Forumas: temos peržiūra
Žmonija gyvena su Maja - iliuzija
ŽMONIJA VIS DAR MIEGA IR SAPNUOJA ILIUZINIUS SAPNUS
Ar tikrai taip yra ? Ar iš tiesų mes taip mažai paaugome ? Kodėl mes nenorime jau šiandieną gyventi Tiesoje ir Šviesoje ?
Tikriausiai panašūs klausimai , ne vienem iš mūsų , verčia vis giliau pažvelgti į aplink verdantį šį žemišką gyvenimą . Aišku , kad ne visi taip gyvena ir sapnuoja iliuzinio gyvenimo sapnus , bet dauguma . Išsikerojęs egoizmas žmogiškojoje prigimtyje , per visas mūsų žmogiškąsias silpnybes veržiasi į aplinkinę erdvę ir augina ir pakursto liepsnojančius , nesantaikų , pavydo , agresijos , lauželius .
Užtenka nešališkai pastebėti aplink vykstančius reiškinius , kaip pradedi suprasti didžiulį iliuzinį žaidimą vystantį aplink tave ir negali atsistebėti , kiek daug pastangų ir išmonės žmonija sudeda iliuzinio pasaulio formų ir idėjų transliavimui , aprašymui įvairiausiomis priemonėmis ir šaltiniais . Jau prieš du tūstančius metų buvo pasakyta auksinė frazė : ,, Daug bus pakviestųjų , bet mažai - išrinktųjų‘‘. Šiandieną tik mažą žmonijos dalį nevaldo iliuzijos , tik labai maža žmonijos dalis neparsiduoda blogio imperijos kerams , kaip agresija ir iliuziniai malonumai . Tik labai maža žmonijos dalis , per du tūkstančius metų, sugebėjo priimti ir suprasti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tiesos dvasios veikimą , o dar mažesnė dalis sugebėjo savo protus nukreipti dieviškųjų Tiesų suradimui ir supratimui . Nors mūsų Viešpats Jėzus Kristus labai aiškiai ir kryptingai mokė ir kalbėjo , kad žmogus tai Dievo šventovė , bet tik mažuma tai galėjo suprasti . Visai žmonijai buvo artimesnė kančios ir atpirkimo doktrina , nes ji atspndėjo ir tebeatspindi pačią gelmę iliuzinio pasaulio , kuriame gimsta ir vystosi žmogus . Tiesioginis , Dievo Tėvo dvasios veikimas žmoguje , savyje buvo laikomas per daug drąsiu ir įžuliu žingsniu , besikertančiu su atpirkimo doktrina . Žmonijos vienetai , visais amžiais , pasiekdavo stulbinančių dvasinių aukštumų , bet ir tai neapseidavo be giluminio drąstiško įsikišimo į fizinio kūno veiklą , kaip askezė su vienuolynais ir kalnų olomis. Tad nenuostabu , kad tie žmonės , kurių protuose šiandiena daugiau dvasingumo erdvės negu praktinio žemiško veikimo , dažnai yra nesuprantami . Jie yra nesuprantami , nes visu savo gyvenimu ir darbais tobulai vysto ir augina dvasingumą . Tokie žmonės visais laikais buvo ir yra laikomi keistuoliais , nesugebančiais ir nemokančiais pritapti prie gudručių pasaulio . Dvasiniai švyturiai , žmonijos istorijoje , visada buvo tik vienetai . Jų dvasinę veiklą žymėdavo aukšto dvasingumo salelės , susikūrusios aplink juos , kuriose vyravo brolystė , Kristaus sąmonė ir Dievo Tėvo dvasia . Nušvytimas reikalavo daug protinių ir fizinių jėgų . Visos metodikos buvo kuo griežčiausiai slepiamos ir perduodamos tik išrinktųjų ratui . Oficialioji bažnyčia dažniausiai neparemdavo eilinių žmonių nušvytimo Šviesoje , nes tai kirsdavosi su dogmatinėmis teorijomis , dėl perdėto gudravimo , kas naudinga ir kas gali pakenkti bažnyčiai .
