Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Blogis tai yra ribotumas, palyginus su tobulumu – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2025 02 22

Mano vardas Algimantas. Ruošiu aš Dvasinius Mokytojus visam pasauliui, pradėjęs nuo Lietuvos. Tokia yra Kūrėjo suteikta man misija – apšviesti – apšviesti – planetą pačia ryškiausia Kūrėjo teikiama Šviesa. Lietuviškus dvasinius mokymus sakau Gyvojoje Šventovėje – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje. Angliškai sakau mokymus bet kur – gamtoje, mieste, net ir namuose – ir dabar sakysiu po šito mokymo, kada baigsis gyvosios pamaldos, o jos dabar kaip tik vyksta, tada dar angliškai pasakysiu dvasinį mokymą, skirtą visai žmonijai, kaip ir šis mokymas skirtas visai žmonijai. Visi mano mokymai skirti visai žmonijai.
Kūrėjo Tikrovė – tai ne tiktai ką mato akis, bet tai, ką mes, kaip vidinė dvasinė asmenybė, jaučiame. O kuo gilesnis ryšys su Pačiu Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU – tuo tas pojūtis virsta žinojimu – ŽINOJIMU – nes Kūrėjas teikia mokymus mums per Savąją Dvasią – Minties Derintoją – kuri yra mūsų prote, veikia mus – veikia priklausomai nuo mūsų atsivėrimo Kūrėjui, mūsų dvasinio gyvenimo laipsnio, ir tuo pačiu nuo mūsų atsivėrimo Kūrėjui Širdimi – Širdimi. Tai tada gali veikti ir sąmonės lygiu mūsų protą, pasąmonės lygiu, o per gyvąją komuniją ir gyvą bendravimą su Kūrėju per viršsąmonę. Žodžiu, mūsų protas turi tris fazes – viršsąmonę, pasąmonę, ir sąmonę. Kūrėjo Tikrovė pranoksta ir tai, ką mes galime jausti arba žinoti. Kūrėjas yra Šaltinis ir Centras visos tos Tikrovės. Pats būdamas Begalinis, Jis neturi jokio apribojimo – Jis neturi išorinio apvalkalo. Mes esame apriboti. Mūsų viduje esanti dvasinė asmenybė apribota materialiu pavidalu, kurį vadina žmogus – žmogaus kūnu, ir klaidingai laiko šitą kūną žmogumi. O, kad tikrasis žmogus yra viduje vidinis gyventojas, kurio neįmanoma pamatyti, jį galima pajausti virpesiais, taip, virpesiais galima pajausti. Tai ta begalinė Kūrėjo visa apimtis energinių virpesių negali pasklisti savaime. Kūrėjas Savo Valios sprendimu šitą energinę sklaidą paskleidžia tiek, kiek jos reikalinga jau tai suformuotai, organizuotai materialiai kūrinijai, kurioje yra Jo Evoliucinio Plano sumanyta dalis – gyvybė – gyvybė iš Paties Kūrėjo. Tai štai, ta gyvybė yra sumanyta tam, kad būtų vis labiau atkartojanti Patį Kūrėją savo veikimu, pasireiškimu, savo charakterio savybėmis, kad – Gėris, Grožis, Teisingumas, Išmintis, bendradarbiavimas paties aukščiausio energinio dažnio virpesių energiniame lauke, būtų kasdienė aplinka. Ir to dar neužtenka – kad tame palankiame energinių virpesių lauke, būtų kiekvieno troškimas siekti dar ryškesnės Kūrėjo Šviesos. Vidinis troškimas – vidinis troškimas tai yra tas pagrindinis variklis, nes tai liudija energinių virpesių dažnio veikimą viduje – aktyvų tų virpesių impulsų įsisavinimą. Kūrinija yra, natūralu, apribota tam tikru metu tam tikra fizine išraiška, sakykime – Visatų apimtimi, Supervisatų apimtimi, jos plečiamos ir daug didesniu mastu negu iki šiol buvo organizuotos ir gyvastimi apgyvendintos planetos, ir tas plėtimasis nėra begalinis, imant atitinkamą laiko segmentą. Jis yra apribojamas laiko segmento rėmuose atitinkama fizine išraiška, nes visa kūrinija yra materiali. Materija – skirtingo cheminio lygio, skirtinga struktūra, bet vis tiek išlieka energijos iš Kūrėjo materialus pasireiškimas. Tuo tarpu gyvybė turi ir materiją. Tai yra mūsų lygio pati žemiausia gyvybė. Turi sielos tapatybę – mes tą patirsime po prisikėlimo, tai morontinė stadija, ir dvasinė gyvybė – dvasinė gyvybė. Mes, perėję visą sielos tapatybės vystymosi etapą, patirsime dvasios – mūsų kaip apvalkalo – pasikeitimą į daug aukštesnio