Forumas: temos peržiūra
Malda... Kas tai? Kuo ji skiriasi nuo meditaciojs?
Malda... Kas tai? Kuo ji skiriasi nuo meditacijos? Kuo skiriasi Tėvo garbinimo mada nuo prašymų maldos? Kaip turėtume melstis ir kur bei kada?
Pasamprotaukime apie maldą iš širdies ir patirties...
Algimantas
2005-11-10 11:11:59
Komentarai
Maldai reikalingas kitas, dievas, tėvas ar dvasinė būtybė, ar darbdavys. Maldoje esi TU ir yra KITAS, tai esminis dalykas. Gali prašyti pagalbos, gali dėkoti, bet jeigu tai darai per protą, kalbėdamas, naudodamas mintis, tai jau nebus malda, tai bus monologas. Aš prieš monologus, kuriuos tamsūs žmonės vadina maldomis.Tikroji malda vyksta BE ŽODŽIŲ, NEDALYVAUJANT PROTUI IR SUSTOJUS MINTIMS. Kai viduje atsiveri egzistencijai, švelnioms, subtilioms energijoms, leidi joms tekėti, kilti iki širdies tuomet ir vyksta dalijimasis iš širdies į širdį. Malda, tai atsivėrusio žmogaus nusiderinimas į visumą, į aukštesnius Būties sluoksnius, tuomet vyksta pasidalijimas energijomis ir viduje užplūsta meilė, nuoširdžios ašaros, šypsena, atsipalaidavimas. Tam nereikalingas tikėjimas ir įtikėjimas, tam reikia dėmėsingumo sau ir kitiems. Reikia nustoti save spausti, kontroliuoti ir susiderinti, tai įmanoma pradėjus paleidinėti savo nelaimingumą, kančią, svarias, dvasingas mintis ir tampant tiesiog žmogum.
Žmogus gali būti laisvas nuo tikėjimų ir minčių. Tai MATYMAS IR JUTIMAS, NE GALVOJIMAS!
Mus pripratino galvoti, todėl justi tiesiai savo energijas ir kitą žmogų mes nemokam. Juntant vyksta dar gilesnis pasidalijimas, nei žodžiais. Žodis fragmentinis ir daugiaprasmis, energija visuomet aiškiai juntant neklystančiai parodys kas yra kas.
Bet lietuviai yra galvojančių rasė, todėl matyti energijas jiems sunku.
Meditavimas leidžia atsitapatinti nuo minčių ir patirti vidinę laisvę. Jokia mintis nesuteikia laisvės, nes ji yra sutrauka, stuporas; laisvė yra energetinis laisvumas, tekėjimas, plėtimasis.
Po gilios maldos, gali įvykti ir meditacija. Tie dalykai tokie subtilūs, kad protas turi visiškai nutilti ir žmogus turi maksimaliai atsipalaiduoti, kitaip energija neteka ir prasideda galvojimas, kuris suryja musų dvasinę energija ir išsekina psichika.
Galvojimą turi pakeisti matymas, tai ir bus žmogaus dvasinė evoliucija.
Povilas
2009-04-19 08:37:28
T.Algiui,
O kurinija vystosi? ash nepastebiu, viskas eina tik blogyn, va neramumai Mexikoje, znones ishkrypsta, zvereja...Ir mielasis Algimantai, ash nepastebejau, kad jusu maldos yra nukreiptos i Kureja. Jus medziates shetonui, o ne Gyvajam Dievui. Nes jei mestumetes Dievui, tai turetumete asmenini bendravima su Jezumi, o ne su UFO.
Vaidui,
Nebuk tox ishdidus, nekox tu dievas esi, jei neatgailausi tai mirsi savo nuodemese...
