Forumas: temos peržiūra
Jėzus Kristus KALBU JUMS VĖL platinimo patirtis Londone
Kai praėjusį penktadienį mano telefonas suskambėjo vakare pusę vienuolikos, pagalvojau, kas čia galėtų skambinti.Žmogus pasakė, kad atvežė dėžę knygų ir ar gali pristatyti dabar. Jau už dvidešimt minučių Jėzus Kristus “KALBU JUMS VĖL” buvo mano kambary.
Širdis šokinėjo iš džiaugsmo, kad tai kuo gyvenu jau daugiau kaip metai, pagaliau įgavo materialių pavidalą. Ir tai ką mėginau išsakyti ir dalintis pagaliau galėsiu įteikti visiems nuoširdiems Dievo ieškantiesiems.
Šeštadienį buvo Alfos kurso, kuris yra Biblijos nagrinėjimo ir bendraminčiu ieškojimo vieta, vakaras. Jame dalyvavo dvi šeimos iš Lietuvos. Jos liudijo savo tikėjimą.
Į savo kelionmaišį įsidėjau dešimt KALBU JUMS VĖL knygų. Ir nusprendžiau pasimelsti Rojaus Trejybei. Po pagarbinimo kreipiausi į Tėvą, kad mane vestų ir suteiktų ramybę, kad mano gyvulinis protas, kuris labai gajus, nurimtų. Kad Šviesos, Meilės ir Tiesos žodį, suteiktą mums – Sūnaus Kūrėjo – Jėzaus, per šį apreiškimą, pasidalinčiau su visais ten esančiais sielos broliais ir sesėm. Ašaros tekėjo skruostais. Išėjau su džiugesiu viduj.
Kai atvykau susirinkusieji jau klausė Jaro, kuris kalbėjo apie Šventąją Dvasią. Stebėjau šnekantįjį, o labiau klausančiuosius, kurių veidai sakė, kad jie negauna to - ko galbūt norėtų ir galėtų gauti. Vienas šneka, yra kas klauso, nors ir taip tai žinoma. Kiti jaučiasi nuveikę daug, nes organizavo, sudėjo laiką ir energiją. Visi patenkinti, atmosfera šilta.
Po to kalbėjo Antanas, kurio pasisakymas sukaustė žmones, jų veidai taip pasikeitė, nes jis kalbėjo iš savo sielos gelmės. Apie savo asmeninę patirtį ir Jėzaus meilės patyrimą, kaip perkeitė jo kaip žmogaus ir jo šeimos gyvenimą. Jaučiau kaip jam trūksta žodžių išreikšti tai ką išgyveno. O man buvo didžiulis noras, ko jis neišsako, padėti. Tuos neužpildytus tarpus jautė klausantieji, patys nesuvokdami, nes tie momentiniai veidų pasikeitimai paliko man įspūdį, kuris perkėlė į tai, kad žmogus yra pasiruošęs žinoti. Nori. Gali. Nežino kur. Kai TIESOS šaltinis atsiranda išsigąsta. Baimė, nerimas, netikrumas. Kaip čia dabar, mes viską juk žinom. Va, mama sakė, biblija rašo, klebonas pritarė, laiko neturiu.
Po Antano pasisakymo buvo vakarienė. Tiesiog prisėdau prie jo, kad pakalbėčiau. Toks šiltas žmogus. Šalia buvo Gintaras, kuris taip pasakė:”Aš čia atvažiavau 120 mylių, kad susitikčiau su tavim, Antanai.” Gintaras buvo pirmasis, kuris paėmė knygą iš manęs ir paaukojo. O aš mąsčiau, kaip Tėvas veikia žmogų, kaip Dvasinės Būtybės mums tarnauja su tokia meile. Puoselėdamas mintį sutikti Antaną, Gintaras gavo Jėzaus knygą, kuri turėtų jį labai sustiprinti, nes atsakymus jis gaus.
Tą vakarą išdalinau septynias knygas. Patyriau daug malonių akimirkų. Kas atsisakė dėl laiko stokos. Dirbti ir mokytis tikrai nėra lengva šitoj šaly.
Kitą dieną vėl susiruošiau į savo parapijos bažnyčią su mintim , kad bus dar žmonių, kurie norės knygos.
