geriau būtų atrodanti tos mokyklos paradinė išraiška palyginus su kitomis mokyklomis, kurios taip pat siekia tokių pačių tikslų.
Jūs turite net ir netolimą praeitį, kada mokytojai dabar jau pasiekę brandos amžių ir išretėję tarp mokytojų gretų, nebegali suprasti nei programos reikalavimų, nei tokio atsainaus požiūrio į mokytojus tarp jaunesniųjų mokytojų, kurių ir temperamentas yra daugiau pasireiškiantis pranokstant net ir mandagumo ribas, kurios anksčiau turėdavo didžiulį disciplinuojantį poveikį. Dabar šitos ribos yra išplėstos laužant pačius mandagumo principus, todėl jūs net ir tarp mokytojų turite didžiulę baimę. Tarpusavio bendravime nebeturite jau to požiūrio, kokį turėjo vyresnės kartos mokytojai, bendraudami tarpusavyje. Dabar šitas ryšys tarp mokytojų yra sutraukytas. Tai irgi prisideda neigiama prasme prie proceso – lavinimo proceso – sulaužymo, sulankstymo. Jisai nebėra nei žmogiškąja prasme suprantamas mokiniams. Tuo tarpu mokytojams tai yra kančios išraiška, nes jis negali laisvai laviruoti tarp savo vidinių norų, ko jis norėtų, ir tarp to, kas yra iš jo reikalaujama, kaip to dalyko specialisto. O juk lavinimas tai yra Mano sumanytas, kad kiekviena karta, baigusi atitinkamos kategorijos mokymosi procesą, geriau pažintų Mane, kaip Šaltinį ir Centrą, geriau suprastų aplinką, kaip toje aplinkoje bendrauti ir bendradarbiauti visumos Gerovei, kad dalykinės žinios būtų siejamos tarpusavyje ne kaip izoliuoti atskiri dalykai, bet kaip visuminės žinios, kurios nėra pabiros ir turi vientisą sistemą. Ta pati sistema yra sąsajoje su Manimi, kadangi Aš esu ir Lavinimo Šaltinis ir Centras, Šviesinimo Šaltinis ir Centras, reiškia, ir tos programos turi būti semiamos atsivėrusių Manųjų vaikų iš Manęs, ne iš mokslo, kuris yra tariamai padedantis jums, bet iš tikrųjų apkraunantis nereikalinga informacine gausa. Bet iš Manęs turi semtis Išminties, Šviesos, ir visa tai, kaip gyventi dabartinėje aplinkoje, kuriant geresnę civilizaciją, atitinkančią Mano Šviesos sampratas. Civilizacija kuriama įvairių visuomenės sluoksnių. Tie visuomenės sluoksniai turi būti tarpusavyje susieti per Mane į bendrą žmonijos sistemą, kuri nėra izoliuota, bet ji taip pat turi būti susieta su Mano gyvąja švietimo sistema. Kada jūs apmąstysite šitas nuostatas girdimas iš Manęs, pažvelgsite savo atsivėrusios asmenybės žvilgsniu į tai, kas vyksta jūsų aplinkoje, ko siekia jaunoji karta, ko siekia jūsų pačių dvasinė asmenybė, bet negali išskleisti sparnų, kada ir ji galėtų daug ką paaiškinti ir mokykloje, atėjusi ir suteikusi šitą Šviesos Gyvąjį žodį, paaiškinantį ir mokytojams, kokia turėtų būti lavinimo prasmė, lavinimo reikšmė, kiekvienam vaikui, kiekvienam mokytojui, kiekvienai visuomenės kategorijai, ir pačiai tos šalies visuomenei ir visai žmonijai, ir net Manajai kūrinijai. Viskas tarpusavyje susieta! O jūs jau virpesiais viską galite matuoti, kaip jie pasklinda iš to išugdyto mažylio geravalėje aplinkoje, kur buvo ugdoma ir tarpusavio bendravimo, ir bendradarbiavimo įgūdžiai. Kaip jie gali būti ugdomi, jeigu vaikai yra uždaromi tarp įvairių, jūsų sugalvotų, vaiko teisių