Forumas: temos peržiūra
Kuo skiriasi tikejimas nuo itikejimo
Tikejimas - tai zinojimas, kad Dievas yra. Itikejimas - tai gyvenimas Dievu kiekviena akimirka. Itikejimas - Dievo patyrimas kasdienybeje ir Jo valios vykdymas kiekviename zingsnyje, net plaunant grindis ar indus.
-------------------------
Žemiau papildau temą šios dienos [2013 01 15]SAVO PAPILDOMU komentavimu ir Urantijos Knygos skyriumi, skirtu būtent šiai temai, kad jūsų pasisakymai nenustumtų jų kažkur tolyn.
Tuo tarpu skaitant pačią temą, šį skyrių iš Urantijos Knygos bus galima surasti ir perskaityti prieš skaitant ir kitų komentavimą, kurio iš esmės ir nebuvo, nes tai buvo dar tik mūsų Forumo pradžia, kad mažai kas tegalėjo suprasti ir pačią mano pateiktą temą, o ką jau kalbėti apie komentavimą.
-----------------
Žmogaus GYVULINIS, o ne DVASINIS protas nesuvokia, kuo skiriasi ĮTIKĖJIMAS nuo TIKĖJIMO, todėl vėl iškeliu mūsų Forume jau nagrinėtą temą. Dar liūdniau, kad GYVULINIS mirtingojo protas, dėl savo tamsos ir neišmanymo, BIJO SAVO POŽIŪRĮ IŠPLĖSTI, ir tiesiogine prasme APŠVIESTI SAVE GYVA ŠVIESA IŠ ROJAUS TREJYBĖS. Todėl, kol toks AKLAS IR KURČIAS, dvasine prasme, mirtingasis neatras Rojaus Trejybės savyje ir nepatirs ĮTIKĖJIMO realaus reiškinio gyvo pasireiškimo savyje, tol tokio mirtingojo iliuzinis protas, neturėdamas tokio PATYRIMO, ir toliau UŽSISPYRUSIAI neigs ĮTIKĖJIMO žodžio, ir reiškinio, egzistavimą.
Tuo tarpu Urantijos Knygoje yra net ir atskiras skyrius, kuriame APREIŠKĖJAI - pirmą kartą žmonijos istorijoje - ir paaiškino žmonijai TIKĖJIMO ir ĮTIKĖJIMO skirtumą. Būtent šį skyrių aš jums pateikiu žemiau:
8. ĮTIKĖJIMAS IR TIKĖJIMAS
Tikėjimas yra pasiekęs įtikėjimo lygį tada, kada jis motyvuoja gyvenimą ir formuoja gyvenimo būdą. Mokymo pripažinimas teisingu nėra įtikėjimas; tiesiog tai yra tikėjimas. Taip pat nei tikrumas, nei įsitikinimas nėra įtikėjimas. Proto būsena pasiekia įtikėjimo lygius tiktai tada, kada ji realiai valdo gyvenimo būdą. Įtikėjimas yra tikro asmeninio religinio patyrimo gyvasis požymis. Žmogus tiki tiesa, žavisi grožiu, ir rodo pagarbą gėriui, bet jų negarbina; toks išgelbstinčio įtikėjimo požiūris yra sutelkiamas tiktai į vieną vienintelį Dievą, kuris yra jų visų įasmeninimas ir be galo daug daugiau.
Tikėjimas visada riboja ir supančioja; įtikėjimas visada išplečia ir išlaisvina. Tikėjimas fiksuoja, įtikėjimas išvaduoja. Bet gyvasis religinis įtikėjimas yra daugiau negu kilnių tikėjimų susivienijimas; jis yra daugiau negu išaukštinta filosofijos sistema; jis yra gyvasis patyrimas, susijęs su dvasinėmis prasmėmis, dieviškaisiais idealais, ir aukščiausiomis vertybėmis; jis yra Dievo pažinimas ir tarnavimas žmogui. Tikėjimai gali tapti grupine nuosavybe, bet įtikėjimas turi būti asmeninis. Teologinius tikėjimus galima grupei įteigti, bet įtikėjimas gali gimti tiktai atskiro religininko širdyje.