energinių dažnių formą. Žmogus įpratęs vadinti materialiu kūnu, bet net ir sielos tapatybės etapas morontine energine išraiška mūsų išorinis pavidalas neturės materialaus, štai tokio grubaus kūno – kraujo apytakos, raumenų, audinių materialių, kaulų struktūros, viso to skeleto – jau bus aukštesnio energinio dažnio forma be materijos. Todėl artimesnis žodis yra vadinti išorinį apvalkalą jau asmenybės išorine forma. Dvasinė forma tai yra energinių virpesių atitinkamas dažnio švytėjimas, ir šitas švytėjimas yra atstatomas, kada, veikiant visumos Gerovei, dvasinei asmenybei yra išeikvojama energija. Ir tas išorinis pavidalas, toji forma, taip pat turi būti atstatoma iš energinių grandinių, ir šitas atstatymas – Kūrėjo numatytas. Mums dabar reikalingas materialus maistas – kol kas – bet jis turi būti taip pat atitinkantis mūsų energinio dažnio virpesių pasireiškimą mūsų dvasinėje asmenybėje.
Ir kada, sakykime, aplinkoje mes matome – kiek yra neteisingumo, kiek yra skriaudos, kiek yra išnaudojimo, kiek yra melo, apgaulės, kiek yra agresijos, prievartos, kiek yra depresijos, kiek yra nesugebėjimo suvokti aplinkos, net ir savo santykio su aplinka, su savimi, su Kūrėju, kiek yra noro visa tai pašalinti, ir atsigręžti į Kūrėją – štai visą tai sudėjus dabartiniu metu, bet kartoju, dabartiniu metu, žmonijoje yra pasireiškiantis aktualus blogis – aktualus jau. Šiaip, kada žmogus yra, kaip tvarinys, turintis pradžią, bet galintis neturėti niekada pabaigos, jeigu jis gyvena pagal Kūrėjo sumanymą, atlieka atitinkamą vaidmenį Kūrėjo Evoliucinio Plano įgyvendinime, įnešant paties to mirtingojo asmeninį indėlį, tuomet jis gali ir neturėti niekada pabaigos. Jis jau dabar yra dvasinė amžinoji asmenybė, bet ji yra dėl to tokia, kad asmenybė, tai yra mums Kūrėjo suteikta Dovana. Ir jeigu dabar mes nesiekiame save, kaip dvasinę asmenybę, pažadinti, nesiekiame – jau pažadinus dvasinę asmenybę – daugiau pažinti ir Tikrovę, ir save, ir tuo pačiu Šaltinį ir Centrą – Kūrėją – mes save apribojame, ir tai yra ne tik potencialus blogis, kadangi blogis tai yra ribotumas, palyginus su tobulumu –Tobulumas yra iš Kūrėjo. Kada mes Kūrėjo nesame atradę, nepažįstame, natūralu, mes esame netobuli, bet Kūrėjas mus numatė, padovanojęs Likimą pasiekti Jį Rojuje, tobulina – tobulina – teikdamas ir mokymus, ir mokytojus. Bet, jeigu mes spyriojamės ir nesiekiame šitų mokymų, nenorime su jais susipažinti, jų skaityti ir įsisavinti juos, taikant jų teiginius kasdieniame gyvenime, tai štai, tas potencialus blogis, tas mūsų netobulumas, pavirsta į aktualų blogį. Tai, kad būtų suprantamiau, aš pasakysiu taip – jeigu žmogus turi daug blogio potencialiu lygiu, jis gali pasakyti piktą žodį, nebūtinai jis tą pasako žodį, bet jis gali pasakyti, jis gali pamąstyti, kas yra blogio apraiškos, ir tas pamąstymas, jeigu turi tam tikrą motyvą, kad toks blogis pasireikštų dar plačiau, štai visa tai jau yra blogio aktualus lygis. Jis jau savyje pribrandina tas mintis, kad jos iškyla į sąmonės lygį, ir pikti žodžiai, ir kokie nors apmąstymai su piktais motyvais, piktais kėslais, bet tas aktualus blogis gali pasireikšti vėl dar stipresniu laipsniu, jeigu išsakomas tas piktas žodis arba tas kažkoks apmąstymas pradedamas įgyvendinti, kenkiant visumai – jau aktualus blogis. Tai štai, kada yra teikiami dvasiniai mokymai-apreiškimai, kada yra Dvasiniai Mokytojai, kada yra Šviesa dalinama ir, jeigu sąmoningai ją atstumia, nesakydamas piktų žodžių, nemąstydamas apie kokias tai blogas mintis, kad jos pakenktų visiems, bet jis atstumia Šviesos mokymus, jau jo asmenybės lygiu tai yra taip pat aktualus taip pat blogis taip, kaip kitam ištartas koks nors prakeiksmas arba koks tai sąmokslas įgyvendinamas prieš Šviesą, prieš Teisingumą, prieš Tiesą.