Ir šiandiena visose gyvenimo sferose ; tiek mokslo šventovėse , tiek kūno tobulinimo ir gydymo technologijose , tiek finansinėse ir religinėse sferose , visur vyrauja lenktynės : kas apsukresnis , kas gudresnis ir kas turtingesnis . Visur vyrauja kūno ir proto malonumų tenkinimo industrija , žmonių protai užvaldyti Majos iliuzija . Iliuzinė gyvensena taip užvaldžiusi žmonių protus , kad mūsų dieviškąjam Minčių derintojui nepaprastai sunku paveikti sustabarėjusį mąstymą . Tas trumpas šventos tiesos suvirpėjimas žmogaus sąmonėje po bažnyčių skliautais nesukurė vientiso , logiško tikrovinio ir patirtinio Dievo karalystės supratimo , taip kaip mokė mūsų Viešpats Jezus Kristus , prieš du tūstančius metų . Tikinčiųjų visuomenėje įsigalėjo klerikalinis dogmatizmas ir dvasinis nacionalinis provincionalizmas . Dangiškąją šviesą į savo namus ar į artimųjų širdis atsineša tik vienetai , kurie visu savo gyvenimo būdu ir mintimis toli prasilenkia su riebaus ir sotaus gyvenimo šalininkais . Šiandieną žmogus , labai gerai išvystęs savo gyvulinį ,,ego‘‘ , sukūrė ,,klestinčią‘‘ civilizaciją su dogmatinėmis religijomis , taip ir nesugebėjo sukurti klestinčios kultūros , nes tik kultūroje išsiskleidžia ir pražysta dieviškoji žmogaus sąmonė . Dievas taip pamilo pasaulį , kad nusileido į žemiausią savosios kūrinijos dalį , pas žmones , kad apšviestų jų protus ir skatintų mąstymui apie Kūrėjo veikimą tik žmoguje ir niekur kitur , nes kitur veikia tik gamtos dėsniai , kurie sukurti dieviško pasaulio , bet Dievas kaip asmenybė geriausiai reiškiasi tik žmoguje , tik žmogaus prote .
Gražiausios idėjos gali kilti žmogaus prote , bet jeigu jos nebus apšviestos kultūrine , dvasine šviesa , o šiose idėjose vyraus tik dogmatinis klerikalizmas ir mitinis provincionalizmas , vos užsiliepsnojusios jos užges , nes jos savyje neš baimę .
Naujos idėjos reikalauja proto ir sąmonės polėkio, nes reikia skristi daug aukščiau , reikia pažvelgti į visumą nauju , pilnu nustabos žvilgsniu . Reikia turėti drąsos ir daug meilės , kad pamiltum aplinkinį pasaulį su jo visais netobulumais . Reikia norėti pažinti ir mylėti Dievo Tėvo dvasią , kad suprastum ir mylėtum šį pasaulį , JO kūriniją . Tad tokių žmonių pasaulyje ir šiandieną , vis dar gyvena vienetai Ir jie vadinami ir laikomi keistuoliais .
