Forumas: temos peržiūra
Algimanto pamokomasis žodis – Neįmanomi Gėrio darbai be Kūrėjo! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2025 01 05
Mylimieji, mano vardas – Algimantas. Sakau jums, kurie žiūrite mano mokymus Tavojoje Televizijoje – lietuviai vadina angliškais žodžiais kažkodėl, nesuprasdami tų žodžių prasmės. Vyksta pamaldos, pamaldos gyvojoje vienintelėje be ritualų šventovėje, turinčioje Kūrėjo vardą – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – šventovėje, gyvojoje. Apreikštoji Religija jau daigą yra išskleidusi per mus, urantus. Ateis akimirka, ji apims visą pasaulį – visą pasaulį. Visi trokšta gėrio, grožio, šviesos, teisingumo, tiesos, tikrovės, trokšta.
Kada aš dabar išgirdau garbinimo akimirką kai sako – Kūrėjas nepažinus. Tai tada evoliucija nereikalinga. Kam ji reikalinga, jeigu Kūrėjas yra nepažinus. Jo pažinti negalima. Tai kaip mes tada atradę Jį, nesusipažįstam su Juo? Man sako Nijolė – Ne taip supratot. – Aš puikiai supratau. Dėl to, kad nepasakei vieno mažo žodelio, nepažinus – galutinai. Galutinai. Kaip taip pat aš girdėjau, kad – mes atsikleisime amžinybėje. O šiandien ne? Šiandien mes neatsiskleidžiam kokie mes esam? Mums reikia laukti Rojaus, kur yra amžinybė, tik tada mes atsiskleisim? O kas mūsų tapatybės visą laiką, atsiskleidimas, dar ne mūsų atsiskleidimas?
Mylimieji urantai, jūs gi būsimieji Dvasiniai Mokytojai. Sekit savo liežuvį. Neleiskit jam tarti beprasmių teiginių. Visi teiginiai yra labai reikšmingi, kada yra visi tiems teiginiams būtini žodžiai ištarti. O jeigu jų nėra iki galo ištarta, tuomet tie teiginiai tampa neatitinkančiais Tikrovės. Nėra žodžių, kurie neturėtų svarbos. Visi žodžiai svarbūs. Nesvarbūs, kai mes plepam. Plepam be jokio tikslo. O dvasiniame kelyje visi žodžiai turi milžiniškos svarbos. Bet jūs mokotės, mokotės, kad atkreiptumėte dėmesį į tokius dalykus. Ir tai gera, kada iš jūsų liejasi iš tikrųjų dvasinių asmenybių tapatybės gelmė. Gelmė, kurios stinga visoje aplinkoje. Jūs tą aplinką pranokstat šimtmečiais, ne vienu šimtmečiu – šimtmečiais.
Mane žavi Kūrėjo Evoliucinis Sumanymas ir to Evoliucinio Sumanymo Evoliucinis Kūrėjo Planas. Žavi. Kodėl? Darvinas, kada pateikė savo sampratą apie evoliuciją, pradėjo nuo klaidingo teiginio, kad žmogus išsivystė dirbdamas iš beždžionės. Iš beždžionės netapo žmogus žmogumi – iš lemūro. Lemūras nėra beždžionė. Dabar yra išlikę lemūrai, bet jau kitokio, sakykim, ne to tikrojo lemūro, kuris buvo tuo metu, kada įvyko virsmas iš lemūro iki tos kokybinės kategorijos gyvybės iš kurios ir išsivystė žmogus. Šiuo metu lemūrai