Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Pirmosios Vėliavos – naudotos šventovėje, skvere – simbolikos paaiškinimas – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaunas 2025 03 02

Esu Algimantas. Sakau jums tiems, kurie žiūrite mano mokymus Tavo Televizijos kanale. Dabar vyksta gyvosios pamaldos Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, vienintelėje pasaulyje, nes joje nėra nė vieno ritualo. Garbinam Kūrėją Keturiose Asmenybėse. Šventovei bus dvidešimt treji metai rugsėjo pirmąjį šeštadienį. Šventovė per šitą laikmetį keitėsi, augo, plėtėsi. Aišku, ne tiek kiek norėtų širdis, bet vis tiek, Vilniuje susirinko pirmą kartą aštuoni. Iš tų aštuonių esam likę trise – Violeta, dabar jau Ukmergėje gyvena. Adolfina – labas Adolfina, matau prisijungusi per Skype‘ą, Vilniuje. Aš atsiradau čia, Kaune. Žodžiu, aštuoni. Penki – pasitraukė. Ėjo kiti, viskas buvo tiktai Vilniuje, niekur kitur. Buvo tokių momentų, kada būdavo ateina trys, du. Kartą aš pradėjau vienas būdamas. Ir tada buvo ritualų, buvo, nes nežinojom kaip ta šventovė turi vystytis. Tai buvo ir giesmės – buvo tokie dalykai. Ir vardas šventovės buvo – Dievo Tėvo ir Jo sūnaus Jėzaus. Dėl ko aš dabar apie tai kalbu, todėl, kad aš vakar tvarkydamas suradau ilgai ieškotą – daug metų ieškojau – pirmąją šventovės vėliavą, kurią nuolat aš iškabindavau atėjęs į pamaldas. Ir čia ta šventovės simbolika, ji išreiškia Dievą Tėvą ir Jo sūnų Jėzų. Buvo altorėlis, altorėlį aš taip pat apdengdavau štai šitokia, mažesne vėliava – kampu nuleisdavau, kad matytųsi simbolis, ką reiškia. Žodžiu, tas baltas didysis apskritimas yra Dievas Tėvas. Mažasis apskritimas, kuris atkartoja Dievą Tėvą, bet mažesnį, ir sutelpa į Dievą Tėvą, yra Jėzus. Jis yra apačioje dėl to, kad jisai remiasi į Tėvą kaip į Pagrindą. Į Tėvą sutelpa daug tokių Sūnų Kūrėjų kaip Jėzus. Ir ten aukso spalva parodyta ta dalis, kokia yra tarp jų harmonija – aukso atspalvio, tobula harmonija Tėvo ir Sūnaus Kūrėjo. Šita mėlyna spalva išreiškia Tėvo Galią.
Kada aš sakau Gyvoji Šventovė, ir rodau vėliavą, vėliava – tai yra simbolis. Simbolis reikalingas, net kūrinija turi savo simbolį, tris koncentrinius žiedus. Dabar mes turim tą simbolį ir šventovės, kuris yra už nugaros. Jis daug daugiau pasako. Tai yra Trejybė ir fonas tai yra Visuminė Dievybė AŠ ESU. Kitaip pasakius, ta pati Tėvo Galia, kuri čia buvo pavaizduota mėlyna spalva, ten yra Visuminės Dievybės, Kurioje yra ir visi potencialai, atspalvis, jis nėra tas mėlynas, jis yra švelnus, švelnesnis. Štai tokia spalva turi būti, kaip megztinio. Ir tie trys žiedai, Rojaus Trejybė, kurie neturi savo Lyderio, jie visi be pradžios ir pabaigos, Egzistencialūs. Dėl to Jie vienodai, iš centro, kur susiliejimas Jų Rojuje yra absoliutus, štai dėl to tas skritulys baltas, ta tyrastis Rojaus Trejybės. O septyni, kiekviename iš trijų šitų apskritimų, tie žiedai, tai yra Havonos dieviškoji amžinoji Centrinė Visata, nes Rojaus Trejybė tiesiogiai veikia tiek Rojaus Trejybėje, tiek ir Havonoje. Havona yra tobula Visata, ji nėra evoliucinė Visata, ji yra sukurta. Toliau kas kosmose yra – juk toliau žvelgiant į kosminę erdvę, į išorę, už šitų septynių žiedų, yra du žiedai tamsių kosminių kūnų, kurie atskiria Rojų, Havoną, ir net Rojus-Havona sudaro tą Centrinę Visatą. Havonoje yra laikas, Rojuje nėra laiko, bet yra ta sistema, Rojaus-Havonos Sistema. O štai jie yra atskirti tamsiom dviem milžiniškom grandinėm, nuo evoliucinio laiko ir erdvės visatų. Jos yra besivystančios. Tai septynios Supervisatos, o kiekvienoj iš septynių Supervisatų yra po šimtą tūkstančių vietinių visatų.