apsaugos taisyklių? Vaikai, kurie turi būti ugdomi ir praktinės pareigos puoselėti savo aplinką stiprinimu, reiškia, tie įgūdžiai turi būti formuojami praktiniais darbais. Jie turi būti visiškai atsakingi už savo klasės sutvarkymą, išvalymą. Jie nėra tie gležni lapeliai ir žiedeliai, kuriuos reikia puoselėti šiltnamio sąlygomis. Jie turi būti ugdomi, kaip stiprios dvasinės asmenybės, kurios bendrai apjungia savo, pagal jų supratimą, ir vadovaujant nuoširdiems mokytojams, turi prižiūrėti mokyklą, savo atitinkamame segmente. Todėl visi tie jūsų sugalvoti kabinetų sistemos žingsniai neugdo kolektyviškumo, nes jie, keliaujant iš vieno kabineto į kitą, gali tiktai atlikti atskirus specifinius, praktinius eksperimentus tuose kabinetuose, kur yra speciali įranga. Tuo tarpu jų ugdymo kolektyviškumo procesas turi būti atskirose visam mokymosi metų laikotarpiui nesikeičiančiose klasėse, kad ta klasė, kaip atskira patalpa, būtų prižiūrima tos klasės kolektyvo, kuris ir prižiūrėdamas klasę, kaip savąjį atskirą teritorinį vienetą, kolektyviai stiprės tarpusavyje geriau vienas kitą pažindami, plaudami grindis, valydami suolus. Tuo tarpu ir patys suolai turėtų būti visiškai kitokios konstrukcijos. Jie mokiniams visiškai netinkami! Tai nėra ta mokymosi sisteminė priemonė. Tai yra palaidi atskiri baldai. Mokymasis buvo daug veiksmingesnis jūsų vadinamojoje tarybinėje mokykloje, kada net klasės suolai buvo tam labiau pritaikyti – ir pasvirimo kampas, ir atsilošianti viena lentutė, kur galima atvėrus atsistoti, ir atrama nugarai – ir visa tai apjungta į bendrą konstrukciją. Todėl vaikas jau iš karto turi pagalbą, kaip jis turi sėdėti ir kokiu atstumu jis turi žiūrėti, kad išliktų jo akys sveikos, kad sėdėsena formuotų sveiką stuburą. Tai – pagalbinė priemonė. Ji nebuvo atsitiktinė. Tai buvo taip pat sukurti projektai, atsižvelgiant į to augančio materialaus organizmo poreikį, ir jam suteikti lengvesnį kelią, kaip jis gali pajusti taisyklingą kūno sėdėseną. Ko neužtikrindavo tėvai, mokykla leisdavo tą kolektyviai patirti. Todėl žvelgiant į dabartinę jūsų palaidą aplinką, kuri užgožta pseudo tokio teiginio, kad yra vaiko apsaugos teisės, bet visos teisės kol kas neginamos pareigų, kurios turėtų būti ugdomos kiekvieno mokinio vidiniame asmenyje, nes svarbiausia tai yra pareiga dorai gyventi tai kategorijai, to amžiaus, dorą gyvenimą. Kol nėra Manęs, tol iš tikrųjų jūs turite tada kreipti dėmesį į tą kategoriją ir suaugusiųjų, kurie dar turi vadinamųjų moralinių vertybių šviesesnę sampratą, kurios dabar yra paminamos. Ir kada nebėra atramos, kuri būtų nors kiek pastovesnė, tuomet ir vaikai nebeturi to sisteminio lavinimo, kad vaikas, kaip asmenybė, galėtų po mokyklos jaustis daug užtikrinčiau – jisai parengtas tam gyvenimui, kurį jisai pradės gyventi savarankiškai. Pagal jūsų sampratą, aštuoniolikos metų sulaukęs tampa suaugusiu, visiškai atsakingu už savo poelgius. Tačiau jis neturi jokio supratimo apie šeimos gyvenimą, nes mokykla tokių savo lavinimo procese žinių nesuteikia, kas yra svarbiausia šeimoje, koks turi būti požiūris vieno į kitą. Todėl užbaigęs mokymosi procesą