vienintelėje vietoje pasaulyje yra Madagaskaro saloje. Tai štai, man patinka Kūrėjo Evoliucinis Planas dėl to – ne kaip Darvino teorija, kur pradeda nuo apačios. Nuo apačios, ir tai ne nuo pradinės akimirkos, bet nuo to žmogiškojo, jo supratimu, etapo, tegu ir laukinio. O Kūrėjas pradėjo Kūrėjo Evoliucinį Plano įgyvendinimą nuo Savęs, nuo Šaltinio ir Centro. Aukščiausiojo. Jis sukūrė savo vaikus tiesiogiai, betarpiškai. Būdamas Tobulumo Šaltinis ir Centras, Jisai sukūrė savo vaikus taip pat tobulus. Jiems nereikia mokintis, kad taptų ištobulinti. Jie turi savo Tobulus Tėvus. Dėl to Tobulumo Šaltinis negali sukurti netobulų vaikų. Dėl to Jis ir teikia saviesiems vaikams dar ir kūrybišką kitų gyvybės rūšių kūrimo galią. Bet jau atsiranda tam tikras susilpnėjimas tos kūrybinės galios tų vaikų veikimu. Jų sukurti sūnūs, dukros, jau tokios galios neturi. Yra visą laiką silpnėjanti galia, kuo toliau nuo Kūrėjo, nuo Rojaus, visos kūrinijos geografinio centro ir Kūrėjo buveinės į kosminę erdvę. Bet iš pradžių sukuriama Kūrėjo, sukuriama būsimiesiems saviesiems pasireiškusiems savuoju tobulumu vaikams, kūrinijos tam tikri segmentai, kad jie turėtų galimybę ten veikti pritaikydami savo tobulumą. Reiškia Kūrėjas apmąsto koks turi būti Evoliucinis Procesas – kad turi būti vieta, iš pradžių tai gyvybei, o ne sukurti gyvybę be vietos, kad paskiau ieškotų na tai kur man gauti sklypą, ten, namui pasistatyti. Nepradeda namo statyti nuo stogo – nuo pamato. Reiškia Jis iš Savęs paskleisdamas Energiją, tuos vaikus sukurtus, kurie veikia, bet veikia dar Rojuje, Jo buveinėje, ne išoriniame kosmose. Tobulumo Šaltinis ir Centras turi ir atitinkamą tokį šaltinį – buveinę. Tai ten ir esantys yra sukurti tiesiogiai tobuli vaikai. Išmintis tobula tiesiogiai gauta iš Kūrėjo, patyrimo neturi. Patyrimą jie kaups jau veikdami kosmose. Tose kūrinijos dalyse, kur bus sukurtos planetos milžiniško dydžio. Rojaus dydis yra pranokstantis visą šitą dangaus skliautą, kurį mes matom pakėlę į dangų akis. Įsivaizduokit, materialus, nesukurtas, visą laiką egzistavęs ir egzistuojantis Kūrėjo Virpesių Šaltinis, Centras. Dabar mes matom žvaigždes. Žvaigždžių dydis yra milžiniškas. Bet jos atrodo kaip taškeliai spindintys. O jeigu mes matytume tokį milžinišką materialų objektą, kuris užimtų visą matomą kosminę erdvę, ką jūs pajaustumėt? Nesuvokiat ką pajaustumėt? – Begalybę? – Nebūtų kada jums galvoti apie begalybę. – Savo mažumą. – Ne mažumą. Išprotėtumėt. Išprotėtumėt, matydami ir nesuvokdami kas tai yra. Jeigu toks objektas artėtų į jus, tai jums čia ne Ukraina ir ne Rusija tada.