Puoselėdama visus geriausius žmogiškuosius jausmus, turėjau nuvilti kleboną. Gerą ir labai nuoširdų žmogų, kurį myli ir gerbia parapijiečiai, taip pat ir aš. Jo prašymui neplatinti knygos nepaklusau. Jis mane įspėjo, kad to nedaryčiau bažnyčioj.Lauke lijo, aš jam pasakiau, kad tą darysiu ir niekas manęs nesustabdys, o kai oras bus geras pastovėsiu ir prie gatvės. Ir jei trukdys, atsistosiu prieš visą bažnyčią ir knygą pristatysiu visiems. Kad mane veda Tėvas iš vidaus. Pro šalį ėjusiam Kostui pasakiau, kaip įrodymą, kad baimė manęs nekausto, ir kad jis prieitų prie manęs, jei nori įsigyti Jėzaus knygą, kurią platinu.Po mišių buvo toks skelbimas, kad čia yra platinama knyga „Kalbu šiandien“ ir kad ji neturi nieko bendro su katalikų tikėjimu, kad tai prieštarauja jų tiesoms ir paragino parapijiečius knygos neįsigyti, nes čia yra bendruomenė ir kiekviena turi savo taisykles. Ir , kad nori apsaugoti jos narius.“ Kadangi buvo padaryta klaida pavadinime, aš atsistojau, pataisiau jo padarytą klaidą, prisistačiau ir paraginau, kas nori įsigyti knygą, kad prieitų prie manęs, nes aš esu tas asmuo, kuris platina knygą Londone. Man tik liko išreikšti dėkingumą, kad padarė reklamą, kurios aš pati niekada nebūčiau sugalvojus padaryti. Jis stovėjo kažkiek sutrikęs, bet aš jį kuo puikiausiai suprantu. Nors jis parapijiečiams paaiškino, kad jis rūpinasi savo bendruomene, bet žmonės suprato teisingai. Priėjo mano seni pažįstami ir jie manęs daug klausinėjo ir labai susidomėjo knyga ir iš to ką spėjau trumpai papasakoti, jiems padarė įspūdį. Skelbimo „vertė“- apsaugoti istitucinę bažnyčią, o ne bedruomenę.
Suradus TIESĄ ir patyrus Tėvo Meilę niekas nebegali sustabdyti. Raginu visus platinančius knygą Lietuvoj tai daryti drąsiai. Kažkuria prasme jums lengviau, nes visi kalba ta pačia kalba, o man reikia surasti savo tautiečius:)Kas gyvenat JK rašykit man ir net kitur EU, bet ruošiatės aplankyti Londoną.Pabūsiu tuo centru, kur bus galima gauti lietuvišką ir ateity anglišką kopijas.Sudie.
rita
2008-11-24 21:44:40
Komentarai
NuostabuArnoldas
2009-05-17 13:19:48
Skaičiau šį nuostabų tavo patyrimą ir nepajutau kaip skruostais pradėjo tekėti džiaugsmo ašaros,o galvoje sukosi tik viena mintis-Koks nuostabus Tėvo vedimas ir kokie nuostabūs Tėvo darbai per jam atsidavusius vaikus.
Sėkmės tau Rita su Tėvo meile ir palaima.
