Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Ir šiais laikais stinga Jėzaus – septyniolikmečio – mąstymo gelmės – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2025 03 01

Mano vardas – Algimantas. Aš ruošiu Dvasinius Mokytojus visai planetai – Urantijai. Pradėjau nuo Lietuvos. Įkūriau gyvąją religiją ir gyvąją šventovę – Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Dabar vyksta pamaldos – mano lietuviškas pamokomasis žodis tariamas per pamaldas, angliškai – bet kur, jau ne pamaldų metu – ir gamtoje, ir kokiam nors gražiam miesto kampelyje, ir namuose, ar šiaip kokioje patalpoje.
Nuolat aš jums primenu šitą apreiškimą – Urantijos Knygą – primenu sąmoningai, kad vis tiktai tie, kurie niekada nebuvote jo atsivertę, paimtumėte į rankas, atsiverstumėte ir pradėtumėte skaityti. Tai privalu – privalu kiekvienam turėti šitą Knygą. Tai yra apreiškimų – šimtas devyniasdešimt šeši Dokumentai – du tūkstančiai devyniasdešimt septyni puslapiai teksto – perduota iš aukštesnių dvasinių asmenybių, ne žmogaus protu. Todėl Jėzaus gyvenimas, kuriam skirta beveik aštuoni šimtai puslapių, yra taip nuosekliai perteiktas – Jėzaus mokymai, ne taip kaip Naujajame Testamente, kur tik atskiri teiginiai – čia yra nuoseklūs mokymai – Jėzus, kuris mokė ir apie protą, ir apie Visatą, ir apie Kūrėją – čia yra kiekvieneri metai aprašyti nuo gimimo, ir net anksčiau negu nuo gimimo – kas jis buvo iki pasirodymo žmogiškuoju pavidalu gimstant bejėgiu kūdikiu iš moters įsčių, iš Marijos, motinos jo įsčių. Štai, septynioliktais metais Jėzus susidūrė su labai rimtu iššūkiu. Iššūkis buvo toks, kad tuo metu tarp žydų kilo idėja – nacionalistų idėja, nukreipta prieš pagonių jungą, prieš Romos imperijos jungą – reikia kelti maištą prieš mokesčių mokėjimą pagonims. Nacionalistai siunčia savo įvairius pasiuntinius į įvairius kraštus, ir jiems pavyksta labai sutelkti daug, daug žydų, ypač jaunimo, į nacionalistinį judėjimą. Nacionalistinis judėjimas prieš pagonis – politinis, iš jų vėliau atsirado – uolieji – nacionalistinės pakraipos partija, ir Judėjoje jie turėjo didžiules jau gretas. Kada šito judėjimo šaukliai pasiekė Galilėją, irgi buvo jiems sėkmingos – sėkmingos akimirkos patraukiant į savo pusę daug žydų. Kada atvyko į Nazaretą, ten jaunimas jau pažinojo Jėzų – septyniolikos metų, jau paauglys – rimtas paauglys – jau trejus metus jisai buvo vienintelis šeimos maitintojas, kada jo tėvas – Juozapas – žuvo statybose. Ir jis dabar, Jėzus, atsakingas už savo jaunesniųjų – keturių brolių, ir keturių sesučių – lavinimą, auginimą, auklėjimą kartu su savo motina Marija. Štai kada žydų tradicija labai gerbė šeimą, vertino, ir kada kreipėsi tie nacionalistai į Jėzų, kad jis įstotų į jų gretas, Jėzus jiems pateikė daug klausimų, bet kategoriškai atsisakė prisijungti prie šito judėjimo. Jam iškilo rimtas – rimtas – iššūkis. Į jį buvo įsmigusios akys. Jaunimas laukė – laukė jo sprendimo – įstos Jėzus, tada natūralu, paseks jo pavyzdžiu ir kiti. Jėzus negalėjo atskleisti savo tikrosios misijos. Paprastai, įvykus kokiam nors konfliktui, jis tiesiog tą akimirką atskleisdavo didesnį kontekstą, paaiškindavo tikrovę, tačiau