Forumas: temos peržiūra
Algimanto pamokomasis žodis – Jėzaus pirmasis viešas pamokslas, pasakytas sinagogoje – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2024 12 22
Minties Derintojo projekcija garbinimo akimirką mane perkėlė į Indiją, perkėlė prie Gango, į tas milžiniškas girliandas, kurias dovanoja, ir vaisius, kurie kiekvieno iš širdies dalinami. Tiesiog tai yra toj aplinkoj projekcija, Minties Derintojo suteikta, kada aš esu čia fiziniu pavidalu, dvasioje aš aplankiau Indiją, dabar, šitą pačią akimirką būdamas garbinimo būsenoje. Nuostabu. Valdai, nereikia keliauti kūnu, dvasioje būk Indijoje, Balyje. Na visame, kūrinijos bet kuriame krašte. Visa tai priklauso nuo jūsų panirimo į Kūrėją. Ir pinigų susitaupo. Taip, bet mes dar turime ir kitą žodį, kurį reikia pagarsinti. Bet sakykit, kad geras patyrimas šventovėje. Dėl to ir vadinasi – Gyvoji Šventovė. Dabar reikia nusileisti į žemesnių dažnių virpesius ir tarti materialiomis lūpomis tą dvasinį žodį, sustiprinantį. Na bet reikia pradėti nuo to, kad esu Algimantas. Jums, tiems, kurie žiūrite mano mokymus per Tavo Televiziją.
Aš atstovauju Kūrėjui šitoje planetoje, kaip Jo ambasadorius, ir Jėzaus Kristaus ir jo Partnerės Dukros Kūrėjos Nebadonijos, apaštalas. Šiandien yra du tūkstančiai dvidešimt ketvirtieji metai, gruodžio dvidešimt antroji. Krikščioniškas pasaulis laukia Kalėdų. Jos jau yra už trejeto dienų. Tas laikmetis, kada yra Kalėdos, iš tikrųjų yra nuostabus laukimas. Žmonės prisipildo daugiau gėrio, šviesos, tampa minkštesni, pakantesni. Ir tada tie virpesiai pakyla apskritai. Aplinkoje yra lengviau kvėpuoti, lengviau bendrauti. Jeigu būtų atvėrimas dvasios, asmenybės, ne šitas ritualo atlikimas papuošti eglutę, per Kūčias susirinkti už bendro stalo sugrįžusius iš įvairių kraštų lietuvaičius ir lietuvaites, bet atverti save Kūrėjui, atrasti Kūrėją savo paties viduje. Štai ta būsena būtų šimteriopai padidinta ir išaukštinta per Kūrėjo išaukštinimą. Ką ir darė Kristus gimęs šitame pasaulyje prieš du tūkstančius metų. Jisai išaukštino Tėvą, ne save. Dabar mes ruošiamės materialiam simboliniam Kristaus gimimui, kasmet šituo metu. O Kristus gimė šitame pasaulyje ne kad savo gimtadienį įprasmintų kaip Kalėdas, o kad išaukštintų Tėvą, kad parodytų, kaip reikia vykdyti Tėvo Valią, kokį gyvenimą nugyventi šitame pasaulyje, kad iš tikrųjų būtų ta Dangaus Karalystė, širdyje. Visur kur tu eini, visą laiką yra tos girliandos, jos visą laiką dega, jeigu mes nuoširdžiai dedam pastangas bendrauti su Tėvu, su Kūrėju, Rojaus Trejybe-AŠ ESU, su Keturiais Šaltiniais ir Centrais. Ir šiandien aš jums iš šito Epochinio Apreiškimo Urantijos Knyga, paskaitysiu Jėzaus pirmąjį pamokslą, kurį jis pasakė viešai, sinagogoje. Nuostabus pamokslas. Ir jūs, kada klausysit, patys paliudysit tų teiginių tikrovę, kokią jūsų dvasinė asmenybė jau patiria. Šitie teiginiai jau yra jūsų gyvenimas. Tai nėra teoriniai teiginiai, kokiais jie buvo, kada jūs pirmą kartą perskaitėt