Forumas: temos peržiūra
Algimanto mokymas-atsakymas į Daivos klausimą – Kas yra Kūrėjas? – suteiktas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Šviesos mokymų dalyje, Romainiuose, 2024 07 20
Daiva – Na, kodėl man vis kyla klausimas – kas tas Kūrėjas? Jeigu dabar bus plečiama į priekį, aišku, taip ir bus – bus plečiama į priekį, į platumą visa kūrinijos Šeima. Tai apie Kūrėją – kiek Jis yra? Man kyla klausimas – kada Jis atsirado?
Algimantas – Jis visą laiką buvo. Niekada nebuvo Jo tokio, kad nebūtų.
Daiva – Bet net nėra įrašo apie Jį.
Algimantas – Tai kas gali padaryti įrašą, jeigu nebuvo gyvasties, išskyrus Rojaus Trejybę-AŠ ESU? Pradinis momentas yra Kūrėjas! Net jeigu tu paimsi Centrinę Dieviškąją ir Amžinąją Havoną — nes, kada aš visą laiką meldžiuosi už kūriniją, ir dėl kūrinijos, tai aš ir sakau – Amžinoji Dieviškoji Centrinė Visata – Havona – Amžinoji – reiškia, niekada neturėjusi pradžios. Ne, Havona turi pradžią. Bet yra tokia praeitis, kad nėra jokių fiksuojamų registrų, kurie galėtų atskleisti mirtingajam, ne mirtingajam, apskritai, tvariniui, ir aukščiausio dažnio tvariniui, tuos registrus. Tai yra prieinama tiktai Kūrėjui! Tam Šaltiniui! Šaltinis neturi pradžios. Šaltinis yra dėl to, kad nėra kito, kuris suteiktų Jam kažkokį tai pasireiškimą – Jis viską teikia iš Savęs! Tai tas, kas yra Šaltinis, Jis pradžios turėti negali, o visi kiti kilo iš šito Šaltinio. Tai iš Jo kilo tada Havonos Dieviškoji Centrinė Amžinoji Visata, kada jau išsiveržė energinių virpesių pliūpsnis iš Kūrėjo Keturiose Asmenybėse absoliučioje dvasinėje vienovėje, į išorę – pliūpsnis, kad būtų sukurta Amžinoji Dieviškoji Centrinė Visata. O paskiau jau bus už jos į kosminę erdvę kuriamos Laiko ir Erdvės Visatos. Havona nėra Laiko ir Erdvės Visata. Net yra taip, kad Rojus – brūkšnys – Havona, kaip Sistema – viena. Rojus irgi neturi pradžios, kadangi tai – Kūrėjo Buveinė. Havona pradžią turi, bet ji neužregistruota, kad suvoktų tą pradžią mirtingasis, tai dėl to ir buvo ten kuriama gyvastis, kuri ir vadinasi atskiru terminu – Transcendentalai. Jie nėra ribiniai. Tai Kūrėjas – Jisai yra energinių virpesių Centras-Sankaupa-Sukoncentravimas. Jo Buveinė yra iš energinių virpesių iš Kūrėjo. Kadangi Kūrėjas visą laiką esantis be pradžios, tai Jo ir Buveinė yra be pradžios. Jinai ir išlaiko tą energinių virpesių koncentraciją, dėl to ir yra absoliuti gravitacija iš Kūrėjo į visą kosminę erdvę – visos Visatos skrieja tame grybšnyje. Štai, jeigu mūsų Supervisata skrieja aplink Havoną, tai Havonos milijardas pasaulių skrieja aplink Rojų jau tiesiogiai. Mūsų Vietinė Visata neišsiveržia iš Supervisatos traukos grybšnio – Uversos. Visos šimtas tūkstančių Vietinių Visatų skrieja aplink Uversą. Tai yra sostinė mūsų Supervisatos. Tas pats vyksta ir kitose Septyniose Supervisatose. O juk Supervisata turi dešimt Didžiųjų Sektorių. Tie Sektoriai skrieja ir aplink savo sukimosi ašį ir tuo pačiu skrieja ir aplink Uversą – aplink visos Supervisatos Centrą. Mažųjų Sektorių yra šimtas. Jie taip pat skrieja ir aplink savo traukos Centrą – kiekvienas Sektorius turi savo Sostinę, tai yra traukos Centras – ir tuo pačiu skrieja ir aplink