Forumas: temos peržiūra
Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL platinimas už paaukojimą-pasidalijimą, bet ne komercinį pardavimą.
Mielieji, kada jau buvo prasiėjęs Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL spausdinimas, ne viename knygyne klausiau, ar sutiktų prekiauti tokia knyga. Visi prašė parodyti pačią knygą, bet nė vienas neatsisakė ją pardavinėti.
Ir maniau, kad reikės surasti platintoją visai Lietuvai, kad jis išvežiotų visas knygas po įvairius knygynus įvairiuose miestuose.
Tačiau kaip labai dažnai būna, taip ir šįkart Tėvo išmintis ir mokymas mane pribloškė, kai Jis man pasakė, kad šis Apreiškimas neturėtų būti pardavinėjamas knygynuose komerciniu pagrindu, bet turėtų būti platinamas tik už paaukojimus, šitaip į platinimo tarnystę įsitraukiant vis didesniam ir didesniam skaičiui mūsų sielos brolių ir sesių įvairiose Lietuvos vietovėse. Ir net už jos ribų.
Knygos davimas už auką - tai abiejų pusių - duodančios ir gaunančios - prisidėjimas prie šviesos sklidimo aktyviu veiksmu - PASIDALIJIMU.
Kai knyga DOVANOJAMA be jokios aukos, tada tarnauja TIK DOVANOJANTI PUSĖ, ir dėkingumą jaučia tas, kuris gauna dovaną, ją davusiam. Tuo tarpu, kai knyga duodama už PAUKOJIMĄ, tarnystėje dalyvauja ABI PUSĖS, duodanti ir gaunanti ir pasidalijanti savo aukomis.
Šitame veiksme veikia ir vienos ir kitos pusės atsivėrusios sielos-širdys. Dėl to paaukojimo dydis NĖRA SVARBU, yra svarbu NUOŠIRDUS SU MEILE DALINIMASIS.
Perkant knygą tarnavimo iš viso nėra, nes perkantysis sumoka tokią kainą, kurios prašoma. Pirkėjo, kaip ir pardavėjo, siela snaudžia, ji nedalyvauja TARNAVIME.
Aukojant, priešingai, siela yra aktyvi, nes ji iš meilės DALINASI, IR DALINASI TIEK,KIEK JI TROKŠTA ŠITO DALINIMOSI IR KIEK JAI LEIDŽIA GALIMYBĖS.
Todėl TIK AUKOJANT-DALINANTIS TĄ PAČIĄ AKIMIRKĄ siela pati auga ir tarnauja, nes būtent ji yra aktyvi, o ne pasyvi, kaip pirkimo atveju.
Ir net vienas centas, paaukotas su meile, taip pat yra vertinga sielos auka, jeigu tai nėra KOMERCINIS PROTO SANDĖRIS.
Aukojimas-dalinimasis yra reikalingas abiems pusėms - ir duodančiajai ir gaunančiajai, nes abi pusės yra sujungtos Tėvo tarnystės dvasios meilės pagrindu - prisidėti prie lėšų rinkimo visų labui, kad vėl atsirastų kitos šviesos APREIŠKIMŲ knygos, kurioms išleisti ir bus panaudotos šitos aukojamos lėšos.
Taip pat labai svarbus dalykas yra ir tai, kad net iki tol nepažįstami žmonės per tokį trumpą susitikimą pasikeičia didele virpesių banga, nes vyksta nuoširdus pokalbis tiek prašant aukos, tiek aiškinant, kad ji turi būti duodama nuoširdžiai, o ne iš pareigos, ne mėginant įsiteikti savo auka. Nors pokalbis vyksta žodžiu, bet iš tiesų toks bendravimas vyksta energetinių virpesių pavidalu, kurie nusėda į pasąmonę. Tokio bendravimo nebūna komercinio pirkimo atveju.
Žmonės iš viso pirmą kartą savo gyvenime sužinos, kad aukojimas yra DALINIMASIS, IR DALINIMASIS IŠ MEILĖS, NUOŠIRDŽIAI IR VISUMOS LABUI. Ir kad tokį dalinimąsi motyvuoja atsivėrusios sielos troškimas skleisti gėrį ir meilę prisidedant ir paaukojimais, o ne komerciniu pirkimu.
