Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Apskritai erdvė ir laikas – tarpusavyje susieti, kadangi yra judėjimas. – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2025 02 08

Mano vardas Algimantas. Esu Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Ambasadorius visai mūsų planetai, ir Šeimininko Sūnaus Kūrėjo, kuris prieš du tūkstančius metų buvo įsikūnijęs Jėzaus tapatybe mūsų pasaulyje, ir jo partnerės Dukros Kūrėjos – Nebadonijos – apaštalas. Įkūriau gyvąją, apreikštąją religiją – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvąją, apreikštąją religiją – Apreikštąją Šventovę. Dabar vyksta gyvosios pamaldos. Žodį – gyvosios – sakau nuolat, kad atskirtumėte. Dabar bet kokios pamaldos bet kokiuose maldos namuose yra ritualinės, nes yra viešpataujantys materialūs ritualai. Gyvojoje Šventovėje ritualo nėra! Nė vieno! Yra savęs, kaip dvasinės asmenybės, atvėrimas Dvasios Šaltiniui ir Centrui – Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU – Jėzaus Kristaus Tėvui, ir mūsų visų Tėvui, ir mes jau pažįstame Rojaus Trejybės Tris Asmenis ir Visuminę Dievybę AŠ-ESU. Tai – milžiniška kokybinė žingsnio pirmyn akinanti žmonijai Šviesa! Bet mums – urantams – kurie žengiame Gyvuoju Keliu jau ne vienerius metus, tai yra patyrimai – patyrimai – kuriuos mes jau savyje sukaupėme, ir toliau kaupiame, ir liudijame – liudijame – Kūrėją ir net savuoju gyvenimu.
Štai šitas mano nuolat jums demonstruojamas Epochinis Apreiškimas – Urantijos Knyga – mums suteikia Jėzaus gyvenimo išsamų ir smulkų aprašymą, kaip ir jo mokymų pateikimą. Tuo tarpu šalia šito visas tekstas apima du tūkstančius devyniasdešimt septynis puslapius, tai Jėzui skirta nepilni aštuoni šimtai puslapių, o kiti skirti ir Kūrėjo aprašymui, kas yra Kūrėjas, kokia Jo veikla, kokia yra kūrinija, kokios yra Visatos, kaip jos kuriamos, kokios yra įvairios įvairių Kūrėjo Sūnų ir Dukrų kategorijos. Kada jūs skaitote šitą knygą – Naująjį Testamentą arba Senąjį Testamentą – Bibliją – jūs žinote, kad Jėzus pateikiamas kaip vienintelis Tėvo Sūnus – vienintelis. Štai iš šito šaltinio (Urantijos Knyga) mes matome, kokia yra miriadų gausybė Kūrėjo Sūnų ir Dukrų, kaip jie kuria kitus, kaip jie bendradarbiauja Brolystėje, kad būtų įgyvendinamas Kūrėjo Evoliucinis sumanymas atitinkantis Kūrėjo Evoliucinį Planą tiek visoms Visatoms, kartoju – visoms Visatoms! Visata – ne viena! Šitame dangaus skliaute, kuriame mes dabar čia esame, yra šimtas tūkstančių Vietinių Visatų. Šimtas tūkstančių! O tokių skliautų yra septyni. Šiandien septyni. O už šitų skliautų į tolimesnę kosminę išorę – milžiniška gausybė ugninių, energinių uraganų, viesulų, ir kuriamos naujos Visatos, daug didesnės, dešimtys tūkstančių pranokstančios dabar šituos skliautus. Ir ten bus gyvybė. Ten bus, panašu, ir mūsų veikla, kaip tų Dvasinių Mokytojų, ateities gyvasčiai, kuri bus organizuota, sukurta tose naujose Vietinėse Visatose ir didesniuose dariniuose.