Didįjį Sektorių. Reiškia, po dešimt Mažųjų Sektorių skrieja aplink vieną Didįjį Sektorių, ir visi tuo metu skrenda aplink Uversą — šitie Sektoriai. O Uversa skrieja aplink Havoną, tas septynias grandines. O milijardas pasaulių — Havona — skrieja septyniose grandinėse aplink Rojų. Tas pats yra su žemesniais dariniais – Vietinėmis Visatomis. Šimtas tūkstančių Vietinių Visatų – jos skrieja visiškai — visiškai — neatsiplėšdamos nuo Uversos traukos, dėl to jos neišsibarsto. Supervisatos trauka jas išlaiko savo grybšnyje, bet visa Supervisata, tuo pačiu ir šitos Vietinės šimtas tūkstančių Visatų skrieja aplink Havoną, ir tuo pačiu aplink Rojų. O juk, vėl, yra skriejimas ir Vietinėje Visatoje, tai yra, Žvaigždynai skrieja — šimtas Žvaigždynų — aplink kiekvieną Vietinės Visatos Centrą. Mūsų atveju — Salvingtoną, tai yra, skrieja aplink Jėzaus ir Nebadonijos Būstinę. Reiškia, yra šimtas Žvaigždynų visoje Vietinėje Visatoje. Štai, jie skrieja aplink Salvingtoną, o Žvaigždynas turi šimtą Vietinių Sistemų. Tos Vietinės Sistemos skrieja ir aplink savo Centrą, mūsų atveju – Jerusemą, ir tuo pačiu — aplink Žvaigždyną, aplink Žvaigždyno Centrą – Edentiją. Ir taip visas šimtas Žvaigždynų aplink Salvingtoną skrenda, bet tuo pačiu sukasi ir Vietinės Sistemos aplink Salvingtoną, ir tuo pačiu sukasi ir Supervisatos mastu ir aplink Havoną, ir aplink Rojų. Žvaigždyne – Vietinės Sistemos, o Vietinėse Sistemose yra Saulės sistema. Vėl skrieja jau Saulės sistemose – tūkstantis saulės sistemų, na, gal penki šimtai — čia skaičius gali skirtis — jauna Saulės sistema ar, apskritai, Visata, ar jau sena – mes gi esame Septintoji Supervisata, reiškia, jauniausia iš Septynių. Tai štai, žodžiu, skrieja tada Saulės sistema Vietinėje Sistemoje aplink Centrą, ir aplink savo Centrą, ir tas Centras aplink savo ašį skrieja. Jis gi nėra statikoje. Tik Rojus – statika. Tai štai, Kūrėjas, be Rojaus, absoliučią gravitaciją išlaiko viską kosminėje erdvėje, kad neišsiskirstytų tos Visatos, įgavusios per skriejimą tokią milžinišką išcentrinę jėgą, kad galėtų išspjauti tas architektūrines sferas, evoliucines planetas, tiesiog nuo greičio, į išorinę kosminę erdvę. Tai dėl to yra visa ta skriejimo kryptis, kad neutralizuotų tą milžinišką išcentrinę jėgą — skrieja kiekviena vis į priešingą pusę. Jeigu, pavyzdžiui, ten saulės Sistema skrieja į vieną pusę, tai paskiau aplink jau Vietinės Sistemos Centrą skrieja į priešingą pusę, ir jeigu, pavyzdžiui, Saulės sistemoje yra planetos, jau evoliucinės, iš saulės kilusios, skrieja aplink savo ašį ir skrieja į vieną pusę visa Saulės sistema, į tą pačią pusę sukasi planetos, o viena atsiranda ar dvi į priešingą pusę sukasi, tai rodo, kad ten buvo pasigriebta planeta iš kitos Saulės sistemos, kur toje Saulės sistemoje sukimosi greitis buvo išmestas į priešingą pusę dėl milžiniško saulės karščio spaudimo. Štai išspjovė tą degantį fakelą-deglą iš žvaigždės-saulės – spjūvis buvo būtent į priešingą pusę. Bet yra evoliucinis procesas taip, kad pasigriebė stipresnė Saulės sistemos dalis arčiau priartėjusią planetą ir atsiplėšė iš kitos Saulės sistemos, tai jinai turi kitokią aplink savo planetos ašį sukimosi kryptį.
