Forumas: temos peržiūra
Algimanto pamokomasis žodis – Dvasia valdo materiją, ne materija dvasią – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2024 11 24
Mano vardas – Algimantas. Sakau jums, kurie žiūrite šį mano mokymą. Dabar vyksta gyvosios pamaldos gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje. Štai mūsų jau čia betarpiškas bendravimas su Kūrėju, kolektyviai, Kaune esame susirinkę. Žodžiu, vakar bendravome per Skype‘ą, bet turime tą galimybę Kaune susitikti kas antrą savaitę. Tai štai šitoji savaitė, kaip tik yra mūsų akivaizdaus susitikimo Kūrėjo pagarbinimo. Toji akimirka, kuri pavirsta amžinybe, kada mes atveriam save Amžinybės Šaltiniui ir Centrui – Kūrėjui.
Vakar, toje dalyje, kur jau urantai sako savo mokymą – kurie pageidauja – arba dalinasi patyrimais, tai pradžia visuomet būna Urantijos Knygos nagrinėjimui, porai pastraipų, kad urantai pakramtytų šitą tekstą dvasinio Apreiškimo iš aukštesnio statuso dvasinių asmenybių. Didžiulis Apreiškimas – Epochinis Apreiškimas – Urantijos Knyga – du tūkstančiai devyniasdešimt septyni puslapiai teksto. Ir vakar, kada buvo nagrinėjama pastraipa, kurioje Tomas klausia Jėzaus, kaip reikia suprasti jo mokymą – kodėl toks jiems atrodo negailestingas Dievas, tiek daug kančios yra, Jis neišgirsta jų maldų, nereaguoja į maldas, neatsako į maldas. Ir ten buvo nuostabus atsakymas Jėzaus. Sako – Tomai, Tomai, taigi mano mokymas yra dvasioje. Netaikykit jo materialiai aplinkai. Dangaus Karalystė tai yra dvasinė ir joje yra Vadovas – Dvasinis Tėvas, ne materialus. O jūs viską mėginate suvesti į materialumą. Iš tikrųjų tas paaiškinimas, kad Tėvas yra Dvasinis, kad Jisai nesukuria gi tų problemų, kurios kankina žmones. Dėl to jie meldžiasi, nori pagalbos, nesulaukia pagalbos, sukuria daugybę klaidingais sprendimais veiksmų, ir tą aplinką, kuri formuojama klaidingais veiksmais, tada toje aplinkoje yra nepabudęs savanaudiškas materialus protas, kuris siekia viską į save lenktais pirštais, naudos sau. Bet taigi ne Dvasinio Tėvo yra tokios sukurtos aplinkybės. Dėl to, kad tie, kurie šitaip elgiasi, ir veikia, jie neatveria savęs dvasioje kaip asmenybės, Tėvui, kad prisipildytų Tėvo energinių virpesių ir tada būtų kitokie sprendimai, kitokie veiksmai, kitokia išvis visuomenės struktūra. Valstybės visiškai kitokia konstrukcija, kitokia veikla brolystėje visų Šviesos labui. Mokykla būtų kitokia. Ligų nebūtų, įsivaizduokit. Jokios ligos nebūtų. Dėl to, kad virpesiai iš Kūrėjo būtų geriami kaip Gyvasis Vanduo, kaip Gyvoji Duona, kandama Kūrėjo dvasinio aukščiausio energinio dažnio virpesių Energija. Ir joje, kada prisipildo asmenybė ir šitas kūnas pavaldus dvasiai, o ne kūnas nustelbia dvasią. Jeigu nustelbia kūnas dvasią ir skausmu, reiškia nėra ryšio su Šaltiniu ir Centru, su Dvasiniu Tėvu. O jeigu yra tas ryšys, tada jį būtina gilinti.
Ir šiandien aš skaitydamas Urantijos Knygą dar prieš šventovę, prieš mūsų gyvąsias pamaldas, skaičiau tokią vietą, kaip Gonodas, indas, su savo sūnumi Ganidu, buvo nusamdęs Jėzų, kaip Dvasinį Mokytoją ir vertėją, ir jie metus laiko keliavo. Ir Jėzus tą septyniolikmetį paauglį mokė, mokė bendraudamas su juo asmeniškai, kur bebūdamas pasakojo apie Dvasinį Tėvą, pasakojo apie aplinką, vis platesnį požiūrį skleidė. Ir Romoje – kada jie atvyko į Romą, jie pamatė gatvėje pasimetusį berniuką, mažą. Jėzus priėjo prie berniuko, paėmė jį, apramino, ir surado tą vietą kur jis gyvena, visiškai netoli. Ir Ganidui pasakė, štai, sako, žmonės ieško Tėvo kažkur toli, visiškai nemanydami, kad Jis yra labai arti. Kaip ir tas mažylis, jis pasiklydęs, pasimetęs, o jis yra visiškai netoli namų. O net yra viduje gi mirtingojo, ieškojimas. Bet neieško.