Sysas
2006-10-03 12:55:28
Mielieji, matau, kad per beveik per dvejus metus, kai egzistuoja Urantijos Knygos svetainė, mūsų Forumas jau tampa labai gyvybingas ir jame dalyvauja vis daugiau ir daugiau mūsų sielos brolių ir sesių. Dėl to, kad jis taip veiktų, mes visi turėjome įdėti nemažai pastangų. Tačiau dabar jūs ir patys imate jausti, kokia kryptimi vystosi tiek mūsų visuomenė, tiek ir visa kūrinija. Ir jau matote, kur mes darome klaidingas išvadas, kurios mus ir atskiria nuo kūrinijos vystymosi krypties ir sukelia mums nemažai skausmo ir kančių. Ir patys, kai kurie iš jūsų, imate pateikti giluminių ir nuoseklių aiškinimų. Dėl to man pačiam taip aktyviai dalyvauti Forume, ir kasdien, kaip dalyvavau anksčiau, nebėra tokios būtinybės.
Taip pat tikrai nemažai dvasinių temų yra išnagrinėta tiek, kad pirmą kartą apsilankantiems mūsų Forume galės suteikti pakankamai nuoseklios informacijos tomis temomis.
Nesakau jums sudie, bet manęs laukia naujos užduotys ir joms įgyvendinti reikia mano didesnių pastangų KASDIEN. Dėl to Forume nebebūsiu toks aktyvus. Tačiau kartas nuo karto pasirodysiu ir Forume. Taip pat parašysiu ir tuomet, kada tikrai matysiu, kad klausimas yra labai svarbus, o diskusijoje pakankamai nuosekliai jis nėra nagrinėjamas.
Šįkart irgi rašau būten dėl to, kad jums galėčiau pateikti dar gilesnį garbinimo ir maldos supratimą.
Taip, Dievui nėra reikalo Tėvą GARBINTI. Toks troškimas kyla tvariniui, ne Dievui Tėvui. Būtent tvarinio troškimas, pajutus realią Tėvo meilę savyje, ir yra tas atsakas, kad tvarinys ima garbinti Tėvą ir garbindamas patirti dar didesnę Tėvo meilę savyje. O garbindamas drauge su saov sielos broliais ir seserimis, susirinkusiais į milžiniškos kūrinijos šeimos mažą dalelę irgi iš meilės Tėvui, garbinimo maldos metu ima jausti padidintus Tėvo meilės virpesius, kurie juos sujungia ir tarpusavyje, o taip pat ir su milžiniška kūrinjos šeima. Taip tvarinys ima patirti ne tik Dievo Tėvystę, bet ir žmonių - IR VISOS KŪRINIJOS TVARINIŲ - BROLYSTĘ. Tai nuostabus patyrimas, kuris REIKALINGAS ŽMOGUI. TUO PAČIU IR DIEVUI, NES TIK TOKIO GARBINIMO METU IR TĖVAS PATIRIA TUOS PAČIUS JO PATIES MEMILĖS VIRPESIUS, KURIUOS JIS PASKLEIDŽIA VISAI KŪRINIJAI, SUGRĄŽINAMUS JAM VĖL VISOS MILŽINIŠKOS ŠEIMOS TOS DALIES, KURI TUO METU JI GARBINA JĮ IŠ MEILĖS, O NE DĖL KOKIO NORS REIKALO.
Tie iš jūsų, kurie nesate savo sielų atvėrę Tėvo garbinimui ir nedalyvavę Tėvo kolektyviniame garbinime ir negalite suvokti, kam gi reikalingas Tėvui garbinimas kolektyve. Mano žodžiai jums nieko nereikš tol, kol patys nepatuirsite to kolektyvinio Tėvo garbinimo sutiekiamos jums dvasinės energijos milžiniško poveikio. Tai nėra jokia įtiaga, ar jogos ar meditacijos praktika. Tai žmogaus sielos išsiskleidimo dvasiniame ryšyje su Tėvu ir su savo sielos broliais ir sesėmis kokybinis pasireiškimas ir patyrimas. Ir dar daugiau, tai milžiniškas dvasinės energijos pasikrovimas ateities darbui, tarnavimui su meile, kuri ypač aktyviai patiriama kolektyvinio Tėvo garbinimo metu. Ir žmogų tai ne tik ramina, jaudina ir stiprina, bet tiap pat ir leidžia pajausti, kad dvasinis kelias yra vienintelis relaus kelias visoje kūrinijoje, ir vienintelis tikras kelias į amžinybę. Ir tą pajutusi siela REALIAI, ima po turputį suvokti, koks laukia dar didesnis palaimos pajautimas su kiekivena nauja savo dvasinio augimo pakopa, po prisikėlimo iš mirties miego sielos pavidalu, o dar vėliau, užbaigus sieos vystymosi etapą, jau tapus amžina dvasia. Ir per visą amžinybę išsaugant savo dabartinį aš.