Tai štai, iš Epochinio Apreiškimo, iš Urantijos Knygos, aš paskaičiau apie Jėzaus keliavimą po Viduržemio jūrą drauge su indu, kuris su savo sūnumi susitiko su Jėzumi, ir šio jaunesniojo indo, sūnaus indo, tėvas paprašė Jėzaus, kad jis pamokytų sūnų Šviesos dalykų. Įdomu, ar šiandien kas norėtų, kad tėvai kreiptųsi į kokį nors dvasinį mokytoją su prašymu – Pamokyk Šviesos dalykų mano vaiką, mano sūnų ar dukrą. – Atsakymas, manau, jums aiškus. Tai štai, Gonodas, tėvas, ir jo sūnus Ganidas, keliaudami laivu pasuko į Kartageną, ir plaukdami šnekėjosi su Jėzumi, ir šitų pokalbių metu jie daug ką sužinojo apie Jėzaus asmeninį gyvenimą. Jie nustebo, kad Jėzus gimė Galijėjuje, o ne Jeruzalėje ar bent jau Damaske kur nors. Jie diskutavo politinėmis, visuomeninėmis temomis, apie pasaulio įvykius, ir neužsiminė apie religinę sferą – taip pateikia apreiškėjai Urantijos Knygos Epocinio Apreiškimo autoriai. Kada Ganidas, tas septyniolikmetis paauglys, pateikė Jėzui klausimą – Kaip tau pavyksta susidraugauti su nepažįstamais žmonėmis? Aš – sako – pastebiu, kad tu greitai susidraugauji, ir žmonės linksta į tave. – Tuomet jis atsakė – Jeigu tu nori susidraugauti, domėkis tuo, ką daro tie žmonės, ir stenkis pamatyti ir pasiūlyti jiems ką padaryti, ko tikrai jie norėtų, kad šitai jiems būtų padaryta. – ir pacitavo žydų pasakymą – Jeigu tu nori turėti draugų, ir pats būk draugiškas. Argi tai nėra giluminė tiesa? Aišku, taip. O susitikęs su vienu mitraistu, kuris buvo išsilavinimą gavęs Aleksandrijoje, Jėzus daug atsakė į jo klausimų, daug diskutavo apie tokius dalykus, apie kuriuos šiandien nediskutuoja – apie laiką ir erdvę. Jėzus atsakydamas į tokį klausimą – Kas yra laikas? – aiškino šitam mitraistui – Tai yra įvairių įvykių tėkmė, seka, einančių tam tikra grandine, kaip supranta juos mirtingojo protas, tačiau tai yra žvilgsnis žvelgiant iš to taško, kuris prieinamas dabartiniam mirtingojo protui. Apskritai erdvė ir laikas – tarpusavyje susieti, kadangi yra judėjimas. Tie įvykiai keičia vienas kitą – vieni prasideda, baigiasi, juos pakeičia kiti. Tie veiksmai, kurie yra atliekami, viskas yra judėjime! Statikos neegzistuoja čia – Visatose. Visur yra grindžiamas laikas judėjimu. Net, jeigu jūs, kalbėdami apie Supervisatą, šitą dangaus Skliautą, mėginate surasti kokius nors duomenis šitame Epochinime Urantijos Knygos Apreiškime, ten visuomet surasite net ir tą esantį atstumą, skersmenį, išreikštą laiku – penki šimtai tūkstančių šviesmečių yra skersmuo. Tai reiškia, kad erdvė matuojama laiku, o ne atvirkščiai – laikas matuojamas erdve, ne. Laikas erdve nematuojamas. Nors mes klaidingai matuojame matuojame laiką erdve. Kaip suprasti? Mes sakome, nuo Vilniaus iki Klaipėdos yra trys šimtai kilometrų. Mes nesakome, nuo Vilniaus iki Klaipėdos yra keturios valandos. Beje, tą sako britai – Europoje vieninteliai – ir amerikonai Amerikoje. Panašu, kad amerikonai išmoko iš indėnų, o paskiau perteikė ir gal britams, karalienei, nes indėnai, vietiniai gyventojai, skaičiuodavo