Forumas: temos peržiūra

Amžinosios Motinos mokymas-atsakymas į klausimą – Ar būtina patirti karą, kad suprastume, kas yra taika? – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2025 02 16

Algimantas – Mano Tėve, Amžinoji Motina, Begaline Motina, AŠ ESU, Tavoji dukra, Astra, paklausė – kada mūsų aplinkoje yra ir gėris ir blogis, karas, taika, ar mes turim patirti karą? Ar būtina tai patirti, kad žinotume, kas yra taika? Jeigu Tu suteiksi mokymą visiems, aš pasiruošęs savo lūpomis pagarsinti jį, kad išgirstų norintys išgirsti Tavąjį Žodį.

Amžinoji Motina – Mano mylimas sūnau, kaip ir visi mylimi sūnūs ir dukros, susirinkę čia, gyvojoje komunijoje. Aš esu Dvasios Šaltinis ir Centras, dvasine išraiška – Amžinoji Motina. Jūsų epochiniame apreiškime – Urantijos Knygoje – vadinamas Amžinuoju Sūnumi. Tačiau Aš jus turiu taip pat apšviesti Manąja Šviesa, kiek jums yra dabar suteikiama, kad Man labiau priimtinas pavadinimas, Manojo Asmens vardas – Amžinoji Motina. Juk Aš nesu tikrąja prasme kilęs iš Tėvo. Mes visi Keturi Asmenys, Rojaus Trejybės Trys Šaltiniai ir Centrai, ir Visuminė Dievybė AŠ ESU – Visuminis Šaltinis, ir Centras – esame Egzistencialūs. O tai reiškia, esame vieninteliai – Keturi Asmenys – iš kurių ir prasidėjo energinis tekėjimas visai kūrinijai – Evoliucinis Procesas! Atsirado viskas, kas atsirado, ir atsiras. Mes neturim pradžios, esam Tie be priežasties. Visas priežastis skleidžiame Mes iš Savęs – bet priežastis, kurios atitinka Mūsų valią. Jūsų pasaulyje, kaip ir jūsų Vietinėje Visatoje esančioje Vietinėje Satanijos Sistemoje, Manoji valia buvo pažeista. Ir šitas pažeidimas, deja, o gal ir laimei, jums brendimo charakterio patyrimu, įvyko maištas prieš Mane, prieš Tėvo Asmenį. Ir maištas, sukurstytas aukštesnių vadovų, ne iš pačios apačios. Nors žvelgiant iš Mano Būstinės, tai Vietinė Sistema yra pačioje apačioje visos Mano kūrinijos evoliucinių kopėčių pabaigoje. Tačiau pačioje Vietinėje Sistemoje, tai buvo vadovai sukilę prieš Mane.
Dvasingumo grandinė visiems yra nutiesta – visai kūrinijai. Niekas jos negali pažeist. Mes galime nutraukti tiktai ryšio grandines, mes galime sustabdyti atidedant bet kokį veiksmą, kuris neatitinka Mūsų valios išraiškos Evoliucinės Tėkmės Procesui, kiek tai yra leistina įsiviešpatauti tamsai ir blogiui, ar ji gali sunaikinti visą aplinką savąja tamsa ir klaidžiojimu, nusigręžus nuo Mūsų. Todėl Mes ir suteikiame atitinkamo lygio patarimus išmintingus, nes būdami – Išminties Šaltiniai ir Centrai – suteikiam patarimą, kuris yra Išminties tobulumo pasireiškimas. Dėl to jūsų Sūnus Kūrėjas, kada vadovavo Mano vardu savo sukurtai Vietinei Visatai drauge su Partnere, Dukra Kūrėja, Nebadonija, priėmė sprendimą izoliuoti Vietinę Sistemą nuo kitų, Man ištikimų Vietinių Sistemų toje pačioje Vietinėje Visatoje, kad šita užkrato sėkla neplistų į kitas Vietines Sistemas. Tačiau apribojimas vienos Sistemos pasireiškimo blogio išraiška – sprendimais, veiksmais, įgyvendinant tuos sprendimus, ir pasekmėmis, kurios sukelia kančias daugumai, teikia patyrimą – patyrimą, ką reiškia gyventi tokiomis tamsos sąlygomis nusigręžus nuo Mūsų. Tačiau Mes nepaliekame jūsų kaip našlaičių, nes tiek asmenybės, tiek dvasingumo, tiek proto grandinė, Mūsų nutiesta, nesustabdomai veikia bet kokiomis net ir dvasinės izoliacijos apimtuose pasauliuose, kur ryšiai nutraukiami su aukštesne Išmintimi, patarimu ir bendravimu, tuo pačiu ir su įvairiomis programomis, kurios teikiamos kaip informacinės programos iš aukštesnių Mano kūrinijos darinių. Individualiai kiekvienas turi galimybę naudotis