Šiandieną viduramžių religinį fanatizmą , pakeitęs kapitalistinis religinis pragmatizmas , tik dar labiau padidino prarają tarp dvasingumo pradų , tarp kultūringumo pradų vystymo ir aukso veršio garbinimo . Aukso veršio kultas visais kanalais pompuojamas į žmonių protus , ir tik vienam tikslui , nežabotam norui pasipelnyti silpnesniojo saskaita. Geriausios dvasinės įdėjos yra paliekamos gyvenimo užribyje , skursti ir vegetuoti , nes joks bankas tau nesuteiks kreditų už dvasinio turto užtatą . Jokia politinė partija tavęs nepakvies į asmenybių dvasinius rinkimus ir nepakvies kurti valstybinių dvasinių reformų. Penktoji valdžia - žiniasklaida , turėtų savo garbės reikalu laikyti , dvasinių žinių skleidimą ir dvasinių asmenybių paviešinimą visuomenei visais šaltiniasis ir priemonėmis , dėl geresnio dvasinių Tiesų plitimo tarp piliečių , tačiau ir čia mieliau klesti šau biznis ir jo iliuzijos negu , kad pagalba žmonių protų šviesinimui . Todėl šiandieną turime , tai ką turime . Ir kokią galima daryti išvadą iš viso šio mūsų gyvenimo ? O išvada peršasi tik viena - visa žmonija dar miega saldžiu meškos miegu . Saldžiu gyvuliniu miegu , kuriame sapnuojasi iliuzijos ir žalios pievos . Emilis - Petras
Petras
2008-11-15 12:01:27
Komentarai
Yra svarbus klausimas kaip žiūrėsime į pasaulį: su meile (aukštomis vibracijomis), ar su neapykanta baime ar dar kokia kita pilna žemų vibracijų emocija/jausmu/mintimis.Yra priežasčių manyti kad yra tie kurie specialiai bando žmonėms piršti idėjas apie karą, globalinį atšilimą, krizes, smurtą vien tam kad keltų žmonėse baimės ir streso jausmus, o šie savo ruožtu užpildytų pasaulį su tokiomis mintimis. Politikai ar kokie kenkėjai, jeigu jie daro ką blogai, mes neturėtume jų nekęsti - bet rodyti gailestingumą ir MYLĖTI juos, nes yra kas specialiai nori kad žmonės pripildytų pasaulį žemų vibracijų (baimės, neapykantos).
Pasaulis keičiasi, ir kyla link aukštesnių vibracijų, vis daugiau meilės, tarpusavio supratimo, šviesių minčių. Žmonės kurie nežino kas yra meilė supranta tai kaip kažką banalaus, bet tai dalykas kuriuo reikėtų pasidomėti daugiau.
Tai šiai temai, aš įvardinčiau kaip svarbų momentą nusigręžti nuo streso ir baimių į meilę ir aukštas vibracijas! Kokia yra jūsų sąmonės būsena keičia viską, tuo tarpu aplinkybės aplink jus niekada nieko nekeičia nes jos neturi sąmonės. Tik sąmonė keičia aplinką. Ir tik nuo būsenos kurioje esate priklauso kokia bus ta tikrovė kurią sukursite. Linkiu gilesnio supratimo apie tai kas yra Meilė ir jos svarbą, aktualumą kiekvieną akimirką. Sudie.
Vaidas
2008-11-30 13:17:39
Man yra tekę susidurti su tokiu "pamokslų skaitymo stiliumi" bažnyčioje, kai kunigas kalbėjo kalbėjo kaip po mirties žmogus yra vienas, visų paliktas ir taip toliau, panašiai kaip ir ši situacija kada pasaulis nėra toks koks galėtų būti dar geresnis, o tada pradėjo kalbėti apie šviesą apie Dievo išgelbėjimą, tai ir šiame temos aprašyme yra daug užuomenų, bet norėtųsi savotiško suformulavimo kas tai per kelias. Daug yra kalbėta kitose vietose, ir pilna atsakymų, tai gal todėl čia tai ir nebe paminėta, bet būtų neblogai jei būtų čia. O gal tai palikta teisė tiems kurie čia gali komentuoti, kaip gi tai padaryti.
>
Pasaulis keičiasi. Ir jis yra toks kokio žmonės norėjo, kur juos nuvedė jų norai - tai pasikeisti jam reikia per vertybių pasikeitimus, žmonės mato kur juos nuvedė jų norai, ir dabar jie turi apsispręsti kur jie gali eiti kitur ir toliau ir aukščiau, bet tam reikia kad kasnors jiems primintų apie tą geresnįjį kelią.