Štai, čia, Tėvas apima savo Sūnų Kūrėją, ir kaip pagrindas jam yra ir dvasinėje tobuloje harmonijoje aukso spalva pažymėta, tas simbolis parodytas. O čia yra mūsų simbolis, dabartinis, ir kūrinijos. Ir kol nebuvo Visuminės Dievybės, mūsų vėliava buvo balta. Balta – tai yra tyrastis. Ir rožinės spalvos tie žiedai. Čia yra per tamsūs žiedai. Tai Kūrėjo meilės atspalvis. Nu nepavyksta išgauti tuos atspalvius, kada reikia perkelti maketo spalvas į natūralų jau materialų tam tikrą audinį, tam tikrą vėliavos išraišką. Visuomet yra niuansai. Ir kada – ypač šituo atveju, labai svarbu – kad būtų ryški spalva, kaip šito megztinio. Ir aš ateinu apsirengęs šituo megztiniu ir rodau – tokia turi būti spalva. O čia tai mėlyna išeina, ne ta spalva, ženkliuko. Nu neišeina padaryti. Ir ta vėliava dabar kur pakabinta, ji daugiau pilka yra. Tai štai, tas simbolis, kada yra ta tam tikra išraiška, kurią gali pamatyti akys, iškart simbolis pakylėja, nes jis žino prasmę šito viso ką aš pasakiau, informaciją, kada jau viduje žinoma, tai tu žiūri ne kaip į šitą atskirą gabalą vėliavos, tu žinai ką išreiškia tas simbolis. Tai ne tas plotelis – tai visa kūrinija. Tai yra visų mūsų Kūrėjas. Tai yra mūsų tai, ką mes dvasioje patiriam, kada atrandam Kūrėją viduje. Tai Amžinybės Šaltinis ir Centras ir tuo pačiu mūsų Vedlys, kuris pas save veda ir tas tada simbolis įgauna na, pranokstantį materialų mąstymą, vidinį žinojimą-pojūtį. Tu net negali įvardinti žodžiu, tai kaip ta amžinybė ten pasireikš tada mūsų kiekvieno viduje? Kaip? Amžinybė tik Rojuje yra. Rojus yra amžinybės Centras. O amžinybė kyla iš AŠ ESU. Jis gi veikia save sumažinęs per Rojaus Trejybės Tris Asmenis. Ir tuo pačiu ir Absoliutus Jisai turi savyje. Štai Kūrėjas mums suteikia tą ir šventovę, kad mus stiprintų – stiprintų, kad mes būtume visomis prasmėmis Kūrėjo atspindys savo gyvenime. Ne šiaip kad bendrautume tik su kitais, o kai vienas jau lieki, jau nebe atspindys? O kaip tu gali būti, vienas, atspindys? Savo sąmonės samprata. Ji turi būti šviesos, tyrasties, gailestingumo, teisingumo, visas rezervuaras. Ir pasąmonė turi būti visiškai, visiškai švari nuo bet kokios baimės šešėlio apraiškos. Pasitikėjimas Kūrėju, visiškas. Visiškas, tai nereiškia absoliutus. Mes to nepasieksim net ir Rojų pasiekę, nes būsime mes ribinės asmenybės, kurios bus ištobulintos. O ribinės, tai tos, kurios turi pradžią, gali neturėti pabaigos, nes jos amžinos. Su sąlyga, jeigu vykdo Kūrėjo Valią, savo gyvenime, ir gyvenimu. Bet tai čia gi tiktai mažytė Gyvojo Kelio atkarpėlė. Pasiekti Rojų – tai segmentas tiktai. O dabar tas segmentas yra visiems, be išimties, visiems. Siekiamybę net ir tiems, kurie kilę tiesiogiai iš Kūrėjo ir Rojuje veikia, ir įvairiose visatose, ir jiems taip pat siekiamybė dar giliau panirti į Kūrėją. Dar stipriau pajausti Jį ir veikti dar ryškesniu Kūrėjo atvaizdu ir atspindžiu savo darbuose. Ir štai visa tai sudėjus, tik