Forumas: temos peržiūra
Algimanto pamokomasis žodis – Jėzaus – Epochos Pamokslas – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiai-Kaunas, 2025 04 12
Esu Algimantas. Sakau jums tiems, kurie žiūrite mano dvasinius mokymus Yuo Tube kanale, lietuviškai – Tavo Televizijos kanale. Palaipsniui pereikit prie to amerikoniško termino vartojimo lietuvių kalba – Tavo Televizija. Dabar vyksta gyvosios pamaldos – gyvojoje – vienintelėje – pasaulyje šventovėje, turinčioje Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Kūrėjo vardą. Keturi Asmenys – Trys Šaltiniai, ir Centrai – sudarantys Rojaus Trejybę, ir Visuminis Šaltinis, ir Centras – AŠ ESU – rašomas vien tik didžiosiomis raidėmis, sudaro Egzistencialų Kūrėją. Egzistencialus – reiškia, neturintis pradžios – visą laiką egzistuojantis, savaime suprantama, Jis neturi ir pabaigos. Jis yra Amžinybės Šaltinis, ir Centras! Amžinybė yra Rojuje – Jo Buveinėje – ir mūsų Gimtuosiuose Namuose. Įsivaizduokit, Rojus yra mūsų Gimtieji Namai, nes iš ten mes gavome savo dvasinę asmenybę, kurią Kūrėjas sumanė, kad ji pasireikštų nuo pat pradinio lygmens – Jo kūrinijoje – nuo to sūnaus ar dukros, turinčio dar materialų pavidalą, kurį laiko žmogumi mūsų pasaulyje dėl, sakykim, neapšviesto proto pasireiškimo. Žmogus – tai yra tas vidinis šito kūno gyventojas, o jis yra dvasia – nėra šita materija – būtent ir yra ta amžinoji Kūrėjo mums padovanota dvasinė asmenybė, ir keičiasi tos asmenybės tapatybė. Tapatybė – tai yra, kaip ta asmenybė gyvena, pasireiškia kiekvieną akimirką, sakykim, ir šitame pradiniame pasaulyje kiekvienoje aplinkoje, ir po prisikėlimo sielos tapatybe. Jau aukštesnio energinių virpesių pavidale bus ta pati dvasinė asmenybė, bet tapatybė bus jau daug – daug imlesnė dvasinei Šviesai, ir tuo pačiu labiau suvokianti aplinką platesniu požiūriu. Vėliau, perėjusi sielos tapatybės etapą, taps dvasia ir savo šituo išoriniu pavidalu – dvasiniu. Tai reiškia, aukštesnių energinių virpesių dažnių forma bus. Jau ir sielos tapatybe mums po prisikėlimo bus suteikta forma, dar žemų energinių dažnių virpesių išraiška, bet jau be materialios struktūros – be kaulų, be kraujo apytakos, be materialių audinių.
Štai, Kūrėjas iš Savosios Energijos sumanęs, kad tas tvarinys, kuris turi dar materialų išorinį pavidalą, taptų ištobulinta dvasia ir pasiektų Jį pačiame Rojuje, stovėdamas betarpiškoje Kūrėjo akivaizdoje, kur Kūrėjas, neturintis jokio išorinio apvalkalo, kuris Jį įrėmintų, apribotų, bet išliekantis Šaltiniu ir Centru – Asmenybės Šaltiniu ir Centru – dovanojantis asmenybę visiems Savo sūnums ir dukroms, Jisai yra Pats Asmuo – ir stovint Jo betarpiškoje akivaizdoje virpesiais – būsena – tu pajunti, patiri, jog esi, būtent, Jo betarpiškoje akivaizdoje nematydamas Jo – kadangi Jis neturi