Astra
2009-05-17 13:16:10
Penktadieni i darba jau vaziavau su angliska kopija Jesus Christ “I speak to you again”. Pasiemiau tik dvi knygas ir grizau be ju. Jums papasakosiu kaip reaguoja kitu tautu zmones i Jezaus varda. Traukinyje zmoniu jau buvo nedaug, nes piko valandos praeje. Atsisedau ir nuzvelgiau arciausiai esancius. Nepasirode, kad butu ka pakalbinti. Pries mane sedejo vyras, kostiumuotas, skaite laikrasti. Pagalvojau, netrukdysiu. Pajaute, kad ziuriu i ji, pazvelge zemyn, lyg i kojas. Nekalbinsiu, pagalvojau. Traukinys jau pravaziavo kelias stoteles. Ilipo nauju zmoniu, vyras atejo tiesiai, atsisedo salia manes. Paziurejus i ji, palaukiau siek tiek ir atsiprasiau, paklausiau ar galeciau ji pakalbinti. “Taip” tare vyras. Tada as jo paklausiau ar domisi dvasiniais dalykais. Koks jo santykis su Dievu? Zvilgtelejo i mane tirianciai ir per langa i toli. Klausiu ar turi kokiu klausimu, kurie kankina ir neturi atsakymu. Pagalvojes sako “Kodel serga vaikai?” Sakau jam, nezinau, kiek ilgai mes vaziuosim kartu,o tai butu ilgas pokalbis, gal islipsi, paimk sita knyga, as ja duodu uz auka ir gausi atsakymus. Ne tik i sita klausima, bet ir i tuos klausimus, kuriu tu dar nekeli kol kas. “No”. Paprastai anglai sakydami “No” sako “ No, thank you”, bet sitas vyras nedekojo ir tai rode, kad pokalbis ji erzina. Paprasiau paimti knyga ir perzvelgti akim turini. Knygos neeme, laikiau as. Bego akim per eilute “Tevo dvasios pagalba yra visur ir visada”. “visada” pasake garsiai. Taip patikinau. “No” pasake vyras, knygos jam nereikia.
Ka veike kiti aplinkinai tuo metu? Tas priesais vyras iniko labai skaityti, o kitas greitai i ausis isikiso ausinukus ir veidas pasviesejo tik tada, kai sukdamas iPodo ratuka, susirado megstama muzika. As uzimtas ir manes kalbinti nreikia, sake jo veidas.
Darbe vienas lenkas jau ruosesi pietauti ir su maistu ir knyga rankose ejo atsisesti. O, sakau, skaitai, o kokia cia knyga? Ai , tai kol valgysiu paskaitysiu. Sakau, turiu labia gera knyga ir nubegau atnesti. Perskaite: Jesus Christ, o gerai palik, sako, paskaitysiu. Kiek kainuoja? Nekainuoja, uz auka duodu. Gerai, atnesiu kita savaite. Galiu kiek noriu? Taip.
Antra knyga su dziaugsmu paeme vengru kilmes anglas-gydytojas. Kai as jo paprasiau paskirti pora minuciu, kol nubegsiu atnesti, sutiko palaukti, nors skubejo. Duodama knyga sakau, tai Jezaus apreiskimas mums. Paemes knyga raskiai perskaite ir su nuostaba: Jesus Christ , I speak to you again?! Pakele akis i mane: Ar galiu as ja pasiskolinti. Ji jau tavo sakau. Nejaugi, negalejo patiketi ir apsidziauge taip, spaude knyga prie saves, tuo tarpu mane pakviete ir as turejau grizti prie darbo. Jis lyg norejo paklausti, o kodel, is kur as zinau, kad... ir jis kaip patvirtinima, kad jam Jezaus vardas brangus pasake: As esu krikscionis. Labai padekojo uz knyga. O as turejau atsiprasyti ir grizti prie darbo. Kiek skolingas. Auka. Gerai, kita karta, kai pasimatysim.