Ir dabar, kada vyksta išorinis energinis viesulas jau išoriniame kosmose, tai netgi Pats Kūrėjas yra ta pati Energijos Sankaupa. Ji visiškai, net ir sukūrus, sakykim, Havonos Amžinąją Centrinę Dieviškąją Visatą, sukūrus Septynias Supervisatas, ji nė per nago juodimą nė kiek nesumažėja ta energija – jinai yra tokia pat. Dabar ir vyksta tas kūrimo procesas išoriniame kosmose, ką aš prieš tai sakiau, kad jau nustatyta apie septyniasdešimt tūkstančių kartų didesnis dydis tų darinių, tai tiktai dviejų tų žiedų, kurie yra arčiau Supervisatos, o kitų dviejų toliau jie negali net ir stebėti – per dideli atstumai. Ten milijonai šviesmečių! Tai štai, šita prasme, Kūrėjas vis tiek iš Savo energinės Buveinės ir Savo Energijos skleidžia tuos virpesius, Energiją, kad atsiranda tokių bent šimtas tūkstančių kartų jau didesnės Visatos už dabartines egzistuojančias Visatas — jos dar nesukurtos, bet jos bus sukurtos, ir gyvastis bus — tai Kūrėjas tarsi būtų iš Savęs visiškai nieko neišsiuntęs Energijos — Jis nė kiek netapo kitokiu, kad patirtų nors kokį Energijos pasikeitimą. Jis yra Toks Kūrėjas! Jis yra Nekintantis! Viskas kinta tiktai šitame evoliuciniame judėjime, gaunant Energiją iš Kūrėjo, kuri yra — kaip iš Šaltinio — neturinti apribojimo, neturinti baigties. Apribojimas tiktai poreikiu, kad dažniai apribojami, sumažinami pagal poreikį. Tai štai Kūrėjas, neturintis kūno, neturintis formos, neturintis jokios išraiškos, yra Asmenybės Šaltinis. Tai negali būti Asmenybės Šaltinis Pats ne Asmenybė. Reiškia, Jis yra Asmenybė! Asmenybei nebūtina turėti formą! Net yra dvasių, kaip, pavyzdžiui, Atspindinčiosios Dvasios – jos neturi išorinio apvalkalo, bet jos yra asmenybės! O Kūrėjas – Šaltinis visų asmenybių, ne vienos asmenybės! Mes apie viską gi sprendžiame pagal savo sugebėjimą suvokti – Kūrėjas — didelis toks, kažkoks visagalis, ir panašiai. Bet Jis ir visiems — kiek besiplėstų kūrinija — visiems yra Tas Vienas! Ir tas Visagališkumas nė kiek nesumažėja, atidavus Savo galias kitiems Savo Vaikams! Jeigu Rojaus Pagrindiniai Jėgos Organizatoriai manipuliuoja Energiją į sūkurinius ūkus. Tą daro Kūrėjo Sūnūs! Įsivaizduokite, Sūnūs Energiją sugeba įsukti į sūkurinius ūkus! Tai kokią turi turėti galią, atsparumą – atsparumą — karščiui, jeigu iš vieno sūkurinio ūko susidaro iki šimto milijono saulių! Saulės temperatūra dvidešimt du milijonai laipsnių Celsijaus, trisdešimt penki milijonai pagal Farenheitą, tai tą daro asmenybė – štai suka tą Energiją! Kokia galia yra! O Kūrėjo Visagališkumas? Tai Jam čia tas pats, kaip degtuką čirkštelti.
Tai štai, Daiva, Kūrėjo tu negali suvokti, nes Jis yra nesuvokus! Jo negalima suvokti! Jeigu tu esi skruzdė, o Kūrėjas yra, sakykim, apimties kaip visa planeta, tai, ką skruzdė gali suvokti apie planetą? Ji gali suvokti tiktai tiek, koks yra aspektas skruzdėlyne to Kūrėjo, kaip ten funkcionuoja Kūrėjas! Ji tą aspektą gali suvokti, ir patyrimu paliudyti, bet kitame skruzdėlyne, jau esančiame visiškai kitame, sakykim, klimato juostos kažkokiame krašte, ten bus jau To Paties Kūrėjo kitokia Savybė, kurią patirs kita skruzdėlyno skruzdė — ir jos negalės tarpusavyje nieko palyginti, nes per daug toli nutolusios, nėra supratimo! O Tas Kūrėjas, kaip planeta – Vienas! Planeta nesikeičia nuo to, ar skruzdėlyne skruzdėlė suvoks ar nesuvoks tą planetą. Tai, ką aš sakau, čia yra materialu, o Kūrėjas yra Dvasios Šaltinis ir Centras, Energijos Šaltinis ir Centras! Tai — įsivaizduok — visai kūrinijai Jis yra. Todėl Jo tą, ką mes pažįstame dabar ir patvirtiname patyrimu, tai yra tas pats, kaip mes nieko nepažintume – Kūrėjo – nieko! Ir taip bus per visą Amžinybę! Einam, einam, einam, aplinka keičiasi, kūrinija mūsų įsisavinama vis daugiau, mes jau skraidome po kosmosą, o atrodys, kad nieko mes apie Kūrėją taip ir nežinome! Dėl to ir yra tas pasakymas – kuo daugiau aš žinau, tai aš tuo daugiau nežinau. Aišku?
Daiva – Aišku. Labai ačiū, tikrai. Tas mano protas vis veda – kas tas Kūrėjas, kodėl, iš kur?