Urantijos Knygą. Tada jūs nesupratot to Jėzaus pamokslo teiginių gelmės. Šiandien jūs jau juos patiriate. Ir kaip Dvasiniai Mokytojai galite ir kitiems paaiškinti tų teiginių reikšmę ir prasmę, kurie skaito ir nesupranta, nes jie nėra atsivėrę, nėra atradę Kūrėjo savo viduje, todėl jų sampratos yra tik teoriniu lygiu. Jūsų yra patvirtinta patyrimo. Tai yra teiginiai paversti jūsų dvasinės asmenybės savasties turiniu. Tai yra jūsų vidinis pripildymas. Jų dvasinė asmenybė, dar yra nepažadinta. Todėl iš tikrųjų klausydami Jėzaus pirmojo pamokslo, jūs puikiausiai galėsite prisiminti ir tas akimirkas, kada jūs skaitydami šitą Urantijos Knygos vietą, jūs daug ko negalėjot pasakyti sau. Įdomu kas gi ta Dangiška Karalystė, kas tas Tėvas, kaip Jis myli, ir kaip tai galima patirti, kokia ten dvasia yra? Dabar tai tapo jūsų Tikrove. Tą paliudijo jūsų garbinimo šitų gyvųjų pamaldų dalyje ištarti jūsų dvasinės asmenybės teiginiai, skirti Kūrėjo šlovinimui, skirti Kūrėjui, kaip jūsų Tėvui ir Motinai, ir Kristaus Tėvui ir Motinai, visos Kūrinijos Šaltiniui ir Centrui.
Urantijos Knygos Epochiniame Apreiškime, tūkstantis penki šimtai trisdešimt penktame puslapyje yra skyrius – Pamokslas apie Karalystę.
Sabato dieną, birželio 22-ąją, likus nedaug laiko iki jų išėjimo į pirmąją pamokslavimo kelionę ir praėjus maždaug dešimčiai dienų po Jono įkalinimo, Jėzus užėmė sinagogos sakyklą antrą kartą nuo to meto, kada savo apaštalus atsivedė į Kapernaumą.
Iki jo pamokslo apie “Karalystę” likus kelioms dienoms, kada Jėzus dirbo valčių dirbtuvėse, Petras jam atnešė žinią apie Jono suėmimą. Jėzus dar kartą padėjo į šalį instrumentus, nusiėmė prijuostę, ir tarė Petrui: “Tėvo valanda atėjo. Pasiruoškime skelbti karalystės evangeliją.”
Jėzus prie dailidės varstoto dirbo paskutinį kartą šitą antradienį, birželio 18-ąją, 26 m. po Kr. gim. Petras išskubėjo iš dirbtuvių ir įpusėjus popietei surinko visus savo draugus, ir palikęs juos giraitėje prie kranto, nuėjo ieškoti Jėzaus. Bet jo negalėjo surasti, nes Mokytojas buvo išėjęs į kitą giraitę melstis. Ir jie nepamatė jo iki vėlaus vakaro, kada jis sugrįžo į Zabediejaus namus ir paprašė valgyti. Kitą dieną jis nusiuntė savo brolį Jokūbą, kad paprašytų leidimo kalbėti sinagogoje ateinančio Sabato dieną. Ir sinagogos valdytojas buvo labai patenkintas, kad Jėzus vėl nori vesti pamaldas.
Prieš tai, kada Jėzus pasakė šitą įsimintiną pamokslą apie Dievo karalystę, pirmą aiškų žingsnį į savo viešąją karjerą, jis perskaitė iš Raštų šitas eilutes: (Čia jau citata iš Raštų. – Algimanto pastaba) “Jūs man tikrai būsite šventikų karalystė, šventoji tauta. Jahvė yra mūsų teisėjas, Jahvė yra mūsų įstatymų suteikėjas, Jahvė yra mūsų karalius; jis mus išgelbės. Jahvė yra mano karalius ir mano Dievas. Jis yra didis karalius visai žemei. Meilės kupinas gerumas šitoje karalystėje yra skirtas Izraeliui. Tebūnie palaiminta Viešpaties šlovė, nes jis yra mūsų Karalius.” (Pabaiga citatos – Algimanto pastaba.)
