Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Mes turime ne vien Apvaizdos apsaugą – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2025 02 01

Mano vardas – Algimantas. Aš atstovauju Kūrėjui šitame pasaulyje kaip Jo ambasadorius, Jėzaus, ir jo Partnerės – Nebadonijos – apaštalas taip pat šitai planetai, visai planetai. Ruošiu – Dvasinius Mokytojus – įkūriau gyvąją šventovę, kurioje nėra nė vieno ritualo, yra apreikštoji-gyvoji, Kūrėjo vardu pavadinta šventovė – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvoji šventovė, ir gyvoji religija – apreikštoji-gyvoji religija, kurią man ir apreiškė Pats Kūrėjas.
Gyvename šitame pasaulyje – tai mūsų pradinis pasaulis žengiant pas mūsų Rojaus Tėvus – Rojuje – visos kūrinijos geografiniame Centre, amžinybės – amžinybės energinių virpesių sankaupos Centre. Rojuje yra amžinybė! Tik Rojuje – amžinybė. Reiškia, visos kūrinijos Centre yra amžinybė, ir jos Centras – pats tas Rojus, ir Tas energinių visų virpesių Šaltinis ir Centras – Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU! Ir mes dabar būdami patys pakraštiniai, imant kosminę erdvę, turim tokią iš Kūrėjo mums suteiktą nuostabią kelionę, ir tuo pačiu likimą – pasiekti Patį Kūrėją Rojuje, stovėti Jo betarpiškoje akivaizdoje, virpesiais patiriant Jį – o iš Jo sklinda paties aukščiausio energinio dažnio virpesiai. Štai, stovėti Jo Paties akivaizdoje, Rojuje, Jį garbinant, išreiškiant save, kuris bus sukaupęs tokį milžinišką keliavimo iš mūsų pradinio pasaulio, Urantijoje, iki pat Rojaus, per gausybę planetų-universitetų, per gausybę įvairių darinių Vietinės Visatos lygiu, Supervisatos lygiu, Havonos vienas milijardas pasaulių bus praeityje, mes mokėsime bendrauti su Rojaus pilietybę turinčiais. Ir štai, stovėdami betarpiškoje Kūrėjo energinių virpesių akivaizdoje, mes pažinsime Kūrėją kaip ribiniai – kaip ribiniai asmenys. Ribiniai asmenys, tai turintys pradžią ir neturintys pabaigos, kada visą laiką lieka gyvame ryšyje su Kūrėju, kuris yra egzistencialus, neturi net pradžios! Nebuvo akimirkos niekada be Kūrėjo praeityje – amžinybės praeityje – nebuvo niekada! Buvo tik Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU. Ir mūsų pradžia šitame pasaulyje, tarp kitko, labai nuostabiame nors šiandien tamsos apimtame, nes tai yra Kūrėjo – Šeimininko Sūnaus, įsikūnijusio – Jėzaus iš Nazareto tapatybe šitame pasaulyje, prieš du tūkstančius metų atliktos Misijos vieta! Šitame pasaulyje jis atliko savo Misiją! Ir šita Misija jisai įgijo visą vadovavimą savuoju vardu visai Vietinei Visatai. Ir dar užbaigė maištą prieš Tėvą, kurį sukurstė Vietinės Sistemos vadovas Liuciferis, prikalbino savo pavaduotoją Šėtoną – tai Lanonandekų kategorijos asmenybės-dvasios – ir dar trisdešimt septynių planetų su žmonėmis vadovus – planetų Princus – kurie taip pat yra Lanonandekų kategorijos dvasios. Tarp jų buvo ir mūsų pasaulio dvasinis vadovas – Kaligastija – vėliau, pasakose buvo tapęs jau velnio prototipu, blogio pasireiškimo prototipu, o Šėtonas, kuris dažniau lankydavosi šitoje planetoje negu Liuciferis, tai Šėtonas buvo pavirtęs jau į tą demoną ir patį didžiausią velnių viršininką-dievą – dievą – mažąja raide, kada nešdavo net ir žmonėms materialių turtų, bet už blogio darbus žmonėms, už blogio, tik žodžiais pridengto įvairiais materialiais atlygiais.