išorinio apvalkalo – o energinius virpesius gali jausti. Tai štai, Kūrėjas, sumanęs Evoliucinį Procesą – visą Evoliuciją – kaip Autorius-Režisierius – siunčia ir Savuosius vaikus, kurie apšviestų žemesnio statuso įvairių kategorijų – Jo – sūnus ir dukras, kad išplėstų jų požiūrį, kad būtų įgyjamas patyrimas, kaip veikti bendradarbiaujant Brolystėje Visumos Gerovei, turint Tą Patį, ir Vieną – Šaltinį ir Centrą – kurį mes suvokiame, kaip Kūrėją, na, o žmogus supranta, kaip idėją – Dievą – kad tai yra idėja – Dievas. Kūrėjas yra realus, gyvas Asmuo – Keturios Asmenybės – sudarančios be pradžios ir pabaigos Dvasinę Absoliučią Vienovę. Tai štai, Kūrėjas siunčia Savo sūnus ir dukras į įvairius pasaulius padėti, ypač žemą statusą turinčius pasaulius, šviesėti. Natūralu, kad kaip ir mokykloje mes gauname tam tikrą mokymą, kurį galime pritaikyti gyvenime, taip ir dvasiniame Kelyje reikalingi Dvasiniai Mokytojai. Kristus buvo atsiųstas taip kaip vienas iš Dvasinių Mokytojų į mūsų pasaulį prieš du tūkstančius metų. Ir jis yra Aukščiausio Dvasinio Statuso Asmenybė – Sūnus Kūrėjas – atėjęs į šitą pasaulį pačiu žemiausiu materialiu pavidalu. Ir dar daugiau negu tai. Jis gimė bejėgiu kūdikiu, kaip gimsta visi aplinkui maži vaikai – natūraliai, iš Marijos įsčių. Štai toks Sūnus Kūrėjas – išaugęs, patyręs savo gyvenimu, ką reiškia gyventi mirtingojo gyvenimą tokioje tamsos apimtoje planetoje, kuri patyrė maištą prieš Kūrėją, prieš – Tėvą – jisai turėjo tą misiją apšviesti žmogų, apreikšti Tėvą žmogui, o Tėvui apreikšti žmogų – per Jėzaus gyvenimą – koks gali būti iš to materialaus bejėgio kūdikio – išaugęs, išlavintas, subrendęs žmogus, kuris galėtų išreikšti Tėvo Valią, sulieja savąją su Kūrėjo Valia. Štai, Jėzus apreiškė tokį žmogų Kūrėjui – Tėvui. O dabar aš jau sakau – Rojaus Trejybei-AŠ ESU. Ir šituo gyvenimu demonstravo, koks turi būti žmogus! Ne veltui, kada Jėzus išleido paskutinį kvėpsnį kabėdamas ant kryžiaus, tai centurjonų kapitonas pasakė – Štai, Žmogus – parodydamas į Jėzų – Štai, Žmogus! Tai žmogus ir yra ne tas matomas kūnas, o tas, kas gyvena – kaip gyveno Jėzus – vykdydamas savuoju gyvenimu Tėvo Valią. O kas yra Tėvo Valia? Tai yra Gėrio darbų atlikimas! Tai yra Šviesos į save gėrimas ir tuo pačiu jos skleidimas į išorę, ir bendradarbiavimas Brolystėje, siekiant ne savųjų interesų įsisavinimo arba patenkinimo, bet Visumos interesų – Visumos interesų – patenkinimo, įsisavinimo. Jėzus mokė savais mokymais, kaip tą galima padaryti. Jis sakė – Įkurkit Dangaus Karalystę savo Širdyje! Štai šiandien aš noriu iš – Urantijos Knygos – Epochinio Apreiškimo, šito nuostabaus iš įvairių dvasinių asmenybių suteikto žmonijai, milžiniškos apimties Apreiškimo, paskaityti kai kurias vietas iš jo – Epochos Pamokslo – Jėzaus – Epochos Pamokslą.