Užbaigęs skaityti, Jėzus pasakė:
“Aš atėjau, kad paskelbčiau Tėvo karalystės įkūrimą. Ir šitą karalystę tikrai sudarys žydų ir pagonių, turtingų ir beturčių, laisvųjų ir pavergtųjų garbinančios sielos, nes manasis Tėvas nėra asmenų gerbėjas; jo meilė ir jo gailestingumas yra skirtas visiems.
“Tėvas danguje siunčia savo dvasią tam, jog apsigyventų žmonių prote, ir kada žemėje savąjį darbą aš būsiu užbaigęs, tada lygiai taip visiems materialiems kūnams tikrai bus išlieta Tiesos Dvasia. Ir manojo Tėvo dvasia ir Tiesos Dvasia tikrai įkurdins jus dvasinio supratimo ir dieviškojo teisumo ateinančioje karalystėje. Manoji karalystė nėra iš šito pasaulio. Žmogaus Sūnus neves kariuomenių į mūšį tam, kad įtvirtintų valdžios sostą ar pasaulinės šlovės karalystę. Kada manoji karalystė bus tikrai atėjusi, tada Žmogaus Sūnų jūs tikrai pažinsite kaip Ramybės Princą, kaip amžinojo Tėvo atskleidimą. Šito pasaulio vaikai kariauja dėl šito pasaulio karalysčių įkūrimo ir išplėtimo, bet manieji mokiniai į dangaus karalystę tikrai įžengs savo moralių sprendimų ir savo dvasinių pergalių dėka; ir kada jie kartą įžengs į ją, tada jie tikrai suras džiaugsmą, teisumą, ir amžinąjį gyvenimą.
“Tie, kurie pirmiausia stengiasi įeiti į šią karalystę, šitokiu būdu pradėdami ugdyti charakterio kilnumą, tokį, kaip ir manojo Tėvo, neužilgo tikrai turės ir visa kita, kas yra reikalinga. Bet jums aš labai nuoširdžiai sakau: Jeigu į šią karalystę nesistengsite patekti turėdami mažo vaiko tikėjimą ir pasitikėjimą, rodomą kitam, tai jūs tikrai jokiu būdu nebūsite į ją įleisti.
“Tegu neapgauna jūsų tie, kurie ateina sakydami, jog čia yra ta karalystė arba ten yra ta karalystė, nes manojo Tėvo karalystė nėra susijusi su matomais ir materialiais dalykais. Ir šitoji karalystė yra net ir dabar tarp jūsų, nes ten, kur Dievo dvasia moko ir veda žmogaus sielą, ten tikrovėje ir yra dangaus karalystė. Ir šitoji Dievo karalystė yra teisumas, ramybė, ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje.
“Jonas iš tikrųjų jus krikštijo kaip atgailavimo ženklą ir dėl jūsų nuodėmių atleidimo, bet kada jūs įžengsite į dangaus karalystę, tada jūs būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia.
“Manojo Tėvo karalystėje tikrai nebus nei žydų, nei pagonių, tiktai tie, kurie tarnystės pagalba siekia tobulumo, nes aš pareiškiu, jog tas, kuris manojo Tėvo karalystėje nori būti didis, pirmiausia turi tapti tarnu visiems. Jeigu savo bičiuliams jūs norite tarnauti, tuomet jūs tikrai sėdėsite su manimi mano karalystėje, net ir taip, kaip tarnaudamas tvarinio pavidalu, aš netrukus sėdėsiu su savo Tėvu jo karalystėje.
“Šita naujoji karalystė yra kaip sėkla, auganti geroje lauko dirvoje. Ji vaisių iki galo sunokina pamažu. Nuo tos akimirkos, kai karalystė bus įkurta žmogaus širdyje, iki tos valandos, kada ši karalystė visiškai sunoks į visą laiką trunkančio teisumo ir amžinojo išgelbėjimo vaisių, praeis laiko.
“Ir šitoji karalystė, kurią aš jums skelbiu, nėra valdžios ir gausos valda. Dangaus karalystė nėra valgis ir gėrimas, bet vietoje šito ji yra augančio teisumo ir didėjančio džiaugsmo gyvenimas tobulėjančioje manojo Tėvo, kuris yra danguje, tarnystėje. Nes, argi Tėvas nesakė apie savo vaikus pasaulyje: ‘Būtent tokia yra manoji valia, kad jie tikrai galiausiai turėtų būti tobuli, net ir tokie, koks tobulas esu aš.’