ir proto grandine, ir dvasingumo grandine, ir asmenybės grandine bendraujant su Manimi ir Kitais Mano Lygiaverčiais Partneriais – Rojaus Trejybės Trim Šaltiniais ir Centrais – o dabar jūs jau žinote ir Visuminę Dievybę AŠ ESU. Todėl individualus atsivėrimas ir net ir Mano dvasios, Minties Derintojo suteikimas, kada Manasis sūnus ar dukra išreiškia tokį dvasinį polėkį veiksmu, mintimi, kad jisai ieško tos Šviesos, kurią pripažįsta, o ne neigia, nors aplinka, net ir tos aplinkos vadovai maištauja prieš tokį aukštesnį asmenį ar Jėgą – Šviesos Jėgą – toks ieškantis nuoširdžiai Manosios ryškesnės Šviesos negu aplinkoje esanti Šviesa, gauna iš Manęs Minties Derintoją. Todėl pavieniui Manieji vaikai nenuskriaudžiami net kada veiksmo, kurį sukelia atitinkama priežastis, o pasekmę pajunta tiktai įgyvendinus tą veiksmą aplinka, ir ypač skaudžių pasekmių pasireiškimu, tas Šviesos vaikas yra stiprinamas Minties Derintojo padovanojimu ir teikiamais jam mokymais. Būtent dėl to ir galėjo atsirasti jūsų aplinkoje tamsos sąlygomis pranašai, kurie skelbė Šviesos žodį. Ir buvo net ir tarp tuo metu egzistavusių, susiskaldžiusių, bet milžiniškų imperijų vadovų, kurie skleidė Šviesą, net ir faraonų, kurie skleidė Mano dvasinę Šviesą savo aplinkoje. Ir buvo Egipto kraštas pasižymintis tuometine Šviesa, ko šiandien stinga tam pačiam Egiptui, dėl to, kad faraonas, vadovaujantis kraštui, ir vadovaujantis taip, kaip teikiu jam mokymus Aš, natūralu, skleidžia Šviesą visam kraštui ir aplinka įgyvendina to krašto faraono visus įsakymus. Bet aplinka, kaip ir pats faraonas, tai nėra tas šviesulys, kokį jūs galite šiais laikais dabartinėje dvidešimt pirmojo amžiaus, skaičiuojant žmogiška samprata laikais, atsiradęs, nušvitęs jūsų dvasinis brolis, ar sesė ir turintis jau gyvą ryšį su Manimi ir gaunantis mokymus. Ir jo mokymai, natūralu, pranoksta to faraono teikiamą Šviesą, kuri pakylėja aplinką. Bet tai nėra toji gyvoji Šviesa, kokia būtų aiški ir jam pačiam. Jis neturi to gyvo atverto kanalo, kad bendrautų su Manimi, kaip atrastu savyje, bet Manosios dvasios perteikiami atitinkami mokymai fragmentuotai iškyla jo sąmonės lygiu. Dėl to net ir toji aplinkybė, kaip ryšio grandinių nutraukimas ir izoliacija, trukusi du šimtus tūkstančių metų, jūsų kiekvieno kaip individualaus asmens nepalietė individualia izoliacija. Bet aplinkos izoliacija turėjo bendro poveikio, kad Šviesa buvo iškreipta taip, kad visi bet kokie iškylantys nesutarimai sprendžiami fizine galia, fiziniais veiksmais, karo pasireiškimu. O juk Manasis sūnus, kuris buvo Šviesos spindulys, tris šimtus tūkstančių metų vadovavęs jūsų planetai, mokė ir tas agresyvias karingas gentis taikaus sambūvio, sutarimo. Blogis, koks egzistuoja kūrinijoje, jis suprantamas visiškai kitokia išraiška negu suprantu blogį Aš. Blogis dvasine supratimo prasme yra atliekamas veiksmas netobulai. Net ir Gėrio veiksmas atliekamas netobulai yra klaida. Ir Manąja prasme, tai yra blogis dėl to, kad tą veiksmą galima pagerinti tobulesniu metodu, bet tam, kuris atlieka tą blogį, šitas metodas dar nėra matomas jo lygiu. Bet kuo daugiau jisai gauna iš Manęs Šviesos, natūralu, jis pakeičia savo metodus, pakeičia į geresnius. Šitaip vystosi ir civilizacijos įvairiuose pasauliuose. Ateina akimirka, kada Manąją Energiją įsisavina transformuodami iš vienos formos į kitą neatliekant paties monotoniško darbo, kokį atlieka jūsų, sakykim, patys žemiausią gradaciją turintys mirtingieji, kada reikia fiziniu darbu atlikti monotoninius veiksmus. Jūs negalite pakelti svorio mintimi, nes jūs neturite viduje tiek Šviesos