mažas segmentas. Laukia tolimesnis kelias, absonito lygiu, tai jau yra tie Havonos tobuli gyventojai, jie absonito lygiu, bet jie nėra absoliutaus lygio dvasinės asmenybės – absoliučios dvasios nėra. Absoliuti dvasia – kaip mes iš Urantijos Knygos jau sužinojom – yra tiktai Amžinasis Sūnus. Bet ką aš jums dabar visą laiką tvirtinu, na nėra ir Amžinojo Sūnaus, jie visi Lygiaverčiai. Nes jeigu yra Amžinasis Sūnus, tai Jis turi turėti pradžią, iš Tėvo, o Jis be pradžios. Reiškia Jis Lygiavertis Tėvui. Tėvas ir Sūnus, jie nelygiaverčiai. Statusas. O jie – Lygiaverčiai. Tai dėl to aš ir tada pavadinau – Amžinoji Motina, o ne – Amžinasis Sūnus, nes Ji neatsirado, Ji egzistuoja kaip ir Tėvas. Jie nėra vienas kitam pavaldūs. Ir Begalinė Dvasia, išraiška gera, bet aš pasiūliau Begalinę Motiną, kad tai būtų simboliškai antras tas pats vardas – Motinos, bet Begalinės. Viena Amžina, kita Begalinė. Bet čia simboliškai tiktai, kaip šitos vėliavos tai yra tiktai simboliai. O Jie iš tikrųjų yra Šaltiniai ir Centrai – Šaltiniai ir Centrai. Nieks nevadina Jų nei Tėvu, nei Motina. Čia yra patiems žemiausiems tvariniams, kurie yra dar šitame pradiniame pasaulyje, turint materialų apvalkalą. Tai pagal šeimos pačius kupinus nuoširdumo ir gėrio ryšius, kaip supranta šeimoje – tėvas, motina, patys artimiausi žmonės. Ir tada sielos tapatybės lygiu, po pažadinimo, vėl lieka tokia samprata, Tėvo. Ir toliau vis artėjant prie Havonos, atsiranda jau Šaltiniai ir Centrai. Tai štai, mes turim šitą dabartinę planetos padėtį, kad mes neprarastume šitos Šviesos, kokią mes esam jau dabar sukaupę ir patyrimu patvirtinę, kad tai yra Tikrovė. Tai nėra Algimanto paistalai, kad tai nėra kažkokia tai įtaiga, kad tai yra jūsų patyrimu paliudijama, kad šitos Šviesos neprarastumėte. Nes iš jūsų sklinda tie virpesiai. Jeigu save suspaudžiate, natūralu, krenta virpesių dažnis. Nesvarbu, kad jūs esat urantai. Bet ir jūs gi, kaip ir aš jums sakiau, ir tie tobuli jau sukurti, jie visą laiką siekia ryškesnio nušvitimo ir savo viduje, per gilesnį panirimą į Kūrėją. Tai ir mes ir būdami urantai, mes nesam statinio pavidalo. Arba kylam dar į ryškesnį, arba imam smukti į žemesnį. Mes negalime sustoti vienoj vietoj, štai jau pasiekiau ir aš jau dabar patenkintas ir nebereikia ko man siekti. Smuksi tada. Kas yra, patenkintas, tuo begaliniu, kad man reikia sustoti – čia yra trumparegiškumas. Tu gali pajausti pasitenkinimą, tai, kad tu patvirtini savo patyrimu Kūrėjas yra Realus, Tikras, Gyvas. Ir aš Jį juntu ir su Juo kaip tik gyvenu, ir veikiu Visumos Gerovei. Ir tada aš matau tam tikrą būsenos pasikeitimą. Ir šitoje būsenoje aš sakau, taip, ačiū Tau, aš jaučiu pasitenkinimą dėl to, kad aš šitą patiriu. Tai ir yra gyvastis, tai yra tai, ką reikia tuo pačiu ir patvirtinti, o ne teoriniais teiginiais. Teorinis teiginys tai tada tu tiktai mėgini prisiminti. A, ką aš ten skaičiau Urantijos Knygoje ar kur nors