šiuo atveju jis negalėjo atskleisti savo Misijos dėl ir savo paties saugumo, nes gi jo nieks nesupras – septyniolikmetis vaikinas pasakys, kad jis čia atėjęs nuo Tėvo šviesinti žmones – palaikys pamišusiu. Marija, ir jos brolis Simonas – Jėzaus dėdė, ir net vyresnysis brolis Jėzaus – Jokūbas – jie buvo prisijungę prie šio judėjimo, palaikė jį. Žodžiu, šeimos ir giminių spaudimas taip pat buvo didžiulis. Ir Jėzus taip žvelgdamas Marijai į akis sako – Motin Marija, kaip tu galėjai. – Net neužbaigė – neužbaigė, reiškia, šito savo apmąstymo Jėzus, ne apmąstymo, bet tokio apgailestavimo, kad ji prieš tai buvo maždaug pasakiusi – Jeigu jisai nesutinka stoti į nacionalistų judėjimą, tai jisai sulaužo savo pažadą – kada jisai anksčiau buvo davęs pažadą klausyti tėvų – jiems jau sugrįžus iš Jeruzalės, kada jį įšventino. Žodžiu, tas konfliktas viduje buvo Jėzui labai rimtas. Ir jis tada išreiškė tą ypač brangų žydams požiūrį į šeimą. – Sako – Vis tiek aš atsakingas už savo jaunesnius – aštuonis – brolius ir seseris, Marijos ir Juozapo šeimoje, aš jiems atstoju ir tėvą, ir vyresnį brolį, aš negaliu palikti šeimos. – Žydai tą suprato. Bet atsirado vienas turtingas žydas Izaokas, palūkininkas, sako – Aš paremsiu – paremsiu finansiškai, nejaus nepriteklių tau įstojus į šitą judėjimą. – Tada Jėzus atsakė, kad mano jaunesniesiems broliams ir sesutėms reikalinga šiluma – tėvo, brolio – šiluma. Už pinigus negalima nupirkti meilės. – Tai yra Tiesa. Bet jo atsisakymas prisijungti prie, prie šito nacionalistinio judėjimo, suskaldė Nazareto jaunimą – dalis vis tiktai prisijungė prie jo, dalis ne. Ir Nazaretas praktiškai niekada nesusivienijo. Jėzus nuo septyniolikos metų patyrė žmonių Nazarete susiskaldymą už jį, ir prieš jį. Ir net jį, kaip jau misiją atliekantį, subrendusį Jėzų ir Nazarete ne visi pripažino. Ir tarp kitko, dėl šito susiskaldymo, tai buvo viena iš priežasčių, kodėl Jėzus ir paliko Nazaretą, iškeitė jį į Kapernaumą. Jėzus negalėjo jokiu būdu – jokiu būdu negalėjo paremti nė vieno iš kokių nors atskyrų partijų, judėjimų, tuo labiau, kad jis žinojo, kokia yra ateitis to judėjimo – jis tiesiog bus pasmerktas pražūčiai.
Aš prisimenu, kada man buvo pateiktas pasiūlymas krikščionių demokratų partijos įstoti į jos gretas. Čia buvo dar pati pradžia to politinio irgi judėjimo, kai steigėsi tos partijos. Ir aš tam siūlytojui – mes susitikome kavinėje, sakiau – Ne, aš negaliu stoti, į jokią partiją aš negaliu stoti. Jeigu aš įstočiau į jūsų partiją, tai kodėl aš turėčiau šitą partiją iškelti, tuo pačiu paneigti kitas partijas. Jeigu įstočiau į kokią nors kitą partiją, aš turėčiau tada iškelti tą partiją, paneigti kitas partijas, tuo pačiu ir jūsų partiją. Aš negaliu paneigti nė vieno – aš einu dvasiniu Keliu. Aš kviečiu iš visų partijų – prisijunkite į Dvasinį Kelią! Bet niekada aš nepriklausysiu nė vienai politinei partijai. Niekada! – Tada aš jau buvau subrendęs. Jėzus patyrė šitokį, sakykim, iššūkį septyniolikos metų, ir dar turėdamas vienintelio maitintojo šeimoje vaidmenį – gausioje šeimoje – be tėvo, bet pats atstovaudamas tėvui, atlikdamas jo vaidmenį, ir būdamas vyresnysis brolis.