ir pasitikėjimo Manimi, kad materiją pakeltumėte iš vienos vietos pernešdami į kitą. O dar aukštesnė pakopa – transformuojant pačią Energiją į kitą būvį neatliekant perkėlimo veiksmo, tiesiog materializuojant reikalingą objektą, kuriam pastatyti buvo reikalingas perkėlimas kažkokio materialaus daikto. Visa tai yra Evoliucinio Proceso žingsniai. Ir šitie žingsniai rodo, kad yra blogis, kurį reikia ištaisyti į geresnę pusę panaudojant savo asmenybę per gilesnį atsivėrimą Man, ir gyvą ryšį su Manimi, kurį taip pat reikia nuolat dedant asmenines ir labai nuoširdžias pastangas taip pat gilinti. Ateis tokia akimirka, kai jūs patirsite, kad jūsų aplinka, kokia yra šiandien, jums yra visiškai svetima, nepriimtina, jūs norite Šviesos. Jūs pradėsite toje tamsoje trokšti, ne ta prasme trokšti dar daugiau Šviesos – ir šito jūs trokšite – bet kada užtrokšta žmogus dūmuose. Tai ta aplinka jus ims troškinti šita prasme, blogio išraiška. Bet viduje vis tiek jūs galėsite sau atsiverdami visu nuoširdumu save paskleisti Man, kad tarp mūsų būtų gyvas ryšys kaip susieinančių indų, kad Mano virpesiai nuolat tekėtų į jus ir iš jūsų nuolat grįžtų Man, ir šitas tekėjimas būtų nuolatinis ir vis stipriau prisipildantis Mano virpesių judėjimu. Todėl blogis jums yra teikiamas tiktai, kaip potenciali aplinkybė. Ji gali nepasireikšti, jeigu jūs eisite taip kaip vedu jus Aš iš vidaus per Savąją dvasią, Minties Derintoją. Jeigu šito jūs nedarysite, natūralu, tada jūsų protas nebus nušviestas gyvąja Manąja Šviesa taip, kaip gali būti nušviestas visas planetos gaublys Mano Šviesa, kuri ir bus ateityje – vietoje vieno šviesulio jūs turėsit apšvietimą iš visų pusių. Jūs nebeturėsite šešėlio, matysite gyvus jūsų dvasinius brolius ir seses nemetančius šešėlio, kaip ir bet koks kitas gyvas, negyvas statinys neturės šešėlio. Tai bus ateitis jūsų planetoje. Bet tai priklausys nuo kiekvieno iš jūsų indėlio. Ir tai, kas bus suprantama tada blogis, visiškai ne taip blogis suprantamas jūsų aplinkoje dabartiniu metu. Ir toji karta, gyvensianti be šešėlio fizine išraiška, jinai seniai bus užmiršusi, ką reiškia karas.
Ar jūs dabar galėtumėte persikelti ne mintyse, bet realiai persikelti ir gyventi toje aplinkoje, kokioje gyveno kariaujantys Mano vaikai, jūsų apibūdinami laukiniais, kada jie tarpusavyje nesutardami kovojo vėzdais, juos vis gerino, tobulino, kad pasiektų ilgesnį atstumą atsirado lankai, strėlės. Mintis duodama tam, kad ji būtų panaudojama Gėrio kryptimi, ne blogio. Bet kada neapšviestas protas ima pritaikyti tą patį ir strėlės ir lanko instrumentą, kad save aprūpintų maistu, bet jį nukreipia į savo ambicijų pažeistą, dvasinį brolį ar sesę, ir sunaikina jo fizinį pavidalą, štai, tada pasireiškimas yra jau blogio kryptimi, ne save išsaugoti šitame pasaulyje, kaip fizinį pavidalą pamaitinant, sumedžiojant žvėrį, bet nuskriaudžiant – nuskriaudžiant savo dvasinį brolį ar sesę, kuri užgavo jūsų ambicijos stygas. O kada atsiranda kiti ir didesni dariniai, klanai, tada konfliktai sustiprėja, atsiranda tada jūsų pačių klaidingi sprendimai, reikia klano ne tiktai vado, bet reikalinga, kad klanas turėtų ir atskirą ir karo vadą, kuris rūpintųsi tais kariais, kurie klaną gins ir naikins kitą klaną. Šitaip atsiranda tam tikra terpė kurstyti nesutarimus ir tais nesutarimais pasipelnyti sau užgrobiant turtą kito klano, teritoriją, pasiekus valstybių išsivystymo stadiją atsiranda įvairūs politiniai postai – karaliai, karalienės, prezidentai, premjerai. Jūs visaip sugalvojate, kaip galėtumėte save įvardinti ir kaip sau pasiskirti valdžios tą postą.