Šitą patirianti siela, visiškai nebepergybena dėl materialos mirties, kurią suvokia, kaip pereinamą etapą, ir prisikėlimą suvokia ne kaip kažkieno sugalvotą išsigalvojimą, bet kaip realų Tevo evoliucinių tvarinių tobulinimo plano įgyvendinimą.
Tuo tarpu malda tampa nuo tos akimirkos, kada tik tvarinys jos metu ima reikšti nors menkiausią prašymą. garbinime jokio prašymo NĖRA.
TAČIAU JŪS TURITE ŽINOTI, KAD DIEVAS YRA NESIKEIČIANTYS. Dėl to Jis ir savo sprendimų niekada nekeičia. Net ir tada, kada jūsų prašymas yra patenkinamas, jis yra patenkinamas ne dėl to,kad Tėvas savo sprendimą pakeitė, ir dabar jus pamalonimo savo dovana, atsileipdamas į jūsų meldimą. Malda reilakinga ne Dievui. Malda reikalinga žmogui. Būtent malda nuramina ir pakeičia žmogaus požiūrį į aplinką. Tuo tarpu Tėvas visus myli vienodai ir nė vienam neskiria didesnių dovanų, tuo rodydamas didesnę meilę. Taip klaidingai manė daug tautų. Ir dabar tebemano, kad turtai, padėtis rodo Dievo palankumą, o kančia ar skurdas rodo Dievo bausmę. Dievas VISĄ KOSMOSĄ APGAUBIA MEILĖS VIRPESIAIS. JIS PASKLIEDŽIA VISIEMS MUMS TAS PAČIAS MEILĖS DOVANAS: GEROVĘ, GAILESTINGUMĄ, TIESĄ, SVEIKATĄ, HARMONIJĄ, GROŽĮ, GĖRĮ. Tačiau mes visas mums skirtas dovanas galime iš Jo paties pasisimti tik tada, kada susilyginame su jo skleidžiamo dažnio meilės virpesiais. Kadangi visi tvariniai, kuriš kilmė yra toliau nuo Tėvo gyvenamosios buveinės, Rojaus, ir turintys laisvą valią, labai dažnai daro milžiniškas klaidas Tėvo valia laikydami tai,kas iš viso nėra Jo valia. Tas ypač būdinga pačiai žemiausiai laisvos valios tvarinių kategorijai - žmonėms. Dėl to jų ego energetiniai virpesiai yra ypač žemo dažnio. Dėl to mes labai toli nuo to, kad galėtume pasiimti tas Tėvo dovans, kurias jis musm jau padovanojo. Kadangi mūsų enbergetiniai virpesiai yra paties žemiausio dažnio, tai mūsų fizinis kūnas turi polinkį į ligas, nes tik žemo virpesio lauke yr apalanki terpė virusams ir bakterijoms, kurios ir sukelia ligas. Nesvarbu ar psichikos, ar vėžines, ar net AIDS.
Mūsų veiksmai ir nauji sprendimai visada bus klaidingi, jeigu mūsų energetiniai virpesiai bus kuo toliau nutolę nuo Tėvo meilės mums paskleistų virpesių.
O kad mes galėtume pajausti Tėvo meilės virpesius, Tėvas mums padovanojo savo paties dvasią, Minties Derintoją. Būtent jo dėka mes galime patirti Tėvo meilę.