Politiniai judėjimai yra blogas dalykas – jie skaldo visuomenę. Partijos, ir dar, kada maitinamos iš biudžeto – tai yra parazitavimas. Juk yra daug nepartinių. Kodėl tas biudžetas turi būti naudojamas kažkokiems partiniams reikalams, ir dar nelygiomis dalimis, bet pagal laimėtas vietas į seimą? Reiškia, kuo daugiau partija meluoja ir nesilaiko savo programos, tuo labiau apgauna – gauna balsų, laimi daugiau vietų seime, ir gauna daugiau pinigų iš biudžeto. Argi čia yra teisingumas?
Ši diena – du tūkstančiai dvidešimt penktieji, pavasario pirmoji diena – kovo pirmoji. Aš šiandien ryte pažiūrėjau – pažiūrėjau per Tavo Televizijos (Yuo Tube) kanalą – Ukrainos, neteisėto dabar jau prezidento Zelenskio, kadangi jo niekas neperrinko – jo kadencija yra pasibaigusi – susitikimą su Jungtinių Amerikos Valstijų teisėtai išrinktu naujai kadencijai prezidentu, prieš mėnesį – išrinktą tai lapkričio pradžioje, bet sausio dvidešimtąją pradėjus eiti prezidento pareigas – Donaldu Trampu. Žiūrėjau be vertimo anglišką susitikimą, ir mačiau – mačiau du skirtingus vyrus – Trampą, ir Zelenskį – Trampą, kuris yra kaip taikos šauklys, ir Zelenskį kaip kranklį – karo kranklį, kuris lūpomis ištaria, kad mums, Ukrainai yra labai svarbi taika, bet jis nenori daryti jokių kompromisų. Jis nori tiesiog, nebodamas nieko, toliau, kad žūtų šimtai tūkstančių žmonių. Jam tai nesvarbu – jam svarbu savo paties aš. Tai visiškai netinkantis žmogus vadovauti šaliai, netinkantis ir savo charakteriu – impulsyvus, piktas. Galu gale net viceprezidentas Vensas mėgino pataisyti tą karštakošį Zelenskį, sako – Viską reikia siekti diplomatiniu keliu, jūs turite būti dėkingi prezidentui Trampui, jis siekia užbaigti karą. – Zelenskis – Ne, turi būti garantijos! – Trampo paaiškinimas – Jeigu ne mūsų ginklai, mes finansuojame jums tuos, tuos tiekimus daugiau, dvigubai daugiau negu visos Europos šalys – jūsų nebūtų jau per porą savaičių. – Zelenskis, taip sarkastiškai – Taip, taip per tris dienas, jau aš girdėjau iš Putino, kad jis būtų užėmęs. – Ir Trampas teisingai pasakė – be mūsų ginklų, taip, jūs nebūtumėte išsilaikę ir dviejų savaičių. Bet aš čia pateikiau šitą epizodą, kuris baigėsi visišku fiasko – išvažiavo Zelenskis tiesiog kaip šlapias viščiukas nepasiekęs nieko, savo reputaciją pamynęs. Bet mano akyse Trampas iškilo kaip iš tikrųjų rimtas Jungtinių Amerikos Valstijų lyderis. Vensas atitinka tą statusą taip pat. Korektiški, ir labai, labai diplomatiški. Mane nuliūdino reakcija įvairių masinių informacijos priemonių. Jie daugiau kaltina Trampą, ne Zelenskį, nes jie nemato esmės, arba yra tie šėtoninės sistemos parankiniai, kurie turi propagandą skleisti, kad tai būtų naudinga karui, karui.