Štai, aš kalbu apie Evoliucinį Planą Kūrėjo. Jisai numato, kad turi būti tokios planetos, kurios vadinasi architektūrinėmis sferomis. Jos yra kilusios ne evoliuciniu būdu, bet jau suprojektuotos ir tiesiogiai iš energijos sukurtos vėl atitinkamų tų Kūrėjo sukurtų vaikų, kurie turi galią kurti iš energijos materialias planetas. Pagrindiniai Rojaus Jėgos Organizatoriai, jie turi tą galią iš Kūrėjo, įsukti energiją, iš Kūrėjo suteikiamą kūrinijai, įsukti į sūkurinius ūkus. Tai daro asmenybės. Iš vieno ūko atsiranda iki vieno šimto milijono saulių. Ir tokią energijos galią, kuri jau yra susilpninta, negu Kūrėjo viduje talpinama Energinė Galia. Ir tokią galią valdo, ir tokią energiją manipuliuoja, asmenybės, Kūrėjo vaikai. Mes negalim ištverti saulės karščio. Reikia slėptis į pavėsį, kada būna vasara. O tie vaikai sukuria iš tos energijos, kurių karštis užima sukūrinius ūkus – tai ūkų daug jie sukuria – tai yra įsuka į sukūrinus ūkus. O jeigu iš vieno ūko atsiranda iki vieno milijono saulių, tai įsivaizduokit kaip reikia tą dar karštesnę energiją, ir daug galingesnę, į sukūrinius ūkus įsukti, asmenybėms. Palyginkit su savo darbu – jūs turėtumėt tada juos užjausti, kaip tuos vargšus, kurie tame karštyje kamuojasi. Jie nesikamuoja, jie yra sukurti tokios kategorijos dvasiniai sūnūs – Rojaus Pagrindiniai Jėgos Organizatoriai – Jėgos Organizatoriai – organizuoja jėgą, organizuoja energiją. Ir štai kada jau yra sukurtos architektūrinės sferos, irgi iš Energijos Reguliuotojų, jau mažesni yra tų vaikų energiniai veiksmai, negu Rojaus Pagrindinių Jėgos Organizatorių. Tai štai tada jau yra parengta arena kur bus vyksmas tų sukurtų tobulų vaikų. Betgi kūrinijos Evoliucinis Planas apima ne tiktai tokius, bet nusileidžia net iki mūsų dar turinčių pradinį pavidalą, materialų, o pradinę kilmę iš gyvybės plazmos. Reiškia iš to segmento, kurio nemato mūsų akis, gyvybės segmento, nematomo mūsų akiai, pradžia jau evoliucinėje planetoje – nebe architektūrinėje sferoje, bet evoliucinėje planetoje. O visos evoliucinės planetos, kuriose gyvena žmonės – septyni trilijonai planetų apgyvendintų žmonėmis – jų visų kilmė yra iš saulės evoliuciniu keliu. Taigi, tas vyksmas, kada jėgos milžiniškas karščio spaudimas iš saulės išspjauna materiją, degančią materiją, ugnies milžiniškus klodus, bet saulės milžiniška apimtis, traukiamoji galia, įsisiurbia atgal, dalį – dalį – tos mėginančios pabėgti iš saulės degančios, liepsnojančios materijos. Ir saulė yra tokia turinti tokias kaip rankoves, liepsnojančias. Na panašiai kaip saulėgrąžos žiedas, jeigu įsivaizduojat – geltonas ir lapai išskleidžiami į šalis. Tai štai per tas rankoves, dalį, saulė savo trauka įsitraukia atgal. Bet dalis pabėga. Ir štai tas degantis išbėgęs milžiniškas klodas, jisai sukasi aplink saulę, jis iš šios traukos lauko negali išnykti. Per daug silpnas. Iš saulės jis išsprūdo, bet iš traukos viso lauko, nepajėgia. Ir štai tada kosminėje erdvėje yra atšalusių jau mažesnių atitinkamų materijos luitų. Šitas degantis luitas, didesnis, išsitraukia savo traukiamąja jėga. Jis save įsitraukia ir tuo pačiu sudegina tą materiją ir pats išsiplečia. Padidėja ta traukiamoji galia, prisitraukia kitus, net ir didesnius jau, iš toliau. Jis vėl taip pat didėja. Štai taip per milijardus metų pabėgusi liepsnojanti materija iš saulės, palaipsniui