Forumas: temos peržiūra
Algimanto pamokomasis žodis – Mes turime Jėzaus sėkmingos misijos dėka Minties Derintoją kiekvienas – ir nusipelnęs, ir nenusipelnęs. – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2024 12 28
Tiems, kurie žiūrite per tavąją televiziją, sakau – esu Algimantas, kad žinotumėte, kas jums suteikia šį dvasinį mokymą. O šiaip esu Kūrėjo Ambasadorius šitai planetai, Jėzaus ir jo partnerės Dukros Kūrėjos – Nebadonijos – apaštalas. Vedu gyvąsias pamaldas vienintelėje, gyvojoje, mano įkurtoje Kūrėjo vedimu iš vidaus ir Jo pasireiškimu, Gyvąją Šventovę įkūręs, vienintelę pasaulyje taip pat, be ritualų. Štai dabar vyksta pamaldos. Mes, prisijungę per skaipą, pagarbinome Kūrėją.
Šiandien yra du tūkstančiai dvidešimt ketvirtųjų metų gruodžio dvidešimt aštuntoji, toks tarpsnis tarp Kalėdų ir Naujųjų Metų, tokių simbolinių materialių švenčių. Kristus gimė rugpjūčio dvidešimt pirmąją dieną, kada karšta. Ir kalėdos švenčiamos tai iš esmės neseniai. Tai nėra sena šventė dar. Jėzus niekada neragino švęsti jo gimimo dienos. Ir kada buvo jo organizuota paskutinioji vakarienė, tai jis, suteikdamas naują įstatymą, kada užbaigė senąją vakarienę kartu su apaštalais, tai štai, tada jis pradėjo naująją vakarienę, suteikdamas naująjį įstatymą, kuris reiškia – Mylėkite vienas kitą taip, kaip jus mylėjau aš! – kaip Kristus mylėjo visus. Tai kad, kada yra tas simbolinis metas per Kalėdas, tai Kristus neprašė švęsti jo gimtadienio, jis tiktai sakė – štai šitoji taurė, vyno – ne jo kūno kraujo taurė, vyno taurė, bet ji atmiešta vandeniu – kada jūs gersite MANAJAM ATMINIMUI – ne gimimo dienos proga, bet MANAJAM ATMINIMUI, tai – gyvam – gyvam – prisiminimui apie jo gyvenimą, jo mokymus – ir jis padavė taurę, trupučiuką nugėręs, kitiems apaštalams, kurie iš tos pačios taurės taip pat gėrė, bet ne Kristaus kraują. Taip, tai buvo alkoholis, taip, bet atmieštas – silpnas. Bet jo gi prašymas tai buvo jo Evangelija perteiktas – Dievo Tėvystė, žmonių Brolystė Dangaus Karalystėje. – kuri kuriama žmogaus Širdyje – viduje – ne tose išorinėse karalystėse, materialiose karalystėse, bet viduje – dvasinė karalystė! – kadangi viduje yra toji dvasinė asmenybė. Širdis – tai pavartota metafora. Ne Širdyje reikia įkurti dvasinę karalystę, o atverti dvasinę asmenybę. Kaip ją atverti? Štai čia jau prasideda manoji Evangelija – Kūrėjas yra Realus, Tikras, ir yra kiekvieno viduje, ir Jį galima atrasti savyje. Štai, įgyvendinus manąją Evangeliją, Kristaus Evangelija tada tampa tiesiog pasekmė kiekvienam, kada tu atrandi Kūrėją kaip Dvasinį Šaltinį ir Centrą savo viduje, o tą gali padaryti dėl to, kad Kūrėjas pasiuntė į kiekvieno iš mūsų protą, Savąjį Fragmentą, Savąją Dvasią, Minties Derintoju vadinamą. Ir tą Jis padarė Jėzaus misijos, sėkmingai įgyvendintos, nors turėjusios tragišką pabaigą, bet tai jau buvo ne Kūrėjo Valioje tą laukinį ir aršų protą, agresyvų protą, pavydų ir godų protą, pažaboti kaip nors kitaip, tik energiniais virpesiais, bet tas pažabojimas neįmanomas, jeigu