viską laiku – nukeliauti keturios dienos nuo vieno krašto iki kito krašto, kuriems reikia keliauti, arba nuo saulėlydžio iki saulėtekio, jeigu naktį reikia ką nors sumedžioti. Žodžiu, erdvę matuodavo laiku. Ir visur, kur yra santykis erdvės, visuomet yra ir laikas. Dabar, kada mes žvelgiame į erdvę – pradedame žvelgti, iki šiol mes nežvelgėme šiaip, net ir mokslininkai, kurie žvelgia į teleskopus, jie žiūri, mato įvairius šviesulius erdvėje, pasako už kiek šviesmečių yra tas šviesulys, bet jie neįsivaizduoja, kad tas laikas erdvėje, arba kitaip pasakius, erdvė turi tam tikras pakopas jos supratime, kaip mes suprantame erdvę. Tai dabartinė pakopa yra ta pati žemiausia. Mes žvelgiame tarsi iš išorės į vidų, bet ne iš vidaus į išorę. Ir štai yra septynios erdvės dimensijos – septynios. Kaip mes suprantame septynios? Tai yra ta mūsų dabartinė materiali samprata. Kada mes būsime pažadinti jau morontiniu sielos tapatybės lygiu, mūsų protas ir mąstymas bus išplėstas. Visas sielos tapatybės lavinimo etapas, truksiantis Vietinėje Visatoje, kol mes tapsime jau ir dvasiniu apvalkalu įrėminta dvasinė asmenybė, gerianti energiją tiesiai iš energinių grandinių, o ne vartojanti kokį nors produktą, maistą, tai štai, mūsų samprata bus iškelta į aukštesnę pakopą, nes mes savo Vietinėje Visatatoje pažinsime tą Sūnų Kūrėją, dabar jau turintį Šeimininko Sūnaus Kūrėjo statusą. Ir ta visa erdvė, kokia mus supa, mums užbaigus vieną pasaulio universitetą, mus perkėlus į kitą pasaulio universitetą aukštesnio lygio statusu, mūsų mokymai bus išplečiantys ir mūsų sampratas apie laiką ir erdvę. Štai, kada mes pasieksime jau Sūnaus Kūrėjo ir jo partnerės Dukros Kūrėjos pažinimą, mes pereisime į aukštesnį statusą, jau į Supervisatos lygio atskleidimą. Ir taip pagal Dievo Septynkarčio visų pakopų atpažinimą, užbaigus visą mūsų lavinimą Havonoje , Centrinėje Dieviškoje ir Amžinojoje Visatoje, štai mes, patekę į Rojų – Amžinybę – vienintelę statinę vietovę visoje kūrinijoje, mes tada žiūrėsime ir į erdvę, ir į įvykius, ir į laiką jau nebe iš išorinio taško, o iš vidinio, iš Kūrėjo Buveinės – žiūrėsime į tą erdvę ir į ten vykstantį įvairių įvykių panoraminį procesą, apjungtą laiku, bet atitinkamu laiko segmentu. Jeigu Havona turi laiką – septynios grandinės – kiekviena grandinė turi savo laiką. Štai juda visa Havona aplink Rojų – kūrinijos geografinį centrą, ir nuo šito Havonos, sakykime, jau žvelgimas į erdvę, į tas evoliucines Laiko ir Erdvės Visatas, Supervisatas, laiko atžvilgiu atsiranda skirtumai. Supervisatoje laikas tarsi sutrumpėja palyginus su Vietinės Visatos laiku, o tokiuose pasauliuose kaip mūsų – evoliuciniuose – dar išsitempia labiau. Tai, kas yra mūsų pasaulyje penkeri metai, Vietinės Visatos mastu tai yra metai. Kas yra mūsų pasaulyje aštuoneri metai, tai Supervisatos laiku bus vieneri metai. Tas laikas yra santykinis, ir jis yra tam, kad būtų patogumas bendraujant susišnekėti. Tarp kitko net ir dabar, žiūrėdamas tavo televizijoje įvairius kanalus, viename