Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Algimanto pamokomasis žodis – Tai yra mūsų evoliucinis augimas didesniu supratimu – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2024 12 21

Esu Algimantas. Sakau jums tiems, kurie žiūrite mano mokymus Tavo Televizijoje – Tavo Televizijoje – ju tubėje (Yuo Tube), lietuviškai – Tavo Televizija. Taigi, mielieji, vyksta gyvosios pamaldos gyvojoje – vienintelėje – pasaulyje, neturinčioje materialių ritualų, nė vieno materialaus ritualo – Kūrėjo vardo šventovėje – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje.
Mes dabar per skaipą (Skype) palaikome gyvą komunijos ryšį su Kūrėju – su Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Šitas ryšys įmanomas dėl to, kad kiekvienas iš mūsų turime Kūrėjo dvasią, kuri vadinama Minties Derintoju, ir ji veikia mūsų protą per mūsų pasąmonę. Jeigu mes dedame daugiau asmeninių pastangų, tuomet mes galime atrasti Kūrėją savo viduje. Ir tada mes jaučiame Jį ir sąmonės lygiu kaip atrastą, realų – viduje atrastą – ne toli, aukštai danguje – ne – savyje. Štai, kokią dovaną mums teikia Pats Kūrėjas – Savo fragmentą – Minties Derintoją!
Ką tik mes pagarbinome Kūrėją – Keturias Asmenybes – Keturis Šaltinius ir Centrus. Per garbinimą aš išgirdau pasakymą – Tėve, Tu viską, absoliučiai viską talpini Savyje. – Ne. Kaip Jis gali talpinti Savyje? Ne. Jis laiko Savo Glėbyje visą kūriniją. Viskas vystosi, juda tik Jo Glėbyje. Pats Kūrėjas nesikeičia – Jis nekintantis!
Dabar, tas niuansas yra iš tikrųjų plačiąja prasme – Tikrovės samprata – labai klaidingas, kad viską absoliučiai viską talpini Savyje. Keturi Šaltiniai ir Centrai sudaro – Vieną – Kūrėją – Absoliučioje Dvasinėje Vienovėje. Jie susilieja – kadangi neturi formų, neturi jokio išorinio pavidalo – Jie Savęs neapriboja. Energinius virpesius – apriboja.
Bet dabar, net logiškai mąstant, tas teiginys, kad absoliučiai viską talpini Savyje. Įsivaizduokite – Keturi Šaltiniai ir Centrai – Lygiaverčiai. Jeigu talpini ką nors Savyje – absoliučiai viską – tai, jeigu Tu susilieji su kitais Šaltiniais ir Centrais, kurie yra taip pat be formos, reiškia, Tu esi ir Jų viduje! Tu Jų negali talpinti nebūdamas Jų Pačių viduje. Jie taip pat negali susilieti ir nejausti Tavęs Savo viduje – bet tuo pačiu ir Patys yra viename iš Tų Šaltinių. Reiškia, Jie vienas kitą talpina Savyje susiliedami Absoliučioje Dvasinėje Vienovėje. Bet kadangi Jie neturi išorinio pavidalo, Jiems talpinti vienas kito ir nereikia – Jie virpesiais susilieja! Čia mes suprantame talpinimą tiktai kaip materialūs tvariniai, turintys išorinį pavidalą. Arba jeigu mes turime kokį nors indą, tai kada ką nors į tą indą įdedame, mes sakome – patalpinau į tą indą ką nors, arba, jeigu įpilame, tai įpyliau tą, kokį nors turinį į indą. Yra tam tikra išorinė forma. O kada yra be formos Dvasinė Asmenybė – Asmuo – neturintis pradžios ir pabaigos – Jis talpinti Savyje negali, nes gali tiktai turėti susiliejimą Absoliučioje Dvasinėje Vienovėje su kitu – Lygiaverčiu – Kūrėjo Asmeniu.
Mes pajuntame tą Asmenį savo viduje vien dėl to, kad mes turime Kūrėjo – fragmentą – suteiktą mums. Čia yra Kūrėjo dovana – viena, bet, antra, asmenines pastangas įdėjo mūsų Sūnus Kūrėjas – prieš du tūkstančius metų čia save padovanojęs – Jėzaus iš Nazareto tapatybe – gimęs bejėgiu kūdikiu iš moters įsčių – iš Marijos įsčių Betliejuje. Štai kada jis išaugo kaip mirtingasis, kada jis patyrė mirtingojo gyvenimą, kada jis švietė aplinką Kūrėju, jis vartojo tik Tėvo – žodį ir Tėvo – Asmenį, na, šalia to, ką žydai buvo įpratę vadinti – Jahve, Izraelio Tėvu. Tai šita prasme jo ir parabolės yra ir apie dvasinius dalykus, yra tam, kad palengvintų supratimą apaštalams, minioms, kurioms jis kalbėjo apie Dangaus Karalystę, apie Tėvą, palengvinimui. Bet Tikrovėje yra Šaltiniai, ir Centrai – jokio Tėvo nėra, jokios Motinos nėra. Mes panaudojame tą žmogiškąjį – biologinį, artimiausią ryšį pagal šeimos sampratą, yra vaikai, reiškia, yra tėvai – yra tėvas, yra motina – tada mes tą ir pateikiame apibūdindami ir Šaltinius, ir Centrus, kurie sudaro Kūrėją.