Vakar vieno pazistamo buvau pakviesta dalyvauti viename susirinkime. Nepasakosiu kas jie, tik as nenoriu buti ju dalimi ir ta jau aiskiai pasakiau. Gaila laiko, jau nemastau taip materialiai kaip anksciau. Pajausdama Tevo-Trejybes meile virpesius, noriu dalintis su kitais. Noriu laisva laika skirti Jezaus apreiskimo platinimui. Tai gerai atvaziuok su knygom patikino. Bus daug nauju zmoniu, nauju pazinciu. Galvoju, gerai vaziuoju. Paskambinau draugei ir susitarem vykti kartu. I krepsi isidejau po 15 knygu abiem kalbom. Juk bus daug zmoniu, o knygu gali pritrukti:)
Vaziavom traukiniu, paskui persedom. Abi turim po sverianti krepsi. Ilipus i Doclandu traukinuka, vietu kartu atsisesti nebuvo, susedom priesais viena kita. Tai salia manes esantis anglas pasiule, kad jis perses i kita puse ir mudvi galesim sedeti kartu ir plepeti. As jam sakau, gerai ir taip, galesim saukti, o jei sedesim katu, tai negalesim triuksmo kelti, suprask, kad per atstuma visi turi kalbeti garsiau. Jam patiko ir jis nusijuoke. Paklause kur vaziuojam. Sakau, i toki susirinkima vaziuojam, ir va knygu krepsius vezames. A, i Excel’i , ten brangu. Jo panasiai, bet ne ten, salia. Aa
Tada pagalvojau, gal jam pasiulyti ir istraukiau angliska kopija. Vyras paziurejo. Aaa, nutese. Gera darba darai. Ir pats parode lapeli su kazkokios baznycios adresu. Matyt vaziavo is jos a kas jam gatveje padave, cia visur juos dalina. Ziurek, sako. Ar zmogus masto. Va tu vaziuoji su knygom ir kiti taip pat susikrauna lagaminus i keliona, bet...ar zinai, kas bus? Ar esi pasiruoses amzinybei? Kalbejo labai graziai, kai ka buvo sunku suprasti, nes jis kalbejo rytu Londonui budinga prasciakalbe, cockny. Kai zodziai yra dar labai sutrumpinami ir suliejami kartu. Reikia labai atidziai klausyti. Tai butu kazkas panasaus, kaip musu dialektai, bet tai yra prasciakalbe. Paklausiau ar nori Jezaus knyga skaityti. O kiek kainuoja? Uz auka duodu. Zurejo idemiai, pamaniau nesuprato ir dar karta pakartojau, bet jis mane suprato ir jau skaiciavo, kiek duoti. Nesupratau as jo. Isieme pinigine, bet ten tik stambus banknotai. O vyras, kuris sedejo salia mano drauges pasirodo jo sunus. Jis atsistojo ir priejes per peti teciui tapsnoja ir tokiu tik nerisliu garsu tarimu kazka sako, jis neigalus. Veidas iskraipytas dauno sindromo. Sunus ragina teti, nes ju stotele tuoj, ta jis supranta. Vyras padekoja ir jau islipa. Klausiu ar skaitysi, sako taip. Tai sakau, dovanoja tau ja, jis padekoja, telaimina tave Dievas pasako islipdamas.
I susirinkima nuvaziavom, bet is jo isejom. Tokia slogi atmosfera ir tokia anksta sale. Vienas is darbuotoju, to viesbucio atidare langa, nes daug zmoniu, salia to lango sedejes tautietis tuoj pat ji uzdare, jam salta, jam pucia, o kad kitiems net silpna nuo karscio ir nera kuo kvepuoti ne motais. Net nepaklause ar sutinkat, kad uzdarysiu. Lauke 16C silumos.:( Atsisedom salia esanciam restorane, galvojom palauksim kol pasibaigs, bet pasitare, nutarem vaziuoti i koki parka. Ir ten dalinti knygas.
Grizom pas mane i namus, uzvalgem ir vis delsem eiti. Gal paliekam rytojui, o siandien jau neisim, nes tuoj tems, o cia parkus uzrakina. Teks ropstis per tvora, o taip jau buvo. Ji vis ragina eiti i parka ir klausia ar dar eisim. Sakau draugei, gerai einam i traukinuku stoti, eisim per parka,as tave palydesiu. Duok ir man pora anlisku kopiju ir as pameginsiu platinti. Pasieme. As taip pat i drobini krepsi dvi angliskas paemiau, vidus sako imk ir lietuviska kopija. O kam juk lietuviu nesutiksim, jau velu ir aplamai ar zmoniu bebus. Isejom. Beeinant jau parke pastebejau dvirati atremta i medi, salia nugertas butelis stovi, uz medziu vyriska figura nugriuvus miega. O as ir sakau draugei. Va ziurek, miega sau laimingas, dar kas dvirati nuves, jam jau ne motais. Mes jau ji praejom, kai gauruota galva pakilo nuo zemes ir sako, mes isgirdom, bet buvom per toli suprasti ka jis sako ir kokia kalba kalba. Man pasirode-lietuviskai, ne gal. Prabilo jau garsiau ir risliau. Latvija ,kazka suburbejo latviskai. Mano drauge, sako , ne lietuviai. Aaa lietuviai, as lietuvis.