viešpatauja tiktai gyvulinės kilmės protas. Tai štai, tragiška pasekme yra ne iš Kūrėjo toks Jėzaus misijos užbaigimas, o iš tų žmonių, neatradusių Kūrėjo savo viduje, ir pamačiusių, koks pavojus kyla jiems dėl Jėzaus Šviesos misijos jų turtams, jų valdžiai, įtakai. Štai dėl tokios Kristaus sėkmingos misijos įgyvendinimo, mes ir turime – kiekvienas – Minties Derintoją – Kūrėjo Dvasią. Tai yra jo nuopelnas mūsų visai planetai, ne mūsų pastangų ir nuoširdumo bendraujant su Kūrėju, kaip anksčiau buvo suteikiamas Minties Derintojas tiktai už asmenines pastangas. Dėl to jį turėjo tiktai vienetai. Aišku, tada žmonija buvo ne tokia gausi, kokia yra šiandien, bet esmė yra ta pati – mes turime Jėzaus sėkmingos misijos mūsų pasaulyje prieš du tūkstančius metų dėka Minties Derintoją kiekvienas – ir nusipelnęs, ir nenusipelnęs. Nuo pat vaikystės, nuo pirmojo moralinio sprendimo Kūrėjas atsiuntė kiekvienam Savo Dvasią – Minties Derintoją. Ir toji Dvasia, prieš atvykdama į to mažo vaikučio protą, jau susipažino su jo protu dar būdama Rojuje. Ir jau tada žinojo, koks bus to vaikučio gyvenimas šitoje planetoje per visą jo gyvenimo kelionę šitame pasaulyje iki pat iškeliavimo. Jis jau susipažino su tokiu protu, kuris dar tiktai priima pirmą moralinį sprendimą. Tai maždaug penktais savo gyvenimo metais – vienas gali anksčiau priimti tokį moralinį sprendimą, kitas vėliau – pasidalino saldainiu ar kokiu nors žaislu su kitu draugu. Tai – jau moralinis sprendimas – dalintis, dalintis. Tai štai, mes turime galimybę dėl to atrasti Kūrėją savo viduje, ir tada dvasinė asmenybė, mūsų tikrasis asmuo, esantis šitame materialiame pavidale, jaučia tą atrastą Kūrėją savo viduje, kaip Asmenybę – būsena yra kitokių virpesių.
Kada šiandien buvo garbinamas Kūrėjas, tai aš išgirdau tokį teiginį – Tu esi visa ko pagrindas. Kūrėjas – yra visa ko pagrindas. Pamąstykite logiškai. Argi Jis yra visa ko pagrindas? Jeigu būtų Jis visa ko pagrindas, tai tada išeitų, Jis ir blogio pagrindas! Kiek aplinkui yra blogio! Maišto pagrindas! Liuciferis sukurstė maištą Vietinėje Sistemoje. Jo pavaduotojas Šėtonas prisidėjo. Tai tada irgi pagrindas, jeigu Kūrėjas yra visa ko pagrindas. Ne visa ko! Kūrėjas yra tiktai Amžinųjų Vertybių Šaltinis ir Centras ir pamatas tiems, kurie siekia šitų Amžinų Šaltinių, Egzistencialių Šaltinių, Keturių Šaltinių ir Centrų, Amžinųjų Vertybių patyrimo savo viduje. Tada jis turi pagrindą, kaip Kūrėjo pasireiškimą, per Kūrėjo Dvasią. Štai yra siekinys ryškesnių virpesių – yra. Tai tada jis pajunta tą pagrindą savyje. Bet jeigu jis nori pasireikšti kokiais nors intrigavimais, blogio veiksmais, kerštavimu, agresija, karais, nebėra Kūrėjo pagrindo, kad Jis suteiktų pagalbą tokiems sprendimams, net ir pačių sprendimų sugalvojimui. Todėl jūs turite būti labai labai atsargūs ištardami teiginį. Atrodo, kas čia yra – visa ko pagrindas – pasakei, tai ir aišku. Ne! Blogis yra tiktai potenciale. O jį paverčia aktualu jau tas be Kūrėjo pamato gyvenantis dvasinis brolis ar mūsų dvasinė sesė.