Kūrėjas, jeigu absoliučiai viską talpintų Savyje, negalėtų Evoliucija vystytis. Evoliucija yra judėjimas, šviesėjimas, pažanga. O Kūrėjas – nesikeičiantis! Reiškia nebūtų judėjimo, nebūtų pažangos, nebūtų jokios Evoliucijos. Ir jeigu jūs prisiminsite Jėzaus Kristaus apreiškimų Knygą – Kalbu Jums Vėl – ten jisai aiškina apie pradžią, kaip Tėvas Savyje laikė tą milžinišką aukščiausio energinio dažnio virpesių spaudimą Savyje, kol jis išsiveržė į išorę – prasidėjo Evoliucinis Procesas – ir iš Rojaus Trejybės išsiveržė tas impulsas. Ką reiškia – išsiveržė? Reiškia, jau nebe Savyje tie virpesiai buvo. Tiktai iš vidaus, kad išlyginti vis augantį tą aukščiausio energinio dažnio virpesių spaudimą Kūrėjas ir sumanė – Evoliucinį Procesą – kosminėje erdvėje sukuriant ir planetas, ir tose planetose gyvastį, ir viską paverčiant Evoliuciniu judėjimu per Savo sukurtų, per kitus Savuosius vaikus, gyvų, Jo Paties dvasinės Šeimos narių asmenines pastangas – asmeninį ir nuoširdų indėlį – įnešant į Kūrėjo banką. Vėl, čia yra metafora – jokio banko Kūrėjas juk neturi. Bet energinius virpesius Jis užfiksuoja! Štai Jisai paskleidžia tuos virpesius iš Savęs ir jie jau yra nebe Savyje. Reiškia ir kosminėje erdvėje sukurti pasauliai jau nebėra Kūrėjo viduje! Jis jau nebegali jų talpinti – jie sudegtų. Tokio aukšto energinio dažnio virpesiai sunaikintų viską! Dėl to mes ir Rojų, kad pasiektume, turime kelti savo energinio dažnio virpesius į vis aukštesnį ir aukštesnį laipsnį per ilgus mokymosi ir įvairiausių praktikų patyrimus, ir pereidami iš vienos Visatos į kitą, iš vieno pasaulio į kitą. Ir vis aukštėjančių energinių virpesių išraiška pamodeliuojamas ir mūsų išorinis apvalkalas. Ir visa tai vyksta ne Kūrėjo viduje, bet vyksta Jo Glėbyje – energinių virpesių Glėbyje.
Ir juk mes ir turime Kūrėjo suteiktą Likimą – būti tobulais net ir tokiais tobulais, kokiu tobulu yra Kūrėjas, ir pasiekti Jį visos kūrinijos Centre, visos kūrinijos viduryje, Jo gyvenamojoje Buveinėje – Rojuje – ir stovėti Jo betarpiškoje akivaizdoje. Ką reiškia – betarpiškoje akivaizdoje? Jo viduje? Ne! Jo akivaizdoje! Tai jeigu mes pasiekiame Kūrėją jau Jo Būstinėje – dar nesame viduje – tik Jo akivaizdoje! Bet pojūčiai mūsų yra per visą kelionę iki pat Rojaus, yra tikri, kad mes turime Kūrėją – kaip Asmenį, kaip Asmenybę – savyje – vien tiktai Jo fragmento – Minties Derintojo – dėka. Ne visi tvariniai, ne visi Kūrėjo Sūnūs ir Dukros turi tokį fragmentą – mes esame pamaloninti net būdami žemiausio statuso, dar turėdami materialų pavidalą – mes turime Jėzaus misijos užbaigimo dėka – ne savo nuopelnu, ne savo pastangų dėka – Jėzaus pastangų dėka! Mes turime kiekvienas ir Jėzaus dvasią – Tiesos dvasią, ir Paties Kūrėjo dvasią – Minties Derintoją. Štai, kokie mes esame palaiminti! Kiti gi, sakykim, žmonės turi Minties Derintoją, bet jie neturi suteikto tokio Kūrėjo Likimo mirtingajam, kokį mes gavome – irgi kaip dovaną iš Kūrėjo – pasiekti Kūrėją Jo gyvenamojoje Buveinėje ir stovėti Jo betarpiškoje akivaizdoje. Kiti mirtingieji gauna Kūrėją paskolintą laikinai, tik tol, kol gyvena mirtingojo materialų gyvenimą, paskiau jų Likimas yra kitoks – susilieti su Antruoju Šaltiniu, ar su Trečiuoju Šaltiniu.