įgyja tokią dydžio išraišką, materialią išraišką, kad jau yra ir kiti Kūrėjo sūnūs ir dukros kilę iš Jo tiesiogiai kilusių sūnų ir dukrų, kurie jau projektuoja – o galbūt šitoj planetoj galima apgyvendinti gyvybės plazmą ir joje bus galima sulaukti mirtingojo žmogaus, kuris taptų Kūrėjo sūnumi arba dukra, augdamas. Ir tada išsiunčiama komisija ieškot tokių planetų, kurios jau tinkamos gyvybės plazmai įterpti. Štai kaip Senajame Testamente sako, kad Dievas per šešias dienas sukūrė pasaulį ir jo gyvastį, o septintą ilsėjosi. Labiausia ką reikia užjausti, tai Kūrėją. Jis neturi poilsio nė akimirkai! Nei išeiginių, nei atostogų neturi. Jisai visą laiką veikloje, virpesius siunčia ir siunčia visą laiką. Tai štai kai atsiranda jau tos komisijos išvados, tada reikia kurti gyvybės plazmą. Jau čia eina ir Gyvybės Nešėjai ir Materialūs Sūnūs ir Dukros t.y. Adomai ir Ievos, Energijos Reguliuotojai, Fiziniai Kontrolieriai, jie kuria gyvybės plazmą, kuri prisitaiko prie tos planetos dydžio, tankio, atmosferinio spaudimo, koks turi būti tas mirtingasis – dviejų metrų aukščio ar metro aukščio, didelė planeta – bus didelė trauka, reiškia turi būti mažesnis ūgis, mažesnė planeta – didesnis. Jeigu yra Sabonis, nu, aišku, jau mažesnė planeta bus. Bet yra tokių, kurie virš trijų metrų, tai Sabonis atrodo kaip neūžauga. Betgi, eksperimentuojama šita gyvybės plazma. Eksperimentų iki pusę milijonų daroma, kol prieinama geriausios kombinacijos, kurią tada patvirtina Sūnus Kūrėjas ir Dukra Kūrėja. Štai jie suteikia tą galimybę, leidimą, pradėti įdiegti šitą gyvybės plazmą. Atsiranda žmogiškasis pradas – Andonas ir Fonta. Prasideda žmogiškoji evoliucija. Iki pusės milijono metų jie turi jau pagalbininkus, septynias Pagalbines Proto Dvasias, iš jų dar dvi neveikia. Bet jų sprendimas pabėgti iš savosios gimtosios genties, nuo tėvų atsiskirti – šitie dvyniai, brolis ir sesuo, priima tokį sprendimą nesuprasdami kodėl, nes jie jau kalba sąvokomis, o jų tėvai, jų broliai ir seserys gentyje kalba tiktai garsais, o jie jau supranta vienas kitą, o jų nesupranta. Jie priima sprendimą bėgti toliau, reiškia evoliuciniu supratimu tai yra teigiamas sprendimas, moralus sprendimas. Jiems suteikiama Minties Derintojai – pora Minties Derintojų – ir registruojama šita planeta jau kaip oficialiai turi pagyvendintos planetos statusą. Ir suteikiamos Pagalbinės Proto Dvasios, kurios ir veda šituos dvynius. Reiškia Kūrėjas rūpinasi šitų savųjų vaikų ugdymu. Vėliau, praėjus pusei milijono metų, pasiunčia Kaligastiją, Planetos Princą ir jo šimtinę. Kūrėjas rūpinasi jau kaip dvasinti žmones, kaip juos kelti į aukštesnį lygį, ir higienos požiūriu, ir tarpusavio bendravimo, nekariaujant tarp genčių, bet sąveikaujant, bendradarbiaujant taikiomis sąlygomis. Ir ekonomiškai kaip vystyti, kokia turi būti gamyba, koks turi būti požiūris į Kūrėją – aiškinti Kūrėją. Visa tai Kūrėjas parūpina. Reiškia Kūrėjo žvilgsnis į visą kūriniją žvelgia iš Savęs, ir Savo Išmintimi suteikia atitinkamus ir Mokytojus-Vedlius, kad Evoliucinis Planas būtų šimtu procentų įgyvendintas. Be Vedlių, pradedant nuo Pagalbinių Proto Dvasių, Minties Derintojų, Šventosios Dvasios, Tiesos Dvasios, Apvaizdos, taip pat yra ir Adomai Ievos, kurie taip pat biologiškai kelia rasę į violetinės rasės sukūrimą. Visa tai daroma Kūrėjo Evoliucinio Plano dėka.