Prie tokių dalykų žmonės nėra iš viso įpratę. Dėl to iš pradžių bus sunki tarnystė ir tiems, kurie PRAŠYS AUKOS, kaip ir tiems, kurie pasimetę klaus, "ar užteks tokio paaukojimo?" Štai čia ir megsis nuoridus pokalbis ir aiškinimas. Ir palaipsniui gyvulinio proto baimė pavirs į sieloso vis stiprėjančią meilę. Ir dėl tokios iki šiol sielai naujos ir dėl to nepatirtos tarnystės ji ir pati stiprės, pati ims džiaugtis tokiu bendravimu su iki tol nepažintais sielos broliais ir sesėmis, kad ims dėkoti Tėvui už tokius naujus patyrimus ir pažintis. Ir už suteiktą galimybę tarnauti. Net ir tada, kada kiti išvadins piktais žodžiais.
Tačiau dar svarbiau yra tai, kad žmonės sužinos, jog tokia Jėzaus Kristaus knyga KALBU JUMS VĖL ne pardavinėjama, o duodama už aukas, ir šitaip daroma Tėvo nurodymu. Ir patys žmonės įsitrauks į tokią knygos platinimo tarnystę jausdami tam sielos polinkį, apie kurį šiuo metu dar net nežino.
Ir Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL knygos skleidimo-platinimo tarnystės dėka įvyks tokių nuostabių GYVŲ dalykų, apie kuriuos šiandien mes net nesusimąstome.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2008-11-06 15:01:25
Komentarai
Kol skaiciau Algimanto komentara buvo linksma, net asara nubego, bet is juoko. Kodel?Pameginsiu papasakoti kaip man serafimai ar tarpines butybes apsireiske matomu pavidalu. As tada taip maniau ir dabar tebemanau. O buvo taip. Istorija ilga ir net nemeginsiu trumpinti.
Viena diena paskambino vadybininke ir man pasiule maza darbeli. Pagelbeti vienai poniai, kurios privati pagalbininke isvyko atostogu. Paskyre mane ir Monika. Dirbti reikejo dvi savaites, bet mes pabaigeme anksciau ir jos toks charakteris, kuris ir pati kantriausia zmogu gali isvaryti is proto.
Pirmas dvi dienas dirbo Monika ir jau antra diena ji man paskambino ir su asaromis sako man: Rita, buk gera, atvaziuok ir isgelbek mane! Daugiau nebegaliu…Zodziu ta ponia is jos reikalavo tokiu nesamoniningu dalyku, kur sveikam zmogui ir i galva neateitu. Nors ji psichines negalios neturejo, bet jos ego didesnis ir uz visa miesta. As tik nusijuokiau ir sakau: Monika, nekvailiok, kas cia dabar, su bobute susitvarkyti nemoki? Jei ji rekia ant taves ir tu riktelk ant jos. Na mes to daryti negalime, musu istatymai sako, jei nebegali istverti susidarusios situacijos idealiausias atvejis yra uzbaigti pamaina ir paskambinti vadybininkei ir apsakyti situacija . O Monikai pasakiau, kad niekur nevaziuosiu ir tvarkykis kaip ismanai, skambink i ofisa. O ji man sako: as jau skambinau ir jie sake, jei Rita sutiks, tai tada ji gali palikti ja, zinoma man atvykus.
Kaip bebutu kita diena jau buvo mano diena ir su nerimu vaziavau i darba. Jau visokiu kvailu zmoniu buvo teke sutikti ir pasiaikinimu rasyti, ir apsmeistai, ir apkaltintai buti, bet nezinojau ko laukti is sitos ponios. Pirma diena praejo ir po astuoniu valandu darbo dienos jauciausi kaip sumusta. Ka ji tik nedare, kaip ji manes tik netreniravo. Pirmiausia paprase padaryti arbatos. Ir prasidejo, tai per stipri, tai per silpna, tai jau per salta, per daug vandens, per mazai… Zodziu, ka tik bedarytum, kaip koks sakalas tuoj priesingai sako ir nera jokio vidurio. Kazka palieciau, jau pavogiau, gal jau ir i tase isidejau. Paskui jau pati pasakojo kaip ja apvoge, kaip jos sidabra isnese, kaip vos jos neusmauge. Pas ja gyveno vienas amerikietis. Pasakojo apie ji. Kai jis grizo megino pakilti laiptais i virsu nepastebetas.. Jis ejo taip patyliukais ir stypciodamas. Dvieju metro vyras megina buti nepastbetas. As maniau, kad tokie zmones gyvena tik kino filmuose, bet as pati buvau supuvusiu aristokratu apartamentuose.
Kita diena ji man pasake, kad noretu nueiti i baznycia. O sakau, jokiu problem nera, galime nueiti. Tas sventinis sekmadienis taip niekada ir neivyko, nes tai buvo mano paskutine diena. Mano ofisas atsisake suteikti pagalba motyvuodamas tuo, kad nera zmoniu, kurie noretu jai padeti. Bet man paskambino ir prase dar viena karta gal po pusmecio, tai savo vadybininkei pasakiau: jei mokes uz valanda ir simta svaru, as dar gerai pagalvosiu ar eiti. Mane kuo puikiausiai suprato ir pagalbos is musu ji daugiau nesulauke.