>
Tai galbūt nėra taip paprasta pereiti nuo rėmimosi protu ir nusistovėjusia santvarka link rėmumosi širdimi ir savo paties vidiniais suvokimais - dalinis taikymas palaipsniui vis atsiranda, bet daug ko ir greitai pakeisti neina, yra brandinamos idėjos ir su laiku įgyvendinamos. Stotis and dvasinių dalykų - tai kai kuriems yra žengti žingsnį į tai kas nepažinta, stotis ant to kas nežinoma, o tik patikrinus per patirtį įsitikinus galbūt jam suvokiama kaip atpildas. Iš tikro pasikeitimas neturi būti dėl kažko, bet todėl kad mes tokie esame.
Man gyvenimas šiuo metu atrodo kaip veidrodžių karalystė, kur viskas ką matome yra atspindys to ką suformavo mūsų sąmonė. Bet tai labai gilūs pamąstymai, kada tikrai mes esame čia todėl kad mes to norime labiausiai. O keičiamės per suvokimus ir pasikeitusias vertybes.
>
Tu iškeli klausimą apie KULTŪRĄ, ir tai tikrai geras atsakymas, tai kažkas tvirto ir apčiuopiamo, tačiau pamatas viskam ir šaltinis turi būti tas gyvumas, iš žmogaus dvasios/sielos.. nešamas į išorę iš vidaus.
Pabaigai, kaip esu sakęs vienintelė iliuzija (Maya) yra NEMATYTI MEILĖS bent kur nors, nes viskas yra tik meilė. O meilės suvokimas gali būti labai sudėtingas (susidedantis iš labai daug)... Dažnai kasnors žiūrima iš siauro požiūrio, bet užtenka pažvelgti į reiškinius iš milijardo metų požiūrio ir tiek daug visko išryškėja....
Myliu. Sudie.
Vaidas
2008-11-29 11:52:29
Norėčiau parašyti išmintį , kuri yra sena , kaip ir šis pasaulis. Ta išmintis buvo išrinktųjų ir apsišvietusiųjų žinioje . Aišku , kad tokios žinios yra labai archaiškos , bet vis gi tai rodo , kad žmonės ieškojo kelio pas Visatos Kūrėją visais amžiais .
Senieji Vedų raštai ragina: "jei gimei žmogumi, išnaudok šią dovaną ir ieškok Absoliučios Tiesos!" Tačiau mes labiau susirūpinę "progresu": kaip tobuliau patenkinti savo keturis pagrindinius poreikius (valgymo, miego, gynimosi ir poravimosi). Tačiau šie dalykai prieinami net ir gyvuliams. Jie gali mėgautis visu tuo neidami į darbą, nevažinėdami apsipirkti į supermarketus ir nemokėdami mokesčių. Nežiūrint to, mes laikome save aukštesnėmis būtybėmis, pasaulio šeimininkais. Pasaulio, kurį taip negailestingai niokojame ir griauname savo stulbinančiu neišmanymu ir neišmintingumu. Ir vėl mes "užsiėmę" darydami savo karjerą, ir vėl mes "neturime laiko" pamąstyti apie savo egzistencijos prasmę, ir vėl vaikomės vienadienių malonumų, kuriuos mūsų trumputis gyvenimas mums teikia, vis mėgindami numalšinti savo amžinąjį laimės troškulį. Bėgame tarytum bepročiai paskui dykumos miražus, statome sau smėlio pilis ar laukiame Senelio Šalčio dovanų. Bet materialaus pasaulio iliuzija niekada nepatenkins amžinojo sielos troškulio. Iliuzija, kurios grandinės nematomos, kurios kalėjimai be grotų. Mes tarytum žuvys, ryjančios jauką ir nesuprantačios, kad jame tūno mirtis. Tačiau jei mes atsikvošėsime ir įsiklausysime į tūkstantmetės išminties balsą, mūsų kalėjimo sienos gali pradėti griūti. Mūsų klausimai gali būti atsakyti. Mes galime atrasti savo gyvenimo prasmę. Mes galime atrasti jų gyvenimo prasmę. Mes galime atrasti prasmę... Mes galime atrasti Absoliučią Tiesą, Aukščiausiąjį Viešpatį, Kuris mums visada byloja: Norėdamas suteikti jums ypatingą malonę, Aš, glūdėdamas jūsų širdyse, švytinčiu žinių žiburiu išsklaidau neišmanymo tamsybę.