Mes dabar patiriam maišto prieš Tėvą tamsos pasekmes. Maištas oficialiai užbaigtas Jėzui atsilaikius prieš Šėtoną, kada Šėtonas jį gundė ant Hermono kalno, ir visada jisai – Jėzus – atsakydavo į bet kokį viliojantį pasiūlymą – Tebūnie Tėvo Valia. Šitaip jisai išlaikė ištikimybės priesaiką, duotą Rojaus Trejybei. Iš vis dar prieš išvykstant į kosminę erdvę drauge su savo Partnere – Dukra Kūrėja – sukurti Vietinę Visatą šitame dangaus skliaute – jo Vietinės Visatos kosminis sklypas užima vieną šimtatūkstantąją dalį – tiktai viena šimtatūkstantoji dalis šito dangaus skliauto yra Jėzaus vadovavimo sfera drauge su savo Partnere – Dukra Kūrėja – Nebadonija. Štai nuo jos vardo ir Visata yra vadinama Nebadono Vietinė Visata. Ir mūsų kelionė pereis per visus Vietinės Visatos segmentus – Vietinę Sistemą, Žvaigždyną, Vietinę Visatą, kol mes pereisime jau į aukštesnį Supervisatos savųjų patyrimų lygį būdami jau dvasios. Šita Vietinė Visata yra mūsų visas dvasinės asmenybės – amžinos – tai yra Kūrėjo mums padovanotos kiekvienam, tam tikras tapatybės vystymosi etapas morontiniu-energiniu pavidalu – sielos tapatybe – kol mes gausime tą dvasinį-energinį pavidalą. Tai štai mes iš vienintelio apreiškimo – epochinio Urantijos Knygos apreiškimo – sužinome, kad morontinis gyvenimas bus po pažadinimo, kada šitas materialus kūnas išeikvos visą gyvybinę Kūrėjo teikiamą energiją, bus pažadintas sielos tapatybės kūnas – morontinis kūnas. Tiksliau pasakius, dvasinė asmenybė bus pažadinta ir jai jau iki pažadintos akimirkos bus išaustas naujas energinių virpesių išorinis apvalkalas – pavidalas – morontinis. Net nebetinka vadinti – kūnas. Tai bus energinė morontinė forma, nes tas dabartinis mūsų materialus kūnas turi paties žemiausio energinio dažnio virpesių išraišką, dėl to čia yra dar raumenys, skeletas, visa kaulų struktūra, yra kraujo apytaka, yra įvairūs procesai vykstantys ir mums nematomi viduje. Tada nebebus materialių jokių organų, net nebebus smegenų, kurios yra materialios ir kurios yra pagrindinis asmenybės valdymo pultas, būtent, protui. Protas yra kapitonas viso šito organizmo – protas. Visas šitas laivas, visa struktūra, visas organizmas yra iš paties žemiausio energinio dažnio virpesių. Protas taip pat, jeigu nėra Dvasinio Mokytojo – neapšviestas. Jisai gyvena žemo energinio dažnio virpesių lauke, mąsto tokiomis sąvokomis, kurios yra kupinos žemų energinių virpesių, tai savanaudiški kokie nors siekiai, planai, net karjeros siekimas vardan naudos sau – didesnio atlyginimo, didesnio to posto suteiktos valdžios pasireiškimo, kad galėtų save pademonstruoti, kaip tą, kuris turi valdžią savo pavaldiniams juos skriausdamas, įvairūs intrigų pynimai. Čia viskas yra žemi energinių dažnių virpesiai. Ir kada tokių aplinkui žmonių yra labai daug, susidaro bendras energinių virpesių laukas, tokiame lauke sunku Šviesos minčiai prasiskverbti.