Ir kada mes nuoširdžiai meldžiamės, nuoširdžiai, taip, kad maldos metu nebeegzistuoja nieko daugiau, tik Tėvas, arba Jėzus, arba Visatos Motina Dvasia, arba bet kokiu kitu vardu, jums priimtinu, vadinamas Dievas, kuris iš tikrųjų yra PIRMASIS ŠALTINIS IR CENTRAS, ir tas besimeldžiantis, arba besimeldžiantieji, jeigu tai būtų kolektyvinė malda, kuri yra daug veiksmingesnė ir atitiktų kvadratu pakeltą nuo besimeldžiančiųjų skaičiaus dvasinę energiją, tuomet mūsų siela ir ima pasiekti vis labiau ir labiau Tėvo meilės jai paskleistus ir skleidžiamus be perstojo meilės virpesius, ir tada besimeldžiantis, arba besimeldžiantieji pradeda jausti ramybę, palaimą, ir dvasinį ryšį su Dievu ir tarpusavyje. Ir būtent tokioje būsenoje vyksta ląstelių pagijimas, nes jos, būdamos gyvos, reaguoja į Dieov gyvybinę dvasinę energiją. Gydytojai šito nežino, bet net irjie pastebi, kad nuisiminęs žmogus sveiksta daug lėčiau ir sunkiau negu toks ligonis, kuris turi daugiau tikėjimo pasveikimu. Tačiau gydutojai nieko nežino apie Tėov gyvybinę meilės energiją, aopie jos aukštro dažnio virpesius, kurie ir suteikia sielai ramybę, o gyvai materialiai ląstelei reiklaingą aplinką, kurioje ji gali vystytis ir veikti normaliomis, ne streso sąlygomis.
Taip mes maldos metu ir pasiimame Tėvo mums jau nuo pat gimimo skirtą sveikatingumą ir gyvybingumą. Tik šito mes nežinome, ir manome,kad būtent malda sušvelnino Tėvo kietą širdį ir Jis nusilaido mūsų įkalbinijimams "pasigailėl mūsų, sugrąžink mums sveiktą ir džiaugsmą," o dažnai dar ir suteikiamą pažadą, pateikiant Jam ultimatumą "Jeigu tik mane pagydysi, tai aš būsiu geras ir paskirsiu daugiau gerų darbų..."
Dėl to, visiems laikams ĮSIDĖMĖKITE, TĖVAS NEĮSITEIINĖJA PAGAL MŪSŲ NORUS NIEKAM, BET MŪSŲ PAČIŲ ATITINKAMI VIRPESIAI SUFORMUOJA MŪSŲ PAČIŲ GYVENIMO PASEKMES. Jeigu žmogus nėra šviesus, kad ir kiek jis mechaniškai kartotų maldą, jam niekaip nepavyks pasiekti nei pagijimo, nei ramybės, nes jis nesugebės priartėti prie Tėvo meilės virpesių, kurie jam jau yra paskleisti, sielai belieka tik ugtelėti ir juos patirti.
Todėl tiek garbinimas, tiek malda reikalinga ne Dievui, bet mums, besimeldžiantiems, kad galėtume pasiimti Tėvo mums jau pasiųstas dovanas - meilę, gėrį, gailestingumą, tarnavimo troškimą, tiesos pajutimą, sveikatą, gyvybingumą.
Malda - tai pirmas žingsnis į Tėvo palaimos pajutimą savo sielos viduje ir savojo ego tirpinimą pakeičiant jį sielos ego išlaikant tą patį savo aš, tik pagerinto charakterio.
Tolimesnis žingsnis yra gimimas iš dvasios, kada savasis aš galutinai ragauja sielos saldumą ir trokšta vykdyti tik Tėvo valią. O po šito eina gyvojo ryšio su Dievu užmezgimas ir Jo mokymų gavimas. Taip įvyksta Tėęvo meilės vuirpesių jautimas ne tik meldimosi metu, bet iš esmės visą laiką. Tada malda pavirsta VISAS GYVENIMAS, NES VISAS GYVENIMAS PAŠVENČIAMAS TĖVO VALIOS VYKDYMUI. Ir tada ligos nebepasiekia iš viso, nes sielos virpesiai pasikia tokį aukšta dažnumą, kad virusai tokioje terpėje negali vystytis. Tai būtų panašus palyginimas tekančo upelio ir stovinčios ir smirdančios kūdros.