Gyvosios esybės tikroji konstitucinė padėtis yra tyra dvasia. Tačiau žmogų, kuris tapatina save su materialiu kūnu, galima laikyti esančiu majoje - iliuzijoje. "Maja" reiškia "ne tai". Prieblandoje ant žemės gulintį susiraizgiusį virvagalį galima per klaidą palaikyti gyvate. Šis virvagalis yra laikomas tuo, kuo jis nėra. Tai ir yra maja. Lygiai taip pat sąlygota gyvoji esybė, suklaidinta majos, mano kad kūnas yra siela.
Tačiau kaip gi mes galėtume virvę laikyti gyvate, jei nežinotume kas tai yra tikra gyvatė? Pati gyvatės sąvoka nėra iliuzinė ar netikra. Iliuzinis yra tik virvės tapatinimas su gyvate. Lygiai taip pat, materialus kūnas yra majos produktas. Maja yra Viešpaties materiali energija, kuri yra priklausoma nuo Kūrėjo, lygiai kaip debesys yra priklausomi nuo saulės. Saulės dėka jūros vanduo garuoja ir pavirsta debesimis. Lygiai kaip debesis yra saulės energijos transformacija, taip ir maja yra Kūrėjo dvasinės energijos tranformacija. Todėl ji yra reali. Ji nėra iliuzinė, kaip kad kartais teigiama remiantis pavyzdžiu apie virvę ir gyvatę.
-------
Jei jums trisdešimt metų, vadinasi prieš trisdešimt metų jūsų kūnas neegzistavo ir po penkiasdešimties metų jo jau nebebus. Lygiai taip pat materialus pasaulis periodiškai pasireiškia ir išnyksta tarytum bangos jūroje. Materialus pasaulis, lygiai kaip ir kūnas, yra majos produktas.
Petras
2008-11-16 19:16:00
Pilnai sutinku su tavimi Vaidai . Generuokime geras idejas ir mintis , ir gyvenimas bus malonus ir prasmingas . Visą tai žinau ir dažnai taikau paraktiškai , bet kartais , gal rudeninės darganos , gal Saulės stoka - iškviečia minorines mintis ir norisi sustoti ties pilka kasdienybe ir pažvelgti į ją . Sieloje visada nešioju Šviesą , bet akys kartais nukrypsta į šio gyvenimo realijas ir aplink cirkuliuojančias mūsų žmogiškąsias emocijas ir energijas .
Sėkmės tau Vaidai, tu iškeli idomias mintis , aš jas visada su malonumu skaitau .
Petras
2008-11-15 18:25:32
Labas, Petrai. Man tai tenka pastaruoju metu susidurti su tiek daug vis augančių žmonių! Diskusijos, bendravimas, pokalbiai! Kažkada labai senai gal ir galvojau apie žmones "kiek daug jie nežino", bet kuo toliau tuo geriau galima suvokti kaip jie auga, kaip jie siekia to kas jiems atrodo gera. Ir dabar pirmame ketvirtadalyje teksto atrodo dėmesys turėtų būti kreipiamas daugiau į augimą ir kelią į šviesą, o ne šviesos apsunkinimą iliuzijomis. Kol kas tiek. Dar neperskaičiau viso straipsnio, einu pro duris į 007 filmą. Myliu. Sudie.
Vaidas
2008-11-15 12:24:21
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]