Įtikėjimas jam reiškiamą pasitikėjimą falsifikuoja tada, kada leidžia sau paneigti realybes ir išgalvotas žinias primesti tiems, kurie yra jam atsidavę. Įtikėjimas tampa išdaviku tada, kada jis skatina intelektualaus
[1115]▼
vientisumo išdavystę ir nuvertina atsidavimą aukščiausiosioms vertybėms ir dieviškiesiems idealams. Įtikėjimas niekada nesišalina nuo pareigos spręsti mirtingojo gyvenimo problemas. Gyvasis įtikėjimas niekada nepuoselėja fanatiškumo, persekiojimo, ar nepakantumo.
Įtikėjimas nevaržo kūrybinės vaizduotės, taip pat jis neturi ir neprotingų išankstinių nusistatymų mokslinių atradimų atžvilgiu. Įtikėjimas religijai suteikia gyvasties ir priverčia religininką gyvenime didvyriškai vadovautis auksine taisykle. Įtikėjimo uolumas atitinka žinias, o jo siekiai yra preliudas į didingą ramybę. ( 1114 )
Taigi, mano mylimiejii, šis Urantijos Knygos skyrius yra skirtas tiems KOL KAS akliems mūsų dvasios broliams ir sesėms, kurie yra NUOŠIRDŪS ir siekia didesnės ŠVIESOS, nors ŠIANDIEN DAR NEPAJĖGIA suvokti skirtumo tarp TIKĖJIMO ir ĮTIKĖJIMO, bet ne tiems užsispyrusiems ir save įkalinusiems savojo TAMSAUS IR NEGYVO intelekto NELAISVĖJE, IR BIJANTIEMS IŠSILAISVINTI, IR ATRASTI ROJAUS TREJYBĘ SAVYJE, IR PATIRTI ĮTIKĖJIMO SALDYBĘ IR TIKROVĘ GYVAJAME KELYJE.
Telydi jus ramybę.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2005-02-18 14:04:31
Komentarai
Aciu Audry uz issamu paaishkinima!Tete Algis siunte signala<Ir žmonės sako, niekada nesakyk niekada. O aš jums visiems sakau, jeigu nuoširdžiai bendrausi su Tėvu NEPATEKSI Į PSICHIATRINĘ NIEKADA> Netiesa, ash psichiatrineje dirbau 6 metus ir esu mates ligoniu, kurie bendravo su tavo "tevu", galiu rimtai pareikshti, kad tai buvo jusishkiai.
Sysas
2006-08-04 17:04:09
Algimantai, man atrodo ne visai supratai Syso baime. Jis kalba ne apie savo fobijas. Jis kalba apie tai, jog baiminasi del zmoniu sokanciu pagal DERINTOJU dudele. Jis gerai isivaizduoja kuo baigiasi isiklausymas i nurodymus, sklindancius neva is kosmoso, ir, kaip tikras krikscionis, jaucia gailesti ir nora padeti tiems, kas jau eina keliu, vedanciu i gydymo istaigas.
Sysas lakoniskai pranese: as gyvenu neisileisdamas DERINTOJU ir kitaip besivadinanciu neshvarios kilmes butybiu, todel man negresia psichiatrines lova. Bukite budrus, neisileiskite ir jus.
Audrys
2006-08-04 14:50:32
MIelas Sysai, psichiatrinėje yra dviejų rūšių mirtingieji - vieni, kurių protas sutrikęs negrįžtamai, ir juos Minties Derintojas palieka, nes jam nebėra tikslo būti to žmogaus prote, su kuriuo nebegalima užmegzti ryšio. Kiti gi ten yra atsidūrę dėl depresijos ir kitokių centinės nervų sistemos laikinų sutrikimų. Ir jeigu tik psichiatrai žinotų, kad Minties Derintojas yra geresnis ramintojas už bet kokius dirbtinius materialius vaistus, tai jie ir patys siektų kuo gilesnio ryšio su savo Minties Derintoju, ir tuo pačiu mokytų pacientus, kaip gi pajausti Tėvo dvasią, kad ši ir galėtų raminti sutrikusių nervų mirtingąjį. Ateityje tokių psichinių susirgimų NEBELIKS, nes žmonija gyevns visiškai kitokiu ritmu ir kitokios kokybės gyvenimą.