Vystantis Šviesai, lavėjant protui, jeigu tai būtų be izoliacijos sąlygų, jeigu nebūtų sukurstytas maištas prieš Mane, tie laukinio metodai sprendžiant tarpusavio nesutarimus karinių veiksmų pasireiškimu, seniai būtų išnykę iki jūsų dabartinio laikmečio. Jūs nebeturėtumėte to sukaupiamo dabar, ypač Europos kraštams, skausmingo patyrimo, karo pasireiškimo, kuris iš tikrųjų yra ambicijų sukeltas ir tuo pačiu pražudantis daugybę fizinių pavidalų vardan nieko. Šitas patyrimas skausmingiausias tiems, kurie dalyvauja šitame konflikte betarpiškai. Bet potencialus blogis, tai nėra, kad tas blogis turi būt paverčiamas aktualiu, pasireiškiančiu. Jeigu jūs turite dabartiniu metu daugybę problemų, kurios susijusios su jūsų ekonominiais reikalais, šeimos reikalais, švietimo reikalais, medicinos reikalais, o jus visus nukreipia jūsų vadinamieji šalies vadovai-vedliai į gynybos reikalus, į priešų ieškojimo pramanytas idėjas, į ideologijos įtvirtinimą, natūralu, kad jūsų kančios pavirs skausmingesniais patyrimais, ir karo – karo židinys gali plėstis, ir tuo pačiu apimti daugiau Mano vaikų. Bet viskas yra jūsų rankose – priklauso nuo jūsų energinių virpesių dažnio sklaidos – kiek jūs dėsite nuoširdžių pastangų gesinti šitą židinį, tiek tas židinys ges. Stebuklų nėra. Jūs esate dabar savarankiškai besivystanti evoliucinė planeta, kur Mano Evoliucinis Planas numato jūsų pačių dvasingėjimo kelią. Kiekvienas jūs priimate sprendimą pagal savo Šviesą, kurią patiriate būsena viduje. Jūs turite savo interesus, tie interesai nulemia jūsų atitinkamus veiksmus, natūralu, tada ir pasekmės tokios yra. Jeigu jūs norite užgesinti karinius židinius ne vien tiktai šitame kontinente, jūs turite patys spinduliuoti ryškiausia Šviesa, kad toji Šviesa apšviestų ir tuos konfliktus kurstančius protus. Jeigu jų Šviesa nebus tokia ryški, poveikis bus mažesnis, reiškia, sprendimai bus blogesni, ir karo patyrimas bus apimantis daugiau žmonių betarpiško kovinių veiksmų patyrimo, nes nerimas yra daug platesniu energinių virpesių pasireiškimo lauku apglėbęs kontinentą negu tie patys kariniai veiksmai. Todėl pats židinys nėra didelis, bet virpesiai iš jo apima nepalyginamai didesnį energinių virpesių lauką, ir tame lauke jūs patiriate, kiek jūsų visuomenė pasikeitė palyginus su ta akimirka, kada šito židinio nebuvo pirmoji kibirkštis įskelta. Kiek jūs laikysite šitą pradinę kibirkštį tikrai būtent ta pirmąja, priklauso nuo jūsų pačių Kosminės Įžvalgos. Bet visuomet jūs atsiremsite į Manąją Šviesą, ir tik su Manąja Šviesa jūs galite apšviesti ir kitus. Jūsų sprendimas priklauso nuo gyvo ryšio su Manimi gelmės ir nuoširdumo. To, ko trokšta jūsų dvasinė asmenybė, jūs gi žinote – esu Visagalis – tas tampa akivaizdu. Jūsų noras turi turėt įtikėjimą į Mane ir pasitikėjimą Manimi, ir savimi tiek, kad nebūtų jokios abejonės, jog būtų kitokia pasekmė. Bet jūs turite tą daryti ne dėl to, kad sulaukt tos pasekmės, bet kad yra jūsų viduje tokia būsena! Jūs tiesiog Mano virpesių Šviesoje negalite išlaikyti tos Šviesos, kad ji iš jūsų neišsiveržtų į išorę. Ir tada jūsų mintis taps kūnu – toji Šviesa pasireikš pranokstanti karą, ir šitokiu būdu bus apsaugotas ir pasaulis, žmonija – jūsų virpesių galia!