Kas ivyko mano antra ir paskutine diena. Prisisaipiusi is manes kaip tik pajege ji negalejo man nieko padaryti. As nepradejau verkti, taip pat nepakeliau savo tono, kad mane galetu kuo nors apkaltinti, islaikiau musu visuomeneje galiojanti takta ir morale, taip pat atsizvelgiau, kad tai senyvo amziaus ir nukvakes , bent siuo atveju, zmogus. Neskubejau, nors ji be perstojo sauke ‘greiciau’. Kuo ji daugiau reke tuo as leciau viska dariau. Ji parausdavo ir atrode, kad sprogs. Ir tos bangos tokios, kad atrodo kaip kas nors ja tampytu is vidaus. Tikrai sunku patiketi, kad tu ne komedija ziuri, o pats joje dalyvauji. Su ja budama pradejau galvoti, kad reikia rasyti komedijas ir siusti i bbc, tai nors pinigu gauciau, o jiems nereiketu galvas sukti kuriant situacijas.
Ji manes paprase nueiti i parduotuve. Salia jos namu ‘Waitrose”. Du supermarketai, kuriuose apsiperka turtuoliai yra ‘Waitrose’ ir M&S, bet jai tos parduotuves tai muziku parduotuves. Ir ji mane siunte i tokias vietas, kuriu ir gyvenime nezinojau. Paprase nupirkti zuvies, vaisiu ir darzoviu. Ejau pirmyn ir atgal turejau grizti, nes ka as nupirkau buvo ne tai ko ji norejo. Parduotuveje prasiau, kad priimtu atgal jei galima. Grizti reiske, kad ji mane vistiek sius, kol gaus to ka nori. Zodziu jei ir buvo tai ko ji norejo, kad pasityciotu, siunte atgal, nes jos protas taip veike. Parduotuvese man teko atsiprasineti. Aiskinti, kad ne sau perku, kad cia tokia ponia kuriai, gal jau ir su protu ne visai gerai. Tik tiek gerai, kad visose vietose suprato is kur as esu atsiusta. Ji tame rajone gyvena seniai ir ja visi pazista. Man teko suzinoti, kad ji kuo puikiausiai zino kokia zuvis kada yra. Taip pat jie zinojo jos keista buda. Jie, pardavejai, atsiprasinejo manes uz ja! Ir sake, kad as neimciau i galva, nes ji taip elgiasi su visais. Supratusi, kad reikala turiu su beprociu pasauliu (siuo atveju aristokratu!!!) daug masciau ir jau paskutini karta eidama namo su zuvies gabaleliu, kuris kainavo sesiolika savaru uz porcija. Kai tuo tarpu kilogramas zuvies tada kainavo du, tris svarus, masciau kokiame baisiame liune gyvena zmonija. Puikiai jausdama , kad niekada pas ja negrisiu, as turiu kazka jai pasakyti tokio, kad ja sudrebintu. As esu tik vienas karolis jos zmoniu virtineje, kurie jai buvo tarnai ir ji is visu tyciojosi. Ta daro turtuoliai, bet dazniausiai uz akiu. Ji buvo is tu kuri panieka kitam rode tiesiai, ji net i baznycia kiekviena sekmadieni vaiksciojo ir save laike tikincia. Tik tada supratau kodel skambino Monika ir taip graudziai verke ir prase manes, kad isgelbeciau ja.
Viduje kilo pyktis ir zinojau, kad blogis gali buti nugalimas tik geriu. Su tuo zuvies gabaleliu as suvaikciojau tris kartus pirmyn ir atgal. Kai antra karta grizau ir ji paziurejo i dezute, pasake, nera pomidoru! Eik atgal ir paprasyk, kad pomidorus idetu. Jai pasakiau , kad matyt pomidorai nepriklauso jei ju nera, o rastelis duotas jos apie pomidorus tai pat neuzsimena…Valstiete!- mete ji man. Taip as esu valstiete atsakiau jai ir pasilenkiau prie jos. O ar zinai kas esi tu? Ji sustingo ir nezinojo ka daryti, jai pritruko zodziu, nes as ta priemiau ramiai, nors viduje ieskojau ka jai pasakyti ir zinodama, kad tas amerikietis yra virsuje, ji gali koki tai samoksla suregzti. Taip ir buvo, bet jiems nieko nepavyko. Man ir siandien yra neaisku, kaip tas vyras susidejo su jos nieksingais planais.