Taip pat aš išgirdau teiginį, kad – Tu esi visur. Nėra Kūrėjo visur! Nėra! Mes esame palaiminti – mes turime Minties Derintoją. Jis yra mūsų viduje per savąją dvasią, bet jo dvasia yra Kūrėjo pasireiškimas. Kūrėjas tai yra – Šaltinis ir Centras. Minties Derintojas yra savo dvasine kokybe, dieviškumu, tas pats lašelis, suteiktas mums. Ir kiti gi turi suteiktą Kūrėjo Dvasią, kaip aš sakiau, dėl Jėzaus misijos sėkmingo įgyvendinimo. Tai ten yra jau kitas Minties Derintojas. Ir kiekviename žmoguje yra vis originalus Minties Derintojas. Jie turi savus individualius patyrimus. O Kūrėjas yra visuma tų Minties Derintojų. Jis tuos Fragmentus pasiunčia. Kiek bebūtų žmonijoje žmonių, Jis visą laiką pasiųs iš Savęs vis naujus ir naujus Minties Derintojus. O anksčiau pasiųsti Minties Derintojai jau gali būti su mirtinguoju po prisikėlimo ir susilieję. Jie, reiškia, eina toliau, jau sudarydami vieną asmenybę su tuo globotiniu savo – mirtinguoju. Reiškia, tas Minties Derintojas nesugrįžta pas Kūrėją, kad vėl atstatytų jam tų naujai paskleistų Minties Derintojų trūkumą. Kūrėjui nėra to trūkumo. Jis skleidžia iš Savęs tuos Minties Derintojus. Tuo labiau, kad mes esame palaiminti, nes mums padovanojo likimą – susilieti su Minties Derintoju ir pasiekti, vadovaujantis šito gerojo Locmano vedimu, Patį Kūrėją Rojuje. Toks likimas mums padovanotas. Ir turime vedlį – Kūrėjo dieviškąjį tobulumą iš vidaus – Minties Derintoją. Reiškia, niekaip mes negalime pasiklysti kūrinijoje. Niekaip! Kad ir norėtume. Nes Minties Derintojas – jis sugrįžtą į savąjį Šaltinį, ir mūsų asmenybė taip pat sugrįžta. Štai tada mes turime pagrindą – Patį Kūrėją per Jo Dvasią, veikiančią mūsų viduje, ir dar, kada susiliejame į vieną asmenybę – nes Minties Derintojas nėra asmenybė. Jis yra ikiasmenis, bet iš mūsų jis gauna asmenybę. Iš mūsų! Jūs tik pamąstykite! Pats Kūrėjas suteikia mums Savo Fragmentą, kad mes savąją asmenybę sulietume su juo! Ir tada iškyla klausimas – tai ar tada mes dar galėsime daryti kokį nors blogį, juk pamatas jau yra Pats Kūrėjas mūsų viduje, vienoje asmenybėje? Pamato neturėsime – potencialiai blogis egzistuos – potencialiai. O mūsų apšvietimas yra jau daug ryškesniu energiniu dažniu. Mūsų supratimas yra daug aukštesnio ir gilesnio suvokimo. Įsivaizduokite, jeigu dvasinės asmenybės, kurios yra daug aukštesnės dabar veiklos stadijoje negu mes mirtingieji, dar turintys materialų pavidalą, jeigu jie, turėdami daug didesnę savojo pasireiškimo galią, sugebėdami transformuoti energiją, jeigu jie taip pat mąstytų taip, kaip mes, kada mes kariaujame vieni prieš kitus, žudome vieni kitus, apgaudinėjame vieni kitus, išnaudojame vieni kitus, engiame vieni kitus, valstybių vadovai engia savo tautą, kuri yra suverenas, šėimininkas, valstybių vadovai apgaudinėja tautą, vardan savo gobšumo, išskaičiavimo iš baimės, nes jų viduje yra daug baimės – visuose prezidentuose, visuose premjeruose, ministruose – tai jie gyvena baime, jie neturi laisvės, nes jie neišsilaisvino, kaip dvasinė asmenybė, kad būtų manąją Evangeliją išgirdę ir įgyvendinę – atradę Kūrėją savo viduje. O jeigu jie dar būtų gimę iš dvasios, šita tauta klestėtų! Štai tada ji turėtų Kūrėjo Pagrindą kurti Gėrio veiksmus visų Gerovei, visų labui, ne liežuviu tariant, bet veiksmais, sprendimais, tų sprendimų įgyvendinimu savuoju gyvenimu su Kūrėju.
Štai, mano mylimieji, aš ir esu Kūrėjo Ambasadorius dėl to, kad apšviesti ir tuos tamsoje klaidžiojančius – prezidentus, premjerus, ministrus, visokiausius pseudopolitikus, pseudodaktarus – taip, esu šitai planetai parengtas tokiu būdu nuo pat vaikystės. Ir tą, ką aš sakau, yra Kūrėjo Žodis. Jis yra skirtas visiems! Nėra skirtas, kad būtų konkrečiai vienai tautai, vienai rasei. Visiems! Ir gera tą sakyti, kada tu junti viduje tą būseną, kaip tavyje Kūrėjas tiesiog įsišaknijęs, išsiskleidęs, užimdamas kiekvieną vidinę kertelę dvasioje. Štai ta būsena – joje negali būti jokios minties apie blogį! Ir tada tos aukštesnio statuso dvasios – jos gi turi galią didesnę – ir jeigu jos turėtų tą patį mąstymą kaip mes, jos naikintų – tiesiog žmoniją visą sunaikinti gali vieno pirštelio judesiu! Bet, kada aukštesnio energinio dažnio virpesiai viešpatauja tokio asmens prote – iš Kūrėjo yra jau mintys visiškai kitokios – padėti silpnesniam, padėti nuskriaustam, padėti užguitam, stiprinti jį – o tarpusavyje jiems tai akivaizdu tas pats, kaip mums akivaizdu, kad yra diena, kai yra diena arba naktis, kai yra naktis. Tai jiems aplinka yra akivaizdi – Kūrėjo pasireiškimas. Kūrėjas asmeniškai nebūna kiekvienoje vietoje. Asmeniškai Jis yra tiktai Rojuje. Ir Jo veikimas dar yra ir Havonos septyniuose žieduose. Štai Rojus, tai būtų pats centras, o čia – Havonos septyni žiedai. Tuo tarpu kūrinijoje Havonos septyni žiedai ir Rojus, pats centras, tai jau Kūrėjo asmeninis buvimas tik Rojuje, ir jo asmeninis pasireiškimas štai čia, šituose žieduose, dėl to mes galime ir atrasti, ir mes įgyvendindami savo likimą, eidami per Havonos septynis žiedus, per vieną milijardą pasaulių, mes ir atrasime Kūrėją, kaip atskirus Asmenis, pereidami per kiekvieną pasaulį, neperšokdami. O čia yra Septynios Supervisatos, tai, kas yra dabar sukurta ir organizuota, ir gyvybė veikianti. Tai čia jau yra Kūrėjo pasireiškimas per Kūrėjo kitus Sūnus ir Dukras – pasireiškimas energiniais virpesiais.