Grizom prie jo. Tai kodel miegi parke ir dviracio neuzrakini, juk gali kas nuvest. Pavargau sako, dirbau siandien. Ka darai? Ai, dazytoju dirbu. Veidas barzdotas, usai. Palei nosi viskas balta. Sakau ar nosim dazai, kad balta apie usus. Ziuri, zvilgsnis apsiblauses. Sakau, kaip dramblys trauki dazus i straubli, o paskui purski ant sienu. O cia geras, supranta, ir visi trys uzsikvatojam. Tai is kur Lietuvoj esu klausiu, is Vilniaus sako. Kuo vardu. Darius as. Tylim, jam kazkaip sunku. Sakau ar galiu pavaziuoti tavo dviraciu? Jau nezinau, kiek metu nevaziavau. Apsukau ratuka, dviratis toks lengvas, taip smagu vaziuoti. Grizau. Gera dvirati isitaises. Jo. Tai kur gyveni cia? Skvote, ten latviu yra ir lietuviu. Tylim. Klausiu, koks tavo rysys su Kureju. Grazios melynos akys ziuri i mane, braukia per savo koja ranka ir sako: Ar tas kur kuria? Nu taip. Tas kur sukure mus. Juokias, griuna ant zoles. Sakau turiu gera knyga ir traukiu angliska. Jis skaito nerisliai I speak to you again. Pakelia antakius, vercia knyga. Vel i virseli: Jesus Christ? Kol jis is leto viska daro, as jam sakau turiu ir lietuviska kopija, bet tik namie. Ir man tada sove mintis i galva su jo dviraciu nuvaziuoti iki namu ir knyga jam atvesti. Klausiu ar nori, ar skaitysi? Jo linguoja galva ir pradeda pasakoti, kad skvote, kuriame gyvena, palepeje rado mazyte angliska, labai sena biblija. Ir parode, kad telpa ant delno. Sako tai ja skaiciau ir prisilenkes prie delno rodo kaip skaite, nes raides smulkios. Sakau, Dariau as imu tavo dvirati ir vaziuoju iki namu. Ar turi paaukoti. Traukia pinigine ir istiesia pinigus.
Gristu su knyga ir iteikiu Dariui. Jis labia dekoja. Dar papasakoja, kad i Londona atvaziavo, nes bego nuo saves. Nebek sakau, juk nepabegsi. Skaityk sita nuostabia Jezaus knyga. Skaitysiu, patikina. Idedu jam i kisene ir sakau, nepamesk. Jis juokias. Jau prasiblaive, labai dziaugias, kad sutiko mus. Jis net nezino, kad mus i sita parka pasiunte Tevas. Drauge turejo maisto, tai mes isvardiniom visa “meniu” is kurio jis gali rinktis. Paprase tik bananu. Valge ir juokes. Pries dvi savaites buvo Italijoje, Sardinijos saloje. Ieskojo zodziu apibudinti ta skirtuma, kuris yra tarp Londono ir Sardinijos salos. Londona vadino Babilonu. Taip tai tiesa, cia kiekviena diena zmones kalba daugiau kaip dviem simtais skirting kalbu.
Plydejus drauge iki traukinio nutariau eiti namo pestute, toks grazus vakaras, gatves apsviestos. Eidama matau, kai kuriuos labai ispuoseletus kiemelius, zydi daug nuostabiu geliu, krumu, medziu. Zmones uzuolaidas ne visi uzsitraukia, ziuri tv. Sedi katinas ant aukstos tvoros, nuo tolo snekinu. Atsistoja. Supranta lietuviskai, islenkia nugara glostau. Murkia ir pradeda draugiskai kniaukti. Einu i prieki ir uz keliu namu, ant garazo stogo sedi lape. Cia jos yra miesto dalis. Gyvena is maisto atlieku, jei pagauti ir paleisti i miska, kazin ar isgyventu. Jos nekalbinu:) Per parka eiti negaliu, jau uzrakintas ir tamsu.