Kai as ejau paskutini karta tenkinti jos noru, man galva plyso nuo minciu ir buvo toks pojutis kad turiu su kazkuo apie tai kabeti, turiu rekti ant visos gatves: zmones peikekites, ka jus darot! Kiekviena paskleista tokia vibraciju banga, kokia ejo is sitos moters prisideda prie siaubingo griovimo. Jau tada buvau nemazai sukaupusi informacijos is Urantijos Knygos ir Jezaus ‘Kalbu jums vel’. Zinojau ka Jezaus sako apie aristokratus ir kokia bus pasaulio katastrofu priezastis. Mano galvoje siaute tokia galybe minciu. Ta ponia jau buvo isgirdusi ne viena sviesos minti, bet ten sviesos skleisti as per daug ir nenorejau ir patys matote kodel. Juk perlu kiaulems metyti nereikia, o materialiu perlu ji pati turejo, bet jai ramybes jie neatnese – priesingai.
Ir stai einu gatve, kuri praktiskai tuscia, is visu pusiu tik plazda veliavos, kuriu as nelabai ir pazistu. Vienas is brangiausiu Londono rajonu, jame susispiete pasaulio saliu ambasados. Patys suprantate kokia verte pastatu, zemes. Ir ieskau akimis zmogaus, kuriam galeciau kazka pasakyti. Vargse moteris, kuri ejo tuo metu kitoje gatves puseje ir pasuko per gatve link manes. As palaukiau kol ji pereis ir pasveikinusi ja kreipiausi: ar tu cia gyveni ar tu cia dirbi? Ji isigando ir nezinojo ka sakyti. Mano tonas jai sukele itarima ir ji nezinojo kaip reaguoti. Ji nezinojo kalbeti su manimi ar ne? Ir tuo metu mane itartinai nuziurejusi siek tiek atlygo ir labai stebedama mane su nepasitikejimu pasake: as tik praeive cia. Gerai! - sakau jai, as tau noriu kai ka pasakyti. Sitas miestas ir sitas rajonas yra turtingas. Tu taip pat!? Ji pasiukojo galva ir dar labiau atsipalaidavo, nes pavojus kuri ji itare neatejo. Suprato, kad su manimi galima kalbet ir as nesu pavojinga. Musu pasaulis siuo metu yra ant peilio asmenu! Ar tu supranti ir zinai kas gresia sitam pasauliui! Ir dar eik ir pasakyk visiems savo draugams turtuoliams, kad sitas pasaulis kada pataps asaru ir vaitojimu pakalne, zinok kad jus tie kurie turtingi ir prisidejote prie to daugiausiai! Del to kad sykstus ir neismintingi esat, del to kad tik sau kaupiat! O pilna zmoniu, kurie galo su galu nesuduria! Meluojat, apgaudinejat ir supuve esat…!Ji sustingo ir negalejo pajudeti, norejo eiti ir negalejo. Jos motiniski instinkatai sake, kad mane reikia kazkaip guosti ir ji tare: o nesijaudink, tau tik tokia bloga diena pasitaike, viskas bus gerai. T i k r a i bus gerai tariau jai ir numojusi ranka nuejau.
Dar paejusi gatve kokius du simtus metru is tolo pamaciau vyra , kuris nese kelias tuscias kartono dezutes su plastiku ant virsaus, kaip buna ipakuotos skardines su gazuotais gerimais. Ten ju buna dvidesimt keturi vienetai. Tas vyras buvo nedidelio ugio ir paprastai apsirenges. Ir staiga man jis sako: DABAR TU SUPRANTI!? Ir palingaves galva dar karta pasake: DABAR TU SUPRANTI!?Dabar jau as nusterau, kaip ta moteris , kuri gavo gerai pylos nuo manes. O ji nuejo savais keliais. As apsigrizau atgal, jos nesimate niekur. O tas vyras vel man sako: DABAR TU SUPRANTI!? As palingavau galva ir man pasidare toks keistas jausmas, dabar tai yra ivardinta BUSENA. Negalejau pajudeti ir viskas pradejo lyg stoti. Nezinojau ka daugiau sakyti tam vyrui. Pirma mintis , kuri atejo: JIS VISKA ZINO KAS VYKO PASTARUOJU METU SU MANIMI. Dar karta linktelejusi tam vyrui ir rankoje laikydama zuvi prisiminiau, kad esu dar darbe, todel paspaudziau zingsni i prieki, bet staiga nutariau atsisukti. Tas vyras ziurejo imane ir staiga pasisuko i duris. As pasukau galva ejimo kryptimi ir dar greiciau atsigrizau atgal. Tas vyras IEJO per duris. Jis ju negalejo atrakinti. Jis ju nerakino, jis perejo jas.