Tai, jeigu, pavyzdžiui, prezidentas ar teisėjas elgiasi neteisingai, jis jau atlieka blogį aktualiai, nebe potencialiai – jis jau savo blogio atitinkamas pasireiškimo formas taiko savo sprendime, savo darbe. Bet esant tokioms jau – jo viduje – charakterio savybėms, kurios pasiekia aktualaus blogio pasireiškimą, atsisako skaityti apreiškimus, dvasinius mokymus, save apšviesti giliau ne tiktai tuo, ką diktuoja aplinka, bet kas yra, įdėjus daugiau pastangų, prieinama jam, kaip dvasinei asmenybei, kaip Kūrėjo sūnui, ir jis šito nesiekia, jau tas blogio aktualus lygis ir laipsnis yra pranokstantis jo blogio aktualius sprendimus, kurie numatyti visai visuomenei toje šalyje arba to teisėjo priimtas nuosprendis kokio nors asmens ar asmenų atžvilgiu, tai net šitie blogio sprendimai jau yra žemesnio lygio, negu atstumti Šviesos šaltiniai, dvasinis mokymas. Tai yra nepaprastai didžiulis blogio pasireiškimas to asmens viduje, net jeigu šito ir nežino to, ką aš dabar sakau, bet vis tiek tai yra aktualus blogis jam. Yra tie, kurie savo protu negali išmąstyti, kaip mes sakome, na, paprasti žmonės, kurie gyvena pačiu žemiausiu lygiu visuomenės žvilgsniu vertinant pagal visuomenės tam tikrą skalę – neišsilavinę, gyvena kur nors atokioje vietoje nuo didesnių centrų, tai štai, iš jo aktyvaus blogio ir aktualaus blogio pasireiškimas – jis irgi atstumia dvasinį šaltinį – tai iš jo blogio aktualaus lygio pasireiškimas yra daug mažesnę žalą teikiantis visuomenei tiktai jo paties aplinkoje. Kada teisėjas tokį aktualų blogį pradeda nuolat demonstruoti, atstumdamas dvasinius šaltinius, tada jo nuosprendžiai jau turi poveikio toje aplinkoje, kur jis, kaip teisėjas, veikia savo priimamais nuosprendžiais. Jie pranoksta to mirtingojo aplinką, kur tas mirtingas pasireiškia, neturintis jokio išsilavinimo, neturintis jokio intelektualaus darbo, grynai fiziniu lygiu. Ir, natūralu, prezidento poveikis jau aktualaus blogio pasireiškimu atstumiant dvasinius mokymus, priimant įvairiausius įsakus ir panašiai, apima jau visą visuomenę. Dėl to ir yra tie laipsniai arba gradavimai to aktualaus blogio. Vienam tai gali būti ir nedidelis tas laipsnis ir poveikis aplinkai, o kitam – apima visą šalį.
