Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Aš vedu Lietuvą į kūrybą su Kūrėju! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2025 05 25

Mano vardas – Algimantas. Sakau jums tiems, kurie žiūrite mano mokymus Tavo Televizijos kanale. Dabar vyksta pamaldos – gyvojoje – Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje. Pasižiūrėkite, mūsų yra čia, šitaip atrodome mes tie, kurie pajutome Širdimi Kūrėją – atrastą savo viduje – pajutome – ir tas pojūtis atveda mus į gyvąją šventovę. Gyvoji šventovė – tai yra nuostabi kolektyvinei, dvasinei komunijai pasireiškimo vieta. Bet iš tikrųjų gyvoji šventovė yra kiekvieno viduje. Štai čia – rodau į širdies plotą. Bet aš turiu minty – dvasią – tą, kuri yra mūsų kaip dvasinė asmenybė, Kūrėjo suteikta dovana. Štai kada atveri tą dvasinę dovaną, šitas pavidalas ir tampa gyvoji šventovė, turinti materialią formą. Bet gi ateis laikas, kai mes šitą formą pakeisime. Po pažadinimo mes gausime aukštesnę energinę pavidalo išraišką – morontinę – sielos tapatybės etapas.
Siela – sako – na, ji nemirtinga. – Ji nemirtinga, bet ji užima tam tikrą tarpsnį tarp materijos ir dvasios. Tai yra tas pats, jeigu mes įsivaizduotume – vikšras išsiritęs iš kiaušinėlio, kokono, ir vėliau tampa drugeliu, ir skrenda. Tai štai ta vikšro pakopa, sakykime, yra sielos pakopa. Ji pavirsta į tą drugelį skrendantį – dvasią – dvasinę asmenybę. Tai štai ta dvasia – mūsų tikroji savastis, šiandien ji turi iššūkių – materialaus kūno įvairius energinius sutrikimus. Tie sutrikimai didele dalimi skausmingi, fizinio skausmo išraiška suvaržantys judesį, o tuo pačiu ir veikiantys ir mūsų mąstymą – jį apriboja, kadangi susikoncentruoja dėmesys į tą skausmo vietą. Kada mus pažadins jau morontiniu pavidalu, mes pajausime, kokia yra milžiniška išlaisvėjimo būsena, kada nebėra to suvaržančio, materialaus, paties žemiausio energinio dažnio virpesių kūno, kurį gi žmogus klaidingai vadina žmogumi. Žmogus yra toji viduje – šitame kūne gyvenanti dvasia – dvasinė asmenybė. Bet ji turi viešpatauti Kūrėjo Charakterio Amžinosiomis Savybėmis ir Vertybėmis – Meile, Gailestingumu, Tiesa, Teisingumu, Supratimu, Kantrybe, Kosmine Įžvalga. Ir viskas atskleidžiama visumos Gerovei. Tie, Kūrėjo mums suteikti bruožai – charakterio bruožai – kada pabunda dvasinė asmenybė, savaime junta milžinišką norą kurti drauge su Kūrėju – kaip Bendrakūrėjui – visumos Gerovei aplinką – visumos Gerovei! Ne savo paties, ne savo šeimos Gerovei – išplėsti reikia tą aplinką – visos Kūrinijos Gerovei! Bet mes gi suprantame, kad mus varžo aplinka. Mes negalime pasireikšti taip, kaip trokšta mūsų dvasinė asmenybė. Ji trokšta Gėrio darbų, ji trokšta gyventi Teisingumu ir Teisingume. Šitos Savybės yra iš Kūrėjo, o aplinka gyvena gyvulinėmis, žvėries charakterio savybėmis – neapykanta, kerštavimu, agresija, konfliktiškumu, nepakantumu – ir visa tai vis ryškiau, ir ryškiau, ir aršiau ima pasireikšti. Kūrėjo Evoliucinis Sumanymas reiškia vystymasis – visumos vystymasis! Ir šitas visumos vystymasis numatytas kiekvienam įnešant savo asmeninį