Kitame epizode, Ganidas paklausė – Kodėl tu praėjai pro šitą žmogų, jam nesuteikei Šviesos? Sako – Ganidai, negali suteikti Šviesos tam, kuris jos nenori. Negali pasakoti apie Dievą, kuris nenori sužinoti nieko. Kada jie vakarais sueidavo jau visi – Ganodas, tėvas, Ganidas, sūnus, ir Jėzus, klausia Gonodas apie Budą, budizmą, nes Indijoje, sakykim, irgi, šalia Induizmo budizmas paplitusi religija. Ir Jėzus vengdavo kalbėti apie Budą. O klausimai būdavo ir kitu metu, ir galų gale tada Jėzus jiems paaiškino ir apie Budą. Sako, Buda, jis dvasioje jautė pakylimą. O Buda buvo žmogus – Sidharta Gautama. Kadangi jis pajuto tą dvasią, žmonės jį pradėjo vadinti Sidharta Buda. Buda – tai yra apšviestasis, šito žodžio reikšmė. Apšviestasis Sidharta. O ėjo laikas, jau buvo iškeliavęs Sidharta Gautama iš šito pasaulio, tai žmonės atmetė tą žodį, tą vardą Sidharta, tą tikrąjį vardą, ir pradėjo vadinti tik – Buda, Buda, Buda. O tai buvo žmogus, bet jau per amžius einant nieks jau nebeprisiminė, kad jis buvo žmogus. Tai štai, Sidharta Gautama, jis pajuto dvasioje tą pakylėjimą, nušvitimą, ką jis vadino Nirvana. Ir sako vėliau, per kitas kartas, budistai nukrypo ir budizmas, kuris sako yra dabar jūsų ir didžiulė religija Indijoje, jau nebepasiekia net tuo metu buvusio Gautamos to dvasinio lygio, nes apraizgė įvairūs išoriniai ritualai. O Buda buvo taip arti Tėvo atradimo, bet jis nesugebėjo atrasti Tėvo. Dvasia buvo pakylėta, bet Tėvas kaip Asmuo, nebuvo jo atrastas. Ir tas jo laivas, šviesos laivas, užplaukė ant seklumos ir negalėjo nuplaukti. Reiškia toji religija ir netapo ta pripildyta Tėvo – Tėvo Turinio – kaip Asmens, kad kreiptųsi asmuo į Asmenį. Sako žydai turi didžiulį tikėjimą į Jahvę. Jie turi tą sampratą, filosofinę Dievo sampratą, bet jie neturi dvasios. Buda turėjo dvasią, bet neturėjo atrasto Tėvo savo viduje. Štai, dvi skirtingos nuostatos. Filosofinė Jahvė yra, labai daug ką supranta apie Jahvę iš tų Raštų žydai. Bet jie neturi dvasioje to Jahvės pojūčio, kad jis dvasia juos suvienytų. Viskas filosofiniu, intelektualiu, ritualiniu lygiu. O tai yra negyva.
Tai Ganidas buvo tiek paveiktas jo šito pasakojimo, sako, Jošua, mes sukurkim savo religiją, kad būtų visiems tas, apie ką tu sakai, kad kokia turi būti ta religija. Jėzus jam pasakė – Ganidai, ta kur yra religija, tai ji ėjo per daugybę kartų, kuri yra žmonių sukurta. O apreiškimas yra iškarto perduodamas. Jis nėra sukuriamas. Dėl to šita Gyvoji Apreikštoji Rojaus Trejybės-AŠ ESU Religija ir atsirado! Ji be ritualo. Ji buvo Kūrėjo man suteikta. Dėl to ir yra Gyvastimi pripildyta. Ir kuo tu giliau atveri asmenybę kaip Asmenybės Šaltiniui ir Centrui – Kūrėjui, tuo ir jauti tuos virpesius. Ir dabar, kada buvo garbinamas Kūrėjas, manyje tiek buvo iškelta dvasinė asmenybė ir atėjo mintis, jeigu tai būtų pilni visi miestai tokios garbinimo būsenos. Visos valstybės pilnos tokios garbinimo būsenos, visa žmonija. Ar kiltų nors vienas melagingas teiginys, kam nors širdyje apgauti kitą, savanaudiškai priimti sprendimą nuskriausti kitą.