Urantijos Knyga – du tūkstančiai devyniasdešimt septyni puslapiai teksto, ir penkiasdešimt puslapių papildomai turinio – labai sunkiai skinasi kelią šitoje žemo energinio dažnio tamsos virpesių agregore – bendrame lauke. O jinai yra nuostabiausia Knyga! Žmonija antros tokios Knygos niekada neturėjo per visą savo vieno milijono metų istoriją! Niekada nebuvo tokios Šviesos, kokia yra šitoje Knygoje! Ir ji numatyta daugybei kartų į ateitį. Dėl to mes iš dalies turime ir apsaugą, bet šiuo atveju aš turiu minty ne Apvaizdos apsaugą, kuri teikiama tiems, kurie eina gyvuoju Kūrėjo vedimu jausdami vedimą iš vidaus net ir tamsos žemo energinio virpesių agregore – lauke. Jie eina taip kaip veda Kūrėjas iš vidaus į priešingą pusę negu eina visa žmonija – į priešingą pusę. Tai štai, jie turi apsaugą iš Apvaizdos, jų šeimų nariai turi apsaugą iš Apvaizdos, kada jie aktyviai pasireiškia. Bet aš turiu minty kitą apsaugą. Iš Urantijos Knygos – epochinio apreiškimo – mes sužinome, kad sielos tapatybė, kada ji pažadinama ir gauna morontinį pirmąjį pavidalą, tas pavidalas atitinka mūsų vidinį turinį, kokį perdavė pagal mūsų mintis, kokias mes nuolat puoselėjome gyvendami šitame pradiniame pasaulyje, pagal mūsų veiksmus, kokiais motyvais mes motyvavome savo sprendimus ir atlikdami veiksmus tuos sprendimus įgyvendinome. Visa tai fiksuoja mūsų angelas-serafimas, t.y. mūsų sargas, ir tuo pačiu tą fiksuoja Kūrėjo dvasia – Minties Derintojas – apgyvendintas Paties Kūrėjo mūsų prote, bet ne smegenyse, kurios yra materialios, bet mūsų mąstyme, mūsų pasąmonėje, viršsąmonėje pasireiškiančiuose energiniuose virpesiuose. Mus Minties Derintojas veikia, kada mes sąmonę prarandame užmigdami. Sąmonė nustoja veikusi, pasąmonė tada gali gerti visus Minties Derintojo perteikiamus mokymus iš Paties Kūrėjo, jeigu niekas nesapnuoja tuo metu, nes sapnai, tai yra to pasąmoninio kanalo per kurį sklinda ta informacija, užimtumas. Čia tas pats kaip gatvė. Jeigu važiuoja daug mašinų, tu į tą gatvę negali įvažiuoti, ir reikia būti, sakykim, tokiam jau įgudusiam vairuotojui, kad surasti tarpelį tarp mašinų, kaip įsilieti į bendrą eismą. Tai Minties Derintojas tarp tokių sapnų suranda properšas, kaip galėtų pateikti savo mokymus, kažkokius teiginius – Šviesos teiginius, kurie pakeltų virpesių energinį lauką tame savo globotinio gyvenime ir jo mąstyme, kad tas gyvulinės kilmės veikiantis protas vis labiau šviesėtų ir vis stipriau imtų pasireikšti Kūrėjo padovanotas – dvasinės asmenybės amžinasis protas, kuriame nėra tokių, mano prieš tai minėtų nuostatų – veikti savanaudiškai, kurti kažkokias tai intrigas, spęsti pinkles, kurstyti konfliktus, dalyvauti karuose, užiminėti teritorijas, sunaikinti konkurentus užimant tų konkurentų rinką, ir gaunant didesnį pelną nuskriausti tuos darbininkus, kurie uždirba tą milžinišką pelną, bet negauna atitinkamo užmokesčio už atliktą darbą. Štai tokių minčių nebeturi tas