Aš šitą netikėtai epizodą sulyginu dabar su tuo, ką aš prieš tai jums sakiau apie Jėzaus sprendimą – septyniolikos metų protui. Kaip neprisijungti prie tų nacionalistų – kaip juos neįžeisti, bet neprisijungti prie jų. Prisijungti jis negali, nes jo Misija tokia – visą pasaulį apšviesti – tuo pačiu ir romėnus, pagonis, kitą vertus, jisai gi gyvena tarp žydų, yra žydas – ir žydų judėjimo neįžeisti lyderių. Tuo labiau, kad jo dėdė, kuris įstojo į tas gretas, tai vėliau tapo vienu iš Nazareto tos aktyvios politinės jėgos pareigūnų – oficialių pareigūnų, ir dėl to buvo jų susvetimėję ir tarpusavio santykiai. Bet tai ne Jėzaus kaltė dėl to. Ir štai, čia derybas sužlugdo Ukrainos atstovas, o visa televizija užsipuola Amerikos prezidentą. Kvailystė! Tai rodo, kad nėra įžvalgos nei tų tariamų žurnalistų, nei politikų.
Štai ir šiais laikais stinga Jėzaus, to net paauglio – septyniolikmečio – mąstymo gelmės.
Ir būtent Jėzus tais septynioliktais metais jau ėmė vis labiau harmonizuoti savo dieviškąsias ir žmogiškąsias savybes. Jis visa tą darė asmeninių sprendimų priėmimu ir įgyvendinimu. Ir visą laiką tam padėjo vykti sklandžiai jo prote gyvenantis paslaptingasis pagalbininkas – Minties Derintojas. Būtent Toks Pagalbininkas yra kiekvieno iš mūsų prote! Štai, mes tik turime labiau panirt dvasioje nuoširdumu į tą Minties Derintojo veikimą mūsų pasąmonėje. O kada jau bus tas pojūtis vis gilesnis – ir sąmonės lygiu mes pajausime jo pasireiškimą, ir tada mes priimsime sprendimus išmintingesnius. Tada iš tikrųjų bus – taika, ramybė – svarbiausia politiniame gyvenime, o ne ambicijos. Ambicijos – tuščios! Šito nesupranta politikai dabartiniame pasaulyje, retas, kuris tą gali suprasti – juk tai ir yra iš Minties Derintojo! Ne veltui Trampas daugybę kartų per tą patį susitikimą taria – Aš noriu, kad mane prisimintų kaip taikos prezidentą – taikos – ir aš darau visa, kad šitą karą užbaigti, nutraukti – žūsta žmonės net ir šiuo metu, kada mes čia sėdime – žūsta žmonės realiai. Jūs pagalvokite apie tų žūstančiųjų ir sužeistųjų šeimas – motinas, tėvus, žmonas. – Štai, tai yra esmė! – Sako – Iš pradžių reikia susitarimą pasiekti, o paskiau ir ten tartis dėl kitų dalykų. – Ten ir saugumas, garantijos. – Sako – Tai tik du procentai to – to, sakykim – taikos principo saugumo garantijos.
Žodžiu, be šitos Knygos nė vienas politikas nesupras, kas vyksta jo galvoje, nežinos, kad yra ir jų galvose tas paslaptingasis pagalbininkas – Minties Derintojas – kad jie laužo jo Šviesos realius virpesius, kurie ateina iš Kūrėjo, kad nebūtų jokio karo, nebūtų jokio konflikto tarp valstybių, ir kad palaipsniui tos valstybės išnyktų, nes jos nereikalingos! Planeta yra gyvenamoji vieta. Ir nereikia niekur emigruoti, lakstyti iš vieno krašto į kitą! Kūrėjas sumanė, kad gyventumėte savo krašte ir kurtumėte ten, kur gimėte – Kūrėjo Šviesą – kurią jūs pajuntate atsivėrimu Kūrėjui! Ir tą daro visi kituose kraštuose! Įsivaizduokite, kokia žemiškoji Brolystė būtų!