indėlį. Tai natūralu, jeigu yra tamsa aplinkoje – nes nebuvo Dvasinių Mokytojų – niekas jiems neaiškino, kaip reikia gyventi gyvenimą nuo pat vaikystės, tai ta tamsa visą laiką vis tirštėjo, tada konfliktai neišvengiami ir noras viešpatauti vienas kito atžvilgiu stiprėja – nes žvėris gyvendamas instinktais, jisai nekinta savaime, jis kinta priklausomai nuo aplinkos energinių virpesių. Rūšys mutuoja – mutuoja, keičiasi. Ir tas mutavimas yra ne šiaip sau – kad atitiktų energinius virpesius, kurioje yra gyvūnija. Ir kuo žmonija labiau degraduos – kuo daugiau bus tamsos – tuo daugiau bus žemų energinių virpesių bendras laukas – ir šitame bendrame lauke ir gyvūnija keisis, bet taip pat į aršumą. Tas aršumas bus ir prieš žmogų nukreiptas. Ir žvėrys taip pat irgi reaguoja į tuos virpesius. Todėl Kūrėjas, sumanęs Evoliucinį Procesą visai kūrinijai, šitai planetai neišskyrė, kokios nors ypatingos vietos, kad tai būtų išimtis – šita planeta gali nesivystyti. Tuo labiau, kad joje buvo įsikūnijęs savęs padovanojimo misija vienas iš dviejų mūsų Vietinės Visatos Sukūrėjų – Sūnus Kūrėjas – Jėzaus iš Nazareto tapatybe prieš du tūkstančius metų. Tai šita planeta jau turi būti Šviesos spindulys kitoms planetoms, nes šitoje planetoje įvykęs vieno iš dviejų Vietinės Visatos Sukūrėjų įsikūnijimas žmogiškuoju pavidalu nepasikartos jokioje kitoje planetoje, kadangi Sūnus Kūrėjas įsikūnija vieną – vienintelį – kartą, pasirinkęs vieną planetą. Ir jis pasirinko mūsų planetą, kurioje du šimtus tūkstančių metų tęsėsi maištas prieš Kūrėją, sukurstytas aukštesniame darinyje – Vietinėje Sistemoje – kurioje yra su žmonėmis apgyvendintos planetos. Tai mūsų Vietinė Sistema – Satanija – du šimtus tūkstančių metų buvo tamsoje klaidinama nupuolusių vadovų – Liuciferio ir Šėtono. Ir deja, šitai beprotybei pasidavė ir mūsų buvęs dvasinis vadovas – planetos dvasinis vadovas Kaligastija. Tai yra beprotybė! Iš šeši šimtai devynių planetų su žmonėmis Satanijos Vietinėje Sistemoje – o joje bus tūkstantis planetų su žmonėmis, bet dar ne visos apgyvendintos – tai štai, tiktai trisdešimt septynios pasuko maišto keliu. Iš šešių šimtų devynių tik trisdešimt septynios. Štai kokia beprotybė! Dabar, kada Jėzus prieš du tūkstančius metų oficialiai užbaigė maištą toliau maištauti planetos žmonijai prieš Šviesą, prieš Gėrį, prieš Teisingumą, prieš Dorą, prieš Kūrėją – maištauti – o maištas planetoje tęsiasi! Jėzus užbaigė tą maištą oficialiai, kad Satanija iš tikrųjų neplėstų šitos maišto sėklos, kad jis – naujasis vadovas – turėtų laisvas rankas skleisti Šviesą, mūsų dabartinis Satanijos Sistemos vadovas – Lonaforgas – Lanonandekų kategorijos asmenybė – kad jis galėtų pritaikyti ir savo patyrimą, nes jis buvo maišto išbandytas ankstesniame maište taip pat Nebadono Vietinėje Visatoje – mūsų Vietinėje Visatoje. Ir jisai, kai jo vadovai nuklydo į maišto beprotybę – jis atsilaikė likdamas ištikimas! Natūralu, jo sukauptas patyrimas – dabar mes turime Vietinėje Sistemoje tokį vadovą, kuris prieš maištaujančius vadovus išliko ištikimas Kūrėjui – Tėvui.