video išgirdau, kad, sakykime, laikas skaičiuojamas net ir mūsų planetoje kitaip, negu mūsų pačių šalių – europinių – Amerikos kontinento, ir Nauji Metai yra kovo mėnesį, o ne sausio pirmąją, ir dabar ten yra tie metai nesutampantys, kaip mes skaičiuojame. Žodžiu, tai yra santykinis susitarimo dalykas. Ir, kada atsiranda nevienodas skaičiavimas, tada atsiranda sunkumai, kaip tą suderinti. Juk net ir ta dešimtainė sistema, kaip skaičiuojama, sakykime, kilometrai ir kaip skaičiuojamos mylios. Jungtinėse Valstijose skaičiuoja myliomis atstumą, o pervažiavus per sieną į Kanadą kilometrais. Mes skaičiuojame skystį litrais arba svorį kilogramais, amerikiečiai skaičiuoja svarais svorį, tas pats britai, o skystį galonais, tik amerikietiškas skiriasi nuo britiško galono, nedaug, bet skiriasi. Žodžiu, tokie sistemų skirtumai apsunkina bendravimą. Ir Jėzus, kalbėdamas apie laiką su tuo mitraistu, jis pastebėjo, kad vienintelė vieta, kur laikas yra pranokstamas, tai yra Rojus ir Pats Kūrėjas. Jis yra virš laiko ir virš erdvės. O kadangi žmogaus prote yra patalpinta Kūrėjo Dvasia, tai ir žmogaus protas yra vienintelė gyvastis šitoje planetoje, kuri pajėgi pranokti materiją – materiją – erdvę, ir laiką.
Štai aš jums dabar parodysiu net ir tokiu pavyzdžiu. Štai, ką jūs matote, tai kai kurie patys prisimenate, kaip vartojote šitą dešimt rublių banknotą. Dabar jaunesni prisimins tokius pinigus (dešimt litų), ką jūs, būdami dvidešimt pirmajame amžiuje, du tūkstančiai dvidešimt ketvirtaisiais metais, vasario aštuntąją dieną persikėlėte savo protu – persikėlėte į tuos momentus, kada jūs panaudodavote šituos pinigus. Reiškia, jūsų protas perkelia jus per laiką ir erdvę vien tiktai kažkokio tai prisiminimo dėka. Sapnai taip pat mus perkelia net į šimtmečių praeitį arba į ateitį gali perkelti, jeigu tai yra Minties Derintojo suteikiama projekcija mūsų protui, tiksliau pasakius, dieviškajam protui, asmenybės dvasiniam protui, tada mes galime matyti tuos sapnus, kurie iš tikrųjų pranoksta materiją ir laiką. Tas mūsų kūnas niekur nepajuda – mūsų asmuo su atjungta sąmone miega, o protas per pasąmonės intensyvų veikimą, priimant Minties Derintojo suteikiamą projekciją-vaizdinį, labai aktyviai mėgina mėgautis tuo reginiu, jeigu tai yra iš tikrųjų Minties Derintojo projekcija, arba jausti košmarą. Tada jau akivaizdu, kad tai yra pasąmoniniai teršalai, kurie, atjungus sąmonę, tiesiog iškilo į avansceną, į priekį išėjo, miego metu, ir tas mirtingasis blaškosi, blaškosi, blaškosi toje aplinkoje, kurioje jisai per sapną persikelia, bet jisai nepajudėjo iš lovos. Štai ta vienintelė gyvastis šitoje planetoje yra žmogaus protas, pranokstantis ir santykinio laiko ir erdvės sampratas. Gyvūnija tokio abstraktaus suvokimo neturi. Jie negali persikelti į ateitį, mąstyti, fantazuoti, svajoti negali gyvūnija. Net dramblys, kurio protas yra visiškai arti žmogaus, taip pat beždžionės protas, neturi svajonių – gyvena savo instinktais ir savo instinktų papildomo patyrimo dėka.