Dėl to melskimės visada tik nuoširdžiai, su didžiuliu įtikėjimu, ir pasitikėjimu Dievu.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2006-10-02 23:37:23
Zinau, Dievas yra visur, tiek tavyje tiek manyje, visi mes esame jo dalys. Ir kazkuria prasme mes esame dievas, bet mes to nesuvokiame. Mes turime pasirinkima atskleisti ta dieva savo viduje, ar elgtis pagal tai kaip skatina laikini troskimai. Skirtingumas tarp musu ir Tikrojo vienintelio dievo yra tas, kad pas ji yra tobulas charakteris, jis yra teisingas ir ismintingas. O mes ta charakteri turime užsiugdyti, ir igyti išminties, atrasti ir suvokti bei pritaikyti teisinguma.
Na tarkim dievui nereikia garbinimo, bet vistiek garbinimas kaip elgesys yra geras, pagal mane jis keicia zmogu į gera, sustiprina jo gerasiais savybes. Štai vis sakai iliuzija, iliuzija, bet ar nemanai kad šitaip galima suklaidinti žmones? Tarkim jie užsigalvoję apie iliuzija, pradės nebetiketi niekuo, prades viskuo abejoti. Gal tai ir kazkuom gerai, bet nemanau kad to reikia.
Aš manau kad iliuzijos nebutu jeigu mes kiekvienas elgtumemes kaip dievas, bet tai kad mes elgiames kitaip nei jis nuo cia ir prasideda iliuzija galima sakyt. Ir ka duoda tavo sakymas kad "pas dieva nera lengva papult", galbut tai tikrai sunku, gal tai užtruks milijardus metu, bet man tai nesvarbu, Jeigu noresiu tai ir papulsiu. klausimas tik ar noresiu. Ir ka duoda toks pasakymas, gal atitolina zmogu nuo dievo, zmogui atrodo labiau kad dievas toliau nuo jo? manau neaiskiai kalbeti zmonems, kad jie nusimintu nera gerai. Beje juk pats sakei kad kad dievas yra visur, mes esame dievas, o dabar sakai kad sunku papulti ten kur jau ir taip esame. Kalbant gerai yra issakyti tuos "savaime suprantamus dalykus, kuriu atrodo nereikia net rasyti" nes na daug teiginiu yra teisingu, bet darosi painu.
Vaidas
2006-09-29 20:20:28
Nu zinai Vaidai...tai va Dievas yra visur ..tiek tavyje teik manyje..suvok kad tu esi jo dalis tai vadians tu esi pats Dievas...visi mes esam tas pats Dievas..mes esam atskirtos dalys nuo Dievo...del savo pavydo mes cian esam..mus kamuoja iliuzija..ir ems cia atsidurem del noro kariaut..visi esam dvasios kariai..kol nesuvoksit kad jus kariaujat prisidengia iliuzija...tol negrisit pas Teva...siulau visiem pradet gylintis kas yra iliuzija..Dievui nereik jokio garbinimo...iliuzinis prasimanimas kad Dieva reik garbint..ne kol garbinisi tol ir busi cia..negalvok kad lengva papult pas Dieva..Zmogus sukure batus kad galetu mastyt kam jis juos sukure
Apie tai yra tas pats Kar
2006-09-29 19:30:45
<kulnas>, Dievas yra tik vienas, ir jis yra visa ko šaltinis. Į ji sutelpa viskas. Ir tik jį galima garbinti. Pvz garbinti jėzų yra netikslinga. Nereikia susimažinti iki mažesnių sistemu. Kunas yra Dieve, ir tik dieva reikia garbinti, tiksliau garbina tie kurie nori. Kai zmogus tau padaro gera darba tai ar tu jo rankoms dekoji ar paciam zmogui? Zmogui. Taip ir cia nereikia/negalima garbinti nieko kito išskyrus vieninteli dieva.
<apie tai>, Iš tavo aprašymo supratau, kad tau garbinimas panašus į nusižeminimą, tu ta žodi garbinimas supranti ne taip kaip aš. Pagal mane garbinimas ir yra meile, dekingumas. Ir nera jokio nusižeminimo, yra tik amžinas tikslas - dievas, panašėti į jį. Ir naturalu kad dievas yra auksčiausias tobulumo prasme. Ir mes turetume visi iš jo mokytis. Garbinimas tikrai nera nusizeminimas, tai DŽIAUGSMO IŠRAIŠKA. kaip tu panašiai sakai šlovinimas. Nezinau gal tu paemei ta garbinimo supratima iš kažkur kitur, kur ten žmones garbina dieva ten save žemindami kazkaip, tai aš irgi nemanau kad to reikia.