“Aš atėjau skelbti karalystės gerąją naujieną. Aš neatėjau tam, kad apsunkinčiau sunkią naštą tų, kurie įeis į šitą karalystę. Aš skelbiu naują ir geresnį kelią, ir tie, kurie sugebės patekti į ateinančią karalystę, džiaugsis dieviškąja ramybe. Ir kad ir kiek jums tai kainuotų šito pasaulio daiktais, nesvarbu, kokią kainą jūs turėtumėte sumokėti tam, kad patektumėte į dangaus karalystę, bet jūs patirsite daug kartų didesnį džiaugsmą ir dvasinį vystymąsi šitame pasaulyje, ir toje epochoje, kuri bus amžinajame gyvenime.
“Įėjimo į Tėvo karalystę nelydi žygiuojančios armijos, nelydi šito pasaulio karalysčių nugalėjimas, taip pat nelydi ir nelaisvės jungo nusimetimas. Dangaus karalystė yra šalia, ir visi tie, kurie įžengs į ją, tikrai patirs didžiulę laisvę ir džiaugsmingą išgelbėjimą.
“Šitoji karalystė yra amžinasis viešpatavimas. Tie, kurie įeis į šią karalystę, tikrai pakils pas mano Tėvą; jie tikrai pasieks jo šlovės dešiniąją ranką Rojuje. Ir visi tie, kurie įeis į dangaus karalystę, tikrai taps Dievo sūnumis, ir ateities amžiuje šitaip iš tiesų jie pakils pas Tėvą. Ir aš neatėjau tam, kad kviesčiau būsimus teisiuosius, bet atėjau kviesti nusidėjėlių ir visų tų, kurie yra išalkę ir ištroškę dieviškojo tobulumo teisumo.
“Jonas atėjo skelbdamas atgailavimą, kad jus karalystei paruoštų; dabar atėjau aš, kad skelbčiau įtikėjimą, Dievo dovaną, kaip tą kainą už patekimą į dangaus karalystę. Jeigu tiktai jūs tikrai tikite, jog manasis Tėvas jus myli begaline meile, tuomet jūs esate Dievo karalystėje.”
Šitaip pakalbėjęs, jis atsisėdo. Visus, kurie klausėsi, jo žodžiai pritrenkė. Jo mokiniai buvo sužavėti. Bet gerosios naujienos žmonės nebuvo pasirengę priimti iš šito Dievo-žmogaus lūpų. Maždaug vienas trečdalis iš tų, kurie jo klausėsi, šia žinia tikėjo, nors jie ir negalėjo iki galo jos suprasti; maždaug vienas trečdalis tokią grynai dvasinę lauktos karalystės sampratą savo širdyse pasiruošė atmesti, tuo tarpu likęs vienas trečdalis jo mokymo negalėjo suvokti, didelė dalis tikrai buvo įsitikinusi, kad jis “yra pamišęs.”