Tokia yra dabartis – supainiota, tamsoje. Dėl to aš ir esu Kūrėjo Ambasadorius šitame pasaulyje – Jo pasirinktas, Jo parengtas – nuo pat vaikystės – kad atskleisčiau, tai, ką aš dabar jums sakau – kiekviename yra Kūrėjo dvasia – Minties Derintojas – Kūrėjas – ir Jį galima atrasti savyje. Nevažiuoti į tolimus kraštus, tolimas vietas – savyje – savyje! Jis yra mūsų viduje – Kūrėjas – mūsų viduje!
Štai dėl to, mylimieji, mano mokymai yra svarbūs visiems – ir Trampui, ir Zelenskiui – ir visiems prezidentams – visiems – be išimties! Be jų jūs tiesiog prapulsite – tiesiogine prasme prapulsite. Trampas ir sako Zelenskiui – Tu žaidi trečiojo pasaulinio karo grėsme, tu neturi jokios kortos! – Taip, Zelenskis neturi jokios kortos. Jis negali diktuoti savo sąlygų! Jeigu jis mėgina diktuoti būdamas bejėgis, reiškia, jisai nesirūpina savo tauta, nors lūpoms jis taria, kad tai yra būtent tauta, bet Širdis jo nėra tautos – tautos atspindys – ne, jis elgiasi ne kaip tautos atstovas, o kaip satanistinės sistemos atstovas, kuriam tauta nerūpi Širdyje, kad išsaugoti ją – išsaugoti. Taip kaip Jėzus norėjo išsaugoti ir žydus, ir pagonis, ir visus žmones. O šitą galima padaryti tik su Kūrėju! Ne veltui Trampas pirmą vyriausybės posėdį pradėjo malda! Įsivaizduokit, kuris iš prezidentų pirmąjį savo posėdį, kokioje nors valstybėje pradėjo malda – darbinį posėdį? Ne iškilmingą, kada jis prisiekia. Tai ten jau įprasta, kad tai vienur, tai kitur pasikviečia kunigą. Čia – darbinį posėdį! Štai kaip išaukštinamas Kūrėjas, kada Jam suteikiama pirmoji – pirmoji šitos vyriausybės išraiška – pagarbinimas!
Todėl visi, kurie žiūrite mano mokymus, įsidėkite juos į Širdį – į Širdį – štai čia, bet per smegenis, bet ne intelektu, o išmintimi! Trečiojo pasaulinio karo nebus, nebijokite, nesigąsdinkite! Bet taika nėra visame pasaulyje užtikrinta, kol nėra atrastas Kūrėjas viduje – kiekviename – Kūrėjo sūnuje ar dukroje! Tokia yra Tikrovė. Kito kelio nėra. Aš siūlau Šviesos Gyvąjį Kūrėjo Kelią – o tai Tikrovės Kelias! Negyvenkite iliuzijoje. Neremkite jokių karinių veiksmų, karinių struktūrų – neremkite nė centu! Tai yra karo kurstytojų kelias! Nesvarbu, kokią demagogiją jie naudotų – gynybai ten, šalies saugumui. Čia yra demagogija, iliuzija! Atverkite save Kūrėjui! Kūrėjo Apvaizdos apsauga yra pati galingiausia! Nėra galingesnės! Ji pranoksta atominę bombą, ir visas bombas sudėjus kartu! Ir būtent dėl to neįvyks pasaulinis karas. Apvaizda šitam pamišimui yra pastačiusi užkardą. Būkite tikri, aš žinau, ką sakau.

Komentarai