Kada Jėzus pamaitino penkis tūkstančius, padalindamas, laužydamas penkis kepalus miežinės duonos ir dvi džiovintas žuvis, iš šito maisto, jis, kaip Sūnus Kūrėjas, savo Įtikėjimo Galia, jisai daugino maisto elementus, kad sugebėjo iš tų penkių kepaliukų ir dviejų džiovintų žuvų pamaitinti penkis tūkstančius, ir dar po viso šito paprašęs surinkti likučius, nes niekas neturi prapulti – šventas maistas – buvo surinkta dar dvylika krepšių likučių! Įsivaizduokit, kaip galima pamaitinti Kūrėjo energinių virpesių dėka – su didžiuliu Įtikėjimu į Tėvą – į Kūrėją – nepažeidžiant visos natūralios eigos, kaip javas prieš tai subertas į dirvą subręsta, užauga, nuimamas derlius, sumalamas grūdas į miltus, iškepama duona – pašalinus laiko elementą. Štai ta visa maisto grandinė taip pat buvo pašalinta, ir iškart rezultatas – visą laiką laužant duoną, jinai nepasibaigdavo. Ir tai yra tokia Evoliucinė Kūrėjo grandinė, kurią pasiekė – Jėzus – Sūnus Kūrėjas – būdamas materialiu žmogiškuoju pavidalu šitame pasaulyje prieš du tūkstančius metų. Tai štai, žmonės buvo apimti tokio entuziazmo, kad sako – Štai mūsų karalius! Jį mes turime vainikuoti karaliumi! – O Jėzus sakė – Ne, ne, jūs dėl to norite vainikuoti šitą materialų pavidalą – dėl to, kad jūsų skrandžiai pilni, o ne dėl to, kad jūs siektumėte tos Šviesos – Gyvojo Vandens, Gyvosios Duonos! Ir štai prieš Epochos Pamokslą – Kristus – paprašė sinagogos valdytojo – Jairo – leisti jam pasakyti pamokomąjį žodį sinagogoje. Jairas prižadėjo. Žmonės buvo apimti tam tikra prasme nepasitenkinimo, kodėl jis atsisakė būti vainikuotas karaliumi – turėdamas Tą Galią – nes žydai laukė Mesijo, kuris iš tikrųjų mana pamaitintų visą šitą tautą, išgelbėtų iš pagonių jungo – tai Kristus gi buvo tinkamas tam, pademonstravo savo Galią penkių tūkstančių pamaitinimu – bet jis atsisakė. Ir palaipsniui visą tai pavirto ne tiktai nepasitenkinimu minios, bet net neapykanta jam – mat, nepatenkino jų ambicijų! O žydų religiniai lyderiai atėjo pas sinagogos valdytoją – Jairą, ir sako – Neleisk Jėzui kalbėti. – O Jairas atsakė – Aš jam pažadėjau, ir savo žodžio nelaužysiu! – Štai kokia yra ir tų laikų žmogaus, norinčio vykdyti Tėvo Valią, tvirta pozicija – savo žodžio aš nelaužysiu – nors jam tą sako lyderiai – religiniai žydų lyderiai, o jis – sinagogos valdytojas. Bet jisai iškelia žodį aukščiau negu tie esantys religiniai postai. Jeruzalės lyderiai, jie gali jį nušalinti nuo pareigų, viską padaryti – bet jisai žodžio nelaužys.
Ir štai – Epochos Pamokslas (1709 psl.) – aš jį paskaitysiu, kadangi labai svarbūs teiginiai, kiekvienas žodis –
“Jėzaus įvadas į šitą pamokslą buvo jo skaitymas iš Įstatymo, kaip jis yra užrašytas Antrajame Įstatyme: “Bet tikrai taip atsitiks, jeigu šitoji tauta iš tiesų nekreips dėmesio į Dievo balsą, kad juos iš tikrųjų pasieks prakeikimas už jų padarytas nuodėmes. Viešpats padarys taip, kad jus sunaikins jūsų priešai; jūs tikrai būsite išsklaidyti po visas žemės karalystes. Ir Viešpats jus ir tą karalių, kurį iškėlėte, kad valdytų jus, tikrai atiduos į svetimos nacijos rankas. Jūs tikrai tapsite nuostaba, aforizmu, ir panieka visose nacijose. Jūsų sūnūs ir jūsų dukros tikrai pateks į nelaisvę. Svetimieji tarp jūsų tikrai iškils aukštai valdžioje, tuo tarpu jūs būsite nustumti toli į apačią. Ir šitie dalykai tikrai teks jums ir jūsų sėklai per amžius, nes jūs neklausėte Viešpaties žodžio.”
– Aš ne viską skaitysiu, nes jis yra ilgas. Tai yra perspėjimas iš Senojo Įstatymo. Pranašai taip pat atnešdavo Tiesos Žodį – pranašus naikino, žudė – tie patys žydai – Šviesos Žodį nešantįjį žudydavo! Ir Jėzus ne šiaip sau pasirinko, dėl to, kad įstatymą žydai gerbė, ir jam pakluso – tai yra iš jų Raštų, iš senolių užrašyta, kaip jie tada buvo įsitikinę, ir dabar įsitikinę – Dievo žodis.