Mes dabar einame taip pat Šviesos Keliu – Gyvuoju Keliu. Urantai – turiu mintyje – mes – sakydamas. Aplinka maištauja. Ji naikina – viskas, kas yra natūralu – šeima, lytys. Šeima tik tarp vyro ir moters! Negali būti tarp dviejų vyrų arba dviejų moterų šeima – tarp jų negali būti vaikų! Tai iškreipimas žmogaus sąmonės, pasąmonės, ypač vaikų žalojimas! Štai šitokiame maišto kelyje mes neturime dalyvauti! Mes neturime siekti įtvirtinti šitą žalingą ir pražūtingą sistemą, kokia dabar egzistuoja žmonijoje. Ta sistema vadinama rinkimais pseudo demokratiniais, kur visuomet rinkimai klastojami visose šalyse! Ir Lietuvoje rinkimai neatspindi tikrosios padėties. Bet jeigu kažkas dalyvauja šituose rinkimuose, tai jų pasirinkimas. Jie žaidžia nešvarų žaidimą, tegu žaidžia. Bet mes neturime savo balso atiduoti nė už vieną! Mes tiesiog neturime dalyvauti, kad nestiprintume šitos sistemos tarsi mes jai pritartume. Mes jai nepritariame! Sakydamas – mes – aš turiu minty – urantus. Mes pritariame Kūrėjui, pritariame Jėzui! Ir Kūrinijoje nėra jokių rinkimų. Yra paskyrimai iš aukštesnių grandžių į žemesnių grandžių vadovus, kadangi aukštesnė grandis turi didesnę išmintį, proto skvarbą, ir dėl to žvelgdami iš aukščiau supranta, koks turi būti vadovas šitoje Vietinėje Sistemoje, koks turi būti vadovas šitoje planetoje, ir tie paskyrimai atitinka tą dvasią. Todėl ir mūsų planetoje ne rinkimais turi būti tvarkoma žmonija, bet paskyrimu išmintingesnio proto, kuris sukaupęs didesnį patyrimą, kuris turi gyvą ryšį su Kūrėju atrastu savo viduje! Jo Įžvalga – tai yra kaip Kūrėjo Žvilgsnis – iš Aukščiau – į visą žmoniją ir į konkrečią Lietuvą! Tik šitokiu būdu galima išsrėbti tą jovalą, kuris dabar yra dar daugiau sujaukiamas, kada sugalvoja žmonės, užimantys postus per apgaulę, įvesti mokesčius nekilnojamam turtui. Žmonės, nusipirkę butus, namus už savo dorai uždirbtus pinigus, sumokėję visus mokesčius dar turi mokėti valstybei! Kokia proga?! Čia yra lupikavimas plėšikaujant iš žmogaus! Bet tokios teisės niekas jiems nesuteikė – tokios teisės! Tai prieš Kūrėjo valią! Tu turėjai dorai uždirbtų pinigų, tu įsigijai bet kokį turtą. Turtas negali būti apmokestintas – nes jis uždirbtų santaupų būdu įgytas teisėtai! Ir viskas! Jokia valstybė negali skirti jokio mokesčio savo sukauptam, įgytam, paveldėtam turtui!
Štai šitame Gyvajame Kelyje, kuriame yra Dora, Šviesa, Meilė, Gailestingumas, Teisingumas, Teisumas, kuriame yra Išmintis ir visų Gerovei nukreiptos mūsų pastangos, joje ir turi būti vedliai kiekvienos šalies – išmintingi, numatantys toliau negu dabartiniai pseudo vedliai. Aklas vesdamas aklą, prieis duobę ir abu įkris į ją! Dabar vedliai veda žmoniją į duobę per karus, per konfliktus, per specialiai kurstomas pseudo pandemijas. Sugalvoja tada koncentracijos stovyklą įkalinti visus žmones! Kinijoje net užvirindavo išėjimą, kad neišeitų iš namų – tai pasityčiojimas! Ir čia yra prieš Kūrėjo suteiktą kiekvienam – laisvą valią – kurios suvaržyti negali niekas jokia priedanga, jokiu pretekstu! Ir nesvarbu ar ten bus Kinija, ar Indija, ar Lietuva, ar Jungtinės Valstijos – nė vienas negavo tokios teisės suvaržyti žmogaus – Kūrėjo padovanotą laisvą valią – jokiomis aplinkybėmis! Negali būti žmogus imamas į kariuomenę per prievartą jokioje šalyje! Taip, kas nori, gali ten eiti ir žaisti tą nešvarų žaidimą kariaudami – tiktai savo noru! Bet tai yra kelias į pražūtį, kelias į naikinimą!