Rita
2014-01-03 21:13:35
Miela Rita, tavo pateikti patyrimai yra puiki pamoka, kaip mums aplinkybes surikiuoja mūsų angelai serafimai, TAM, KAD VEIKTUME, o ne ŽIOPLINĖTUIME. Pirmoji situacija parodė tavo gyvo ryšio su Rojaus Trejybe-AŠ ESU sumažėjusią gelmę, todėl vietoje RYŽTO, viešpatavo PASYVUMUS-ABEJONĖ-BAIMĖ. Čia sąmoningai parašiau šiuos tris žodžius kaip VIENĄ, sujungęs juos būkšneliais. Pasyvumas buvo galutinė reakcija nedaryti NIEKO, kad būtų paskleista TAVO JAU ĮSISAVINTA šviesa, KURIOS ieško abu jauni mirtingieji, nes patys kalba apie Jėzaus asmenį, jo tobulumą ar netobulumą. Ryžto stygių VISADA diktuoja ABEJONĖS - sakyti ar nesakyti, kam čia man veltis į tokią situacija, vis tiek nieko nepasikeis, ai, geriau ramiai sau patylėsiu, geriau pataupysiu energiją.
Nors serafimas vis tampo už alkūnės, baksnoja į pašonę - NA, NA, NA, TU GI ŽINAI KĄ PASAKYTI TIEMS TAVO DVASINIAMS BROLIAMS, NA, NEMIEGOK, PABUSK, O TAI IR MAN KLIUS NUO MANO VIRŠININKŲ, KAD NEMOKU AŠ TAVĘS PAŽADINTI, KAI JAU Į PAČIĄ PANOSĘ TAVE ATVEDU, KAD TIK TAU NEBEREIKĖTŲ NUO IŠ TOLO PRADĖTI POKALBIO, KAI JAU IR PATĮ POKALBĮ TAU PARUOŠIAU TOKĮ, KAD TIK BELIEKA TAU IŠSIŽIOTI. NA, ŽIOKIS GI, ŽIOKIS, O TAI MAN KLIUS. Ech, ir vėl nieko neišėjo, ir kiek jau laiko. Ir kiek dar laiko tu mane šitaip kankinsi, juk aš taip pat turiu viršininką, ir ne vieną, ir jie vis klausia ir klausia, kas čia pasidarė, kad taip pasyviai elgiasi tavo globotinis, kai situacijos tokios akivaizdžios. NET SAVO FORUME NIEKO NEPARAŠO, NORS TOKIŲ PATYRIMŲ TURI DAUGYBĘ. Visa paguoda, kad pylos gauna ir kiti angelai serafimai, kurių globotiniai taip pat yra pasyvūs DVASINE prasme. Tai ir aš jau iš tokių pasyvių urantų išmokau, žmogiškąja prasme, šiek tiek apsnūsti, ne tiek jau sau pačiam būti reikliam - JUK PAVYZDYS UŽKREČIA - KAIP GERAS, TAIP IR BLOGAS. Tuo LENGVIAU UŽSIKRĖSTI BLOGU ELGESIU, KAI NEREIKIA NIEKO PAČIAM STENGTIS DARYTI, TIESIOG RITIESI ŽEMYN IR TIEK, SAU PADEJUOJI - RYTOJ SUSIIMSIU, RYTOJ SUAKTYVĖSIU - o atėjus RYTOJ, vėl sakau - PRADĖSIU NUO RYTOJ.
Gera jausti pakylėjimą TOKIAM angelui serafimui, kurio globotinis ne tik nebėga nuo jam sukurtų aplinkybių, kuriose veikia ryžtingai, bet dar ir meldžia PAPILDOMŲ aplinkybių, nes anas VISAS JAU ĮSISAVINO. Tai net susižavėjimą keliantis pavyzdys ir serafimams. Todėl ir angelai serafimai padiskutuoja TARPUSAVYJE - NA, KAIP TAVO GLOBOTINIS - AR VIS DAR MELDŽIA PAPILDOMŲ APLINKYBIŲ IR DIDESNIŲ IŠŠŪKIŲ, AR JAU IRGI NĖRĖ Į KRŪMUS? Ir koks ORUS yra tas serafimas, kuris RAMIAI, bet DIDINGAI IR RYŽTINGAI atsako - Jis man kelia susižavėjimą taip pat, kad net ir man kvapą užima, kai reikia jam sugalvoti vis naujų ir naujų aplinkybių, kad ir man darosi jau riesta, iš kur aš jam jas vis naujas sukursiu, kai visas, kiek tik sukuriu, išnaudoja iki galo, nė vienos nepraleisdamas. Mokykloje vaikai tokių kalikų nemėgsta, atseit jie daug geriau mokosi, pirmūnai, ZUBRYLOS jie, o ne jokie pirmūnai, norėčiau ir aš toks būčiau, tik aš nenoriu. Aš žiūriu į savo tokį globotinį ir matau, kad jis nėra kalikas - ZUBRYLA - o nuoširdus savo veikimu ir pažinimu vis didesnių iššūkių, kad ir man jis JAU tapo PAVYZDŽIU.
