Forumas: temos peržiūra

Begalinės Motinos mokymas Gyvosios Šventovės gimimo dienos proga, suteiktas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2024 09 07

Algimantas – Mano Tėve, Amžinoji Motina, Begaline Motina, AŠ ESU, ką tik dabar baigėsi mūsų gyvosios pamaldos Tavo Vardo Gyvojoje Šventovėje, neturinčioje nė vieno ritualo, vienintelėje pasaulyje tokioje Šventovėje, ir savo maldoje Tau buvo išreikštas prašymas tarti Savo Gyvąjį Žodį šią reikšmingą dieną – reikšmingą ta prasme, kiek aš suprantu, kad tai – mūsų Gyvosios Šventovės gimimo diena – rugsėjo septintoji. Du tūkstančiai antraisiais metais įvyko pirmosios gyvosios pamaldos Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje – tuo metu dar vadintoje Dievo Tėvo ir Jo Sūnaus, Jėzaus, šventovėje – pirmosios gyvosios kolektyvinės pamaldos Urantijoje. Aš esu pasirengęs Tavo Mokymą pagarsinti savo lūpomis.
Trečiasis Šaltinis ir Centras – Begalinė Motina –
Mano mylimi vaikai, Aš esu Trečiasis Šaltinis ir Centras, jūsų taip nuostabiai su meile vadinamas Begaline Motina, išreiškiu Aš Savo nuostabų jūsų pašlovinimą, nes jūs esate atvėrę save, kaip dvasią, padovanotą Mūsų dvasinę asmenybę, atvėrę Mums, Šaltiniams ir Centrams, kuriuos jūs ir vadinate savaisiais Rojaus Tėvais. Susiliejimu mes esame toje pačioje mūsų šlovėje ir garbėje. Tiktai gyvastimi jūs esate gyvi. Todėl nesaistykite savęs su nė vienu materialiu ritualu ar simboliu, bet susiekite mus amžinai gyvąja dvasine jungtimi, kurią taip pat Aš kaip gyvąjį tiltą padovanojau jums Savąją Dvasią Minties Derintoju pavadintą. Štai ir ši diena jums iš tikrųjų yra reikšminga pradiniame pasaulyje, žengiant pas Mus į Rojų, įgyvendinant Mūsų jums padovanotą likimą – pasiekti Mus, stovėti Mūsų betarpiškoje akivaizdoje, ir ištariant jūsų Širdžiai – Įgyvendinau Tavąjį Priesaką būti tobulu, net ir tokiu tobulu, koks esi Tu, ir kaip ribinis tvarinys pasiekiau savo gimtuosius namus ir stoviu betarpiškoje Tavo akivaizdoje. – Štai šitą, iš jūsų skambančią virpesių nuostabią melodiją Aš jau girdžiu šią pačią akimirką, nes esu Amžinybės Šaltinis ir Centras apimantis visą Evoliucinį Procesą šioje akimirkoje, ir jūs jau esate Mano betarpiškoje akivaizdoje, kada atveriate save dvasioje. Tačiau tarp mūsų yra didžiulis atstumas erdvėje, o ji įveikiama tiktai jūsų patyrimų kaupimu, tiktai jūsų pastangų dėka. Jūsų niekas negali perkelti. Kaip ir jūsų aplinkoje nėra tokio mirtingojo, dirbančio už materialų atlygį, kuris sutiktų jus perkelti į kitą vietą. Visi reikalauja tam tikro atlygio – arba materialaus, arba dvasinio, atitinkamo pabendravimo-pokalbio. Aš taip pat prašau jūsų pastangų. Už pastangas jūs persikelsite per visą šitą erdvę, sukaupę daugybę materialių, intelektualių, ir dvasinių patyrimų, kurie jus stiprins, kaip deimantą gludins, kiekvieną briaunelę, kad jūs suspindėtumėte Manuoju atspindžiu, pasiekdami Mano Šviesos Buveinę, kurios švytėjimas dabar apakintų jūsų materialų žvilgsnį. Dėl to ir laukia tokia milžiniška kelionė, kurią jūs pradedate šitame, kol kas tamsos apimtame, pasaulyje. Bet jūs, suspindę Mūsų Šviesa, gyvastimi, toje tamsoje paskleidėte šitą Gyvasties Žiedą, susirinkę į pirmąją kolektyvinę dvasinę komuniją tais tolimais – žmogiškąja samprata – du tūkstančiai antraisiais metais, rugsėjo septintąją dieną, be stogo virš galvos – materialia prasme – bet turėdami Mus dvasioje jus apglėbusius. Ir dėl to jūs tada patyrėte – kai kurie iš jūsų, nors ir tų visų tebuvo aštuoni – bet patyrėte Mūsų jums suteikiamą materialiems pojūčiams patiriamą subtilų kvapą, kuris pranoko aplinkos kvapą. O tau Mes dar suteikėmė ir toliau nuostabų patyrimą važiuojant dviračiu, kada tas pats kvapas pasivijo už miesto, ir sugrįžus – sugrįžus – tu patyrei dar du naujus kvapus. Tai buvo Mūsų beldimasis į jūsų penkis materialius pojūčius, kuriuos gali patirti jūsų smegenų centras. Tačiau jūs, ko negalite patirti – ir tada dar nepatyrėte – tai jūsų kolektyvinio brolystės pojūčio dvasioje. Tai buvo tiktai intelektualus susibūrimas, kuriame jūs turėjote tam tikra prasme įgyvendinti pirmąjį žingsnį, paverčiant tą intelektualų žodinį tavo teiginį, kai tu saviesiems dvasiniams broliams ir sesėms tarei žodį, kuris pritrenkė jų supratimą – Aš įkūriau Gyvąją Šventovę. Bažnyčią. Ir kviečiu į pamaldas prie senojo Žvėryno tilto. – Tai buvo pritrenkianti žinia, dėl to ji užėmė kvapą. Nebuvo nė vieno sureagavusio balsiai kokiu nors žodžiu, buvo tyla, ir šitoje tyloje skambėjo Mūsų Virpesių nuostabi melodija Širdyje – tavo Širdyje – kad tu išdrįsai pagarsinti savo dvasiniams broliams ir sesėms šitą žinią. O kaip ją paversti kūnu, tu dar neturėjai tokio supratimo ir patyrimo, kad tai būtų ne Urantijos grupės užsiėmimas intelektualia prasme Mokytojų namuose, bet kad tai būtų Šventovės gyvosios pamaldos, kad nebūtų supainiojama, tarsi tęsinys tos pačios Urantijos grupės intelektualaus užsiėmimo antrąja dalimi, kad ji būtų skirtinga, pripildytų vidų kažkuo, ko tuo metu ir pats nežinojai. Dėl to tu prieš pamaldas ir meldeisi vienas – meldeisi, prašydamas tavęs sustiprinimo. Ir tu jo sulaikei! Ir tas sustiprinimas buvo, kad ėjo tavo lūpomis sklindanti žodinė malda – ėjo taip, tarsi tai būtų parengtas tekstas, kurį tu atkartodavai. Aš kalbėjau tavo lūpomis. Tai buvo prabilta iš tavosios viršsąmonės. Kai tu nuoširdžiai atsiveri, Mūsų virpesiai priteka komunijos akimirką, ir jais prabyla ir lūpos. Tai sustiprina asmenybę – kiekvieną asmenybę sustiprina tas gyvas ryšys su Mumis, nes Mes esame toji Galia, kuri jums suteikia gyvastį, visai kūrinijai visą gyvastį – energine – energine – samprata. Todėl be Mūsų Energijos nėra nė vieno tvarinio, kuris būtų pajėgus atlikti menkiausią judesį, menkiausią energinės išraiškos transformaciją į kitą formą. Ir jūs žengiate patį pradinį žingsnį tą akimirką, kada išdrįsote tamsoje tapti Mūsų Šviesa! Mūsų Šviesa! Kuri yra gyva! Jos negalima intelektualiai apibūdinti. Ji yra dvasinės asmenybės reali vidinė būsena, juntama Mūsų energinė virpesių išraiška kiekvienoje asmenybėje individualiai. Bet kiekvienos individualios asmenybės yra bendras siekis – giliau dar patirti šitą būseną ir stipriau atsiverti šitos nuostabios būsenos Šaltiniui ir Centrui.
Nėra kito kelio, kuriuo jūs galėtumėte įgyvendinti Mano priesaką – Būkite tokie tobuli, net ir tokie tobuli, koks Tobulas esu Aš. Nėra kito kelio, kad jūs įgyvendintumėte ir savąjį likimą stovėti betarpiškai Mūsų akivaizdoje, pasiekus Mūsų gyvenamąją buveinę, jūsų gimtuosius namus, dvasinės asmenybės namus – Rojų – tiktai jūsų pastangų dėka, ir vis augančių pastangų, nesilpnėjančių. Jums gali kilti mintis, kad jau reikia nors kiek atsipūsti, paimti atostogų, bet Manoji Kūrinija, kuo daugiau pasineria į Mane, tuo stipresnis auga apetitas veikti drauge su Manimi visumos labui ir gerovei, atsidavus Manajam vedimui ir tuo vedimu pulsuojant.
Jūsų pradinis pasaulis – pilnas susipainiojimo, net ir dvasiniuose labirintuose. Jūs turite daug dvasinių mokytojų, įvairių prirašyta knygų, tačiau jose pripainiota yra daugybė iliuzinių dalykų, perpintų Mūsų Tikrovės tam tikromis juostomis. Tada jos ir supainioja, kad ir iliuziniai dalykai atrodo iš tikrųjų yra iš Tikrovės. O kaip išpainioti tą Mūsų Gyvasties Tikrovės juostas? Tą gali tiktai tas Mūsų sūnus, kuris sugeba panirti į Mus, ne į tuos prirašytus milžiniškus tomus materialių knygų, bet panirti į Mus, pajausti Mūsų teikiamą Išmintį, ir dalintis savaisiais mokymais, gautais iš Mūsų. Tai yra milžiniškos pastangos! Ruošimasis tam prasideda jau vaikystėje, ir vaikystė tai yra pats imliausias metas kiekvieno asmens vystymosi etape. Bet jūsų pasaulyje paprastai jinai užteršiama baime, melu, prisitaikymu prie blogio akimirkų, ir tada išauga sulinkęs medis. Jo ištiesinti nebeįmanoma!

Tiktai Mes esame Tie Nuostabūs dvasios stuburo Tiesintojai, kad iš parpuolusio, kaip vergo nusižeminusio ir prieš Mus, ir prieš stipresnius fizine jėga ar pareigomis, galėtų pakilti orus Mūsų sūnus ar dukra – pakilti visu savo oriu dvasiniu ūgiu! Tik toks sūnus gali atsistoti ir drąsiai žiūrėti į Mus!

Dievobaimingumas nėra Mūsų suteikta nuostata, bet jūsų klaidinančių visą bendruomenę vedlių išsigalvojimai, kurie, tiesiogine prasme, kenkia kiekvienai dvasinei asmenybės tapatybei pakilti į aukštesnį laiptelį, stipriau priglusti prie Mūsų nematomų, bet realių energinių virpesių, patirti juos, būsena paliudijant Mūsų gyvą buvimą jūsų viduje, ir atradimą savyje, ir jūsų pačių buvimą Mumyse, kad šitas gyvas ryšys pasireikštų kaip nuostabus, harmoningas pulsavimas ir išoriniais Gėrio darbais visumos Gerovei. Nors aplinka to negali patvirtinti, bet jūsų vidus, dvasinė asmenybė, žino, kad tai yra – Tikrovės Kelias, ne takelis. Nors jūs einate vienas, aplinka gali pasijuokti, nesuprasdama, neišmanydama, bet jeigu jūs turėsite gyvybingą ryšį, gilumine prasme, su Manimi, tuomet jūsų ryžtas tik augs, nes jį pripildau Savo Energija Aš. Aš dalinu su Savo partneriais jums protą ir Išmintį. Gerkite ją iš Manęs. Tada jūs būsite pajėgūs ne tik įveikti tamsą, bet tamsa atsitrauks nuo jūsų.
Visa kūrinija yra gyvybinga Šviesos kūrinija, ir vis labiau ryškėjančios. Todėl ir jūs, Mano Šviesos Vaikai, kurie išdrįstate žengti gyvą žingsnį, ir ateinate į Gyvąją Šventovę, nebodami jokių kliūčių, įnešdami savo gyvą indėlį į Mano Šviesą, gerdami ją iš Manęs, jūs esate tikrieji Mano Vaikai. Jūs esate orūs Mano Vaikai. Jūs esate verti būti Mano Vaikais. Ir Aš jums suteikiu, ir suteiksiu atlygį, kuris jus išaukštins, net ir daugiau išaukštins negu jūs galite įsivaizduoti. Aš esu Amžinybės Šaltinis ir dovanų Dalintojas už jūsų buvimą savimi, ir buvimą su Manimi, buvimą Manyje, ir Manęs buvimą savyje, ir veikimą drauge. Ne veltui mes esame bendrakūrėjai Gėrio ir Šviesos darbų visumos labui. Ir šitas Gėris – Amžinas! Jis neturi pabaigos! Būtent dėl to jūs ir turite gyvybingą Šaltinį, kuriam neprilygsta niekas. Jūs turite gyvai atverti save, tada Manieji energiniai impulsai nustelbs jūsų materialaus, gyvulinio pradmens proto pasireiškimą Mano šviesaus jums suteikto proto, kaip dvasinei asmenybei, dieviškojo proto atžvilgiu. Tada jūs patys jausite tuos energinius Mano jums be perstojo liejamus aukščiausio energinio dažnio virpesius, ir tie virpesiai jus atves į Šventovę kolektyvinei komunijai, kuri dabar yra jums kol kas vienintelė priemonė šalinti tamsą. Kuo daugiau rinksis į jūsų gyvąjį garbinimo, šlovinimo patyrimą kolektyviai, tuo stipresnis poveikis bus aplinkai, tuo mažiau aplinkoje bus tamsos, ir tuo daugiau bus jūsų pasitenkinimo, kurį jausite savo dvasine asmenybe – asmenybės dvasine būsena – nors ir šitame pačiame pradiniame, materialiame kūne.
Būkite orūs Manieji Vaikai verti Manęs ir verti savęs, bet to savęs, kurį padovanojau Aš, kaip Savąjį atvaizdą – dvasinę, amžiną asmenybę!
Algimantas –
Ačiū Tau, mylima Begaline Motina, už šitą mokymą, už šitą paaiškinimą, už šitą sustiprinimą. Manoji valia sulieta su Tavąja, ir su Tėvo, ir su Amžinosios Motinos, ir su Visuminės Dievybės AŠ ESU Valia.

Komentarai