Bet ir tave, mielas Sysai, taip pat gali Minties Derinotjas palikti. Ir tam būtina VIENINTELĖ SĄLYGA - TAVO SĄMONINGAS LAISVAVALIS IR GALUTINIS APSISPRENDIMAS DIEVĄ ATSTUMTI. Būtent GALUTINIS pasisprendimas, o ne tosk, kada vieną dieną Jį aystumi, o kitą - vėl prie Jo sugrįžti.
O kadangi tu kalbi apie širdį, tai ir yra būtent tavojo Minties Derinotojo tavo protui perduodamos mintys, kad vis tik širdis yra meilės simbolis, ne blogio. Ir kadangi tavo mintys krypsta į šviesą, tai tavo Minties Derinojo įtaka tau pačiam yra veiksminga. Tik baimė neleidžia atsipalaiduoti ir pajausti Tėvo dvasios dar didesnį veiksmingumą. Baimė, kad gali atsidurti psichiatrinėje. Tačiau, žinok, tik tas, kuris nenori atsiduoti Tėvo dvasios vedimui iš vidaus yra garantuotas, kad patirs daugybę stresų, o tai tiesiausias kelias į psichiatrinę. Ir tik Tėvas yra toji GARANTIJA, KAD TEN NEPATEKSI NIEKADA. ĮSIDĖMĖK - NIEKADA. Ir žmonės sako, niekada nesakyk niekada. O aš jums visiems sakau, jeigu nuoširdžiai bendrausi su Tėvu NEPATEKSI Į PSICHIATRINĘ NIEKADA.
Algimantas
2006-08-04 14:12:09
Nebegyvena manyje minties derintojas, as turiu prota ir shirdi, o tie, kurie gyvenas su "minties derintojais" tai nudiderina ir atsiduria psichiatrineje.
Sysas
2006-08-03 22:16:19
Mielas Sysai, tu esi teisus, kad Tėvas yra teisingas, mylintis, ir geras. Būtent Jo dalelytė ir yra Minties DERINTOJAS, kuris gyvena ir tavyje. Nori to ar nenori, JIs mums yra TĖVAS. MYLINTIS IR GYVAS. IR SU JUO GALI UŽMEGZTI RYŠĮ IR GAUTI IŠ JO MOKYMUS.
Algimantas
2006-08-03 22:00:23
Tetcio Algio "dievas" nera tikras Dievas. Tikras Dievas yra teisingas, mylintis ir geras Dievas<<<minties derintojas nuskrido i Libano sistema<<<aTe:)
Sysas
2006-08-03 21:27:35
Mielieji, jegu žmogus kasdien eina į bažnyčią ir joje atlieka kunigui išpažinti, švenčia bažnytines šventes, toks žmogus TIKI. Jis atlieka atitinkamą ritualą, kokį atlieka ir kiti tikintieji. Bet jis gali dar būti ir neįtikėjęs. Įtikėjimas yra ne vien tik ritualo atlikimas, bet gyvenimimas kasdien su Dievu, kuris PRANOKSTA RITUALĄ. Ir įtikėjimas gali keistis, jis gali sustabarėti, smukti, arba augti, nes tai ptrikauso nuo gyvo bendravimo su TĖVU. Ne nuo SAMPROTAVIMO APIE Jį, bet GYVO IR NUOLATINIO BENDRAVIMO SU JUO. Ir ne bažnyčioje atliekant ritualą, bet savo sielos GELMĖJE. Ir jeigu šitos savo sielos gelmės neplėsi ir negilinsi, ji ir taps sekluma, kol galiausiai ją užgoš kiti interesai.
O Tėvas dėl to ir padovanojo savo dvasią, kiekvienam i š mūsų, kad GALĖTUME SU JUO ASMENIŠKAI BENDRAUTI IR GAUTI JO MOKYMUS. Bet sprendimus priimame ASMENIŠKAI KIEKVIENAS. Tėvas jų nepriima vietoje mūsų, bet pašviečia kelio kryptį. Ir būtent tik užmezgęs GYVĄ RYŠĮ SY MINTIES DERINTOJU IR GAUDAMAS JO MOKYMUS, IR GALI ŽMOGUS AUGTI. Kito kelio PATIKIMESNIO TIESIOG NĖRA. Ir tik ĮTIKĖJIMAS kelia žmogų žengti drąsuiai į ten, kur jis dar nebuvo ir nepatyrė. Tuo tarpu tikėjimas pasitenkina tik RITUALO ATLIKIMU, ir nekviečia palikti šitą ramų užutėkį ir plaukti į atvirus, ir dažnai audringus, patyrimų vandenis drauge su TĖVU, bet ne su ritualu.