Aš galiu sustabdyti konfliktą, bet tai nebus naudos Urantijos dvasinio proceso tolygiai sklaidai. Jūs prisiminkite Jėzaus laikus. Kiek buvo dėkingi iš Jėzaus sulaukę pagijimo žmonės, kiek jie liko ištikimi Jėzaus ištartai minčiai – tave išgydė tavo įtikėjimas. Kiek jie buvo tuo įtikėjimu gavę pagijimą savuoju gyvenimu, kiek jie paliko Šviesos? Jeigu jie būtų palikę tą Šviesą, kokią paliko Manasis Sūnus Kūrėjas, jums, kaip savąją evangeliją, šiandien nebūtų nė vieno karinio konflikto jūsų pasaulyje. Todėl pats klausimas nebekiltų – karas ir taika – kiltų tiktai gilesnis šlovinimas ir garbinimas tos Šviesos, kuri šviečia jūsų viduje – Šaltinio ir Centro – Manęs šlovinimas ir garbinimas, nes Aš jums siunčiu tik Taiką, Ramybę, Šviesą, Kūrybą, bendradarbiavimą, vienovę, bet ne vienodumą, išliekant savimi kiekvienam originaliam, nesikartojančiam. Ir nėra čia jokios terpės bet kokiam konfliktui, kuris iškiltų aukščiau tarp nuomonių skirtumo, niekada nuomonių skirtumas nepavirstų į konfliktą net ir tarp dviejų asmenų. Tai tik nuomonių skirtumas. Ir bus nuomonių skirtumo suderinimo atitinkami Išvažiuojamieji teismai – teismai siekiant Teisingumo, kad šitos nuomonės būtų ir išklausytos iš abiejų pusių, ir priimamas nuosprendis Išminties Aukštesnio Šaltinio ir Centro, ir perteiktas tiems nesutariantiems dėl vienos ar kitos nuostatos, kad viduje būtų jau atsirandantys sutarimas ir pripažinimas tos klaidingos nuomonės kaip teisingos, jeigu tai iš tikrųjų buvo vieno suprasta kaip klaidinga, nors ji buvo tikrai teisinga. Tai suderinimas tų Išvažiuojamųjų teismų – požiūrių, konfliktų sukeliamų, niekada nenusileidžia į tokio karinio konflikto žemų virpesių pasireiškimą, kad reikėtų naikinti kito fizinę gyvybę. Barbarų visuomenė tolimoje praeityje. Šiandien civilizacija materialia išraiška pasiekė daugybę klaidingų posūkių, dėl to ji savo gausa yra nereikalinga, ir net skaidanti, nes vieni turi daug turtų, kiti neturi pakankamai vietos, kur prisiglausti ir ko pavalgyti. Civilizacija Mano numatyta, kad karai galėtų pasireikšti tiktai toje stadijoje, kada yra laukinis, nesubrendęs protas, kuris savanaudiškai siekia vien tiktai viešpatauti silpnesnio atžvilgiu. O civilizacija be dvasinio pamato niekada nepasieks tokios pakopos, kuri atitiktų materialią gausos išraišką, nes ji be dvasinio pamato. Reiškia, mąstymo segmentas buvo išskaidytas vien tiktai į savanaudiškų sprendimų ir jų įgyvendinimo pusę be to proto dvasinimo, lavinimo ir atsigręžimo į Mane, kad net ir kūrybinė intelektuali mintis būtų vystoma drauge su Manimi – kaip To Pamato – net ir tai pačiai kūrybai gyvu pasireiškimu kiekvieno kuriančiojo tiek pasąmonėje, tiek sąmonėje. Žodžiu, jūs turite dabar platesnį kontekstą, kuriame ir turite patys pažvelgti ir atsakyti į tą klausimą – ar jums būtina patirti karą, kad suprastumėte, kas yra taika?


Algimantas – Ačiū Tau, Amžinoji Motina, už šitą mokymą. Manoji valia sulieta su Tavąja, su Tėvu, Begalinės Motinos, ir Visuminės Dievybės AŠ ESU valia.

Komentarai