Todėl sakydami, kad absoliučiai viskas yra Tavyje – netinka. Tai neatitinka Tikrovės.
Bet per garbinimą taip pat buvo išreikštas teiginys, kad Tu mums padovanojai Savo fragmentą, Savo dalelę – Minties Derintoją – ir aš jo dėka suprantu, kad tai yra mano buvimas Tavo viduje. – Štai, šitas teiginys yra teisingas! Taip! Mes turime Patį Kūrėją, kuris numatė, kad su šita Kūrėjo dalele – Jo dvasia – mūsų dvasinė asmenybė susilietų ir gautų tą dvasinės asmenybės dovaną. Net Kūrėjo – Paties Kūrėjo fragmentas – mūsų dvasinę asmenybę jis gaus, kada mes susiliesime su šituo fragmentu! Ir būtent Minties Derintojo buvimas mūsų prote ir suteikia tą pojūtį, kad aš esu Tavyje, o Tu esi manyje! Jeigu nebūtų Minties Derintojo, to pojūčio nebūtų. Tuo labiau, kai mūsų yra ir Likime jau numatyta pasiekti Patį Kūrėją, stovėti Jo betarpiškoje akivaizdoje – o šito padaryti neįmanoma niekaip nesusiliejus prieš tai su Minties Derintoju! Juk jis yra Kūrėjo fragmentas, Kūrėjo pasireiškimas mūsų viduje, ir jis yra tas gerasis Locmanas, kuris žino visą kelionės maršrutą, Jis žino kelionės tikslą – jis žino viską, ką žino Kūrėjas – nes, tai yra Kokybė ta pati! Patyrimas yra kiekvieno Minties Derintojo skirtingas, tuo tarpu pati dvasinė Kokybė yra visų tokia pat kaip Kūrėjas. Bet tai yra Kūrėjo pasireiškimas!
Tie yra tokie niuansai, sakykim, subtilūs, bet jie būtini Dvasiniam Mokytojui suprasti, ir tuo labiau prieš tai apmąstyti – apmąstyti daugybę teiginių net ir skaitant Apreiškimų teiginius – apmąstyti juos, panirti į tuos teiginius savo dvasine asmenybe, kad vis jūsų lūpos ištartų tuos teiginius, kurie atitinka Tikrovę! Aišku, skaitant galima tų teiginių gelmės nesuvokti, kada ji atsiskleidžia klodais skaitant daug kartų ir apimant platesnį kontekstą, kaip tie teiginiai yra pavartojami. Čia yra procesas. Ir šito proceso pasireiškimas mūsų viduje, o mūsų veikimas drauge su Kūrėju išorėje, ir būtent, kaip veda Kūrėjas mus kiekvieną asmeniškai iš vidaus ir priklauso nuo mūsų asmeninių pastangų, kiek mes tuos teiginius giliai suprantame, kiek mes juos jaučiame savo Širdimi. Tai irgi metafora. Ne Širdimi! Viską smegenys virpesiais fiksuoja. Centrinė mūsų nervų sistema reaguoja į tų teiginių dvasinę Kokybę, kadangi mes esame dvasinė asmenybė, tiktai materialios smegenys yra šitame pradiniame žmogiškojo, materialaus kūno pavidale, vėliau mes neturėsime materialių organų po prisikėlimo, tada būsime jau sielos tapatybe – aukštesniu statusu negu dabar esame materialiu statusu mirtingieji. Ir tada mūsų plėsis proto suvokimas ir tuo pačiu įvairiausių mokymų supratimas. Bet šiandien mes turime galimybę štai ir net besiklausant mano šito mokymo, plėsti supratimą ir tuo pačiu žvelgti tada jau toliau skaitant bet kokį teiginį, giliau panyrant į to teiginio prasmę, žodžių reikšmes. Tai yra mūsų evoliucinis augimas didesniu supratimu. Šito aš jums ir linkiu visiems be išimties – tiems, kurie studijuoja dvasinius apreiškimus, tiems, kurie šito nedaro. Linkiu jūsų kiekvieno augimo, ir su Kūrėju.

DDaiva
2025-01-03 22:37:16

Komentarai

Nuoširdžiai dėkojų Algimantui už šį ir kitus mokymus. Tegul bus pagarbintas mūsų visų Dievas Tėvas Kūrėjas. Garbė šios visatos Sūnui kūrėjui Mykolui -Jėzui Kristui.
(Jeigu netyčia ką nors klaidingai parašyčiau, prašau mano išreikštas mintis pataisyti, būsių labai dėkingas.)

Fredas
2025-01-09 09:26:52



[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal