Forumas: temos peržiūra
Šitoji tema padės jums suvokti, su kuo bendrauja mirtingasis - su TĖVU ar su Tėvo dvasia, Minties Derintoju, iš ko jis gauna mokymus - iš Tėvo ar iš Minties Derintojo?
Pastaruoju metu kai kuriems iš jūų iškilo klausimas – su KUO žmogus bendrauja, su savo Minties Derintoju, t.y. Tėvo dvasia, esančia mirtingojo prote, ar su TĖVU, iš KO jis gauna mokymus, iš Minties Derintojo ar iš TĖVO?
Šis klausimas yra toks giluminis, kad taip aiškiai ir tvirtai į jį atsakyti tik pasirenkant vieną kurį nors variantą NEĮMANOMA.
Tai tarsi ryto perėjimas į dieną be KONKREČIOS IR AKIVAIZDŽIOS ribos, kada yra nebe rytas, o diena, arba, kada dar tebėra rytas, bet ne diena, nors pats šviesos matymas yra akivaizdus ir jo nei aiškinti, nei įrodinėti nereikia.
Aš jums pamėginsiu šiek tiek išplėsti jūsų sampratą apie tokį bendravimą, kad patys galėtumėte sau atsakyti SAVUOJU patyrimu – GYVU PATYRIMU SU TĖVU.
Tėvo dvasia yra IKIASMENĖ. Būtent pats Minties Derintojas savo veikimu iš vidaus ir siekia glaudaus ryšio su mirtingojo sielos-morontiniu protu, kad šitokiu būdu, per susiliejimą su mirtinguoju, įgytų ASMENYBĘ, kurią kiekvienas gauna kaip amžinąją dovaną iš TĖVO.
Minties Derintojas, savaime, jau yra AMŽINAS, nes jis yra dalelė paties TĖVO. Todėl jam AMŽINYBĖS siekti nebereikia. Tuo tarpu tapti asmenybe, jam nesant asmenybe, Minties Derintojas SIEKIA.
Tuo tarpu Tėvas yra asmenybė, ir net asmenybės Šaltinis ir Centras visoje kūrinijoje. Būtent dėl to Jis ir gali dovanoti, ir dovanoja, AMŽINĄ asmenybės dovaną, su jos visu amžinybės potencialu, ir mirtingajam.
O mums, šios planetos, Urantijos, mirtingiesiems Tėvas dar padovanoja ir savo dvasią, kad ji iš vidaus padėtų atskleisti mirtingojo asmenybės potencialą ir paversti jį aktualu. Tuo pačiu ji padeda užmegzti GYVĄ RYŠĮ ir su TĖVU.
Minties Derintnojas, būdamas Tėvo IKIASMENĖ dalelė, padeda mums užmegzti ryšį su TĖVU-ASMENIU-ASMENYBE. Tačiau žmogui atskirti, ar jis užmezgė gyvą ryšį su Tėvo ikiasmene dvasia, Minties Derintoju, ar su pačiu asmeniu Tėvu yra labai sunku, nes jis tokio GYVO ryšio iki tol nebuvo patyręs, dėl to neturi su kuo palyginti, ir nepasitiki net pačiu šituo ryšiu, dažnai pamanydamas, kad tai gali būti jo pasąmonės žaismas.
Minties Derintojas turi Tėvo tobulumą, nes yra Jo fragmentas. Tačiau, būdamas ikiasmenis ir dar fragmentas, jis NEGALI turėti Tėvo asmenybės VISUMOS – nei patyrimo, nei išminties, nors ir yra TOBULO TĖVO TOBULA DALELĖ. Tačiau TOBULA TIK DVASINGUMO ATŽVILGIU KAIP IKIASMENĖ TOBULA TĖVO DVASIA.
Ir būtent šita prasme VISI Minties Derintojai turi tą patį ir vieną TĖVO DVASINGUMĄ.
Tuo tarpu net ir būdami tobuli KIEKVIENAS IŠ JŲ KAUPIA SAVO INDIVIDUALIĄ PATIRTĮ DRAUGE SU MIRTINGUOJU, GYVENDAMI JO PROTE. Ir savo patyrimu jie auga ir kinta. Tuo tarpu Tėvas nesikeičia. Jis apima VISUMĄ IR TUO PAČIU VISUS MINTIES DERINTOJUS, VISUS MIRTINGUOSIUS, VISAS MORONTINES SIELAS IR DVASIAS.
Todėl su Tėvu, kaip su VISUMOS asmeniu pačiam žemiausiam, ir dar iki šiol nemokytam, materialiam ir gyvuliniam protui, kuris apie dvasinius dalykus iš esmės tik tik pradeda sužinoti dabar, labai sunku užmegzti ryšį su TĖVU kaip su asmeniu. Būtent dėl to jam pirminė pakopa yra RYŠYS SU TĖVO DVASIA, SU SAVO MINTIES DERINTOJU, NES KITOKIO GYVO RYŠIO MIRTINGASIS NETURI.
Ir jeigu mirtingasis NUOŠIRDŽIAI ir ATKAKLIAI bendrauja su Tėvu savo komunijos-maldos dėka, jeigu jis neatsisako šito GYVO RYŠIO, tai po kurio laiko jis pats ima pajausti, šito paties gyvo ryšio metu, TĖVO ASMENS VIRPESIUS, kuriuos TĖVAS paskleidžia mirtingajam per savo dvasią, Minties Derintoją. Ir tada Minties Derintojas tarsi pasitraukia į antrąjį planą, į tam tikrą foną, o vis ryškiau ir tikriau iškyla TĖVO ASMUO, atsivėrusio mirtingojo sielos gyvame ryšyje.
Ir tą mirtingasis ima patirti savo paties vidumi. Ir taip gyvai patirti, kad jis nustoja mintyse iš viso galvoti apie Tėvo dvasią, esančią jo viduje, bet jis jaučia savo viduje TĖVĄ. Ir kreipiasi SAVO MALDŲ-GYVOS KOMUNIJOS METU Į GYVĄ TĖVĄ, Į ASMENYBĘ, NES SIELA, ATSIVĖRUSI SIELA, IMA JAUSTI TĖVO ASMENYBĖS MEILĖS VIRPESIUS SAVYJE, nors šie virpesiai pasiekia sielą per Minties Derintoją.
Būtent šitokiu būdu VISAAPIMANTIS IR KŪRINIJĄ SUTALPINANTIS SAVO GLĖBYJE TĖVAS GALI BŪTI NET IR MAŽYLIO VAIKUČIO VIDUJE.
Kada yra gaunami Tėvo mokymai, kada mirtingasis išgirsta juos, tada jam taip pat iškyla tas pats klausimas – iš ko juos jis gauna – iš Minties Derintojo ar iš paties Tėvo?
Kol niekas nemokė, net ir Urantijos Knyga šito nemoko, kad reikia klausytis TĖVO perduodamų mokymų, o ne Minties Derintojo, tol žmogus stengiasi išgirsti, per tylos valandėlę, apraminęs savo gyvulinį protą, Minties Derintoją.
Iš dalies tai irgi teisinga. Mirtingasis išgirsta mokymus, kuriuos perteikia MINTIES DERINTNOJAS, ESANTIS JO VIDUJE.
Pats Tėvas kitokiu būdu TIESIOGIAI nedalyvauja ir neveikia mirtingajame.
Ir jeigu žmogus laukia, tylos akimirkomis, ką jam pasakys Minties Derintojas, jeigu jis nuramina savo gyvulinį protą, kuris savo mintimis taip laksto į visas puses, kad jis galų gale išgirsta Minties Derintoją, tai toks mirtingasis ir patiria Minties Derinojo jam perteikiamus mokymus ir jo virpesius. Ir kitiems jis sakys, jog tai gavo iš Minties Derintojo. Ir bus teisus.
Tačiau, jeigu šitas pats mirtingasis BUS ATRADĘS TĖVĄ SAVYJE, BUS GIMĘS IŠ DVASIOS, labai greitai jis ims PATIRTI SAVO PATIES VIDUJE PATIES TĖVO ASMENS MEILĖS VIRPESIUS. Jis pajus, kad šie virpesiai jį jaudina ne mažiau, kaip ir paties mokymo virpesiai. Ir tada pati siela ims ŠLOVINTI, GARBINTI TĖVĄ IŠ MEILĖS JAM. Ji nebegalvos apie Minties Derintoją, ji tejaus gyvą patyrimą su TĖVO ASMENIU SAVO VIDUJE.
Šitaip rytas bus pavirtęs diena, nors pačio virsmo ribos siela ir nepajuto. Ji pajautė tik TĖVO ASMENS MEILĖS VIRPĖJIMĄ IR TĖKĖJIMĄ IR JUOS LYGIAI TAIP PASIUNTĖ ATGAL TĖVUI, ASMENIUI, O NE JO DVASIAI, MINTIES DERINYOJUI, BET TĖVUI, PAČIAM TĖVUI.
Tai visiškai kitas mirtIngojo NE TIK požiūris, kokybiškai kitoks, bet ir PATYRIMAS. GYVAS PATYRIMAS SU TĖVU. Tačiau tokio požiūrio laikysis tik toks mirtingasis, kuris bus savyje atradęs TĖVĄ ir Jį PATIRIANTIS.
Tada jis atvirai, ir tvirtai, sakys, kad mokymus gauna ne iš Minties Derintojo, bet iš TĖVO, tik gauna juos PER savo Minties Derintoją.
Tuo tarpu tas mirtingasis, kuris tik bus savo gyvulinį protą nuraminęs, kad ėmė girdėti savo Minties Derintojo mokymus, ir toliau NEŽINOS, KAS YRA TĖVAS. Jis ir toliau bus NAŠLAITIS, nors ir girdės Tėvo dvasios mokymus, nors ir pripažins, PROTU, kad jo viduje yra Tėvo davsia, tačiau paties Tėvo meilės virpejimo jis nejaus. Jis tebus tik instrumentas, per kurį pasireikš Tėvo dvasia, suteikianti mokymus.
Štai kodėl taip svarbu yra atrasti TĖVĄ-ASMENĮ, ir ypač GIMTI IŠ DVASIOS. Tada dar labiau pajuntamas TĖVO ASMUO, JO MEILĖ, JO TROŠKIMAS STIPRINTI IR VESTI MEILĖS IR GĖRIO KELIU VISUMOS LABUI.
Ir tokiam mirtingajam Tėvas pasakys, kad Minties Derintojas yra tas TOBULAS, GYVAS, IŠMINTINGAS, IR MYLINITS piltuvėlis, per kurį pila savo meilės tekėjimą ir mokymus JIS – TĖVAS.
O pats mirtingasis ne tik tokius mokymus priims, jaus Tėvo asmens meilės tekėjimą, bet ir gyvens tais mokymais kasdien. Šitaip jie ir taps GYVAIS TĖVO MOKYMAIS.
Ir tuomet toks mirtingasis sakys ir kitiems, kad jis bendrauja su TĖVU, ir bendrauja per Minties Derintoją, Tėvo dvasią, esančią mirtingojo viduje. Toks bus mirtingojo pojūtis ir patyrimas.
Ir tą kiekvienas jaučia pagal savo nuoširdaus atsivėrimo Tėvui laipsnį.
Kol mirtingasis tvirtina kitiems, kad jis bendrauja su Minties Derintoju, tol jis ir turi tokį patyrimą, kad su Tėvu kaip su ASMENIU bendravimo DAR NEPATYRĖ. Ir šie žodžiai tokiam mirtingajam yra JO PATIRTINĖ TIESA.
Tačiau tai nėra KITO PATIRTINĖ TIESA, KURI GALI LABAI SKIRTIS.
Būtent tik asmeninis patyrimas, vidinis sielos pajautimas, sielos būsena, ir patvirtina su kuo ji bendrauja – su Minties Derintroju ar su Tėvu.
Kada jau praėjus kuriam laikui po to, kada ėmiau gauti Minties Derintojo perduodamus mokymus, aš Tėvo ir paklausiaiu, su kuo aš bendrauju, su Tėvu, ar su Minties Derintoju. Ir Tėvo atsakymas man buvo labai tvirtas: “Nė kiek neabejok, kad bendrauji su Manimi, bet bendrauji per savo Minties Derintoją.“
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2008-12-01 17:18:55
Komentarai
Siandien vel perskaiciau sita tema ir gavau atsakyma i man kilusi klausima ir neduodanti ramybes. Man buvo kai kurie dalykai nesuvokiami arba primirsti. Juk perskaicius nauja tema gali paiimti is jos tik tiek kiek jau yra tavo sirdyje. Kai kurie svarbus nuansai taip ir nepaliecia, o va kai dabar perskaiciau, po to kai buvo patirtis ir geriau pasidare sirdyje. Gal ir jums kam to reikia - perskaityti dar karta.Rita
2013-11-09 13:07:28
Nuostabus, mielas Arnoldai, tavo patyrimas, kuris tuo pačiu yra ir prasmingas mokymas.
Man Tėvas nuolat pabrėžia, kuo daugiau su Juo bendrausiu, tuo labiau skaidrės ne tik sąmonė, bet ir pasąmonė, ir tie teršalai ims tirpti JO meilės virpesių skaidrume.
Tačiau Jis tik PAMOKO, bet jokiu būdu NEVERČIA.
SPRENDIMĄ PALIEKA PRIIMTI MAN PAČIAM jo suteikto mokymo įtakoje.
Tačiau gyvulinis mano protas dar jaučia nepasitikėjimą suteiktu mokymu. Jis pripažįsta patį mokymą, bet atsiduoti jam tiek, kad pasikliautų juo ir tik juo vadovautųsi kaip GILESNE TIESA IR ŠVIESA, KURI NAUDINGA VISIEMS, TUO PAČIU IR MAN, dar IKI GALO neišdrįsta ir ieško galimybių, kaip šito mokymo taikymą nors kiek priderinti prie gyvulinio aš išsisukinėjimų, kurie jam taip priimtini, bet dieviškąjį aš susilpnina ir stabdo jo augimą.
Tada Tėvas pateikia kitokius argumentus, kad bet koks išsisukinėjimas uždelsia visos kūrinijos šviesėjimą per vieno asmens išsisukinėjimą, kad Jis dėl to man negali suteikti gilesnių mokymų ir didesnės užduoties, nes dar neįsisavinau to, ką jau žinau, kad turiu įsisavinti.
Ir vėl Jis eilinį kartą pamoko - DAUGIAU BENDRAUK SU MANIMI, TADA DAUGIAU PASITIKĖSI IR MANIMI IR SAVIMI, IR TIK TADA BUS GALIMA PASIRENGTI NAUJAI UŽDUOČIAI.
O nepasitikėjimas - tai ne kas kita,kaip GYVULINĖ BAIMĖ.
Ir jos niekaip kitaip įveikti negali NIEKAS, KAIP TIK PER DIDESNĮ BENDRAVIMĄ SU TĖVU.
Nebus didesnio bendravimo, tai bus didesnė baimė ir nepasitikėjimas, ir nešvarus upės vanduo. Toks priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio veikimas visoje kūrinijoje.
Tačiau kiekvienas sprendžia ASMENIŠKAI IR LAISVA VALIA.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2008-12-02 14:53:03
Klausimui.Mielas ar mieloji,susirask temą:"Adomas ir Ieva atsako į klausimą apie ištikimybės priesaiką,2008.10.20",ten ir rasi atsakymą į rūpimą paklausimą.
Su meile
IRENA
2008-12-02 11:54:57
Maunau prie šios temos tiks ir manasis patyrimas.
.
Vienos kelionės metu, pats sau netikėtai bendraudamas su žmogumi jam paaukojau, be jokio mąstymo, be jokio skaičiavimo, tiesiog atrodė, kad ranka pati net neatsiklaususi padarė ką reikėjo.
Vėliau žmona ir klausia manęs ar tu čia pats sugalvojai, ar Tėvas pasakė. Aš sakau, kad nežinau.
Vakare klausiu Trejybės kas čia buvo. Ir tuoj pat man buvo pateiktas vaizdinys.
.
Viena upė įtekėjo į kitą. Ir manęs klausia:"ar gali atskirti kur kurios upės vanduo?" sakau, kad ne.
Tada viena upė nusidažo mėlynai, o aš sakau, kad tokia mėlyna upė nebūna, pajuntu besišypsantį Tėvą, ir upė iš mėlynos pasidaro drumsta.
"O dabar?" virpa "ar gali atskirti?". "Dabar galiu" sakau, nes tikrai matosi, kad ten kur įteka skaidri upė vanduo versmėmis tai drumstas, tai skaidrus.
"Taigi" virpa man toliau "tas drumstas vanduo, tai tavasis gyvulinis protas, o skaidrus vanduo tai Dieviškasis protas. Ir kuomet tu savo atsivėrimo dėka, pataikai ant tokios versmės, tu tiesiog persijungi į kitą sąmonės būseną, nors, tavasis žemiškasis protas to negali suprasti, nes yra per lėtas ir neišvystitas, per lėtas net stebėti tai kas vyksta.
Tiems protams lemta susilieti, nors drumzlių dar bus labai ilgai."
Toliau virpa Minties derintojas "Užtai tu gauni ne tik mintis, atsakymus, nors jais ir abejoji, bet ir akimirkomis būni tiesiogiai tokioje būsenoje kaip vienyje su manimi, nes aš nesu atskiras nuo tavęs kaip asmenybė, aš labiau esu būsena ir mes stengiames tapti viena esatimi"
Arnoldas
2008-12-02 13:23:05
O kaip su Adomu ar Ieva bendraujama? Tipo "kitokį numerį reik surinkti"?
Klausimas
2008-12-01 20:39:23
Ačiū, Algimantai, už mokymą. Manau tai daug kam kildavo klausimų šia tema. Aš atsimenu prieš metus ar du, kada daug kas tekstuose minėdavo vien Minties Derintoją.. gavau sapną ar mokymą miego metu, kada man davė palyginimą kad Minties Derintojas yra kaip telefono ragelis, kaip priemonė per kurį mes bendraujame su Tėvu. O ne kad bendraudami su telefono mes su telefonu ir bendraujame, bendraujame su tuo asmeniu su kuriuo telefonas yra sujungtas. Tas vienas mokymas man davė tvirtą aiškumą, bet vis vien taip detaliai dar nebuvo aišku kas kaip ir kodėl. Tai šis mokymas manau puikiai ir atsako į tokius klausimus. Sudie.
Vaidas
2008-12-01 18:30:21
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]