Tad aš jums ir linkiu, kad būtumėte pavyzdžiu savo serafimams.
Taigi tegu ir jie pasuka galvą, ką čia dar naujo jums sugalvoti, kai viską taip gerai įsisavinate iki galo.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2014-01-03 13:13:43
Buvo tamsus gruodzio vakaras, slapia ir mano vienas tik noras, kad greiciau grizti namo. Zmoniu ne tiek daug, nes jau puse devyniu. Prie ismantrios parduotuves vitrinos stovi aukstas vyras ir kalbasi su moterimi, kuria galiu matyti tik is nugaros. Ziuriu i kampa is kurio tureti islysti autobusas. Mums juos reikia stabdyti, jeigu niekas nestabdys, o tame autobuse nebus islipanciu sitoje stoteleje, tai gali ir pralekti pro mus nestojes. Tai mano visas demsi i gatve, i ta kampa. Ir staiga girdziu ta vyra sakant: ar tu manai, kad Jezus buvo tobulas? Ka sake moteris girdeti as negalejau. Buvo mintis prie ju prieiti, bet as suradau simtus priezasciu to nedaryti ir prie ju nepriejau.
Kitaip buvo siandien. Ejau per parka ir maciau kad traukinys palieka stotele, zinojau, kad nereikia skubeti, nes kitas tik uz penkiolikos minuciu. Is leto atejau i platforma , kuri buvo visiskai tuscia. Atsisedau ant suolo. Tablo rodo dvylika minuciu. Renkasi zmones ir salia manes priseda mama su dviem dukrom. Vienai gal kokie devyni-desimt, o kitai gal vienuolika- dvylika metu. Mazoji pasiule vienam vyrui atsiseti ir pasirodo, kad jie kartu ir jis ju tetis.Vyras papurte galva. Mama isitrauke laikrasti ir pradejo skaityti kartu su vyresniaja dukra. Ji kazka skaite garsiai. Mazoji pasisukiojusi aplink vel klestelejo i ta pacia vieta. Kol ji dar sukiojosi stovedama ir zvilgtelejusi i laikrasti tare savo mamai: skaityk biblija! Pasake taip aiskai ir tvirtai, kad man viduje atsirado sypsena.Tablo jau rodo astuonias minutes iki traukinio. Pasupusi kiek kojas ir pakraipusi galva vel tare savo mamai: duok man m a n o biblija!’ Mano’ istare taip kaip ir priekaista mamai, kad ji neskaito savosios ir gaista laika su tuo laikrasciu. Mama iseme vaikiska biblija ir padave jai. Stropiai surado zymekli ir kreipesi i sese, kuri taip pat gavo ‘savo’ biblija is mamos ir verte reikiama puslapi. Kuri puslapi skaitai? Sese neatsake, o ji tuoj paaiskino kur skaito pati. Tetis stebi savo moteris ir kazka masto. Iki traukinio trys minutes. Staiga rausiuosi savo begaliniame krepsyje ir paciame dugne randu dvi knygas, ziuriu kuri angliska ir istiesiu Jezaus “Kalbu jums vel”. Moteris ziuri, reikia kazkiek laiko sugrizti i c i a. Ar norite skaityti sita knyga?- klausiu. Kalbu jums vel, perskaito ir paziuri i mane. Mazoji tiesia abi rankas i knyga. As skaitysiu, as skaitysiu! Mama, as skaitysiu! Mama nuleidzia jos rankas zemyn ir megina versti puslapi, kai mazoji vel griebia knyga is jos ranku. Kas cia? Pasilenkia vyras. Jezus mums vel kalba, sakau. Biblija jus skaitote visi, tai gal norite skaityti ir sita knyga ir suzinoti daugiau? Pajauciau kaip visi keturi broliai- seses dvasioje nori skaityti, o labiausiai mazoji. Galima ja skaityt ir internete, popierine kopija uz auka, bet jums as galiu ir padovanoti. Tetis traukia pinigine ir renka tinkama piniga, kai mazoji pasukiojusi galva tai i teti, tai i knyga ir mane, sudejusi abi rankas kaip maldai pradejo manes prasyti. Dovanok ja mums prasau, labai prasau! Bet tu turi skaityti ir pasidalinti su kitais. Atvaziavo traukinys ir mama soktelejo nuo suolo. Tetis is leto nuleido pinigine i kisene, nuosirdziai man padekojo ir nubego i traukini, i tolimesni iejima, o as i ta - kuris pries mano nosi.