O įtikėjimo smukimas yra visada galimas, nes mirtingasis, ir ne tik jis, bet ir siela, ir net dvasia, turi laisvą valią, turi savo nepakartojamą patyrimą ir nėra užprogramuotas robotas. Net ir Liuciferis, kuris valdė visą Satanijos sistemą, drauge su savo pavaduotoju, Šėtonu, sukėlė maištą prieš Tėvą ir mūsų visatos Sūnų Kūrėją, kurį mes žinome tik kaip Jėzų, ir prie šito maišto prisijungė ir mūsų buvęs Planetos Princas, Kaligastija. O juk jie visi buvo dvasios. Ir ĮTIKĖJIMO vis didesnis ir didesnis smukimas juos privedė prie sukilimo prieš Tėvą ir net Jo paneigimo ir savęs iškėlimo virš Tėvo. Ir kad tos "KELNĖS" NENUSMUKTŲ, BŪTINA GUMUTĖ - NUOLATINIS RYŠYS SU TĖVU. IR GYVAS, NUOŠIRDUS BENDRAVIMAS, O NE RITUALAS. Ir tada tas pats ĮTIKĖJIMAS, KADA IŠGIRSITE TĖVĄ KALBANTĮ JUMS, IMS TIK STIPRĖTI, TIK AUGTI. Nes šitas gyvas bendravimas su Tėvu ĮTKĖJIMĄ gilina ir plečia.
Kūrinijoje viskas yra JUDĖJIME - ARBA Į PRIEKĮ, PAŽANGA IR PROGRESAS, ARBA ATGAL, REGRESAS IR DEGRADACIJA.
Algimantas
2006-08-03 14:59:31
būtent, Audry :)
nors šie žodžiai lyg ir sinonimai, bet žodis dievas taip nutąsytas religininkų, kad dėl šv.ramybės geriau jo nevartoti :)
Zita
2006-07-31 19:50:17
Na, Zitute, tai ir sakau, praleidus pirmuosius 3 tavo sakinius ir pritaikius formule TIESA = DIEVAS, musu isitikinimai bus vienodi :)
Audrys
2006-07-31 19:40:21
Tikėjimas- tai tamsa, tai savanoriškas aklumas.
Tikėti labai paprasta, nes nereikia nieko daryti- tiesiog tiki tuo, ką tau sako kiti. Tikinčiaisiais galima manipuliuoti, juos lengva valdyti. Jie tingi, nenori arba nežino kad apskritai galima ieškoti TIESOS, kuo ir naudojasi religijos.
TIESA nereikia tikėti, JĄ reikia surasti, JĄ reikia patirti.
Tiesą sakant, minimalaus tikėjimo, tiksliau, pasitikėjimo tuo, kuris jau patyrė TIESĄ ir gali parodyti KAIP jos ieškoti, visgi neišvengsi, jeigu trokšti bent pradėti Kelionę. Tačiau kas yra TIESA...to niekas dar nepapasakojo ir nepapasakos, nes JOS patirtis, kaip teigia Išminčiai, kiekvienam labai individuali, todėl PATIRTI JĄ teks patiems- už rankelės prie JOS nenuves niekas.
Dėl žodžio "įtikėjimas"....man jis nesuprantamas ir kam jį prilyginti žodžiui "patyrimas"? Ir neįsivaizduoju, kaip jis gali 'augti' ar 'smukti' nelyginant kelnės...ir kaip gali mažėti pasitikėjimas Tėvu, jeigu tu jau jį pažįsti, kai Meilė JAM užpildžiusi visą vidinę erdvę...? Man atrodo, kad čia tik žodžių ir pavadinimų painiava...
Zita
2006-07-31 19:17:58
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]