dieviškasis protas! Dėl to ir būtinas gimimas iš dvasios, kad tas dieviškasis Kūrėjo suteiktas dvasinei asmenybei, Jo sūnui arba dukrai protas viešpatautų! Jame nėra ydų! Ydų nėra nei pykčio, nei pavydo, nei susierzinimo, nei keršto, tuo labiau agresijos! Yra Kūrėjo Charakterio Savybių pasireiškimas. Tai ir aukščiausio energinio dažnio virpesių bendras laukas viduje. Iš jo negali išsiveržti – tu gyveni tuose virpesiuose! Tai jeigu prisikėlus morontiniu lygiu mes keisime vieną formą po kitos, priklausomai, kaip mes savąją tapatybę pildysime tuo vis jau labiau sudvasinamu protu, t. y. tikruoju Kūrėjo mums kaip asmenybei, kaip Kūrėjo sūnui padovanotu protu, jo pasireiškimu stipresniu, tuo aukštesnio energinio dažnio virpesių forma mums bus ir suteikiama, ir mus perkels į aukštesnio statuso pasaulį, kuriame bus aukštesnio lygio mokymai. Šitaip mes galėsime pereiti per penkis šimtus septyniasdešimt skirtingo energinio dažnio formų. Kai kurias, jeigu mes turėsime didesnį norą, kai kurias šitas formas mes galėsime ir peršokti, jeigu mūsų dvasinis imlumas pasireikš daug stipriau. Ir mes jau daug ką įsisavinsime net ir šitame pasaulyje.
Dabar sugrįšiu prie to, ką aš sakiau prieš tai. Šitame pasaulyje mes turime apsaugą – bet ne Apvaizdos teikiamą apsaugą – o apsaugą tokią, kad mes nematome mūsų materialiu žvilgsniu energinių virpesių spindėjimo, koks sklinda iš mūsų – mūsų pačių. Yra, sakykim, ekstrasensai, kurie mato tą bioenerginį lauką – aurą – virš žmogiškojo pavidalo. Bet kada mūsų vidus gyvena aukštais energiniais virpesiais, tai švyti ir tas mūsų kūnas, bet mūsų žvilgsnis to nefiksuoja. Tarp kitko, jeigu jūs esate pastebėję, virš šventųjų įvairių tapytų paveikslų bažnyčiose taip pat nutapomas toks nimbas virš, virš to šventojo. Tai tas spindėjimas, kuris prasidėjo čia prieš maždaug keturiasdešimt tūkstančių metų, kada gyveno Adomas ir Ieva, kada jų kūnas buvo jau čia materializuotas juos perkėlus iš Satanijos Sistemos. Štai jų kūnas skleidė tą virpesių spindėjimą. Ir kada jie apsirengdavo drabužiais, tai drabužiai uždengdavo tą vietą ir likdavo viena vieta spindėjimo virš galvos. Štai taip vėliau pradėjo piešti kažkuo ypatingus, pasižyminčius dvasinius žmones pavaizduodami paveiksluose su tokiu nimbu – spindėjimu virš galvos. Kada mes būsime jau morontiniu pavidalu, natūralu, ir spindėjimas bus ryškesnis iš mūsų morontinės formos ir pasaulis bus kiekvienas atitinkantis tos energinės formos visų virpesių dažnį. Pasaulyje bus dar aukštesnis energinis dažnis, nes tai bus mūsų Universitetas! Mes mokysimės to energinio virpesių dažnio pasireiškimo mūsų pačių viduje kaip dvasinėje asmenybėje, ruošdamiesi kaip parengiamajam laipteliui, kad kitame pasaulyje bus dar aukštesnio energinio dažnio virpesių mokymai! Tai štai, kad atitiktumėte to pasaulio statusą – kada mes prisipildome dvasinių mokymų, tada mes ir gauname naują energinį išorinį pavidalą, naują formą.