Aš vedu Lietuvą į kūrybą su Kūrėju! Ir šitas Kelias yra amžinas, nesunaikinamas. Jokie karai nepalies Lietuvos – nes apsauga yra iš Apvaizdos! Bet reikia Gyvajame Kelyje būti ta Šviesos pasireiškiančia gyvybinga Galia, kokią teikia Kūrėjas kiekvienam iš mūsų, iš vidaus tai dvasinei asmenybei per Savo dvasią – Minties Derintoją – patalpintą kiekviename iš mūsų. Net ir tuose maištininkų protuose yra Kūrėjo Tiesos Dvasia, bet jai neleidžia pasireikšti jie. Štai, kad mes šitame Gyvajame Kelyje būtume tiesiog savimi, kokius ir sumanė Kūrėjas, štai tada mūsų veikla visumos Gerovei ir suteikia pretekstą Apvaizdai saugot tą šalį – nes iš jos sklinda Šviesa! Lietuvos pseudo politikai, aš dėl to ir sakau – pseudo, nes nėra politikų. Politiko priedermė – visumos Gerovei kurti gyvenimą kiekvienoje šalyje. Tie, kurie šito nedaro, jie yra pseudo politikai! Tai ne tie – Lietuvos pseudo politikai Lietuvos himne pakeitė žodį – Tegul saulė Lietuvos tamsumus prašalina – saulė Lietuvos – jie pakeitė – Tegul saulė Lietuvoj tamsumus prašalina. Ne! Vincas Kudirka rašė teisingai! Ir jis turėjo omeny – saulė – Lietuvos – urantai būsimieji! Jis nieko nežinojo apie urantus, bet jis rašė iš Širdies. Tai buvo Kūrėjo dvasios diktuotas tekstas. Bet pseudo politikai transformavo ir nebeišliko tos minties, kokią išreiškė Vincas Kudirka savo tekstu tautiškoj giemėj, kurią vėliau ir priėmė, kaip šalies himną. Mes ir esame – saulė Lietuvos, iš kurios ir sklinda jau dabar Šviesa visai žmonijai – toje tamsoje, tirštybėje tamsos – ir dar tirštėjančioje – eina urantai Gyvuoju Keliu, tie Kūrėjo sūnūs ir dukros, tie šviesuliai, gyvi Kūrėjo spinduliai ir atvaizdai! Jie žengia Gyvuoju Keliu tam, kad rodytų kitiems kryptį kitoms kartoms, kad rodytų kryptį neiškrypti – neiškrypti savo nuostatomis, savo pasąmoniniais ir sąmoniniais priterštais samprotavimais apie daugybę lyčių, apie šeimos priedermę – kad būtų tai, kas sumanyta Kūrėjo Evoliuciniu Planu ir šitai planetai!
Tai štai, šitoji Lietuvos saulė esame mes – urantai – ir mes žengiame šituo Keliu. Ir aš džiaugiuosi. Dėl to aš jus sveikinu, kad jūs esate tie – gyvi – Kūrėjo sūnūs ir dukros. Nuo jūsų priklauso Lietuvos ateitis, žmonijos ateitis, planetos ateitis. Iš jūsų daug tikisi Jėzus dabar, ir Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU. Jūs esate ir pateptieji, ir išrinktieji. Jauskit tą, kada jūs dirbat kasdienius darbus, kada jūs einat kur nors – jauskit, kad jūs esat Kūrėjo sūnus ar dukra – kaip tas gyvas Spindulio pasireiškimas Šviesa savuoju gyvenimu.

Komentarai