Lygiai taip pat aš išgirdau – aš garbinu ir šlovinu tave Kūrėjau, kad tu iš virpesių sukūrei kūriniją. O iš ko Jis gali kurti? Iš ko Jis gali kurti? Jis gi yra Energijos Šaltinis. Jis neturi kitos priemonės iš ko galėtų kurti kūriniją. Tik virpesiai ir yra. Jis Pats yra virpesių išraiška. Visa kūrinija – vien virpesiai, visas judėjimas yra iš virpesių. Materija, akmuo, yra iš virpesių, iš energijos. Kūrėjas neturi kitos priemonės, kaip galima būtų kūriniją sukurti. Iš molio? Taip, bet tai – irgi energija, ir molis, atitinkamos išraiškos tokia energija. Viskas yra iš energinių virpesių. Ir mes esame iš energinių virpesių. Dėl to, kada mes žengiame Gyvuoju Keliu, patys patirdami Kūrėją viduje, reiškia, mes jau patiriame savosios asmenybės pabudimą. Štai pabudusi asmenybė ir gali jau tada vis drąsiau pasireikšti energiniais virpesiais, kuriuos junta. O tie energiniai virpesiai, veikdami per mūsų smegenis, per mūsų pasąmonės, viršsąmonės, ir sąmonės lygiu juntamus Minties Derintojo, siunčiamus mums virpesių impulsus ir išreikšti atitinkamus samprotavimus, atitinkamas teiginių lavinas, klodus, mąstyseną, gyvenseną. Visa tai yra išraiška iš energinių virpesių, ir mūsų veiksmais taip pat pasireiškiančiais energiniais virpesiais. Būsena tą paliudija. Todėl mes ir esame gyvi Kūrėjo Vaikai Gyvajame Kelyje, gyvojoje Evoliucijoje, gyvojoje kūrinijoje, gyvojoje dvasinėje Kūrėjo Šeimoje, kaip gyvi Jo Vaikai gyvame pasaulyje, kuris kol kas yra apimtas iliuzijos dėl Liuciferio ir Šėtono maišto, prie kurio, deja, prisijungė ir mūsų buvęs dvasinis vadovas Kaligastija. Dabar yra Makiventos Melkizedeko vadovavimas mūsų planetai, jo dvasinei planetinei vyriausybei, ir reikia šitoje aplinkoje vėl pajausti virpesiais Kūrėją, kad mes galėtume pasireikšti ne iliuzijos apraiška, bet Kūrėjo kuo aukštesnio energinio dažnio virpesiais savo sprendimais, savo mąstymu, savo gyvenimo išraiška. O tie virpesiai iš mūsų sklinda į aplinką, ir aplinka reaguoja į tai, kaip ir klimatas reaguoja, dar ne taip stipriai, kadangi mūsų mažai yra. Bet kito Kelio Kūrėjas nenumatė – tiktai šviesėjimą energiniais virpesiais, geriant tą Gyvąjį Vandenį, kandant Gyvąją Duoną iš Kūrėjo, ir gyvenant taip, kaip veda Kūrėjas iš vidaus, ir niekaip kitaip.
TADA BUS ŠVIESA, RAMYBĖ, TAIKA, BROLYSTĖ, PASIREIŠKIANTI VISUMOS LABUI TAI, KAIP SUMANĖ KŪRĖJAS VISAI KŪRINIJAI. IR ŠITA PLANETA NETURI JOKIOS IŠIMTIES.
Telydi mus Kūrėjo Ramybė ir Palaima.
Su Meile, Violeta (Ukmergė)
2025-01-03 16:04:09