Algimantas – Jis yra energinių virpesių Šaltinis, ir Begalinis, ir kiek beišnaudotų Energijos, Jis tarsi visiškai jos neišnaudojo nė per nago juodimą. Kiek sukurtų Savo, sakykim, kūrinių, tarsi nieko Jisai ir nesukūrė! Jisai gyvena Begalybe ir Amžinybe! Mums tos sampratos nėra suvokiamos, ir niekada nebus suvokiamos! Kaip mes galime suvokti Amžinybę, jeigu mes jos negalime pasiekti? Pasiekiame mes tiktai tam tikrą Amžinybės dalį, etapą, o Kūrėjas apima visumą – Begalybę, Amžinybę, ir Gyvybę apima! Kosminę Erdvę iš Savęs Jisai skleidžia, nes Erdvė neatsiranda pati savaime. Tai štai, žiūrite į dangų, į žvaigždes — tai yra milžiniška erdvė, kur pulsuoja erdvė – horizontaliai jinai traukiasi, o vertikaliai plečiasi. Vienas milijardas metų trunka traukimasis horizontalios erdvės, o vertikalios plėtimasis, po paskiau būna atvirkštinis procesas – vertikali erdvė traukiasi, plečiasi horizontali. Vėl milijardas metų praeina. Tai štai vienas įkvėpimas ir iškvėpimas Supervisatos užtrunka du milijardus metų. Palyginkite su savo kvėpavimu. O čia yra smulkmena ta Supervisata, Kūrėjo samprata! Jis gi Amžinybę Savyje talpina! Net yra vertikali erdvė, kuri yra virš Rojaus, bet kosmosas nepasiekia Rojaus, neįsiremia į Rojų – tiek horizontalus, tiek vertikalus. Tam, kad būtų išlaikyta pusiausvyrą visoje kosminėje kūrinijoje yra vertikaliai einanti erdvė ir horizontaliai. Įsivaizduoti reikia tokį, kaip kryžių, žinote, kaip tie ordinai – Georgijaus kryžius arba vokiečių kryžius — Geležinio Kryžiaus ordinu, kur apdovanodavo – tai štai, į centrą siaurėja to kryžiaus viena iš dalių, viršus plačiausias, paskiau siaurėja, ir taip iš visų pusių, iš keturių pusių, ir sueina į apskritimą centre. Tai taip yra ir su Erdve – pulsavimas, gyvastis yra, kvėpavimas, erdvės kvėpavimas.
Daiva – Be galo įdomu, be galo!
Algimantas – Ne tik įdomu, bet visą laiką — per visą Amžinybę — mes niekada neištyrinėsime, kiek yra Tikrovė daug daug kartų sudėtingesnė, ir tuo pačiu nepažini. Jos pažinti negalima! Gali pažinti tiktai kokį nors vieną segmentą, o paskiau tu matai vėl naują sluoksnį, matai naują sampratą savo viduje, ir jau tą patį nagrinėji kitokiu lygiu, ir taip be pabaigos. Juk, įsivaizduokite, mūsų planeta, kada nebeturės saulės – saulė turi savo energinę iškrovą, dar šeši milijardai metų, ir jinai išleis visą tą energiją, ir viskas – planeta būtų sunaikinta, nėra šildymo radiatoriaus, plius nėra ir atitinkamų virpesių, kurie ir vitaminams reikalingi susidaryti augmenijoje, bet priklauso nuo žmonijos dvasinio lygio. Kada Šviesos ir Gyvenimo etapas pasiektas, tada įjungiama į energines grandines, ir šita planeta tampa jau ir apšviečiama ir šildoma iš energinių grandinių, ir tada bus iš keturių pusių šviesa, ir šešėlio nebus. Tas pats, kaip apšviestas stadionas, kada vakare žaidžia stadione. Tai štai, šita prasme, na, viskas yra kitų jau pasiekta, pavyzdžiui, senesnių Supervisatų lygiu, o mums tą sunku įsivaizduoti. Na, kaip saulės nėra?! Tai kaip? Tai gi visi sušals, žinai! O ten viskas yra geriau! Tai dabar apie tai mes galime tiktai paskaityti iš Urantijos Knygos, bet patyrimu mes to paliudyti negalime, todėl mes savo sampratas turime tik pagal Apreiškimus, ir ką mums perteikia Kūrėjas, kokius nors teiginius. Bet, kada mes jau pasieksime tokį statusą planetoje, tada matysime, kad tai, kas yra anose Supervisatose, senesnėse, pasiekta, čia jau bus su kitais niuansais tai planetai. Šitai planetai bus su kitais niuansais, kadangi ji, viena, yra eksperimentinė, o kita – Vietinės Visatos Kūrėjas, vienas iš dviejų, buvo save padovanojęs. Tai – ypatinga ta planeta! Tarp kitko, mes čia atvyksime — matysime, kas čia dedasi. Dėl to savo pėdsaką reikia palikti ir kol esame dar šitame žemiausiame laiptelyje!
2025-01-23 16:01:04