kitur. O patyrimas tai yra jau tavo tas įsisavintas ir jisai paliudija tau tikrąją Tikrovę. Teiginys – Tikrovės teorinę pusę. O visur kūrinijoj yra praktika. Praktika. Taikymas teorijos Visumos Gerovei. Štai dėl to ir mes esam tie, kurie galim ir pakeisti pavadinimą šventovės. Dabar – Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Juk ir minties nebuvo, kad taip keisis, kai mes aštuoni susirinkom ir nežinom kaip čia turi vykti, kad nebūtų tas pats kas vyksta mokytojų namuose, užsiėmimas Urantijos Knygos grupėje. Štai, o dabar jūs esate čia, Kaune. Aš jums pasakoju tą patyrimą, man jis gyvas, o jums teorinis. Jums nieko tai nepaliudija jūsų patyrimu. O man, man primena tas akimirkas, tą skverą. Tokie kvapai buvo paskleisti, dieviški kvapai. Ir viena iš jų sako, kažkas smilkalus uždegė. Nieks nedegė. O mane, išvažiavus su dviračiu, už miesto išvažiavus Nemenčinės plentu, pasivijo tas pats kvapas. Aš negaliu nuo jo pabėgti. Važiuoju – kvapas juntamas. Sugrįžau į namus, nueinu į vonią praustis – tas pats kvapas. Puoliau muilą uostyti. Ten palyginus, kuris man patiko – smirda, palyginus su šituo kvapu. Koks gaivus, švelnus, subtilus. Išeinu į virtuvę – naujas kvapas. Šitie trys kvapai buvo – šventovėj, su dviračiu pasivijo mane važiuojantį, ir vonioje. Tas pats kvapas – aš jį atpažinau kaip tą patį. Išėjus į virtuvę, dar gaivesnis kvapas. Dar dieviškesnis. Įeinu į savo kambarį – trečias kvapas. Pralenkiantis abu. Štai, kaip tau patvirtinti, kad tai yra tikra ką jūs patyrėt per pamaldas? Štai ko mūsų penki pojūčiai gali, gali mums patiems suteikti paliudijimą – kvapas vienas iš jų. Tu gi jo negali pačiupinėti, bet uoslė tą pačiupinėjo, uosle. Ir tai yra labiau gaivinantis negu bet koks kitas, ir prieinamas. O kadangi tos vietos skirtingos, tada tu ir mąstai, kaip jisai galėjo taip pasklisti, ir tas pats, kitoje vietoje, kas jį pernešė? Sustiprinant mus, pirmuosius, reikia daugiau sustiprinimo. Jums jau šitokio sustiprinimo taip stipriai nereikia. Jūs jau turit patyrimų, jums sustiprinimas yra per jūsų įtikėjimą viduje. Jūsų pačių įtikėjimas, jis gi gyvas. Jis gali ir augti, gilėti. O gali ir smukt, seklėti. Nuo jūsų pastangų priklauso. Norit šitame Kelyje išlikti kaip orūs Kūrėjo sūnūs ir dukros – jūsų rankose viskas. Štai dėl to, mes šiek tiek išsiplėtėm, jau mūsų daugiau, bet pasaulyje tai yra aštuoni milijardai. Tai tų mūsų spindulių palyginus, nematoma grupelė. Bet poveikį iš mūsų, gali pajausti. Poveikis tai yra energiniai virpesiai iš mūsų. Ir jeigu mes tada daugiau dedam pastangų, stiprėja ir galia, ir dažnis. O tada apraminimas ir to įnirtusio kokio nors yra veiksmingesnis. Jau tą aš išbandžiau ne kartą. Savo patyrimu įsitikinau, kad tai iš tikrųjų taip yra. Virpesiais tu gali apraminti žmogų, ir tuo pačiu sustabdyti agresiją – virpesiais. Audras sustabdyti. Cunamius sustabdyti. Bet tavyje turi būti tie aukšto energinio dažnio virpesiai.

Komentarai