Dvi vos ne identiskos situacijos ir viena paleidau, nors impulsas is vidaus buvo ir tada ir siandien. Bet jei siandien buciau apsimetusi, kad man dvylika minuciu yra per mazai istraukti knyga is krepsio, tai butu, kuri laika mintimis eikvojame energija uz pasyvuma ir neatlikta ryztinga veiksma. Juk situacija tobulai suorganizuota. Niekur nereikia eiti. Viskas panoseje padeta. Ar visada isnaudojame duota galimybe paskleisti Sviesa?
Rita
2014-01-02 21:58:33
Šiandieną įteikiau penkis vienetus “KALBU JUMS VĖL“, kurias paėmiau iš Vytauto, rusų kalba, žmogui, kuriam jau prieš tris metus buvau padovanojęs šį Jėzaus Kristaus apreiškimą lietuvių kalba, tačiau kuri gulėjo lentynoje kartu su „AKIMIRKOS AMŽINYBE“ tarsi paskendusi amžinybės dulkėse, kol vieną dieną bendraudami telefonu jis manęs paprašė, kad užduočiau jam davsinių namų darbų. Per tuos kelerius metus mes bendraudavome dažnai, kol pokalbiai pradėjo linkti nuo darbinių dalykų apie dvasinius, vėliau apie maldą, dar vėliau apie patyrimus, kol išsirutuliuojo iki to, kad šiandien jis negali atsidžiaugti tuo, ką turėjo nuolatos savo namuose, visai šalia ir dabar skaito, net ne skaito, bet geria kaip jam brangiausia gėrimą ir ne tik geria, bet jau ir taiko praktiškai gyvenime tai, ką sužino. Jis netgi anksčiau mąstydavo, nejaugi tokia Dievo valia, kad būtų bažnyčios tokie pastatai, nejaugi šventųjų paveikslai reikalingi. O rusų kalba jam reikalinga todėl, kad jo žmona, jo pavaldiniai yra rusų tautybės, todėl jis tiesiog nori paskleisti tai, nori, kad visi tuo gyventų, tuo dvasiniu pagrindu.
Ir šiandien, su tokiu noru prašo ir priima knygas, tarsi būtų nuo akių nuimtas tamsiai juodas raištis. Ir skaitydamas gauna atsakymus būtent tuos, kurie jam yra aktualūs, apie darbo organizavimą, apie bendradarbiavimą tarpusavyje, apie pačius pagrindus, dėl ko žmogus išviso dirba, kokia žmogaus darbo prasmė ir kokia turi būti darbo-kūrybos dvasia. Jo gyvenime tai turės milžinišką poveikį šviesos linkme, kadangi taip su užsidegimu priima, nes nėra suspazmuotas katalikiško štampo, kad knyga būtinai turi būti pažymėta ženklu „katalikų leidiniai“, o jeigu nėra pažymėta, tai bėk kuo toliau.
Būtent viena katalikė, kada jos siela tiesiog trokšta išsilaisvinimo, o bažnyčioje neranda dvasinės atgaivos, bet vistiek ten eina, nes neturi kur daugiau eiti, kada mes susitikome aš jai pasiūliau „KALBU JUMS VĖL“ kaip dovaną ir pasakiau, kad tai būtent tai, ko jai reikia. Kitą dieną gavau pilną baimės žinutę telefonu – „tu geriau šitos knygos neskaityk“. Koks tai katalikybės uždėtas baimės štampas, per kurį žmogus nuskriaudžia ne tik save, bet tuo pačiu ir visumą, uždaro save į tokią nelaisvę, kuri ir toliau veržia iš vidaus. Pats žmogus užsidaro nuo teikiamos šviesos. O ši knyga-apreiškimas yra NEPAPRASTOS reikšmės, kaip ir kiti apreiškimai - Urantijos Knyga ir Akimirkos Amžinybė.