Šitame pasaulyje, įsivaizduokit, kas būtų tarp mūsų, jeigu vieni kitų matytų žemo energinio dažnio virpesius? Dabar žmogus nieko kitam nesakydamas, jis gali kurti įvairiausius pykčiu pagrįstus, pykčiu motyvuotus planus, organizuoti įvairiausius perversmus, mulkinti žmones. Tada būtų neįmanoma tą padaryti, nes virpesiai būtų matomi, ir kiekvienas žemų energinių dažnių virpesių motyvas spinduliuotų atitinkamą atspalvį. Viskas būtų aišku visiems šalia esantiems. O jeigu tokia aplinka kaip mūsų – skaudžią patirtį turinčioje planetoje – du šimtus tūkstančių metų maištavusioje prieš Kūrėją nuo pat aukščiausios valdžios – ir dabar maištaujanti! Kristus tai užbaigė maištą tiktai oficialiai – kad nebebūtų maišto Vietinėje Sistemoje pakeitė vadovus. Čia taip pat pakeitė vadovą. Bet šaknys ataugas duoda. Paprasti žmonės, jie gi tai per kartų kartas, kurios turi labai trumpalaikį gyvenimą apskritai nieko nežinojo apie tą maištą. Na, nuotrupos išlikdavo, išlikdavo ir Makiventos – Makiventos Melkizedeko mokymuose prieš du tūkstančius metų iki Jėzaus pasirodymo šitame pasaulyje, taip pat ir Adomo ir Ievos laikais prieš trisdešimt aštuonis tūkstančius metų. Bet niekur nebuvo užrašyta, niekur nebuvo išsakyta nuosekliai paaiškinant – nes žmogus buvo tokio lygio, kad jam ten tokie dalykai sunkiai suvokiami. Tuo pačiu tai ir pavirto Šėtonas ne į tikrą asmenybę, bet į kažkokį demoną, į kažkokį tai vieniems, sakykim, satanistams, tai ir dievą, kuriam jie ir ištikimybę prisiekia, ir tarnauja blogio darbais, ir atsiranda tada ir visokie blogio samprotavimai. Štai dabar Rusijoje priimtas jau sprendimas kovoti prieš satanizmą. Bet ten daugiau tą satanizmą platesne prasme supranta, prieš visa tai, kas yra griaunama – prieš šeimą, kas yra nukreipta, prieš dvi lytis, kas nukreipta. Tai čia iš tikrųjų yra Šėtono – Šėtono pasėta sėkla.
Tai dabar vėl, sugrįždamas prie tos apsaugos. Kada – kada mes nematome tų žemo energinio dažnio virpesių iš mūsų sklindančių ir kai aplinkui būtų tas bendras laukas vien panašių žemų virpesių, mūsų protas neištvertų, ypač tas gyvulinės kilmės protas. Jisai tuose virpesiuose pats murkdosi, pats kuria tokias pat sąmokslo teorijas arba intrigas, pats kariauja – kariauja su savimi, su kitais kariauja, ir jeigu visa tai dar būtų papildomai matoma virpesiais, jisai išeitų iš proto. Štai dėl to tas žemo energinio dažnio virpesių sklidimas ir pradiniame pasaulyje kol kas ir yra neprieinamas – kol jis yra tamsus – kad negąsdintų kitų! Laukas – jisai nepakeičiamas, jis egzistuoja, bet jis jau bent nėra matomas, kai po prisikėlimo morontiniame pasaulyje jau yra atitinkama visa forma. Kiekvienas aukštesnio statuso tvarinys mato, kad tai yra žemesnio statuso morontinė forma. Jis tą supranta, bet jis nerodo jokio sumenkinimo tam žemesniam. Tas pats, kaip mūsų atveju būtų. Jeigu mes mokykloje esame kaip mokytojas, o čia yra vaikai nuo pirmos klasės iki dvyliktos klasės, tai argi mes menkiname tą pirmoką arba trečioką? Mes žinome, kad jisai žengia šviesėjimo ir žinių kaupimo keliu. Mes jam padedame – padedame! Taip yra visur visoje kūrinijoje. Aukštesnio statuso Kūrėjo sūnus ar dukra niekada nemenkina žemesnio statuso sūnaus ar dukros, o padeda. Šitame pasaulyje, kol jisai yra tamsoje, pagalbos nėra teikiama be užmokesčio pinigais.