“Ir kada Jėzus užbaigė šitą skaitymą, tada perėjo prie Pranašų ir paskaitė iš Jeremijo: “’Jeigu jūs tikrai nekreipsite dėmesio į mano tarnų, tų pranašų, kuriuos aš jums atsiunčiau žodžius, tuomet aš iš tiesų padarysiu su šitais namais taip, kaip su Šiloma, ir aš tikrai šitą miestą paversiu prakeiksmu visoms žemės nacijoms.“
– Perspėjimas iš pranašo Jeremijo – Laikykitės, laikykitės Dievo žodžio, klausykite Dievo balso – nes neklauso ta nacija, ta gentis, tie lyderiai neklauso – Jeremiją nužudė, pranašą. Dabar Kristus klausia –
” Šiandien, aš noriu jūsų paklausti: Ką gi šitos tautos vyriausieji šventikai ir religiniai vadovai padarys tam žmogui, kuris išdrįs juos įspėti dėl jų dvasinės lemties dienos? Ar jūs taip pat stengsitės nužudyti tą mokytoją, kuris drįsta skelbti Viešpaties žodį, ir kuris nebijo nurodyti to, kad jūs atsisakote žengti šviesos keliu, kuris veda link įėjimo į dangaus karalystę?“
– Ar šiai dienai tai netinka – šie žodžiai, Jėzaus pasakyti prieš du tūkstančius metų, dvidešimt pirmajame amžiuje, likus savaitei iki Velykų?
“Kokio gi naujo ženklo jūs stengiatės sulaukti iš manųjų rankų? Aš pareiškiu, kad jūs jau turite pakankamai įrodymų tam, jog priimtumėte savo sprendimą. Tikrai, tikrai aš sakau daugeliui tų, kurie šitą dieną sėdi prieš mane, jums iškilo būtinybė pasirinkti, kokiu keliu jūs eisite; ir aš jums sakau, kaip Jošua sakė jūsų protėviams, ‘pasirinkite šitą dieną, kam jūs tarnausite.’ Šiandien, daugelis iš jūsų stovite kryžkelėje.‘‘
– Tą patį ir aš šiandien sakau visiems pasaulio prezidentams – šiandien jūs stovite kryžkelėje. Pasirinkite, kuriuo keliu jūs eisite – ar tai, ką aš jums sakau vykdysite, ar atstumsite?
“Kai kurie iš jūsų, kada nebegalėjote manęs surasti po minios pamaitinimo aname krante, nusamdėte Tiberijaus žvejybinę flotilę, kuri prieš savaitę buvo netoli pasislėpusi per audrą, kad vytumėtės mane, ir kokiu gi tikslu? Ne dėl tiesos ir teisumo arba ne dėl to, kad galėtumėte daugiau sužinoti, kaip tarnauti ir dirbti savo bičiuliams žmonėms! Ne, bet vietoje šito dėl to, kad galėtumėte turėti daugiau duonos, kurios neužsidirbote sunkiu darbu. Tai nebuvo dėl to, kad jūsų sielos būtų pripildytos gyvenimo žodžiu, bet vien tiktai dėl to, kad jūs galėtumėte į pilvą prisikimšti neuždirbtos duonos. Ir ilgą laiką jūs iš tiesų buvote mokomi, kad Mesijas, kada ateis, tada darys tuos stebuklus, kurie pavers gyvenimą maloniu ir lengvu visai išrinktajai tautai. Tada, nėra nieko keisto, kad jūs tie, kurie taip ilgai buvote šitaip mokomi, taip ilgitės tų kepalėlių ir žuvų. Bet aš pareiškiu jums, kad Žmogaus Sūnaus misija nėra tokia. Aš atėjau tam, jog skelbčiau dvasinę laisvę, mokyčiau amžinosios tiesos, ir puoselėčiau gyvąjį įtikėjimą.‘‘
– Daugybę kartų aš jums taip pat sakiau – Aš tęsiu Jėzaus misiją šitame pasaulyje kaip Jėzaus apaštalas, ir jo Partnerės – Dukros Kūrėjos – Nebadonijos Apaštalas, ir dar daugiau, kaip Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Ambasadorius. Ir aš skelbiu taip pat Gyvąjį Kūrėjo Žodį! Aš siekiu atverti jūsų dvasinę asmenybę, kad jūs pažvelgtumėte į aplinką platesniu požiūriu, giliau, atrastumėte Kūrėją savo viduje, patirtumėte Jį, ir tuo pačiu gyventumėte Brolystėje – ne vienas kitą net ir piktu žodžiu naikindami, bet fizine prasme, naikindami – žudydami, sukeldami karus! Ne tam yra Evoliucinis Kūrėjo Sumanymas! O tam, kad klausytumėte tą – ką siunčia Kūrėjas! Jis mane atsiuntė į šitą pasaulį apreikšti jums Kūrėją – apreikšti gyvu dvasiniu žodžiu! Klausykitės, ir dėkitės į Širdį – mano Žodį, kuris yra Kūrėjo – Žodis – skirtas jums per materialią ausį!