Gera būti šventovėj, gera. Štai ką reiškia, kada mes esame akivaizdžiai ir matom, ir iš mūsų sklinda tie virpesiai, jie sklinda. Ir mus, kada mes susirenkam ir matom, kad gausiai susirinkom, mus tai pakylėja. Jau kada mes pradedam garbinti, iš mūsų jau viduje eina aukštesnio energinio dažnio virpesiai. Per Skype‘ą susijungus, mes šito nejaučiam būsena, nes mes esame izoliuotas, vienas, savo ribos, kuri yra tarp keturių sienų, ar savo, sakykim, gamtoje, bet yra ta vieta, kuri apriboja tave. Todėl virpesiai yra daug žemesnio dažnio. Štai kodėl aš jums vis mėginu išplėsti tą kontekstą, kad jūs suprastumėte, jeigu jūs norit užbaigti dabartinę padėtį, kuri jūsų dvasinės asmenybės netenkina, jūs turit giliau atsiverti Kūrėjui, giliau. Į Šventovę atvažiuoti, kad būtų pakilimas gausa. O pagal tai, kiek susirenka kvadratu pakėlus tą skaičių, galia išsiveržia energiniais virpesiais ir ji turi poveikio kitų sprendimams, kad jie nebūtų tokie aštrūs, karingi ir skriaudžiantys kitus – kad įstatymai būtų šviesesni, priklauso nuo mūsų. Kito kelio nėra, nes kitas kelias tai yra tolimesnė degradacija. Ir be išeiginių, be atostogų, kas akimirką, kaip griūnantis visas kelių tinklas. Jis aižėja, visą laiką, nuo temperatūrų skirtumo, nuo druskų pylimo. Kokia yra kvailystė pilti druską ant kelio. Nuvažiuokit į Skandinaviją, nieks nepila druskos tenai. Reiškia išmintimi reikia pasinaudoti, kurie kiti išmintingiau sprendžia tokias problemas. O paskiau augalai kenčia, mašinos kenčia, metalas rūdija visur. Ir kiek reikia pinigų tam išleisti. O jeigu mes būtume su tais aukšto energinio dažnio virpesiais, mes tirpintume ledą. Mes, iš mūsų virpesiais skleidžiamais. Ir bus ta akimirka, kada nebus ir žiemos, nebus potvynių, nebus viesulų, nebus tornadų, nebus cunamių, nebus drebėjimų. Tai virpesiai apramina ir materiją, nes aš jums sakiau – dvasia valdo materiją, ne materija dvasią. Kūrėjas yra Dvasia, Jis sukūrė materiją iš savo virpesių, bet jie yra iš dvasios tik transformuojami į žemesnį energinį dažnį. Ir kūrinija yra visa, ir kosminė erdvė, yra sukurta. Nėra taip, kad na, savaime kosmosas egzistuoja, erdvė egzistuoja. Nieko panašaus. Rojuje nėra erdvės, jisai beerdvis. Ir prie jo kosmosas tik priartėja, bet jisai neprasiskverbia į Rojų, kuris pats yra materialus, bet materija yra kitokios substancijos, ten yra vientisa substancija. Mes turime cheminius elementus, o ten yra viena substancija. Ji nei gyva, nei negyva. Materiali. Ir nėra judėjimo. Statika yra vienintelė vieta kūrinijoje – Rojus. Ir Kūrėjas, Nesikeičiantis. Viskas yra Jame, Viduje, Grybšnyje Jo, arba, Glėbyje Jo. Visas judėjimas, keitimasis, yra Jo sukurtų tvarinių vis ryškėjant ir atspindint Kūrėjo Charakterio Savybes, pasireiškiant brolystėje, kaip Bendrakūrėjai su Kūrėju, visumos Gerovei. Štai kokia ir bus mūsų planeta. Bus tokia Lietuva. Bus, nes toks yra Kūrėjo sumanymas, o mes prie jo galim prisidėti. O kaip, aš jums jau sakiau. Su tuo ir sveikinu. Turit laisvą valią. Jums apsisprendimas ir veiksmai.
2025-01-10 19:51:31