Forumas: temos peržiūra
Kam reikalinga priesaika
Tą rytą pabudau visiškai tuščias. Jokio vedimo, jokios pilnatvės. Greit pajutau, kad ir kantrybės, ir meilės aplinkai likę tik vos vos, jeigu likę iš viso, greičiau tik viso to gėrio teorinės žinios. Jaučiausi kaip koks tuščias, neišplautas, priplėkęs stiklainis.
Tą mano tuštumą netruko pajusti ir aplinkiniai: iš pradžių sūnus, sūnėnas, vėliau ir žmona. Visą dieną nekantrumas prasiverždavo pykčiu, irzlumu, rėkimu, kerštingumu.
Kažkuri mano proto dalis tarsi stebėjo viską iš šalies ir nesuprato kas darosi, tokį savo elgesį sunkiai beprisiminiau, o tokia būsena buvo iš vis pirmą kartą. Panašių yra buvę, bet ne tokia.
Ta dalis, kuri stebėjo vis bandė rasti ryšį su Trejybe, tačiau bet kokios pastangos tarsi susigerdavo čia pat taip nieko ir nepasiekusios. Galiausiai į vakarą net ir tai daliai darėsi sunku suregzti net mintį, kuri galėtų ką nors padėti, tik vis klausiau Trejybės kas čia vyksta. Galiausiai dar prieš miegą aprėkęs vaiką, apstaugęs žmoną, būdamas visiškam emociniam šoke norėjau parašyt į forumą apie tokią būseną, bet kažkas sulaikė. Atsigulus mintys buvo tokios susišiaušusios, kad vos tesugebėjau patikėti save Trejybei ir užmigau.
Pabudau apie penktą valandą. Pajutau, kad viskas savo vietose, atsiradęs vedimas, pilnatvės jausmas, tačiau vakarykštis šokas tebebuvo. Dabar aš klausiau Trejybės kas čia buvo, bandžiau spėlioti, nes paraleliai dar buvo vedimo patyrimų, kuriuos gavus, maniau atėjo manęs išbandymo metas, kuris visuomet būna ir vedlys tikrai išmonės nestokoja kaip patikrinti ir nustebinti.
.
Pagaliau atėjo atsakymas, kurio niekaip nesitikėjau.
Prieš dieną ar dvi, aš Vitai pasakojau, kad jaučiu vidinę prieštarą kai kalbama apie priesaiką dvasiniams tėvams, kad aš savo vidumi jaučiu pakankamą pilnatvę, jaučiuosi su jais kaip viena, ir tai tarsi būtų, jei aš savo rankos prašyčiau, kad ji man duotų priesaiką.
Pasirodo priesaika reikalinga ne dvasiniams tėvams, ji reikalinga mums patiems, o tiksliau tai mūsų daliai, kuri yra nedieviška, tam gyvuliniam protui tramdyti. Pareiškę priesaiką savo laisva valia, mes nebegalime prasilenkti su savo sprendimu, nebegalime derėtis su morale ar sąžine, tada kada mes suabejojame dieviškuoju protu ir jo vedimu, ar net jį užmirštame.
Priesaika padeda kontroliuoti mums save pačius, kai atsiduodame savo žemesnės energijos diktuojamiems sprendimams, tai tarsi gelbėjimosi ratas, kuris neleidžia mums nusiristi į dugną.
.
Kokia priesaikos nauda yra aukštesniuose dvasiniuose lygiuose aš nežinau, nes ten to gyvulinio prado kaip ir nėra, bet matyt, abejoti turi kiekvienas laisvą valią nuo ribinių mirtingųjų iki dienų senųjų.
.
Tiems kam to reikia
.
su meile
Arnoldas
Arnoldas
2008-10-18 21:24:48
Komentarai
Ką tik pridėjo. Kad priesaika gali būti tas vienintelis matomas spindulys, kai aplink tamsa.Manau, kad man tą sampratą dar plės ir plės.
Arnoldas
2008-10-18 21:55:58
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]