1) Jei gali, pasidalink kaip tu suvoki terminą 'garbinimas'.
2) kaip yra išreiškiamas džiaugsmas, dekingumas, meile dievui?
Ir kokia cia iliuzija, gal tame kad asocijacijos netokios kokios turetu buti? Iš kur toks neigiamas nusistatymas prieš garbinima. Dievo nekamuoja puikybe ir nereikia jam garbes pripazinimo manau. Yra toks dalykas kaip "Tas kuris aukštesnis tarnauja žemesniam" - Ir dievas save išdalina visiems tarnavimu. Nezinau ar bus suprastas toks teiginys, jei pasakysiu kad dievas yra geras. Jis yra pavyzdys. Manau paciam zmogui reikalingas garbinimas, kad jam tai padetu tobuleti. O dievas laimingas matydamas savo vaikus apimtus palaimos, tai ar blogai kad dievas irgi turetu kuo dziaugtis.
3) kodel pagal tave garbinimas yra iliuzija, gal tavo supratimas apie garbinima yra iliuzinis. :p
Vaidas
2006-09-29 17:51:01
TAi tu skirk meile ir garbinima...reik dieva mylet visa sirdim visu protu..o ne garbint...pamilk dieva ir nereiks tau panaset...garbinimas ir dekingumas du skirtingi dalykai...Negi Dieva kamuoja puikybe ir garbes pripazinimas..,.jam nereik but garbinamam..aplamai garbinimas yra iliuzija...Dar vienas dalykas slovinimas..cia jau kitas dalykas nei garbinimas:) garbinimas kaip nusizeminimas..dievas nenori kad nusizemintum preis ji...jam to nreik..ir kas tai daro tai juos kamuoja iliuzija..apimit to pacio Dievo liuzines energijos..o jus paklit auksciau iliuzines energijos
apie tai
2006-09-29 14:02:08
"Dievas yra visur, ir viskas kas yra yra dievas. "Yra tik Dievas""[vaidas]
pagal tai iseitu, kad mazdaug "kulnas garbina visa likusi kuna"?
kulnas
2006-09-29 13:27:38
Trumpais teiginiais. Dievas tobulas išmintimi, charakteriu, teisingumu ir tt. Zmogaus amzinasis tikslas - panašėti į dieva. Geras noras yra buti panašiu į kūrėją, nes jis myli visus ir rupinasi visais visumos labui. Garbinimas - tai dekingumo išreiškimas, džiaugsmas tuo kuo dievas yra, ir tai kas yra aplink mus. Per garbinima mes panašėjame i tai ka garbiname. Jeigu musu mintys yra apie dieviškuma, doruma, geraširdiškuma, tai mus pačius tai keičia i tapati gera, apie ka galvojame. Ir kai tu, pasnekove <apie tai>, mastai apie garbinima tu manau zvelgi labai siaurai, kad va tik garbinti reikia. Bet ar tu nematai kad garbinimas reikalingas paciam zmogui, jis keicia ji i gera, tuomet zmogus pats susivokia kas jam svarbu, ir tai kad zmogus taip tobuleja ir panaseja i dieva, kad jis tampa panasesniu i dieva, manau dievas sito nori. Ir nereikia dievo asocijuoti su statulele daiktu, ar dar kuo. Dievas yra visur, ir viskas kas yra yra dievas. "Yra tik Dievas". Turbut garbinimas yra naturalus, tiems kurie labiau pažysta dievą, o tiems kurie nepažysta jo, ar jo tikroves. Tiem mazai suprantamas ir pats garbinimas.
Atsibudimo ir meiles visiems.
Vaidas
2006-09-29 12:48:35
meilas algimantai...juokinga man tavo malda...kam tas "garbinu tave" stabmeldziai tik garbina..Dievui nereik but garbinamm..jis tik troksta kad tu tarnautum jom dalelem o ne kad garbintum ji...kam Dievui but garbinamam? tai algimantai turbut pasistatai koki Tevo atvaizda ir garbini...kaip kad zydai aukso versi:)
apie tai
2006-09-29 11:22:17
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.