“Mano sielos broliai – tęsė Jėzus – negeiskite tokio maisto, kuris genda, bet vietoje šito ieškokite dvasinio maisto, kuris pamaitina net ir tiek, kad yra pasiekiamas amžinasis gyvenimas; ir būtent tokią gyvenimo duoną Sūnus duoda visiems, kurie ją ims ir valgys, nes Tėvas Sūnui suteikė šitą gyvenimą be apribojimo. Ir kada jūs manęs klausėte, ‘Ką mes turime daryti, kad atliktume Dievo darbus?’ Aš aiškiai jums pasakiau: ‘Dievo darbas yra tai, kad jūs tikėtumėte tuo, kurį jis pasiuntė.‘‘
– Aš jums dabar taip pat sakau – negeiskite to materialaus maisto – jis genda, negeiskite turtų materialių, nes jie laikini – ir jie gali visiškai išnykti iš jūsų gyvenimo – bet geiskite tos amžinybę teikiančios dvasinės Šviesos, to Gyvojo Vandens! Ir jūsų darbas taip pat yra vykdyti Tėvo Valią! Ir kas yra Tėvo Valia jums? Klausytis mano Mokymo, ir gyventi juo! Tai yra Kūrėjo Žodis teikiamas mano lūpomis jums – asmeniškai – visų šalių politikams, visiems prezidentams, karaliams, karalienėms, princams, šeichams – visiems be išimties, ir eiliniams žmonėms – aštuoniems milijardams su kaupu!
“Ir tada Jėzus sakė, rodydamas į manos puodą, kuris puošė šitos naujosios sinagogos durų sąramą, ir kuris buvo išgražintas vynuogių kekėmis: “Jūs manėte, kad jūsų protėviai dykumoje valgė maną – dangiškąją duoną – bet aš jums sakau, jog tai buvo žemės duona. Nors Mozė jūsų tėvams ir nedavė duonos iš dangaus, bet manasis Tėvas dabar yra pasirengęs duoti jums tikrosios gyvenimo duonos. Dangaus duona yra tai, kas kyla iš Dievo ir šio pasaulio žmonėms suteikia amžinąjį gyvenimą. Ir kada jūs man sakysite, Duok mums šitos gyvosios duonos, tada aš tikrai atsakysiu: Aš esu šitoji gyvenimo duona. Tas, kuris ateina pas mane, tikrai nebus alkanas, tuo tarpu tas, kuris tiki manimi, tikrai nebus ištroškęs. Jūs stebėjote mane, gyvenote su manimi, ir matėte manuosius darbus, bet vis tiek jūs netikite, kad aš atėjau nuo Tėvo. Bet tie, kurie tikrai tikite – nebijokite. Visi tie, kuriuos veda Tėvas, tikrai ateis pas mane, o tas, kuris ateina pas mane, tikrai jokiu būdu nebus išvarytas.‘‘
– Aš taip pat sakau – kas tiki manuoju Žodžiu, tas tiki Tėvu! Mano Žodis yra Tėvo Žodis! Aš jį sakau ne dėl savo puikybės patenkinimo, dėl savo įnorio – dėl to, kad Tėvas mane veda taip, kad apšviesčiau jūsų dvasinę asmenybę, kad suteikčiau jai Gyvąjį Vandenį, Gyvąją Duoną! Jūs niekaip nepateksite pas Jėzų, neperėję per mano jums teikiamą Kūrėjo – Gyvąjį Žodį – kad ir kaip mėgintumėte pateisinti nusigręžimą nuo Tėvo Žodžio – nuo Tėvo Gyvosios Gyvenimo Duonos! Mano Žodis yra Gyvasis Vanduo, mano Žodis yra Gyvenimo Duona – nes ji yra Kūrėjo jums teikiamas – dvasinei asmenybei – Gyvasis Maistas!