Parko gale ziuriu i tamsa. Ten tas medis. Pasigailiu, kad nepaemiau to tuscio butelio ir neidejau i siuksliu deze. Ryt pravaziuos masina ir viska surinks. Ten tas medis, kur nuo zemes pakilo Tevo sunus.
rita
2009-05-17 12:43:28
Aciu, Vaidai uz labai teisingus zodzius. Zmones, kartais nori "tureti" problemu, nes tik taip susilaukia savo sielos broliu ir sesiu pagalbos. tai yra viena is galimybiu buti pastebetam. Visi matys liudna zmogu. Del baimes bijo buti nuosirdus, nes galbut vel bus isjuoktas ir dar labiau skaudes. Siandien pas mane atvaziavo viena moteris, kuri pastoviai isivelia i situacijas, kurios jai atnesa tik nerima, kivircus ir visiskai zlugdo jos sveikata. Kai as budama prie baznycios pasakojau apie Jezaus "kalbu jums vel", ji kelis kartus buvo salia. Knygos ji neeme, kai ta galejo padaryti tada, kai ja tik atsiveziau. Bet kelis kartus paklausius, kaip as bendrauju su kitais, viena diena parase mazdaug tokia zinute. "Manau jau laikas isigyti melyna knyga"
Siandien butent ji atvaziavo del pagalbos. Tuo paciu paklausiau ar perskaite knyga? Nezinau ar is baimes ar jos protas taip sako: reikia kovoti su viskuo, nesvarbu, tik buti tokioj busenoj, kuri nenesa ramybes nei jai paciai, galbut ir salia esantiems. Priestarauja pati sau ir to "nepastebi". Tikejima kazkoki turi, bet jis toks momentinis ir vel grizta i ta busena, kai lauzo rankas, suka galva. Ir dar problemos velkamos is praeities i dabarti, kaip didziausias turtas. Duris praeiciai uzstumt nemoka. Jezum tiki tiek kiek visi katalikai. I baznycia nueina, o veidai kaip citrinu, kad but uzvalge.
Kai per sias Velykas klebonas po misiu isejo i baznycios i lauka ir pasveikino parapijiecius stovincius lauke, kurie netilpo i baznycia, nesulauke jokio atsakymo is ju. "Drasiau, drasiau paragino ir tik keli ispaude sustingusias sypsenas. "Kodel tokie, ramus, juk Velykos"- patikino klebonas, bet taip visi ir liko skulpturinej busenoj.
Zmoniu sielos nepajaute Tevo meiles gyvybes, tik sudalyvavo rituale.
rita
2009-05-11 17:48:32
Sveiki.
As palaikau tave Rita sitam sunkiam darbe. Teko mokint studentus, tai tikrai galiu uztikrint, kad zmones bijo. Ir bijo nauju ziniu, naujo suvokimo, smegenu pakrutinimo i desine, i kaire, i virsu, zemyn. Bijo suklyst, bijo but pabarti ir pan.
Taip pat dabar bandau padet vienai merginai, serganciai nerimu ir depresija. Padovanojau jai ir knyga Kalbu Jums Vel. Matosi, kad bijo skaityt. Jai nera taip baisu gyvent su savo baimem, kiek baisu suzinot kitokia nuomone negu lig siol girdejo. Jai baisu, kad ji prades netgi galvot kitaip negu, kad sako baznycia. O kiek kartu prasiau jos tiesiogiai atsivert Tevui, Jezui! Tai tiesiog sudetingas zingsnis. Sakyciau samones paralyzius.
Vaidas (Waidden)
2009-05-11 17:04:05
Brangusis Petrai XX (o kas cia da XX, tai keno dydis?)! Tu mane suzavejai! As jau galvojau, kad tu esi sventas, o tu pasirodo.... toks zemiskas! Ak tu jaunu mergaiciu burtai! Jie prie gero NEPRIVEDA,PETRAI!
Galina
2009-05-06 15:27:34
JEIGU , dar su jauna , tai su malonumu sėdėčiau ir prie bažnyčios . Jaunystė visada užburia .
PETRAS
2009-05-02 23:45:45
Eikit kartu prie baznycios pasedet :))))
Tomas
2009-05-02 23:41:12
Ne , manęs tikrai nežeidžia , ypač tokia šaunuolė kaip RITA .
petras
2009-05-02 23:22:42
Petrai tave zeidzia moters drąsa ir pasiaukojimas?
Tomas
2009-05-02 23:08:53
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]