Viskas yra Šėtono tiek sugriauta, kad altruistinis motyvas sunaikintas – sunaikintas!
Dabar reikia ideologinius motyvus turėti – ideologinius! Ideologija viešpatauja – moralė naikinama – tada visos vertybės taip pat paminamos. Išaukštinama ideologija. Tai ir yra tas šėtonizmas! Tai yra to maišto pasekmės, ir darinys! Visa, kas atitinka logiką, kas atitinka Kūrėjo Tikrovę, Kūrėjo Evoliucinį Planą – griauti, naikinti, laužyti, bet kokį veiksmą apjuodinti, iškreipti! Ir toje aplinkoje negali pasireikšti analitinis mąstymas – giluminis mąstymas, kur būtų siejama viskas su Pačiu Kūrėju, nes iš Jo viskas prasideda – iš Jo! Be Jo nebūtų čia žmogaus, jokios Evoliucijos nevyktų! Tai kaip galima Kūrėją nustumti kažkur tai į pašalius ir patiems organizuoti savo gyvenimą? Neįmanoma! Maištauti galima, taip! Tai griovimas viso to, ką Kūrėjas yra sumanęs. Ir maištininkai, iš tikrųjų, kada kilo maištas Satanijos Sistemoje, ir Gabrielius visą laiką dalyvavo debatuose su Liuciferiu, tai buvo kova daug aukštesniu lygiu negu čia vyksta, kokių nors materialių ginklų karas! Tai buvo apskritai kova dėl – gy-vy-bės – kova dėl gyvybės šitame kūrinijos segmente! Ir jeigu, sakykim, dabar irgi mes – mes nebūtume urantai atradę Kūrėjo savo viduje ir pasaulyje nebūtų irgi tokių ieškančių Tiesos – ir būtų vien užspaustieji ir piktieji – ir jeigu Minties Derintojas apleistų šitą planetą, Apvaizda taip pat – žmonija susinaikintų, ji neišliktų! Ji degraduoja kiekvieną akimirką be išeiginių, be atostogų nepriklausomai nuo metų laikų. Degraduoja kas akimirką intelektualiai ir anatomiškai! Dėl to kiekviena karta gimsta vis silpnesnė – silpnesnė ir savo protu, ir kūnu. O ideologija dar daugiau naikina! Prifarširuoja jų smegenis visiškai netinkamų teiginių ir tada atsiranda tokie šėtoniški pareiškimai, kaip reikia didinti ginklams išlaidas, karui skirti. Čia yra prieš Rojaus Trejybę-AŠ ESU! Šėtonininkų sumanymo pasireiškimas tarnauti ideologijai! O ideologija yra pats kenksmingiausias ginklas! Jis naikina žmogaus savarankišką laisvą mąstymą!
Štai dėl to aš ir esu šitame pasaulyje kaip Kūrėjo ambasadorius, Jėzaus ir jo Partnerės – Dukros Kūrėjos – Nebadonijos – apaštalas, kad sustabdyčiau šitą šėtonininkų ideologiją. Ir su Kūrėju tą aš ir darau net ir šituo mokymu, ir visais savo mokymais. Ir ateityje visais mokymais aš tą darysiu – ir padarysiu – nes taip sumanęs Kūrėjas Savo pasirinkimu ir suteikęs man tą misiją apšviesti jus visus, ir prezidentus, ir karalius, ir tarnus, ir mano dvasinius brolius, ir seses.

Komentarai