mokykloje, suaugęs žmogus yra neparengtas gyvenimui. Nekalbant jau, kad jis neturi jokios profesijos, kuri galėtų suteikti gyvenime, net ir žemiausios kategorijos pragyvenimui, lėšų. Visa tai turėtų būti jūsų mokymosi programose diegiama nuosekliai, kad išėjęs tą pradinį, vidurinį mokymosi kursą, ar dabar jūsų vadinamą gimnazijos kursą, kad būtų tam tikri net ir elementarūs suformuoti įgūdžiai gyvenimui, ir atitinkama profesijos samprata. Bet čia vėl atsiranda nauja kategorija pačių mokyklų, kurios jūsų yra sukonstruotos visiškai netinkamu būdu. Jos neturi tam galimybių suteikti tinkamą ugdymo procesą vaikams. Jose nėra vietos, labai apribota erdvė, todėl mokyklos neturi jokių sodų ir daržų, ir darželių, kur būtų gėlynai tų pačių vaikų rankomis pasodinti ir puoselėjami. Nėra daržų, kuriuose jie augintų ir stebėtų augimo procesą – ir daržovės, ir įvairios uogos – kas gali būti ir miesto sąlygomis. Nėra sodų vaismedžiams, nėra tos gamtos mažytės dalelės, kurioje galėtų pasireikšti praktiniai darbai to vaiko, kurio charakterio savybės būtų ugdomos lavinimo procese. Dėl to ir mokytojai turėtų būti išmanantys tą sritį, suteikiantys žinių, ir tuo pačiu sugebantys su vaikais bendrauti ir atskleisti jų darbe – ar darže, ar sode, ar gėlyne – atskleisti tą materialų grožį ir evoliucinį augimo procesą tos pačios augmenijos, kad vaikas pastebėtų. O tame ir sode, ir darže, ir darželyje, visuomet atsiras ir smulkesnės gyvasties apie kurią tu šiandien kaip tik aiškinai. Ir tai bus taip pat studijos vaikui, augančiam ir imliam bus pripildyta prasmingos Šviesos informacijos, ir tuo pačiu save susiejančios su ta sistema ir augmenija, ir ta smulkia ir net nematoma akims iš toliau, gyvūnijos dalimi. Visa tai yra lavinimo procesas. Šito jūsų mokyklose nėra! Tad net ir tokioje aplinkoje, matote, kiek stinga tai, kas būtų įmanoma pasiekti jau šiandien. Ir visa tai priklauso nuo jūsų vedlių, šalies vedlių gyvo ryšio su Manimi, nes vedlys formuoja vektorių ir švietimo sistemoje. Vedlys yra toji grandis, kuri duoda pokrypį visai šaliai ir visuomenei, visoms visuomenės grupėms ir struktūroms. Kol vedlys nežvelgia į Mane, tol negali būti ir mokymo programos – nė vienos – kuri atitiktų Manąjį lavinimo kursą, Manąją Evoliucinę ir gyvybiškai svarbų – kiekvienam – sumanymą – Evoliucinį Planą. Bet išimties neturi nė viena planeta! Negali gyventi nė viena planeta be Manęs! Be Manęs tiktai degraduoti tegali jūsų materialus intelektas. Dabar jūs esate toje stadijoje, kad degradacija vyksta nesustabdomai.
Jūs esate Manieji vaikai, pabudę dvasioje, Mano pažadinti iš vidaus, todėl be jūsų Įžvalgos, kuri atsiremia į Mane, permainos kokybine prasme, ir sistemine išraiška, kol kas neįmanomos. Tas – kol kas – gali užtrukti. Tai priklauso jau nuo jūsų, kiek jūs dėsite nuoširdžių, aktyvių, savo asmeninių pastangų. Reiškia, dabartinės mokyklos lavinimosi proceso ateitis priklauso nuo jūsų.


Algimantas – Ačiū Tau, mylimas Tėve. Nuostabus Tavo paaiškinimas-mokymas. Manoji valia sulieta su Tavąja, kaip ir su Amžinosios Motinos, Begalinės Motinos ir Visuminės Dievybės AŠ ESU Valia.

Komentarai