Dabar jūs pažiūrėkit į planetą šios dienos akimirka. Kur yra tie vedliai bet kokioj valstybėj – ar visi prezidentai, karaliai, karalienės, premjerai, politikai, yra tie Vedliai, kad jie mąstytų apie Kūrėjo Evoliucinį Plano įgyvendinimą? Nėra tokių. Tai į kur gali nueiti žmonija, į kur gali nueiti bet kuri valstybė? Į didesnį susiskaldymą, didesnį susvetimėjimą, supriešinimą, kariavimą. Gyvulinis protas, neapšviestas Dvasinio Mokytojo, jis yra kupinas baimės, kaip išsaugoti savo gyvybę, materialia prasme. Juk yra žmonėms įteigta – didžiausia žmogaus kaina tai žmogaus gyvybė. Absurdas. Kokia aukščiausia kaina žmogaus gyvybė – kas iš to, kad tu išsaugoji žmogaus gyvybę, o sielos netenki, maištauji prieš Kūrėją vardan kūno išsaugojimo. Absurdas gi. Bet kad išsaugotum sielą, būtini Dvasiniai Mokytojai. Čia jums sakau, kurie žiūrite mano dvasinius mokymus. Aš ir esu tas Dvasinis Mokytojas, teikiantis Kūrėjo Įžvalgą, dvasinius mokymus, ruošiantis Dvasinius Mokytojus – visai planetai. Bet manęs neįmanoma visos tos jovalo, koks egzistuoja pasaulyje, niekaip ištirpinti, Kūrėjo virpesiuose, aukšto energinio dažnio virpesiuose, nes žmonija tamsi, neapšviesta, nes nėra Dvasinių Mokytojų, kurie galėtų tą padaryti. Dėl to aš ir pradėjau nuo Dvasinių Mokytojų rengimo, o ne nuo politikų. Tai štai, Kūrėjas pasirūpina tada ir savo sūnumi, kuris būtų pajėgus tokiomis aplinkybėmis skleisti Kūrėjo Gyvąjį žodį. Dėl to aš ir esu Kūrėjo ambasadorius, Kūrėjo pasirinkimu, ne savo paties. Aš net nežinojau, kad gali būti toks statusas.
Žodžiu, dabar jau kreipiuosi į urantus – nuo jūsų priklauso kiek šitas jovalas tęsis, kiek karai žiaurės, kiek bus daugiau aplinkoj nusikaltimų, kiek valdžia jus smaugs, apgaudinės, iš jūsų tyčiosis – nuo jūsų priklauso, nuo jūsų virpesių, kurie sklinda iš jūsų, iš kiekvieno. Ir tai yra nuostabu. Mes kaupiam patyrimą su Kūrėju, kaupiam savo pačių gilesnį pažinimą, ir tuo pačiu ugdom savo charakterį, kad būtume ištikimesni, negu buvom vakar – Kūrėjui. Kūrėjui – ne vienas kitam, Kūrėjui – vieninteliam Šaltiniui ir Centrui. Nežiūrėkit vienas į kitą. Tik į Kūrėją, esantį kiekvieno viduje. Tik Jam ištikimybė! Tada bus ir ištikimybė ir aplinkoje. Tada bus ir Gėrio darbai. Be Kūrėjo tai neįmanoma! Liežuvis gali sakyti, kiek aš padariau gėrio darbų – širdis to nepaliudija. Reiškia gėrio darbas, nepavyko. Turi būti daroma būtent motyvacija, kurią suteikia Kūrėjas per savąją dvasią Visumos Gerovei, kai tu nori Visumai Gerovės. Ir tai yra nuostabu. Dėl to man ir patinka Kūrėjas, Kuris rūpinasi Visuma. Ir mes turim gyventi savo gyvenimą būtent kaip veda Kūrėjas, ir nesukti galvos savo planu. Aš noriu to, aš noriu to. Karjerą suplanavo Kūrėjas. Būkit tikri karjeristai Kūrėjo kūrinijoje, kaip Jo sūnūs ir dukros, siekiantys vis aukštesnio dvasinio laiptelio, kad atiduotumėt save Visumos Gerovei, geriau pažintumėt Kūrėją ir tuo pačiu prisidėtumėt prie Kūrėjo įgyvendinimo jau šiandien ir per amžinybę. Argi tai daug iš mūsų prašoma? Būti savimi, kokį sumanė Kūrėjas kaip savąjį atvaizdą, ir tiek, paprasta. Su tuo jus ir sveikinu, kurie esate Tavo Televizijoje.
2025-01-31 22:11:26