Lygiai tas pats su kataliku žmogumi, kuris man įteikė „KALBU JUMS VĖL“, kada aš jį lankiau ligoninėje ir pasakė man žodžius – perskaitysi šią knygą ir sužinosi kaip reikia gyventi. Aš perskaičiau ir su džiaugsmu dėkojau jam, tačiau perskaitęs mąsčiau, kad jeigu yra tokia knyga, jeigu yra tokia šviesa, tai reiškia yra ir patys žmonės, tuo gyvenantys. Ir nesuklydau, nes radau Urantijos grupę ir Rojaus Trejybės gyvąsias pamaldas. Tačiau būtent šis žmogus, įteikęs man knygą, šiandien meldžiasi už mane, kad jis mane įstūmė jo požiūriu į sektą, prašo manęs atleidimo, prašo, kad nepykčiau, dėl to, kad atitraukė nuo katalikybės, kai tuo tarpu aš jam dėkoju už ryškesnę šviesą, tik dėkoju, daugiau nieko. Lygiai tas pats su kitais žmonėmis, kada jie teigia, kad „su ta urantija“ niekas neaišku ir viskas parašyta tik, kad būtų kuo sudėtingiau. Tačiau kaip tik tai yra ta atsiskleidžianti ir save atskleidžianti nuostabi informacija, jeigu žmogus to nori, nes pažinta tiesa laisvina žmogaus pečius, laisvina žmogaus asmenybę tiek, kiek jis ją įsisavina.
Ir vis dėlto toks žmogus, kuris nėra supančiotas institucinių religijų dogmos arba visiškai dar nepavergtas jos, bet nuoširdus, nes priima informaciją jausdamas tiek vidumi, tiek virpesiais, tiek jausdamas ir Minties Derintojo vedimą, turės nuostabių pokyčių viduje, neišvengiamai turės šviesesnį gyvenimą, jeigu gilinsis, jeigu nepaleis iš rankų tos dvasinius turtus teikiančios meškerės, nes jokie materialūs turtai negali atstoti dvasinių turtų, nors jie yra nemokami, bet NEĮKAINOJAMI. Ir kitiems žmonėms sakau, kad tikroji dvasinė šviesa yra nemokama, neapmokęstinama, bet iš dėkingumo, o dėkingumo jausmas yra iš Kūrėjo, žmogus norės remti tokią veiklą, kuri kelia žmogaus dvasią, o kai kuriuos netgi prikelia iš klūpėjimo į vertikalią stovėseną. Šiam žmogui papasakojau apie Rojaus Trejybę, apie Tiesos dvasią, kuri padeda žmogui suvokti Tiesą.
Ne šiaip sau yra Jėzaus pasakyti žodžiai – Tiesa jus išlaisvins. Todėl tos Tiesos žmogus ir turi ieškoti, nes jinai ne tik ištraukia žmogų iš duobės, bet ir prikelia iš dvasinės mirties gilaus miego. Ir jeigu tikrai ieškos – suras.
Mantas
2013-12-31 20:48:23
Miela Ieva, kadangi iš 4500 egzempliorių teliko apie vieną šimtą, tai dabar šią nuostabią šviesos knygą verta siūlyti ne bet kam, bet tiems, kurie NUOŠIRDŽIAI SIEKIA RYŠKESNĖS ŠVIESOS, O NE TIESIOG NORI PASKAITYTI IŠ SMALSUMO. Todėl aš tegalėsiu duoti tik keletą egzempliorių, kai anksčiau reikėjo siūlyte siūlyti, kad paimtų, gal kada ateityje ją paskaitys, tai bent jau turės ją, nebereikės jos ieškoti. Dabar situacija jau visiškai KITOKIA.
Todėl miela Ieva, jeigu būsi Vilniuje, galėsi iš manęs ir paimti keletą egzempliorių, ir jas taip pat pasiūlyk jausdama savo širdimi, kam ji reikalinga, ir kas jos tikrai nori. Mano tel.869944059 .
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile
Algimantas
2012-06-15 18:54:52
laba diena visiems,
gal galite patarti kaip aš galiu gauti šia knyga, kad galėčiau kitiems ją dalinti skaityti nes žinau kad būtent mano mieste nėra kas tuo užsiima. :)
Ieva :)
Ieva
2012-06-15 16:37:12
Gal nori būti tu tuo žmogumi?
Arnoldas
2009-07-30 12:18:34
Gal yra žmonių platinančių čią knygą Alytuje?
Marius
2009-07-27 01:08:22
Mielas broli Algimantai, ačiū Tau už nuoširdų mokymą, šviesinant mus Urantijos gyventojus. Gal galit parašyti adresą ar telefoną kur Klaipėdoje yra platinama Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL.
Kretinga.
Rūta
2008-12-31 18:51:57
Priminsiu tiems, kurie gyvenat Londone, kad Jezaus apreiskima KALBU JUMS VEL galite isigyti paskambinus tel. +447747067075. Jei del kokiu priezasciu negalesiu atsiliepti rasykit sms.
rita
2008-12-28 12:36:01
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.