“O dabar – Jėzus tęsia – leiskite man jums pareikšti, kartą ir visiems laikams, jog į žemę aš nusileidau ne tam, kad vykdyčiau savo paties valią, bet valią To, kuris mane atsiuntė. Ir To, kuris mane atsiuntė, galutinė valia yra tokia, jog iš visų tų, kuriuos jis man patikėjo, aš neprarasčiau nė vieno. O Tėvo valia yra tokia: Kad kiekvienas matantis šį Sūnų ir tikintis juo tikrai turės amžinąjį gyvenimą. Tiktai vakar aš iš tiesų pamaitinau duona jūsų kūnus; šiandien aš jums siūlau gyvenimo duoną išalkusioms jūsų sieloms. Ar dabar jūs paimsite dvasinę duoną su tokiu noru, su kokiu tada valgėte šito pasaulio duoną?“
– Lygiai taip pat aš dabar sakau jums, kad šitoji – Kūrėjo – Gyvoji Duona – yra tuose mokymuose, kuriuos aš teikiu. Šitoji Gyvoji Duona yra ir šitame Epochiniame – Urantijos Knygos – Apreiškime, kuris skirtas ir jums, kad galėtumėte studijuoti. Aš šitą Epochinį Apreiškimą verčiau iš anglų kalbos, kuria buvo suteiktas Apreiškimas visam pasauliui, kaip labiausia prieinama kalba, kad būtų galima jį išversti į įvairiausias kalbas – ir dabar jis yra išverstas jau apie dvidešimtį kalbų – todėl aš jį ir verčiau tiktai Tėvo vedamas iš vidaus. Tas Gyvasis Vanduo yra ir šitoje milžiniškoje, daugiau negu dviejų tūkstančių puslapių Knygoje. Tai, ką aš darau – aš darau visų Gerovei! Ir jūsų pačių – kiekvieno – Gerovei! Taip veda mane Tėvas iš vidaus. Ir tą aš jums sakau – mano mokymai yra Tėvo – Gyvasis Žodis! Jis nėra iš manęs! Aš esu, kaip Jo – sūnus – panaudojamas apšviesti šitos kartos, šitos planetos žmoniją!
“Kada Jėzus akimirkai nutilo, kad apžvelgtų parapijiečius, tada vienas iš mokytojų iš Jeruzalės (Sanhedrino narys) – o Sanhedrinas Jeruzalėje valdė visas sinagogas – atsistojo ir paklausė: “Ar aš gerai tave suprantu, kad tu sakai, jog esi ta dangiškoji duona, ir, kad ta mana, kurią Mozė davė mūsų tėvams dykumoje, nebuvo dangiškoji duona?” Ir Jėzus šitam fariziejui atsakė: “Tu supranti teisingai.” Tada šitas fariziejus tarė: “Bet argi tu nesi Jėzus iš Nazareto, Juozapo sūnus, tas dailidė? Argi tavo tėvo ir motinos, o taip pat tavo brolių ir seserų, gerai nepažįsta daugelis iš mūsų? Kaip tuomet yra taip, jog tu pasirodai čia Dievo namuose ir pareiški, kad esi nusileidęs iš dangaus?”
Iki šito laiko sinagogoje buvo kilęs didelis šurmulys, o tai grėsė peraugti į netvarką, dėl to Jėzus atsistojo ir tarė: “Būkime kantrūs; tiesa niekada nenukenčia dėl to, kad yra nuoširdžiai tikrinama. Aš esu visa tai, apie ką tu kalbi, ir dar daugiau negu tai. Tėvas ir aš esame vienas; šis Sūnus daro tiktai tą, ko jį moko Tėvas, tuo tarpu visus tuos, kuriuos šiam Sūnui atidavė Tėvas, šis Sūnus priims pas save. Jūs skaitėte Pranašuose, kur yra parašyta, ‘Jus visus tikrai mokys Dievas,’ ir kad ‘Tie, kuriuos moko Tėvas, taip pat išgirs ir jo Sūnų.’ Kiekvienas, kuris atsiduoda viduje gyvenančios Tėvo dvasios mokymui, galiausiai ateis pas mane. Nė vienas žmogus Tėvo nėra matęs, bet Tėvo dvasia tikrai gyvena žmogaus viduje. O šis Sūnus, kuris nusileido iš dangaus, Tėvą tikrai matė. Ir tie, kurie tikrai tiki šituo Sūnumi, jau turi amžinąjį gyvenimą.