Ir, kada dabar vyksta vėl virsmas politiniame gyvenime visame pasaulyje, prezidentui Trump‘ui pradėjus aktyviai įgyvendinti savo programinę nuostatą kovoti prieš nelegalius migrantus, kovoti prieš korupciją, prieš biurokratiją, kovoti prieš tai, kas sujaukia vaikų mąstymą įvedant visokias lytis, kurių neegzistuoja, ir įvedant per jėgą, štai jis ir jo pavaduotojas, viceprezidentas Vance’as, iškelia Dievą – ir vienas, ir kitas – iškelia Dievą. Dėl to ir yra jų ryžtas toks. Jų Minties Derintai veikia juos iš vidaus. Jie įgyvendina aktualiai Gėrį, bet, natūralu, jie klysta, jie irgi priima klaidingus sprendimus. Siekis yra Gėrio, motyvas – Gėrio, klaidos yra blogis. Jiems stinga platesnio pamato ant kurio atsistotų jų intelektas. Nors Vance‘as kalba, kada davė interviu, jis kalba, atsakydamas į klausimą – Kas jus taip motyvuoja? Kas suteikia energiją? – sako – Tikėjimas. Aš esu krikščionis, aš laikausi krikščioniškų nuostatų ir principų, ir man tai suteikia kasdien darbui energijos, ir aš siekiu, kad vaikai būtų ugdomi tokiom vertybėm. Todėl mes su žmona visuomet pradėjome pasiimti vaikus į kelionę. Per visą rinkiminę kampaniją vaikai lydėjo mus. – O jis turi tris vaikus, trejų, penkerių, ir septynerių metukų. Ir šunį dar – vilkšunį – vežasi. Gražu žiūrėti, koks vyksta šeimoje sutarimas! Jo klausia – O ką jums žmona yra patarusi? Kurį patarimą laikote pačiu svarbiausiu? – Tai jis taip pamąstė ir sako – Ji remia mano visą veiklą. Tik sako, tu nebūk toks aštrus, būk švelnesnis, kada tu kalbi. – Jos energinių virpesių dažnis yra žemesnis. Jai atrodo, kad tai yra aštru, kada jis tą būseną išreiškia – o tą galima jausti irgi virpesiais – tai jam tai yra ne aštrus žodis, kokį jis ištaria. Tą patį sako ir Trump‘as. Jie šneka normaliai. Kitiems tai atrodo grubu. Ne! Jie šneka tvirtai! Ir kas kitiems yra iškreiptai suprantama, kad tai yra grubumas, na, netašytas kaip stuobrys ar panašiai, tai yra tvirtumas to, ką jie daro. Jie žino, ką jie daro! Ir tas tvirtumas kitiems, stovintiems ant daug žemesnio dvasinio laiptelio, ima bauginti, o baugina tai, kas jų lygiu suprantama, kad tai jau čia yra tiesiog netašytumas, storžieviškumas ir panašiai. Nieko panašaus! Tiktai, natūralu, kaip aš prieš tai sakiau, jiems reikalingi tokie šaltiniai, kokius mes jau žinome – apreiškimai. Natūralu gi, juos puls – puls! Aš klausiau, interviu davė Trump‘as su Musk’u, ir sako – Aš Musk‘ą paskyriau jau vadovauti naujai įkurtam departamentui, kuris turėtų žiūrėti vyriausybės efektyvumo. – Tai štai, tai yra kova prieš biurokratiją. Ir, natūralu, tada klausia – Kaip jums ta veikla vyksta? – Tai prezidentas sako – Tai aš pasirašau įsakus, bet jie nenori jų įgyvendinti! Tai departamento yra priedermė žiūrėti, kaip mano įsakai įgyvendinami per visą šalį. – Bet yra kita dar medalio pusė – valstijos yra savarankiškos. Jos turi savo atstovų rūmus, savo senatus, turi savo įstatymus, tiktai gynyba ir užsienio politika yra federalinio lygio, o visi kiti įstatymai yra valstijų lygiu. Ir jis šnekėjo, gal vakar ar užvakar, susitikęs su gubernatoriais, ir sako – Ir gubernatoriai supranta ir mano įsakus ima įgyvendinti. Na, gal vienas-du ne. – ir sako, ten viena valstija, atrodo Meno valstija – Jūs neįgyvendinate! Kodėl? – Moteris, gubernatorė, sako – Aš laikausi savo valstijos įstatymų! – Bet sako – Tai mano įsakymas yra įstatymas! – Ta gubernatorė sako – Susitiksime teisme – susitiksime! – Žodžiu, štai šitoks pasipriešinimas atsiras vis stipresnis ir stipresnis. Šėtoninė sistema veikia du šimtus tūkstančių metų, įsivaizduokite! Ji gi šaknis įleido taip plačiai ir taip giliai – ji gi nesitrauks! Ir bus atitinkamas pasipriešinimas. Štai dėl to aš ir sakau, kad jiems reikalinga, kad jie žinotų, kaip veikti, dvasiniai apreiškimai, Dvasinio Mokytojo žodis, atskleidžiantis platesnį kontekstą, nes jie daro daug klaidų. Taip, iškėlė dirbtinį intelektą, iškėlė, kad – čia Musk‘o jau įtaka Tump‘ui – kad bus problemos išsprendžiamos, įdiegiant vis daugiau ir daugiau dirbtinio intelekto. Ne! Dirbtinis intelektas tai – žmonių kūrybinė tam tikra mintis. O kūrybinę mintį suteikia kas? Kūrėjas per savąją Dvasią – Minties Derintoją. Tai ir tas, kuris užsiima dirbtinio intelekto kūrimu, turi žinoti dvasinius šaltinius, žinoti, kad veikia jų viduje, jų prote, Minties Derintojas – Kūrėjo Dvasia – ir teikia tas pačias idėjas, tuos pačius teiginius, kuriuos gali pritaikyti dirbtiniam intelektui. Bet visuomet tai turi būti tas daroma vardan žmogaus dvasingumo vystymo, dvasinės asmenybės pažadinimo, ne vardan materijos gausos ir didesnių pinigų. Jokiu būdu ne! Štai žmogus turi išlikti, kaip ta dvasinė asmenybė, atsirėmusi į Kūrėją. O dirbtinis intelektas tik tiek, kiek jis padeda išlaisvinti iš monotoniško darbo, kad tą laisvalaikį mirtingasis, vis labiau dvasingėdamas, pašvęstų Kūrėjo garbinimui ir tarpusavio bendravimui, kad geriau pažintų ir visuomenę, ir Kūrėją. O, kada vien tiktai verslas, ir domisi vien tiktai pelnu, tuomet yra sujaukiama visa Kūrėjo sumanyta ir per Trump‘ą įgyvendinti visa nuostata, kad Šėtoninė sistema būtų pakeista į Šviesos sistemą per evoliucinį procesą. Dėl to Trump‘as ir kalba, ir jis net nesupranta tiesiogiai, sako – Aš taikos prezidentas! Aš užbaigsiu visus karus! – Aš esu Taikos Prezidentas! – teisingai. Bet Taikos Prezidentui reikia šviestis. Pasakytas teiginys tai dar yra tiktai teorinis. O jį paversti kūnu, reikia žinoti kaip. Be Dvasinio Mokytojo nepavyks to padaryti. Tuo labiau, kad aplinka taigi susiskaldo ir aršiau puola, pralaimėjusi.
Tai štai, mano mylimieji, koks svarbus yra Dvasinis Mokytojas – apšviesti – apšviesti – ir nuo jaunesnio amžiaus tuos dar neužterštus mažylius. Ir tada jau kita karta būtų šviesesnė ir išmintingesnė, bet ji visuomet būtų bendradarbiaujanti, o ne taip, kaip dabar mąsto – vyresnė karta tai jie niekam tikę, jaunimas, viskas jaunimui, ir jaunimas turi būti varomoji jėga. Nieko panašaus. Išmintis, Įžvalga yra iš patyrimo, kurį sukaupia vyresnieji, bet jie nustumiami visiškai kaip balastas, kaip balastas biudžetui – juos reikia išlaikyti. Su Šviesa, kurią skleidžia Kūrėjas per Savąją Dvasią, atsiranda platesnis suvokimas, Išmintis, ir tuo pačiu gimsta dvasinė asmenybė. O tada – nėra nei senų, nei jaunų. Yra Kūrėjo sūnūs ir dukros! Yra bendradarbiavimas Brolystėje visumos labui, kūrinijos labui! Štai esminis dalykas – kūrinijos labui! O ne partijų kažkokių tikslų įgyvendinimui, ne, čia klaidinga visiškai vystymosi kryptis. Ir paklaidinti net ir Trump‘ą, Vance’ą – labai lengva. Ir bus tų, kurie klaidins.
Ir be Dvasinio Mokytojo Šviesa negali sklisti! Tą aš jau kartoju daugiau negu trisdešimtį metų. Nes aš žinau, ką sakau! Nes sakau tai Kūrėjo įgaliotas. Tai – Jo Gyvas Žodis!

Telydi mus Kūrėjo Ramybė ir Palaima.
Su Meile, Violeta (Ukmergė)

Komentarai