Štai mano mylimieji, pirmasis viešas Jėzaus pamokslas Sinagogoje. Dar jam nepradėjus viešojo darbo, dar tik turint ne visus apaštalus, tik šešis. Kada jūs klausėt jo dvasine klausa, dvasinės asmenybės protu, dieviškuoju protu, jūs savyje paliudijot, tie teiginiai jūsų jau yra patiriami, jie tapo jums Tikrove, ko nebuvo, kaip pradėjote skaityti Urantijos Knygą. Ką reiškia jūsų pastangos ir atsivėrimas. Ir šiandien jūs jau galite paliudyti ir Mano sakomą teiginį ir mano evangeliją – Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU, Keturios Asmenybės yra Realus, Tikras, Gyvas ir yra kiekviename, ir Jį galima atrasti, savyje. Štai tada Jėzaus evangelija – Dievo tėvystė ir žmonių brolystė, tampa Tikrove. Ir vėl, Tikrove savyje. Ir net dvasinė Dievo Karalystė yra širdyje, o jau kūrinijos visa dvasinė šeima, karalyste tapusi net šeima. Ir karalius jau nebėra valdovas, o yra tas Kūrėjas, visos Energijos Šaltinis ir Centras ir mūsų Tėvas ir Motina. Jums šitie teiginiai tapę yra savastimi, patyrimu paliudijami. Štai ką reiškia tas augimas. Bet ne asmenybės augimas, nes asmenybė neauga, auga tik asmenybės tapatybės, kurios kas akimirką dėl dedamų nuoširdžių pastangų vis giliau panyra į Kūrėją, virpesių būsena paliudija tų teiginių tikrovę, ir praplečia savo akiratį ir į Kūrėją ir į save. Reiškia Urantijos Knyga, kuri šitą pamokslą, kad galėtų patalpinti Apreiškimo puslapiuose, turėjo pasinaudoti dieviškaisiais archyvais. Joks metraštininkas nėra užfiksavęs Jėzaus pamokslo. Nėra. O mes dabar turim Epochinį Apreiškimą, dvasinių asmenybių. Ne žmogaus. Štai ir panaudoti buvo dvasiniai archyvai, Kūrėjo dieviškieji archyvai, kur fiksuojami visi mūsų gėrio darbai, mūsų veiksmai. Todėl jūs net ir po prisikėlimo, jau jūsų protas neprisimins kiekvieno epizodo, galėsite pasiklausyti savo pamokomojo žodžio ir gyvojoje šventovėje, Urantijoje. Turėsite galimybę iš dieviškųjų archyvų pasiklausyti savęs. Nors jau būsite nukeliavę toliausiai, patyrimai jau bus jūsų tapatybę išugdę į didžiausias aukštumas iškėlę per atsivėrimą Kūrėjui. Žodžiu, joks jūsų virpesys neišnyksta. Jisai yra kūrinijoje išliekantis. Žodis gali išblėsti iš atminties, bet ne iš kūrinijos dvasinių fondų. Visa tai virpesiais yra išsaugoma. Jūsų angelai serafimai fiksuoja jūsų mintis. Kada reikės jums – ne jums, jūs dar būsite tada ne sąmonės būsenoje – serafimo globoje – bet kaip sako, reikės stoti prieš tą teisėją, sulaukti nuosprendžio. Jūs kaip kūdikėliai miegosit ne sąmonės miegu. Bet serafimas paliudys jūsų gyvenimo visus epizodus prieš jums suteikiant paskutinį Dienų Senųjų nuosprendį, pažadinti jus trečiąją dieną. Kartoju – trečiąją dieną, o ne kviečiant jus prisikėlimui pagal sąrašą. Jūs ne šito sąrašo vaikai. Jūs esat urantai, pabudę dvasine asmenybe. Todėl jūsų prisikėlimas bus trečiąją dieną, kada šitas kūnas išeikvos dvasinę energiją, gyvastį. Nes jūs esate pribrendę naujam laipteliui, kurį teiks aukštesnio statuso pasauliai. Bet čia jūs turite atlikti savo misiją. Tad aš jus sveikinu su šventom Kalėdom ir Kristaus gimimu. Nors gimė jis rugpjūčio dvidešimt pirmą dieną. Kartoju – Kristaus gimtadienis rugpjūčio dvidešimt pirmoji. Bet simboliškai galite švęsti ir gruodžio dvidešimt penktąją. Nu dar dvidešimt šeštąją galite atsipūsti. Bet gi Kristus gimė, paliko šitą pasaulį deja tragiškai, nes žmonės nenušvitę, atstūmė jį. Bet Kristus kartą gimęs, jis negimsta kasmet. Čia yra tik ritualas. Todėl atraskit viduje Kūrėją, Rojaus Trejybę-AŠ ESU, ir tada Kristaus dvasia išsiųsta kaip Šeimininko Sūnaus Kūrėjo – toks jo yra dvasinis statusas – Tiesos Dvasia, paskleista visam pasauliui, ir Kristus, visą laiką bus juntamas jūsų Širdimi, Gyvas. Niekada negimstantis antrą kartą. Ir niekada nepatiriantis žiaurios kankinančios ant kryžiaus mirties kasmet per Velykas, ir prisikėlimo. Jis visą laiką prisikėlęs yra Gyvas. Bet jis ateis dar antrą kartą. Bet čia jau kita tema.
2024-12-26 21:37:55