“Aš esu šitoji gyvenimo duona. Jūsų tėvai valgė maną dykumoje ir yra mirę. Bet šitoji duona, kuri kyla iš Dievo, jeigu žmogus ją valgo, tai jis niekada nemirs dvasioje. Aš kartoju, aš esu šitoji gyvoji duona, ir kiekviena siela, kuri suvoks šitą suvienytą Dievo ir žmogaus prigimtį, tikrai gyvens amžinai. Iš šitoji gyvenimo duona, kurią aš duodu visiems, kas ją paims, yra mano paties gyvenimas ir sujungta prigimtis. Tėvas Sūnuje ir Sūnus vienovėje su Tėvu – toks yra manasis gyvenimą suteikiantis apreiškimas visam pasauliui ir manoji išgelbstinti dovana visoms nacijoms.“
– Dabar tą, ką aš perskaičiau jums, aš tą patį galiu pasakyti šimtu procentu ir patvirtindamas, ir taip pat pasakydamas – Aš esu Gyvenimo Duona, aš esu Gyvasis Vanduo! Tėvas mane panaudoja lygiai taip, kaip panaudojo prieš du tūkstančius metų – Jėzų – apšviesti tautą, apšviesti pasaulį. Tą patį daro Jis per mane jums girdimu, materialiu žodžiu tariamu mano lūpomis, šitoje tautoje, ir visam pasauliui – Tėvas, Amžinoji Motina, Begalinė Motina, ir AŠ ESU – esame viena dvasioje! Ir mano Žodis yra Kūrėjo Žodis visiems be išimties. Ir jeigu jūs mano Žodį nuoširdžiai išklausote, priimate, gyvenate juo, reiškia, jūs jau turite tą Įtikėjimo kibirkštį viduje įsiblieskiančią, įsižiebiančią. Jūs patys patyrimu tą patirsite ir patvirtinsite mano Žodžių teisingumą.
“Kada Jėzus baigė kalbėti, tada sinagogos valdytojas parapijiečius paleido, bet jie nenorėjo skirstytis. Žmonės susibūrė aplink Jėzų, kad paklaustų daugiau klausimų, tuo tarpu kiti pusbalsiu šnekėjosi ir diskutavo tarpusavyje. Ir šitokia padėtis tęsėsi daugiau negu tris valandas. Buvo gerokai po septynių valandų vakaro, kada žmonės pagaliau išsiskirstė.‘‘
– Štai tiek apie Jėzaus – Epochos Pamokslą.
Jėzus ir aš esame viena dvasioje. Ir jo Partnerė – Dukra – Nebadonija – kuri yra visos Vietinės Visatos centre – Salvingtone – ir iš jo negali pasitraukti, su ja aš taip pat esu viena dvasioje – kaip ir su Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Dėl to mano valia sulieta su Kūrėjo Valia.
2025-05-04 16:16:57
Komentarai
Sveiki mieli urantai, tikrai šitas Algimanto pamokslas palietė mano širdį-sielą-mano vidų kartu su Minties Derintojų, ir tą pačią akimirką pirsiminiau tą atvėjį, kaip įsigyjau-nusipirkau Urantijos Knygą Klaipėdoje, studlendo knigynę. Taigi, pasikartosiu, buvo vedimas iš vidaus ir Urantijos Knygos parodymas kuri buvo tik vienas egzempliorius knygų lentynoje! Aš paėmiau Urantijos Knygą, nuėjau prie pardavėjos išsitraukiau 100 litų ir nusipirkau, kainavo berods ar 96 ar 98 , tiksliai neprisimenu, esmė tame, kad isigyjau pačią Urantijos Knygą ! Tai buvo 2009 metai, pavasarį. Ir po kurio laiko gavau pakvietimą į Jungtines Amerikos Valstijas pas jauniausiąjį brolį ir dabar jau amžinatilsį tėvuką. Urantijos Knyga mane Amerikoje lydėjo lygiai 1 metus Taigi, tikrai noriu nuoširdžiai padėkoti Algimantui už atliktą didžiulį, milžinišką darbą verčiant Urantijos Knygą iš anglų kalbos į lietuvių kalbą ! Šlovė ir garbė Rojaus Trejybei - AŠ ESU ! Pagarba šios visatos Kūrėjui Rojaus Trejybės Sūnui Mykolui - Jėzui Kristui ! Linkiu visiems urantams nuostabios antradienio dienos!Fredas
2025-05-06 09:24:54
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]