Tai dabar vėl, baigdamas savo šitą samprotavimą, sugrįžtu prie Senojo Testamento. Senajame Testamente Jėzaus gyvenimas ir mokymai pateikiami tokiais fragmentais – ir tie fragmentai neturi jokio platesnio konteksto – todėl jie daugeliui lieka neatskleisti. Jeigu jie nėra atskleisti, tada prasideda įvairiausi išvedžiojimai, ir čia tiesiog trykšte trykšta teologų bet kokie nusikalbėjimai. Nėra nė vienos minties apie laiką ir erdvę, apie ką kalba Urantijos Knygos Epochinis Apreiškimas ir jame pateiktas Jėzaus mokymas apie laiką ir erdvę, ir daugybė jo mokymų, ir apaštalų suteiktų, apie protą. Man keista, kad nė vienas iš tų, kurie klausėsi Jėzaus mokymų, neužrašė tokių mokymų, sakykime, net ir taip, kaip jie suprato. Paprastai jie suprasdavo paprasčiau, negu Jėzus jiems atskleisdavo, iškreipdami, tiek to, bet kad būtų nors kas išlikę, kad Jėzus pateikė labai platų šitame pasaulyje gyvenimo atskleidimą ir apaštalams, ir kitiems sutiktiems žmonėms, sakykime, stoikams, kaip aš sakiau, mitraistui arba tiems žmonėms, kurie buvo jau pseudoelite, tai fariziejams, buvo mokymų tokių, kurie taip ir liko kaip tamsos dėmė. Dėl to ir yra epochiniai apreiškimai, kurie paaiškina ir nepaprastai papildo Naująjį Testamentą, kad mes turėtume kuo išsamesnę informaciją apie Sūnaus Kūrėjo savęs padovanojimą planetoje. O dabartiniai šaltiniai, kuriuos esu priėmęs – iš Jėzaus knygą Kalbu Jums Vėl, Rojaus Trejybės mokymų knygos – papildo net ir Urantijos Knygą, ir tuo Kūrėjas ir parodo, kad apreiškimas niekada nebūna baigtinis – jis turi savo pradžią ir pabaigą. Todėl reikia jį išplėsti, pritaikant prie tų mirtingųjų, kurie šitokio laiptelio jau nori – aukštesnio laiptelio – kad jis vestų juos vis aukštyn ir artyn ir į Kūrėją. Mes ir einame aukštyn ir į Rojų, kūrinijos geografinį centrą ir Kūrėjo Buveinę, kad įgyvendintume mums suteiktą Kūrėjo Likimą – patekti į Rojų ir stovėti betarpiškoje Kūrėjo energinių virpesių Akivaizdoje, nes Kūrėjas neturi realaus, matomo pavidalo, nes taip Jis Save apribotų. Jis yra Beribis, ir Jam negalima suteikti kokio nors vieno ribojančio Jo išorę pavidalo. Neįmanoma suteikti Šaltiniui pavidalo!
Štai mes ir turime galimybę, būdami Gyvajame Kelyje, išplėsti mūsų aplinkoje nuoširdžių, ieškančių didesnės Šviesos dvasinių brolių ir sesių proto sampratas. Šito aš jums ir linkiu, kad išplėstumėte jų mąstymą išmintingai ir tuo pačiu logiškai paaiškindami daugybę dalykų, kokių negali paaiškinti nei Naujasis Testamentas, nei Senasis Testamentas, nei kiti dvasiniai šaltiniai. Mes galime tą padaryti. Šiandien urantai tokie yra vieninteliai Urantijoje.


Telydi mus Kūrėjo Ramybė ir Palaima.
Su Meile, Violeta (Ukmergė)

Komentarai